- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-10
- Bylos Nr.
- 2-600-523/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-19-3-01142-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Bacevičius
- Ieškovas
- A. L., A. P.
- Atsakovas
- I. G.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. L. ir A. P. ieškinį atsakovei I. G. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai A. L. ir A. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei I. G., kuriuo prašo nustatyti žemės sklypo bendraturčių naudojimosi 10.43 ha žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viešame registre įregistruotu Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką taip, kaip ji nustatyta 2019 m. rugsėjo 12 d. mažosios bendrijos (toliau – MB) „(duomenys neskelbtini)“ paruoštame naudojimosi žemės sklypu nustatymo plane:
1) A. L. naudojasi plane indeksais „B“ pažymėtomis 3.42 ha ploto žemės sklypo dalimis (342/1043);
2) A. P. naudojasi plane indeksu „C“ pažymėta 2.60 ha ploto žemės sklypo dalimi (260/1043);
3) I. G. naudojasi plane indeksu „A“ pažymėta 4.41 ha ploto žemės sklypo dalimi (441/1043).
Ieškovai ieškinyje nurodė, kad ieškovai kartu su atsakove yra 10.4300 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Ieškovui A. L. 2019 m. vasario 5 d. dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 342/1043 šio žemės sklypo. Ieškovui A. P. 2000 m. rugpjūčio 9 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 260/1043 šio žemės sklypo. Atsakovei I. G. 2005 m. gegužės 19 d. dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 441/1043 šio žemės sklypo. Visi bendraturčiai yra susiję giminystės ryšiais. Naudojantis bendrąja daline nuosavybe problemų tarp bendraturčių nekyla. Jau yra nusistovėjusi faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka. Pagal žodinį susitarimą naudojasi kiekvienam jų tenkančiomis sklypo dalimis, kurios faktiškai jau yra apibrėžtos. Ieškovai nusprendė jiems priklausančias žemės sklypo dalis parduoti. Tam tikslui visi trys bendraturčiai susitarė paruošti naudojimosi žemės sklypu planą, kuris būtų tvirtinamas pas notarą ir registruojamas valstybės įmonėje Registrų centre. Kai pagal kiekvienam iš bendraturčių tenkančią žemės sklypo dalį ir faktiškai nusistovėjusią naudojimosi tvarką buvo paruoštas naudojimosi žemės sklypu nustatymo planas, atsakovė atsisakė jį patvirtinti savo parašu. Su naudojimosi žemės sklypu nustatymo planu I. G. yra susipažinusi. Kiekvienam iš bendraturčių tenkančių sklypo dalių ribų, pažymėtų plane, atsakovė neginčija, tačiau dėl ieškovams nesuprantamų priežasčių tai patvirtinti savo parašu atsisako. Dėl šios priežasties ieškovai yra priversti kreiptis į teismą, kad būtų nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Ieškovai ieškinyje taip pat nurodė, kad jų prašomas naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymas pakankamai tiksliai atitinka kiekvieno iš bendraturčių turimas idealiąsias dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, o taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Po tokio naudojimosi tvarkos nustatymo žemės sklypu bus galima naudotis pagal paskirtį. Ieškovų nuomone, jų siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka yra priimtiniausia, nepažeis atsakovės I. G., kaip bendraturtės teisių ir teisėjų interesų. Atsakovė nėra parengusi kito plano, o be to, nėra ir realių priežasčių keisti jau nusistovėjusią faktinę naudojimosi žemės sklypu tvarką. Ieškovų teigimu, jų pateiktas naudojimosi žemės sklypu planas nedaro atsakovei žalos ir visiškai atitinka bendraturčių faktinį naudojimąsi žemės sklypu. Siūlomas naudojimosi žemės sklypu planas parinktas ir sudarytas atsižvelgiant į bendraturčių interesus, t. y. nustatyta tokia tvarka, kuri leidžia optimaliausiai, protingiausiai visiems bendraturčiams naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu.
Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka (asmeniškai, pasirašytinai) (b. l. 16). Teismo nustatytu terminu atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovų prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 262 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas visiškai.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai ir atsakovė yra 10.4300 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Ieškovui A. L. nuosavybės teise priklauso 342/1043 dalis minėto žemės sklypo (įregistravimo pagrindas: 2019 m. vasario 5 d. dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), įrašas galioja: nuo 2019 m. vasario 20 d.). Ieškovui A. P. nuosavybės teise priklauso 260/1043 dalis minėto žemės sklypo (įregistravimo pagrindas: 2000 m. rugpjūčio 9 d. paveldėjimo teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), įrašas galioja: nuo 2000 m. rugpjūčio 9 d.). Atsakovei I. G. nuosavybės teise priklauso 441/1043 dalis minėto žemės sklypo (įregistravimo pagrindas: 2005 m. gegužės 19 d. dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), įrašas galioja: nuo 2005 m. gegužės 31 d.). 2019 m. rugsėjo 12 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ parengė naudojimosi žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), nustatymo planą, pagal kurį: atsakovei I. G. priskiriama naudotis minėto žemės sklypo dalis, kuri plane pažymėta indeksu A ir sudaro 4.41 ha, ieškovui A. L. priskiriamos naudotis minėto žemės sklypo dalys, kurios plane pažymėtos indeksais B ir sudaro 3.42 ha, ieškovui A. P. priskiriama naudotis minėto žemės sklypo dalis, kuri plane pažymėta indeksu C ir sudaro 2.60 ha. Pagal minėtą naudojimosi žemės sklypu nustatymo planą ieškovai ir prašo teismo nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką. Ieškovai teigia, kad jų pateiktas naudojimosi žemės sklypu nustatymo planas nedaro atsakovei žalos ir visiškai atitinka bendraturčių faktinį naudojimąsi žemės sklypu, jis parinktas ir sudarytas atsižvelgiant į bendraturčių interesus. Ieškovai taip pat teigia, kad jų prašomas naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymas pakankamai tiksliai atitinka kiekvieno iš bendraturčių turimas idealiąsias dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, o taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
Nurodytas aplinkybes įrodo ir patvirtina pateikti teismui dokumentai: Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo patvirtinta kopija, naudojimosi žemės sklypu nustatymo plano patvirtinta kopija, kiti bylos dokumentai (b. l. 2–11).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kasacinis teismas, nuosekliai plėtojamoje praktikoje aiškindamas šią CK nuostatą, yra pažymėjęs, kad nuostata, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas, vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę. Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje.
Nagrinėjamu atveju, pagal ieškovų pateiktą 2019 m. rugsėjo 12 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą naudojimosi žemės sklypu nustatymo planą minėto žemės sklypo realiosios dalys (bendro turto dalys, kuriomis turi teisę naudotis atskiri bendraturčiai) atitinka bendraturčių dalis bendrosios nuosavybės teisėje (idealiąsias dalis), kaip ieškovai teigia, jų pateiktas naudojimosi žemės sklypu planas visiškai atitinka bendraturčių faktinį naudojimąsi žemės sklypu, todėl manytina, kad parengtame naudojimosi žemės sklypu nustatymo plane apibrėžta naudojimosi tvarka užtikrins visų bendraturčių teises ir teisėtus interesus.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta bei atsižvelgiant į tai, kad atsakovė ieškovų reikalavimų neginčijo, byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų pareiškusi pastabų dėl ieškovų siūlomos naudojimosi tvarkos, teikusi kitą minėto žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą ar siūliusi jai priimtiną naudojimosi tvarkos nustatymo variantą (CPK 178, 185 straipsniai), darytina išvada, kad ieškovų siūloma naudojimosi tvarka yra racionali, ji prisidės prie geresnio nuosavybės valdymo ir užtikrins bendraturčių interesų pusiausvyrą. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinys laikytinas pagrįstu, todėl tenkinamas.
Ieškovai bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė, todėl jos ieškovams nepriteisiamos.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 1R-298/1K-290 redakcija) nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur. Šioje byloje susidarė mažesnės nei 3 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, todėl jos iš atsakovės valstybei nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285–286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti naudojimosi 10.43 ha ploto žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal 2019 m. rugsėjo 12 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą naudojimosi žemės sklypu nustatymo planą, pagal kurį: I. G. naudojasi plane indeksu A pažymėta 4.41 ha ploto žemės sklypo dalimi, A. L. naudojasi plane indeksais B pažymėtomis 3.42 ha ploto žemės sklypo dalimis, A. P. naudojasi plane indeksu C pažymėta 2.60 ha ploto žemės sklypo dalimi.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 1–4 dalių ir 80 straipsnio 3 dalies reikalavimus.
Ieškovai per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.