- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-06
- Bylos Nr.
- e2S-2801-565/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13430-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- V. B.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) V. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui V. B. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-19237-1080/2018, 2018 m. birželio 20 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškove?s A. B. ieškini? dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tenkino visiškai: atidalino ieškovei priklausančią ¼ dali? buto, esanc?io (duomenys neskelbtini), priteisiant atsakovui V. B. asmenine?s nuosavybe?s teise visa? buta?, esanti? (duomenys neskelbtini), ir įpareigojant atsakovą išmokėti ieškovei 12 775 Eur kompensaciją už ieškovės buto dalį.
Šalies argumentai
2. Atsakovas V. B. kreipėsi į pirmos instancijos teismą su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė atnaujinti praleistą terminą pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 20 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
Atsiliepimas
3. Atsakovo teigimu, niekas jam nepranešė apie posėdį, niekas jam nesuteikė galimybės būti išklausytam, niekas jam nesiuntė ieškinio, niekas neišaiškino apie aplinkybes, liudijančias neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą. Atsakovas nesutinka mokėti kompensacijos, jam priimtinas kitas variantas, kai pati ieškovė padengs savo įsiskolinimą arba pasiūlys kitą atidalijimo būdą.
Šalies argumentai
4. Ieškovė nurodė, jog šiuo atveju nėra nei vieno Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindo. Atsakovas žinojo apie teisminį procesą, kadangi ieškinys su priedais ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo jam buvo įteiktas asmeniškai 2018 m. gegužės 18 d. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir ieškovei prašant, teismas pagrįstai priėmė sprendimą už akių. Atsakovas kartu su pareiškimu peržiūrėti sprendimą už akių nepateikė jokių nesutikimą su ieškiniu pagrindžiančių įrodymų – nei kito turto atidalijimo projekto, nei įrodymų, patvirtinančių ne va tai ieškovės turimus įsiskolinimus, nei įrodymų, kad teismo priteistos kompensacijos jis neturi galimybių išmokėti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi tenkino atsakovo prašymą atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, tačiau netenkino atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių, priimto 2018 m. birželio 20 d. civilinėje byloje Nr. e2-19237-1080/2018, peržiūrėjimo.
6. Pirmosios instancijos teismas iš 2018 m. gegužės 15 d. teismo įteikimo pažymos, nustatė, kad atsakovui ieškinys su priedais bei teismo pranešimas, kuriame buvo išaiškintos atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės, buvo įteikti asmeniškai 2018 m. gegužės 18 d. Atsakovui per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikus atsiliepimo ieškinį, o ieškovei ieškinyje prašant priimti sprendimą už akių, buvo pagrindas tokį sprendimą priimti.
7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog vien procesinio pasyvumo (neatvykimo į teismą, nepateikimo procesinio dokumento) aplinkybė nėra pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo privalo būti pagrįstas tokiais įrodymais, kurie galėtų kelti abejonę priimto sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu. Atsakovas kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė jokių įrodymų, galinčių turėti įtakos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 20 d. sprendimo už akių teisėtumui ar pagrįstumui, ar įrodymų, patvirtinančių, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Atsakovas V. B. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutarties, kuriuo prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo nepakankamas motyvavimas nėra absoliutus jo negaliojimo pagrindas. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; ir kt.);
8.2. pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių teisėtų motyvų, išskyrus aplinkybę, jog atsakovas asmeniškai gavo visus dokumentus (byloje apie tai nėra jokių objektyvių duomenų), todėl ginčą dėl buto išsprendė neteisingai.
Atsiliepimas
9. Ieškovė A. B. prašo atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartį palikti galioti nepakeistą. Atsiliepime nurodo šiuos esminius argumentus:
9.1. atsakovas, teigdamas, jog skundžiama nutartis nėra motyvuota / yra nepakankamai motyvuota, nenurodo, į kokius faktinius ar teisinius aspektus, jo manymu, nebuvo atsakyta. Nei prašydamas panaikinti sprendimą už akių, nei teikdamas atskirąjį skundą, atsakovas nenurodė jokių argumentų, dėl kurių galima būtų suabejoti sprendimo už akių pagrįstumu ir teisėtumu, nenurodė, kuo priimtas sprendimas pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus;
9.2. byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ginčo objektas yra butas daugiabučiame name. Ginčo buto atidalinti natūra yra neįmanoma, kadangi nėra galimybės suformuoti dviejų atskirų objektų, atitinkančių teisės aktų reikalavimus. Dėl šios priežasties vienintelis atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas – priteisti natūra visą daiktą vienam iš bendrasavininkių, kitam priteisiant kompensaciją pinigais pagal daikto rinkos vertę. Vienam iš bendrasavininkių pageidaujant atsidalinti, kitų šios situacijos išsprendimo būdų tiesiog nėra. Ieškovei bendrojoje nuosavybėje priklauso tik 1/4 dalis, o atsakovui – 3/4, be to, atsakovas turi realizuotino turto, taigi ir realią galimybę išmokėti kompensaciją. Atsakovas faktiškai gyvena ginčo bute, ieškovė gyventi ginčo bute nepageidauja. Ieškovė kompensacijos mokėti neišgalėtų, todėl ieškovės pasiūlytas variantas – priteisti visą ginčo butą atsakovui, o ieškovei išmokėti kompensaciją pinigais, yra pats optimaliausias, labiausiai apsaugantis abiejų bendrasavininkų interesus. Atsakovas nurodo, kad jam priimtinas kitas variantas, tačiau to kito varianto pats neįvardija, teigdamas, kad jį turinti pasiūlyti ieškovė. Atsakovas visą procesą elgiasi pasyviai;
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmos instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 straipsnis).
11. Atskirasis skundas netenkinamas.
12. Byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
13. Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Šio instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 straipsnis).
14. Sprendimo už akių priėmimo sąlygos įtvirtintos CPK 285 straipsnyje. Sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių.
15. Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius (CPK 285 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-762-186/2016).
16. Lietuvos Respublikos CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindai. Pagal šią teisės normą, teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
17. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 20 d. sprendimas už akių buvo priimtas atsakovui per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 straipsnis). Bylos duomenys patvirtina, jog procesiniai dokumentai su priedais atsakovui buvo įteikti 2018 m. gegužės 18 d. CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Iš byloje esančios pažymos apie teismo procesinių dokumentų įteikimą (el. b. priedo l. 2) nustatyta, kad ieškinys kartu su priedais bei teismo pranešimas, kuriame buvo išaiškintos atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės, įteiktas atsakovui asmeniškai. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas apie inicijuotą teisminį procesą buvo informuotas tinkamai asmeniškai ir jam neįvykdžius procesinės pareigos pateikti atsiliepimą į ieškinį, teismas turėjo teisinį pagrindą priimti sprendimą už akių.
18. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, atsakovo išdėstyti argumentai, jog jis negavo teismo siųstų procesinių dokumentų, taip pat, kad jam nebuvo išaiškintos atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės, atmestini, kaip nepagrįsti. Atsakovas nenurodė jokių svarbių priežasčių ir nepateikė įrodymų, pateisinančių atsiliepimo į jam pareikštą ieškinį nepateikimo faktą per teismo nustatytą terminą.
19. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, nustatyta, jog ieškovei ir atsakovui bendrosios daline?s nuosavybe?s teise priklauso 3 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini): iieškovei priklauso ¼ dalis buto, o atsakovui priklauso ¾ dalys buto. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis 2018 m. vasario 27 d. masinio vertinimo bu?du nustatyta buto vidutine? rinkos verte? buvo 51 100 Eur. Ieškove?, siekdama i?gyvendinti savo, kaip bendraturte?s, teise? atidalinti jai nuosavybe?s teise priklausanc?io buto dali? iš bendrosios daline?s nuosavybe?s, išsiunte? atsakovui pasiu?lyma?, ragindama atsakovą išparkti ieškovei priklausanc?ia? ¼ dali? buto už 12 775 Eur, siu?lant kainos sumoke?jimo bu?dus, pasiu?lymas atsakovui i?teiktas asmeniškai 2018 m. kovo 31 d. Atsakovas nei atsakymo i? ieškovės pasiu?lyma?, nei atsiliepimo į ieškovės pareikštą ieškinį nepateike?.
20. Atsakovas, siekdamas, jog sprendimas už akių būtų panaikintas, privalo nurodyti argumentus ar pateikti įrodymus, kurie įtakotų priimto sprendimo už akių neteisėtumą ir nepagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atsakovo atskirąjį skundą, įvertinęs atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo argumentus, sprendžia, kad atsakovas nenurodė jokių aplinkybių, taip pat nepateikė įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, arba patvirtintų, kad teismo sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
21. Atsakovas nurodo, kad skundžiama nutartis nemotyvuota, tačiau sutikti su šiais argumentais nėra jokio pagrindo, kadangi iš skundžiamos nutarties matyti, jog teismas vertino atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių argumentus ir padarė išvadą, jog atsakovas nepateikė jokių naujų argumentų ar įrodymų, kurie leistų abejoti sprendimo už akių pagrįstumu ir teisėtumu (CPK 288 straipsnio 4 dalis).
22. Aplinkybių dėl bendrosios nuosavybės atidalijimo neteisėtumo nagrinėjamoje byloje atsakovas nenurodė. Atsakovo argumentai, jog jam labiau priimtinas kitas atidalijimo variantas, kai pats atsakovas jokio kito ginčo sprendimo varianto nepateikia, nesudaro pagrindo abejoti sprendimo už akių pagrįstumu ir teisėtumu. Butas yra 3 kambarių, ieškovei priklauso ¼ buto, tai yra pagal turimą nuosavybės teisės dalį ieškovei priklauso mažiau nei vienas kambarys, tuo tarpu atsakovui priklauso ¾ buto dalys. Ieškovės reikalavimas atidalinti buto dalį, atsakovui priteisiant asmenines nuosavybės teise butą, o ieškovei išmokant kompensaciją pinigais, šiuo atveju yra priimtiniausias, atitinkantis teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros princpus. .
23. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 20 d. sprendimu už akių atsakovo teisės nepažeistos, nes iš atsakovo ieškovei priteista 12 775 Eur kompensacija atitinka ieškovės turėtos buto dalies bendrojoje nuosavybe?je vidutinę rinkos verte?, kuri Nekilnojamojo turto registro duomenimis yra 51 100 Eur (51 100 Eur / 4 = 12 775 Eur). Jokių aplinkybių dėl priteistos kompensacijos dydžio nepagrįstumo atsakovas nenurodė.
24. Dėl atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytų argumentų, jog atsakovas nesutinka mokėti kompensacijos, nes ieškovė turi įsiskolinimų, pažymėtina, jog atsakovas neturi pareigos padengti ieškovės skolos už jai priklausiusią buto dalį (jeigu tokia yra susidariusi). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 20 d. sprendimu už akių tokia pareiga atsakovui nėra nustatyta. CK 4.76 straipsnyje yra numatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms.
25. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
26. Byloje nesant ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme ieškovei iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 98 straipsnis 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.