Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bildingas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 7 d. nutarties, kuria taikyta laikinoji apsaugos priemonė civilinėje byloje pagal ieškovės D. Š. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bildingas“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais ir patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

14. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu nustato dvi būtinąsias sąlygas: 1) ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą; 2) grėsmę, kad galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant vienos iš nurodytų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių institutas netaikytinas. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas įvertino, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, taip pat nustatė antrąją būtinąją sąlygą laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Atsakovė atskiruoju skundu skundžia antrosios sąlygos vertinimo ir išvados dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumą.

Dėl grėsmės teismo sprendimui įvykdyti

15. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą, tik tiek, kiek būtina, ribojant priešingos šalies teises ir interesus. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui, jos gali būti taikomos tik nustačius grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1037-516/2017; 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-872-302/2021).

16. Nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovės nesąžiningumą grindė ieškinyje nurodytomis aplinkybės. Ieškovė, reikšdama reikalavimą atsakovei dėl skolos priteisimo ir prašydama taikyti laikinąją apsaugos priemonę, grėsmę teismo sprendimo įvykdymui sieja su ieškinyje aprašytais, jos vertinimu, atsakovės nesąžiningais veiksmais, t. y. kad atsakovė nevykdo savo įsipareigojimų dėl statybos darbų atlikimo, neatlieka jų ir nešalina nekokybiškų darbų trūkumų. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad tai, jog atsakovei yra inicijuojama bankroto byla, sudaro pagrindą spręsti, jog egzistuoja grėsmė galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Atskirajame skunde teigiama, kad aplinkybės, jog atsakovė nevykdo prievolės ieškovei, taip pat atsakovės finansinė padėtis nėra pakankamos pagrįsti grėsmę teismo sprendimo įvykdymui. Be to, apeliantė nurodo, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė yra nesąžininga, t. y. siekia perleisti turtą ir apsunkinti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą.

17. Grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti siejama su atsakovės elgesiu – siekiu sumažinti turimo turto vertę, turint tikslą išvengti būsimo teismo sprendimo. Asmens nesąžiningumas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste nepreziumuojamas, todėl taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovės jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018; 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-516/2021).

18. Tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš būtinų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovės (galimą) nesąžiningumą ir (ar) jos ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, turint tikslą išvengti ieškovės naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo, t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovės sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Dėl to svarbu nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-949-1120/2022). Taigi, turto arešto taikymas atsakovės turto masės nepadidina, todėl sutiktina su apeliante, kad nei didelė ieškinio suma, nei galbūt sunki atsakovės finansinė padėtis, nėra pakankamos aplinkybės, leidžiančios taikyti turto areštą.

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė nepateikė duomenų, leidžiančių atsakovės elgesį vertinti kaip nesąžiningą. Pažymėtina, kad vien ieškinyje nurodyta aplinkybė, jog atsakovė nevykdo savo įsipareigojimų dėl statybos darbų atlikimo, t. y. neatlieka jų ir nešalina nekokybiškų darbų trūkumų, savaime negali būti laikoma pakankama atsakovės nesąžiningumui laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu nustatyti, t. y. spręsti, jog atsakovė atliks nesąžiningus veiksmus, siekiant išvengti arba apsunkinti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Iš bylos medžiagos apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovė nepateikė duomenų, jog atsakovė ketintų turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, t. y. kad atliko, atlieka ar ketina atlikti veiksmus, nesuderinamus su sąžiningo elgesio standartu, o aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškinys, neįrodo realaus atsakovės suinteresuotumo siekti apsunkti ar padaryti neįmanomu galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymą. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad aplinkybės dėl atsakovės statybos darbų (ne)atlikimo ar (ne)tinkamo atlikimo bei nekokybiškai atliktų statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo (ne)pagrįstumo, nustatytinos ir vertintinos ginčą išnagrinėjus iš esmės. Pažymėtina, kad atsakovės netinkamas prievolės vykdymas ieškovei yra pagrindas ieškovei kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo, o ne prielaida teismui taikyti atsakovės turto areštą. Be to, apeliantė pagrįstai nurodo, kad turto areštas taikytinas tik tuomet, kai grėsmė būsimo teismo sprendimo sėkmingam įvykdymui galėtų kilti dėl atsakovės nesąžiningais pripažintų veiksmų, bet ne dėl to, kad atsakovė neturi pakankamai nekilnojamojo turto / piniginių lėšų, kurių užtektų reikalavimams patenkinti, todėl ieškinyje išsakytos abejonės dėl ieškinio sumos dydžio ir atsakovės realaus pajėgumo įvykdyti būsimą galbūt ieškovei palankų teismo sprendimą nesudaro pagrindo taikyti turto areštą. Pažymėtina, kad finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje proceso stadijoje nėra nustatytas tikėtinas atsakovės nesąžiningumas. Taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

20. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apskųstoje nutartyje padaryta išvada, kad bankroto bylos inicijavimas yra pakankamas pagrindas konstatuoti realią grėsmę galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Valstybinė mokesčių inspekcija 2024 m. spalio 4 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Bildingas“, Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. gruodžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-280-613/2025 iškėlė atsakovei bankroto bylą, minėta nutartis nėra įsiteisėjusi, atsakovė pateikė atskirąjį skundą, kuris apeliacinės instancijos teisme nėra išnagrinėtas (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad 2024 m. gruodžio 10 d. nutartimi, be kita ko, iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos atsakovės turtui ir turtinėms teisėms pritaikytas areštas. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad bankroto bylos inicijavimas nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, juolab jog atsakovės turtui apribojimai ir areštas šiuo metu iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos yra pritaikyti, t. y. atsakovė negali disponuoti (perleisti) turimu turtu ir tokiu būdu siekti išvengti galbūt ieškovei palankus teismo sprendimo įvykdymo.

21. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad laikinosios apsaugos priemonės pasižymi procesiniu, o ne materialiniu teisiniu pobūdžiu, tai reiškia, jog paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl atsakovės nesąžiningumo, ieškovė turi teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje (CPK 144 straipsnio 1 ir 2 dalys, 147 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenų visumą, daro išvadą, kad aplinkybių ir įrodymų, leidžiančių pagrįstai daryti prielaidą, jog atsakovė nesąžiningai vengs ar gali vengti įvykdyti ieškovei galbūt palankų teismo sprendimą, ieškovė nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje nenustatyti duomenys apie atsakovės nesąžiningumą, kaip jis yra suprantamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste, todėl yra pagrindas atsakovės atskirąjį skundą patenkinti, pirmosios instancijos teismo 2024 m. spalio 7 d. nutartį, kuria atsakovės turtui taikyta laikinoji apsaugos priemonė, panaikinti dėl netinkamai pritaikytų procesinės teisės normų ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymo dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo atsakovės turtui netenkinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės D. Š. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.

Apie laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimą pranešti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.