Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios I. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 24 d. nuosprendžio, kuriuo I. S. pripažinta kalta ir nuteista:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 307 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimo bausme 4 metams ir 3 mėnesiams;pagal Lietuvos Respublikos BK 308 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimo bausme 4 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas 4 metams ir 6 mėnesiams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinas sulaikymas ir kardomasis kalinimas nuo 2008 m. spalio 23 d. iki 2009 m. vasario 24 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. S. nuteista už tai, kad laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 16 d. iki 2008 m. spalio 23 d., turėdama tikslą pasipelnyti iš nepilnametės prostitucijos ir įtraukti nepilnametę į prostituciją, žinodama, kad S. G. , gim. 1994 m. vasario 13 d., yra nepilnametė, apgyvendino ją apleistoje patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), įtraukė į prostituciją ir organizavo bei vadovavo pastarosios prostitucijai, Vilniaus mieste surasdama ir suvesdama S. G. lytiniam santykiavimui su klientais, iš kurių kiekvieną kartą už nukentėjusiosios suteiktas seksualines paslaugas gaudavo nuo 80 Lt iki 150 Lt atlygį. Šiuos nusikalstamus veiksmus I. S. tęsė iki 2008 m. spalio 23 d., 14.10 val., kai, būdama kartu su S. G. Vilniuje, Pylimo gatvėje, prie namo Nr. 65 ir ieškodama jai klientų lytiniam santykiavimui, bandė už 80 Lt atlygį suvesti pastarąją lytiniam santykiavimui su klientu, tačiau buvo sulaikyta policijos pareigūnų. Šiais veiksmais I. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 307 straipsnio 3 dalyje ir 308 straipsnio 2 dalyje.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistosios gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras prašė šį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegijos nuomone, I. S. pagrįstai pripažinta kalta padariusi nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 307 straipsnio 3 dalyje ir 308 straipsnio 2 dalyje. Pirmosios instancijos teismo išvados padarytos remiantis byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtais įrodymais, kurių visetu pagrįstos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Visa tai leidžia teigti, kad teismas bylą ištyrė nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

Apeliaciniame skunde neginčijamas veikų, už kurių padarymą apeliantė nuteista, įrodytumas bei kvalifikavimas. I. S. tik prašo, kad atsakomybę lengvinančia aplinkybe būtų pripažintas jos prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką bei nuoširdus gailėjimasis nusikaltus ir kad būtų sušvelninta paskirta laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstamas kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, jei kaltininkas padaręs nusikalstamą veiką, apie tai prisipažino ikiteisminio tyrimo metu ar bylos nagrinėjimo teisme metu. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, jei kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ikiteisminio tyrimo metu ar teisminio nagrinėjimo metu, svarbu, kad kaltininko gailėjimasis įvyko iki nuosprendžio priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ 16 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-632/2005).

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, I. S. nei karto neprisipažino padariusi jai inkriminuotas nusikalstamas veikas bei nesigailėjo nusikaltusi. Savo poziciją nuteistoji pakeitė tik apeliaciniame skunde. Tačiau atsižvelgiant į aukščiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, toks prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis nusikaltus, nepripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes tai padaryta jau po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo.

I. S. skundžiamu nuosprendžiu nuteista už dvi nusikalstamas veikas. Už pelnymąsi iš S. G. prostitucijos jai paskirta 4 metų ir 3 mėnesių, o už S. G. įtraukimą į prostituciją – 4 metų laisvės atėmimo bausmės.

Lietuvos Respublikos BK 307 straipsnio 3 dalis nusikaltimo padarymo metu numatė laisvės atėmimo bausmę nuo 2 iki 8 metų. Skundžiamu nuosprendžiu už šį nusikaltimą paskirta 4 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra mažesnė nei minėto straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Lietuvos Respublikos BK 308 straipsnio 2 dalis nusikaltimo padarymo metu numatė laisvės atėmimo bausmę nuo 2 iki 7 metų. Skundžiamu nuosprendžiu už šį nusikaltimą paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė taip pat yra mažesnė nei atitinkamo straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Paskirtos bausmės nėra per griežtos atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 307 straipsnio 3 dalyje bei 308 straipsnio 2 dalyje yra sunkūs, padaryti veikiant tiesiogine tyčia, dėl savanaudiškų paskatų. Nuteistosios atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė, kad tokių veikų kaip nepilnamečio asmens įtraukimas į prostituciją, pelnymasis iš tokio asmens prostitucijos pasekmės yra ypatingai žalingos tiek nukentėjusiajam, nes trukdo normaliam asmenybės vystymuisi, formavimuisi, tiek visai visuomenei. Be to, atsižvelgta ir į nuteistąją charakterizuojančią medžiagą – I. S. ankščiau teista (b. l. 129, t. 1), bausta administracine tvarka (b. l. 124-125, t. 1).

Esant išdėstytoms aplinkybėms, I. S. paskirta galutinė subendrinta 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms, kitoms reikšmingoms bausmės paskyrimui aplinkybėms bei neprieštarauja teisingumo principui. Todėl keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios I. S. apeliacinį skundą atmesti.