- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-30
- Bylos Nr.
- 1S-159-361/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalius Jocys
- Advokatai
- Egidijus Morkūnas
sekretoriaujant Jūratei Dužinskienei, išnagrinėjo kaltinamojo pagal Lietuvos Respublikos BK 146 str. 2 d., 138 str. 1 d., 145 str. 1 d. ir 155 str. 2 d. V. J. gynėjo advokato Egidijaus Morkūno skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 9 d. nutarties, kuria atmestas V. J. prašymas dėl leidimo išvykti į Europos Sąjungą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. J. kaltinamas tuo, kad 2008-05-08 naktį, apie 1 val. Šilalės m., (duomenys neskelbtini), E. D. įsėdus į apsvaigusio nuo alkoholio V. J. vairuojamą automobilį BMW 523, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir dideliu greičiu važiuojant Šilalės r., (duomenys neskelbtini) link, tuo sukėlė pavojų E. D. gyvybei, laikydamas už rankos, neleisdamas išlipti iš automobilio, bandant mobiliojo ryšio telefonu kviestis pagalbos, atimdamas iš jos telefono aparatą ir numesdamas jį į automobilio galą, atvežė ją į nuošalią vietą Šilalės r., (duomenys neskelbtini) k. teritorijoje, ir neteisėtai išlaikydamas ją iki 2008-05-08 ryto 5 val., neteisėtai atėmė E. D. laisvę. Baudžiamoji atsakomybė už šią veiką yra numatyta BK 146 str. 2 d.
V. J. kaltinamas ir tuo, kad 2008-07-20, apie 20 val., jo naudojamame automobilyje BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo nuošalioje pievoje Šilalės r., (duomenys neskelbtini) k. teritorijoje, laikydamas kairėje rankoje nenustatytos markės ir modelio šaunamąjį ginklą ir peilį, dešine ranka smogė E. D. į kairįjį skruostą, demonstruodamas į šaunamąjį ginklą įdėtas dvi kulkas, grasino E. D. nužudyti, sudavė ranka ne mažiau kaip po du smūgius į dešinįjį ir kairįjį skruostą, suėmęs už plaukų, ne mažiau kaip šešis kartus prilenkė galvą prie sėdynės, sudavė kumščiu smūgį į pakaušį, smūgį į nugarą, ne mažiau kaip du smūgius į kairiąją šlaunį, bei ranka sudavė ne mažiau kaip du smūgius į dešiniąją šlaunį, du kartus peilio ašmenimis perbraukė per kairiąją šlaunį, perpjovė 110 Lt vertės džinsines kelnes ir dviejose vietose sužalojo E. D. kairiąją šlaunį, du kartus peiliu smeigė į dešinės rankos dilbį, po ko prikišęs peilį prie krūtinės, sudavė kumščiu smūgius į pakaušį, tampydamas už plaukų lenkė galvą prie sėdynės, demonstruodamas, jog užtaiso šaunamąjį ginklą, iššovęs iš nenustatyto šaunamojo ginklo, automobilio saloną pripildė melsvos spalvos aitrių, graužiančių gerklę ir dusinančių dujų, pats išlipęs iš automobilio, uždarė automobilio dureles ir jas laikė, neleisdamas išlipti iš automobilio E. D., kol pastaroji pradėjo dusti. Išleidęs E. D. iš automobilio salono, ranka smogė jai į kairįjį šoną, grasino nužudyti. Tokiu būdu padarė galvos sumušimą, galvos smegenų sukrėtimą, kurie sukėlė trauminę galvos smegenų ligą ir potrauminį stresą, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, suteikė pagrindo manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas, bei padarė 110 Lt turtinę žalą. Baudžiamoji atsakomybė už šias veikas yra numatyta BK 138 str. 1 d. ir 145 str. 1 d.
Be to, V. J. kaltinamas ir tuo, kad 2008-07-20 apie 20 val., jo naudojamame automobilyje BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo nuošalioje pievoje Šilalės r., (duomenys neskelbtini) k. teritorijoje, vadindamas E. D. jos garbę ir orumą žeminančiais žodžiais, spjaudamas jai į veidą, neviešai ją įžeidė. Baudžiamoji atsakomybė už šią veiką yra numatyta BK 155 str. 2 d.
V. J. kaltinamas ir tuo, kad 2008-07-20 apie 20 val. jo naudojamame automobilyje BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo nuošalioje pievoje Šilalės r., (duomenys neskelbtini) k. teritorijoje, prie automobilio suduodamas E. D. kumščiu smūgius į įvairias kūno vietas, demonstruodamas nenustatytos markės ir modelio šaunamąjį ginklą, peilį, ir juo supjaustydamas liemenėlę, kelnes bei sužalodamas kūną, grasindamas nužudymu, atimdamas mobilaus ryšio telefonus, kad ji negalėtų išsikviesti pagalbos, tokiu būdu naudodamas psichinį ir fizinį smurtą, padarė 210 Lt turtinę žalą ir neteisėtai atėmė laisvę E. D., išgabendamas ją į Vilnių ir bute, esančiame Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), ir laikydamas ją iki 2008-07-21, 7 val. Baudžiamoji atsakomybė už šią veiką yra numatyta BK 146 str. 2 d.
Šilalės rajono apylinkės teisme 2009-06-08 gautas V. J. prašymas leisti išvykti į Europos Sąjungą nuo 2009-06-17 iki 2009-06-28. Šilalės rajono apylinkės teismas 2009-06-09 nutartimi kaltinamojo prašymo netenkino. Nutartyje nurodoma, kad kaltinamajam yra paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Kardomosios priemonės paskirtos dėl to, kad būtų galima netrukdomai įteikti kaltinamajam procesinius dokumentus, užtikrinti jo dalyvavimą teismo posėdyje. Įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu kilusius sunkumus, susijusius su V. J. iškvietimu į apklausas, tai, kad jis, vykstant ikiteisminiam tyrimui, atsisakė duoti parodymus bei prašyme išdėstytas išvykimo priežastis, teismas padarė išvadą, kad patenkinus prašymą, nebus užtikrintas procesinių dokumentų įteikimas V. J. bei jo dalyvavimas teismo posėdyje.
Šalies argumentai
Kaltinamojo gynėjas advokatas E. Morkūnas skundu prašo panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2009-06-09 nutartį ir V. J. prašymą patenkinti. Teigia, kad skundžiamoje nutartyje nurodoma, jog kardomoji priemonė kaltinamajam paskirta tam, kad būtų galima netrukdomai įteikti kaltinamajam teismo procesinius dokumentus, užtikrinti jo dalyvavimą teismo posėdyje. Kadangi teismas atsisakė leisti kaltinamajam 8 dienoms išvykti iš jo gyvenamosios vietos, būtų galima teigti, kad teismas mano, jog tokiu būdu būtų užkirstas kelias kardomosios priemonės skyrimu keliamiems tikslams pasiekti. Teismas tokį savo manymą privalo atitinkamai pagrįsti ir motyvuoti. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, ir vertinant juos faktinių aplinkybių kontekste, teismo motyvai neturi nieko bendro nei su procesinių dokumentų kaltinamajam įteikimu, nei su kaltinamojo dalyvavimu baudžiamajame procese. Kaip nurodo nutartį priėmęs teisėjas, ikiteisminio tyrimo metu buvo kilę sunkumų, nes kaltinamojo nebuvo galima rasti namuose, jis sirgo, atsisakė duoti parodymus. Atsižvelgiant į tokius motyvus, teigtina, kad šiuo atveju V. J. sankcija taikoma už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu jis sirgo ir atsisakė duoti parodymus prieš save. Be to, kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – pasižadėjimas neišvykti, taigi V. J. niekada nebuvo įpareigotas nuolat būti namuose (akivaizdu, kad šiuo atveju teismas pasižadėjimą neišvykti sutapatina su namų areštu) ir juolab, užtikrinti ir garantuoti tam tikrą savo sveikatos būklę (nesirgti). Taip pat nesuprantama teismo argumentacija dėl V. J. atsisakymo duoti parodymus. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. draudžia versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius, nepaisant to, V. J. prašymą nagrinėjančiam teisėjui pasinaudojimas šia konstitucine teise leidžia manyti, kad dėl tokio kaltinamojo elgesio gali kilti kliūčių įteikiant V. J. procesinius dokumentus ir užtikrinant jo dalyvavimą teismo posėdyje. Kaltinamojo gynėjas taip pat atkreipia dėmesį, kad teismo šaukimas, kuriuo kaltinamasis informuotas apie baudžiamosios bylos nagrinėjimą 2009-07-29, V. J. jau įteiktas, todėl pagrįstai galima manyti, jog iki teismo posėdžio V. J. jokie procesiniai dokumentai neturi būti ir nebus siunčiami.
Teismo prielaida, jog gali kilti sunkumų užtikrinant V. J. dalyvavimą teismo posėdyje, nepagrįsta jokiais motyvais, be to, kaltinamasis, būdamas visiškai įsitikinęs, kad jo atžvilgiu įmanomas tik išteisinamojo nuosprendžio priėmimas, pats yra suinteresuotas dalyvauti teismo posėdyje ir dės visas pastangas, kad byla būtų kuo greičiau išnagrinėta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
V. J. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos dvi kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 24, 25; t. 2). Rašytinis pasižadėjimas neišvykti yra viena švelniausių kardomųjų priemonių, kai asmuo įsipareigoja nepasišalinti iš savo gyvenamosios ar laikino buvimo vietos be tyrimui vadovaujančio prokuroro ar bylą savo žinioje turinčio teismo leidimo. Pažymėtina, kad tokio leidimo suteikimas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Įstatymas nenumato jokių imperatyvių normų, kada toks leidimas turi būti suteiktas, todėl kiekvienu atveju sprendimas priimamas įvertinus konkrečias aplinkybes ir paprastai duodamas tik išimtinais atvejais. Kaltinamojo gynėjo advokato skunde aukštesnės instancijos teismui nurodoma, jog V. J. į užsienį nori išvykti trumpų atostogų. Atostogos užsienyje negali būti laikomos išimtiniu atveju, dėl ko teismas, baudžiamajai bylai jau esant perduotai nagrinėti teisiamajame posėdyje, turėtų leisti kaltinamajam išvykti. Išskirtinių aplinkybių nenustatė ir aukštesnės instancijos teismas, todėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2009-06-09 nutartis, kuria atmestas V. J. prašymas leisti išvykti į Europos Sąjungą, teisėta ir pagrįsta ir ją naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kaltinamojo V. J. gynėjo advokato Egidijaus Morkūno skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 9 d. nutarties atmesti.
Nutartis neskundžiama.