Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI-3670-281/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01849-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.4; 55.1.3 (S)

2019 m. gruodžio 19 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gedimino Užubalio,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Serenus“ atstovui advokato padėjėjui Mantui Lideikai,

atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovei J. D.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Serenus“ skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija, dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja UAB „Serenus“ teismui pateikė skundą, prašydama panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliau – ir VTPSI) 2019-04-16 raštą Nr. (6.5)-2D-5160 bei įpareigoti VTPSI pakartotinai apsvarstyti 2018-10-10 privalomojo nurodymo Nr. PN-1227 įvykdymą.

Paaiškino, kad skundžiamu 2019-04-16 sprendimu VTPSI pripažino, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra tinkamai įvykdžiusi 2018-10-10 privalomojo nurodymo Nr. PN-1277 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) reikalavimus. Pareiškėja su šiuo sprendimu nesutinka, mano kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija Privalomojo nurodymo neįvykdė nei 2018-11-16 raštu, nei 2019-02-27 raštu.

Teigia, kad Vilniaus miesto savivaldybėje 2018-04-30 pristatyti nauji Bendrojo plano sprendiniai, susipažinimas su šiais sprendiniais vyko nuo 2018-04-30 iki 2018-05-31 taip pat buvo teikiami pasiūlymai dėl sprendinių koregavimo. Bendrasis planas buvo patikslintas, o jo viešinimas pratęstas iki 2018-07-24. Pasiūlymą dėl pareiškėjos valdomo žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pateikė ir buvęs žemės sklypo savininkas Antanas Vainauskas, iš kurio minėtą žemės sklypo dalį įsigijo pareiškėja ir perėmė visas teises bei pareigas, susijusias su teiktais pasiūlymais dėl Bendrojo plano keitimo. Antanas Vainauskas 2018-07-24 pateikė pasiūlymus dėl patikslinto Bendrojo plano sprendinių tikslinimo, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2018-08-30 sprendimu į pasiūlymus neatsižvelgė. UAB „Serenus“ apskundė 2018-08-30 sprendimą VTPSI, kuri pareiškėjos skundą tenkino ir įpareigojo administraciją motyvuotai atsakyti į pateiktus pasiūlymus. Atsižvelgiantį tai, Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2018-11-16 raštu pakartotinai atsakė į dalį teiktų pasiūlymų. VTPSI 2018-11-16 atsakymą į pasiūlymus vertino kaip netinkamą, todėl Vilniaus apygardos administraciniame teisme inicijuota administracinė byla Nr. eI-2362-244/2019. Administracinės bylos nagrinėjimo metu Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė 2019-02-27 atsakymą į pasiūlymus dėl patikslino bendrojo plano. VTPSI atsižvelgdama į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018-11-16 ir 2019-02-27 pateiktus atsakymus ginčijamu sprendimu nepagrįstai laikė, jog 2018-10-10 privalomasis nurodymas yra įvykdytas.

Pareiškėjos teigimu, VTPSI neįvertino to, jog 2018-11-16 ir 2019-02-27 atsakymais pateikti argumentai dėl pasiūlymų patikslinto Bendrojo plano sprendiniams yra prieštaringi ir netinkamai argumentuoti. Ginčijamu sprendimu nevertinta, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija nekonkretizavo kokių Vilniaus istorinio centro apsaugos zonos laikinojo reglamento nuostatų pagrindu pateiktų pasiūlymų nevertino. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakyme nėra pateikiamos konkrečios nuorodos į šio reglamento punktus, kurie nustatytų Bendrajame plane siekiamus įvertinti rodiklius. Dėl šios priežasties pareiškėja negalėjo tiksliai nustatyti kuriems reglamento reikalavimams prieštarauja jos pateikti pasiūlymai, negalėjo įvertinti ar ginčijamas sprendimas yra pagrįstas ar ne.

Atkreipė dėmesį, kad ginčijamu sprendimu neįvertinta, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018-11-16 atsakymu atmetus pasiūlymą dėl sąlyginio didžiausio nelaidžių dangų kiekio pakeitimo, buvo įvestas prieštaravimas ir pareiškėjai nėra suprantama, koks nelaidžių dangų kiekis bus taikomas jai priklausančio žemės sklypo teritorijai. Teigia, kad atsakymas dėl nelaidžių dangų kiekio yra dviprasmiškas, nes minimas tiek 60 proc., tiek 40 proc. nelaidžių dangų dydis (kiekis). Ginčijamu sprendimu taip pat neįvertinta, jog viešinimo proceso metu nebuvo tinkamai išviešintas gamtinio karkaso brėžinys ir pareiškėja neturėjo galimybės dėl jo pateikti savo pasiūlymų. Mano, kad tokia situacija apriboja ne tik pareiškėjos, bet ir visuomenės teises įvertinti ar nėra taikomi kokie nors specifiniai apribojimai. Mano, kad ginčijamu sprendimu taip pat neįvertinta, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija nepaaiškino, kokiems (duomenys neskelbtini) gatvės parametrams ar formavimo principams prieštarauja automobilių stovėjimo vietų įrengimas tarp gatvių raudonųjų linijų. Su 2018-11-16 atsakymu nebuvo pateikta jokia esamos būklės analizė ar skaičiavimai, kurie pagrįstų, kad automobilių stovėjimo vietos negali būti įrengiamos. Pareiškėja pažymi, kad ginčijamu sprendimu neįvertinta, jog 2018-11-16 raštu Vilniaus miesto savivaldybės administracija, atmesdama pasiūlymą panaikinti reikalavimą sertifikuoti pastatus, kurių plotas viršija 5 000 kv. m., nustatė nuosavybės teisės apribojimus, kurie gali būti nustatomi tik įstatymu. Vilniaus miesto savivaldybės administracija nenurodė, kokiu pagrindu reikalavimai sertifikuoti naujus statinius yra nustatomi ir kokias visuotines vertybes tokiu būdu siekiama apsaugoti.

Pareiškėjos teigimu, Bendrojo plano sprendiniai, kuriais neatsižvelgta į pateiktus pasiūlymus, pažeidžia pareiškėjos teises ir paneigia pačios Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priimtus sprendimus, nesukuria prielaidų vystyti žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), teritoriją pagal Bendrojo plano, galiojusio iki 2015, sprendinius. Kadangi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pateikti atsakymai neatitinka nei Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies, nei Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, VTPSI neturėjo teisės ginčijamu sprendimu konstatuoti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija į pareiškėjos teiktus pasiūlymus atsakė tinkamai.

Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes, prašė skundą tenkinti.

Atsakovė VTPSI atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundžiamas VTPSI sprendimas atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus – jame nurodytas tiek teisinis, tiek faktinis sprendimo priėmimo pagrindas, kuris yra aiškus ir motyvuotas – t. y. jame aiškiai nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija įvykdė VTPSI 2018-09-12 privalomąjį nurodymą – pateikė atsakymus į visus pareiškėjos pasiūlymus, pateikė sprendimą dėl jų atmetimo, nurodė tokio sprendimo motyvus, paaiškino pasiūlymų nepriimtinumą, bei tai kad pasiūlymų atmetimo motyvų atitiktis teisės aktų reikalavimams vertinimas šiuo etapu neatliekamas.

VTPSI tikrindama ar Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2019-02-27 raštu papildžiusi 2018-11-16 raštą įvykdė 2018-10-10 privalomąjį nurodymą, nustatinėjo, ar Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsakymus į visus pareiškėjos pateiktus pasiūlymus, ar atsakyme pateikė motyvus dėl pasiūlymų, kurie nebuvo priimti. Atkreipė dėmesį, kad atmetimo motyvų turinio atitikties teisės aktų reikalavimams požiūriu šiame etape (baigiamojo etapo viešinimo stadijos metu) VTPSI nevertina, nes pateikti visuomenės pasiūlymai ir jų priėmimo bei atmetimo motyvai vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu teritorijų planavimo dokumento derinimo ir tikrinimo stadijose.

Nurodė, kad teritorijų planavimą reglamentuojančiose teisės normose yra nustatytas planavimo organizatoriui bei valstybinei teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai privalomo elgesio modelis – laikytis pasiūlymų nagrinėjimo procedūros bei, atmetus gautus pasiūlymus, motyvuotai raštu pranešti apie tai pasiūlymus pateikusiam asmeniui. Teisės aktai nenumato planavimo organizatoriaus pareigos priimti visus visuomenės teikiamus pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento sprendinių, tačiau nustato pareigą motyvuotai atsakyti pasiūlymus pateikusiems asmenims. VTPSI šioje stadijoje neturi pareigos tikrinti planavimo organizatoriaus atsakymo atitikimo teisės aktų reikalavimams, o tik patikrina, ar atsakymas buvo pakankamai motyvuotas.

Vykdydama VTPSI 2018-10-10 privalomąjį nurodymą Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2019-02-27 raštu papildė 2018-11-16 raštą: t. y. pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjos pasiūlymus, nurodė, pasiūlymų, su kuriais nesutiko, atmetimo motyvus, taip pat priežastis, kodėl į pasiūlymus atsižvelgė iš dalies. Pareiškėjos argumentus, kad VTPSI privalėjo nustatyti pareiškėjos skunde nurodytus Vilniaus miesto savivaldybės 2019-02-27 rašto neatitikimus teisės aktų reikalavimams, laiko nepagrįstais. VTPSI gavus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019-02-27 raštą kilo pareiga patikrinti jo motyvus, t. y. tikrinant, ar įvykdytas 2018-10-10 privalomasis nurodymas buvo nustatinėjama, ar Vilniaus miesto savivaldybės administracija minėtu atsakymu atsakė į visus pareiškėjos pateiktus pasiūlymus, ar atsakydama pateikė motyvus dėl pasiūlymų priimtinumo (nepriimtinumo). Dėl to VTPSI įvertinusi tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018-11-16 raštą, tiek 2019-02-27 raštą ir juose pateiktų motyvų visumą, padarė išvadą, kad šią pareigą Vilniaus miesto savivaldybės administracija įvykdė iš esmės nepažeisdama teisės aktų reikalavimų, motyvavo savo atsakymus į pateiktus pasiūlymus, pagrindė teisės aktų nuostatomis ir objektyviais duomenimis. Pareiškėja skunde neįrodė, kad priimant skundžiamą VTPSI sprendimą būtų pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

Atsakovės VTPSI atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad skunde nenurodomi jokie procedūriniai pažeidimai, kurie galėtų būti laikomi esminiais sprendžiant dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijai teikto privalomojo nurodymo Nr. PN-1227 (ne)įvykdymo. Vien tai, jog pareiškėja nesutinka su jai nepalankiais Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimais dėl tam tikrų Bendrojo plano sprendinių, savaime neįrodo ginčijamo 2019-04-16 sprendimo neteisėtumo. Skundo turinys patvirtina, kad pareiškėjai yra žinomi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsisakymo tenkinti jos pasiūlymus motyvai, tačiau nesutinkama su jų turiniu ir pakankamumu. Nurodė, kad pasiūlymai nėra privalomi planavimo organizatoriui, teisės aktai nenumato planavimo organizatoriaus pareigos bet kuriuo atveju priimti visus visuomenės teikiamus pasiūlymus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad VTPSI ignoravo faktą, jog viešinimo proceso metu nebuvo tinkamai išviešintas gamtinio karkaso brėžinys ir pareiškėja neturėjo galimybės dėl jo pateikti savo pasiūlymų. Teigia, kad sulaukus didelio gyventojų susidomėjimo rengiamu Bendruoju planu, visuomenės supažindinimas su parengtais Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniais buvo pratęstas nuo 2018-05-31 iki 2018-07-24. Viešinimo procedūros metu eksponuojami parengti teritorijų planavimo dokumento sprendiniai – teritorijų planavimo dokumento pagrindinis brėžinys ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita. Vien ta aplinkybė, jog viešo svarstymo metu visuomenė papildomai buvo supažindinta su Gamtinio karkaso schema įrodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija įgyvendino įstatymuose numatytą visuomenės informavimo pareigą.

Nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakymu atmetus pasiūlymą dėl automobilių stovėjimo vietų įrengimo tarp gatvių raudonųjų linijų nėra paaiškinama, kokiems (duomenys neskelbtini) gatvės parametrams jis prieštarauja bei kaip neatitinka gatvės formavimo principų. Teigia, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog neatsižvelgia į pareiškėjos teiktą siūlymą, nes užstatymu siekiama formuoti gatvių išklotines, kuriant aiškų gatvės erdvės charakterį ir kartu prioritetą teikiant patogiam ir saugiam pėsčiųjų judėjimui, o ne automobilių statymui.

Nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad VTPSI neįvertino, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija neatsižvelgia į pasiūlymą panaikinti reikalavimą sertifikuoti pastatus, kurių plotas viršija 5 000 kv. m. Atkreipė dėmesį, jog nėra aišku, kokius nuosavybės teisės ribojimus turi omenyje pareiškėja ir kokie nuosavybės teisės suvaržymai atsiranda įvedus šį reikalavimą. Vilniaus miesto savivaldybės administracija konkrečiai nurodė tokio reikalavimo nustatymo aplinkybes ir priežastis bei akcentavo, jog Bendrojo plano sprendiniuose nustatytas naujai statomų ar rekonstruojamų pastatų, kurių bendrasis plotas didesnis kaip 5000 kv. m, sertifikavimas centrinėje miesto dalyje yra svarbus aspektas siekiant užtikrinti pastatų kokybę ir ilgaamžiškumą, eksploatavimo kaštų mažinimą ir gyvenimo kokybės mieste gerinimą. Pažymėjo, kad savivaldybė turi teisę nustatyti jos teritorijai ir teritorijos dalims konkrečius reglamentus, kurie nėra nustatyti kitais teisės aktais.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuo j a:

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl VTPSI 2019-04-16 rašto Nr. (6.5)-2D-5160, kuriuo konstatuota, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija įvykdė 2018-10-10 privalomąjį nurodymą, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat pagrindo įpareigoti VTPSI pakartotinai apsvarstyti 2018-10-10 privalomojo nurodymo Nr. PN-1227 įvykdymą.

Remiantis byloje esančia rašytine medžiaga, teismas nustatė, kad pareiškėja 2018-05-29 raštu planavimo organizatoriui pateikė konkrečius pasiūlymus žemės sklypo (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, kuriais prašė nustatyti šiai žemės sklypo teritorijai taikomus Bendrojo plano sprendinius, kurie nepablogintų padėties prašymo pateikimo metu galiojančių Bendrojo plano sprendinių atžvilgiu: 1) pakeisti žemės sklypo teritorijos Bendrojo plano rodiklius numatant, kad didžiausias leistinas pastatų aukštis nuo žemės paviršiaus (metrais) – 35 (ne mažesnis nei buvo numatyta Bendrajame plane iki 2015 m), o didžiausias leistinas užstatymo intensyvumas – 3,0 (ne mažesnis nei buvo numatyta Bendrajame plane iki 2015 m); 2) sąlyginį didžiausią nelaidžių dangų kiekį žemės sklype nustatyti 80 procentų; 3) netaikyti apribojimų žemės sklypui teritorijai: panaikinti apribojimą, numatantį, kad nauja statyba kvartale galima tik vystytojui prisidedant prie kompleksinės kvartalo renovacijos tikslais plėtojamos infrastruktūros – investuotojo lėšomis rekonstruojant ir plėtojant viešąją infrastruktūrą (privažiavimų sistemą, želdynus, sporto ir rekreacinius aikštynus). Minimali investicijų į viešosios infrastruktūros plėtojimą suma – 100 Eur/kv. m pastatų bendrojo ploto. Ši suma tarybos sprendimu gali būti indeksuojama atsižvelgiant į kainų indekso pokyčius; panaikinti reglamentą, jog žemės sklypo teritorijai yra taikomi Bendrojo plano Nekilnojamojo kultūros paveldo brėžiniuose nustatyti reglamentai.

Pareiškėja planavimo organizatoriui 2018-07-24 raštu taip pat pateikė pasiūlymus: 1) pakeisti žemės sklypo teritorijos patikslinto bendrojo plano rodiklius numatant, kad foninis (vyraujantis) aukštis aukštais – netaikomas; didžiausias leistinas pastatų aukštis nuo žemės paviršiaus (metrais) – 35 (bet ne mažesnis nei buvo numatyta Bendrajame plane iki 2015 m); didžiausias leistinas užstatymo intensyvumas – 3,0 (ne mažesnis nei buvo numatyta Bendrajame plane iki 2015 m); 2) sąlyginį didžiausią nelaidžių dangų kiekį žemės sklype nustatyti 80 procentų; 3) pratęsti patikslinto Bendrojo plano viešinimo laikotarpį 30 (dienų); 4) netaikyti apribojimų žemės sklypo teritorijai: panaikinti apribojimą draudžiantį įrengti automobilių stovėjimo vietas tarp gatvių raudonųjų linijų ir pastatų ar numatyti galimybę įrengti automobilių stovėjimo vietas neįgaliųjų poreikiams; panaikinti apribojimą privalomai sertifikuoti naujai statomus pastatus, kurių bendras plotas daugiau kaip 5000 kv. m, pagal statytojo pasirinktą Lietuvoje ar kitoje Europos Sąjungos šalyje pripažįstamą pastatų sertifikavimo pagal darnios plėtros kriterijus sistemą; panaikinti reglamentą, jog Žemės sklypo teritorijai yra taikomi Bendrojo plano Nekilnojamojo kultūros paveldo brėžiniuose nustatyti reglamentai.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, atsakydamas į pareiškėjos 2018-05-29 ir 2018-07-24 pasiūlymus, 2018-08-30 raštu Nr. A51-74148/18(2.15.1.1-MP3) informavo, kad į pasiūlymą neatsižvelgta, nes teritorija patenka į Vilniaus senamiesčio vizualinės apsaugos zoną. Teismas pažymi, kad šiuo raštu Vilniaus miesto savivaldybės administracija nenurodė, kurie konkrečiai pareiškėjos 2018-05-29 ir 2018-07-24 prašymais pateikti pasiūlymai atmesti, o į kuriuos atsižvelgta.

Pareiškėja 2018-09-12 skundu kreipėsi į VTPSI dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018-08-30 rašto teisėtumo, prašydama pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai privalomąjį nurodymą ištaisyti teritorijų planavimo teisės aktų pažeidimus, atliktus priimant 2018-08-30 sprendimą, įpareigojant Vilniaus miesto savivaldybės administraciją pakartotinai svarstyti pareiškėjos pateiktus pasiūlymus.

VTPSI, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, nustatė, kad planavimo organizatoriaus 2018-08-30 raštu Nr. A51-74148/18(2.15.1.1-MP3) pateiktas atsakymas į pareiškėjos 2018-05-29 ir 2018-07-24 pasiūlymus yra neišsamus, nekonkretus, nepagrįstas konkrečiomis teisės aktų nuostatomis ir faktiniais argumentais, todėl planavimo organizatorius pateikdamas atsakymą pažeidė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-09-18 nutarimu Nr. 1079 patvirtintų Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų 6.4.2. papunktį ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, todėl VTPSI, vadovaudamasi Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 6 straipsnio 12 dalimi ir 4 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktais, 2018-10-10 pateikė privalomąjį nurodymą Nr. PN-1277, kuriuo įpareigojo planavimo organizatorių: 1) pakartotinai išnagrinėti pareiškėjos 2018-05-29 ir 2018-07-24 pateiktus pasiūlymus ir išsamiai bei motyvuotai (pagrindžiant konkrečiomis teisės aktų nuostatomis ir faktiniais argumentais) atsakyti pareiškėjai, pakeičiant 2018-08-30 raštą Nr. A51-74148/18(2.15.1.1-MP3); 2) apie priimtą sprendimą informuoti VTPSI; 3) nevykdyti Bendrojo plano planavimo proceso iki bus pašalinti nustatyti planavimo organizatoriaus padaryti teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai.

VTPSI Teritorijų planavimo ir statybos skyrius 2018-11-15 sprendimu, remdamasis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punktu, ir aplinkybe, kad planavimo pasiūlymų pernagrinėjimo procesas reikalauja didesnių laiko sąnaudų, pratęsė 2018-10-10 priimto privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2018-12-12.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2018-11-16 raštu Nr. A51-99507/18(2.15.1.1-MP3) panaikino savo ankstesnį 2018-08-30 atsakymą į pareiškėjos pateiktus planavimo pasiūlymus, nurodė, kad pakartotinai išnagrinėjus pareiškėjos 2018-05-29 planavimo pasiūlymus priėmė sprendimą į juos neatsižvelgti, nurodė motyvus atskirai dėl kiekvieno konkretaus pareiškėjos pateikto pasiūlymo.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2019-02-27 raštu Nr. A51-19426/19(2.15.1.1-MP3), nurodė papildanti 2018-11-16 raštą Nr.A51-99507/18(2.15.1.1-MP3) ir pateiktą atsakymą į 2018-05-29 pasiūlymą dėl naujos statybos apribojimo. Paaiškino, kad į 2018-05-29 pasiūlymą dėl naujos statybos apribojimo neatsižvelgė ir tokį savo sprendimą motyvavo.

VTPSI ginčijamu 2019-04-16 sprendimu Nr. (5.6)-2D-5160 konstatavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija panaikino 2018-08-30 raštą, pakartotinai išnagrinėjo 2018-05-29 ir 2018-07-24 pateiktus pasiūlymus, atsakė UAB „Serenus“ 2019-02-27 raštu, nevykdė Bendrojo plano planavimo proceso, taigi įvykdė 2018-10-10 privalomojo nurodymo Nr. PN-1277 reikalavimus.

Nagrinėjamu atveju ginčo teisinius santykius reglamentuoja Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-09-18 nutarimu Nr. 1079 (toliau – ir Nuostatai; aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2016-11-09), taip pat Teritorijų planavimo įstatymas (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2018-05-01) ir Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas (aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2017-01-01).

Remiantis Nuostatų 5 punktu, viešinimo procedūra – vienas ar keli veiksmai, kuriuos privalo atlikti planavimo organizatorius arba jo įgaliotas asmuo ir kurie susiję su visuomenės informavimu, konsultavimu ir dalyvavimu teritorijų planavimo dokumento rengimo procese, taip pat su visuomenės galimybėmis teikti pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento sprendinių papildymo, jų alternatyvos teikimo ar keitimo. Teritorijų planavimo dokumentų rengimo viešinimą sudaro Nuostatų 6 punkte nurodytos procedūros, įskaitant ir pasiūlymų teikimą ir nagrinėjimą (Nuostatų 6.4 papunktis).

Planavimo organizatoriui Nuostatai nustato pareigą visus gautus pasiūlymus registruoti ir kartu su teritorijų planavimo dokumento rengėju išnagrinėti, apsvarstyti, įvertinti ir priimti juos arba atmesti. Nustatyta, kad sprendimus dėl pritarimo pasiūlymams ar jų atmetimo priima planavimo organizatorius; pasiūlymus teikusiems asmenims planavimo organizatorius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo pasiūlymo gavimo atsako raštu arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, jeigu pasiūlymai teikti šioje sistemoje, nurodydamas, ar į pasiūlymus atsižvelgta ar neatsižvelgta, ir pateikdamas motyvus, kodėl neatsižvelgta (Nuostatų 6.4.2 papunktis).

Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 4 papunktis nustato, kad viena iš teritorijų planavimo viešinimo procedūros dalių yra pasiūlymų teikimas ir nagrinėjimas. Teritorijų planavimo 37 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui teikiami raštu per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešojo susirinkimo ir jo metu, taip pat konsultavimosi metu. Teritorijų planavimo įstatymo straipsnio 37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pasiūlymus pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsako raštu arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, jeigu pasiūlymai buvo pateikti šioje sistemoje. Planavimo organizatoriaus atsakymas per 10 darbo dienų gali būti apskųstas atitinkamai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai. Planavimo organizatoriams atsakyme nurodoma, kad planavimo organizatorius pritaria visuomenės pasiūlymams arba atmeta pasiūlymus, išsamiai nurodydamas pasiūlymų nepriimtinumą (nepagrįstumą).

Aiškindamas šių teisės normų turinį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad minėtose normose aptariami pasiūlymai nėra privalomi planavimo organizatoriui. Tai parodo sąvokos „pasiūlymai“ lingvistinis aiškinimas bei pats šios teisės normos turinys, iš kurio matyti, kad gavęs nurodytus pasiūlymus, planavimo organizatorius turi diskreciją į juos atsižvelgti arba neatsižvelgti. Tačiau aptariamose teisės normose yra nustatytas planavimo organizatoriui bei valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai privalomo elgesio modelis – laikytis joje nustatytos pasiūlymų nagrinėjimo procedūros bei, atmetus gautus pasiūlymus, motyvuotai raštu pranešti apie tai pasiūlymus pateikusiam asmeniui. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju administraciniams teismams yra būtina patikrinti, ar buvo laikomasi nurodytų reikalavimų ir, nustačius tam tikrus šių reikalavimų pažeidimus, vertinti juos pagal ABTĮ 89 straipsnyje nustatytus kriterijus, t. y. išsiaiškinti, ar nustatyti procedūriniai pažeidimai gali būti laikomi esminiais šio įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-02-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-169/2012; 2014-12-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2031/2014; 2015-04-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A-711-525/2015; 2016-12-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016). Pateikti visuomenės pasiūlymai ir jų priėmimo ar atmetimo motyvai vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadijose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-01-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-2215/2014).

Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje vertinamas ne Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pateiktų atsakymų pareiškėjai teisėtumas, tačiau VTPSI 2019-04-16 rašto, kuriuo ji konstatavo, kad planavimo organizatorius tinkamai įvykdė 2018-10-10 privalomąjį nurodymą, teisėtumas bei pagrįstumas. Tokią teisę VTPSI suteikia Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 1-3 punktai ir 4 straipsnio 5 dalis. Taigi VTPS, kuri buvo pateikusi planavimo organizatoriui privalomąjį nurodymą patikrina, ar šis nurodymas yra įvykdytas. Jeigu privalomasis nurodymas įvykdytas, tai pažymima jį pateikusios teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijos turimame privalomojo nurodymo egzemplioriuje.

Pagal aukščiau išanalizuotą faktinę bylos situaciją matyti, kad 2018-10-10 privalomuoju nurodymu VTPSI nurodė planavimo organizatoriui pakartotinai išnagrinėti pareiškėjos 2018-05-29 ir 2018-07-24 pateiktus pasiūlymus ir išsamiai bei motyvuotai (pagrindžiant konkrečiomis teisės aktų nuostatomis ir faktiniais argumentais) atsakyti pareiškėjai, pakeičiant 2018-08-30 raštą Nr. A51-74148/18(2.15.1.1-MP3), apie priimtą sprendimą informuoti VTPSI. Ginčijamu 2019-04-16 sprendimu VTPSI konstatavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija panaikino 2018-08-30 raštą, pakartotinai išnagrinėjo 2018-05-29 ir 2018-07-24 pateiktus pasiūlymus, atsakė UAB „Serenus“ 2019-02-27 raštu, nevykdė Bendrojo plano planavimo proceso, taigi įvykdė 2018-10-10 privalomojo nurodymo Nr. PN-1277 reikalavimus.

Vertinant ginčijamo VTPSI 2019-04-16 sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuotina, ar VTPSI padaryta išvada, jog planavimo organizatorius pateikė atsakymus į visus pareiškėjos 2018-05-29 ir 2018-07-24 pateiktus pasiūlymus, yra teisinga. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2018-11-16 raštu Nr. A51-99507/18(2.15.1.1-MP3) pateikė motyvuotus, teisės aktų nuostatomis pagrįstus atsakymus į UAB „Serenus“ siūlymus: dėl funkcinėje zonoje didžiausio leistino pastatų aukščio iš 12 į 35 metrus; didžiausio leistino užstatymo intensyvumo iš 1 į 3 ir užstatymo tankio iš 60 į 80 proc.; didžiausio leistino vyraujančio aukščio (į šį pasiūlymą atsižvelgta); didžiausio sąlyginio nelaidžių dangų kiekio; apribojimo įrengti automobilių stovėjimo vietas tarp gatvių raudonųjų linijų ir pastatų; dėl naujų pastatų privalomo sertifikavimo; dėl siūlymo panaikinti reglamentą, jog žemės sklypo teritorijai taikomi Bendrojo plano nekilnojamojo kultūros paveldo brėžiniuose nustatyti reglamentai.

Teismas pažymi, kad iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018-11-16 rašto matyti, kad nebuvo pateiktas atsakymas į vieną iš pareiškėjos teiktų siūlymų – „panaikinti apribojimą, numatantį, kad nauja statyba kvartale galima tik vystytojui prisidedant prie kompleksinės kvartalo renovacijos tikslais plėtojamos infrastruktūros - investuotojo lėšomis rekonstruojant ir plėtojant viešąją infrastruktūrą (privažiavimų sistemą, želdynus, sporto ir rekreacinius aikštynus). Minimali investicijų į viešosios infrastruktūros plėtojimą suma - 100 Eur/kv. m pastatų bendrojo ploto. Ši suma tarybos sprendimu gali būti indeksuojama atsižvelgiant į kainų indekso pokyčius.”. Remiantis pareiškėjos skunde pateiktais duomenimis, nustatyta, kad šiuo klausimu VTPSI kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją įvykdyti Privalomojo nurodymo dalį, kuri liko neįvykdyta (administracinės bylos Nr. eI-2362-816/2019). Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto savivaldybės administracija papildė 2018-11-16 raštą ir pateikė 2019-02-27 raštą Nr. A51-19426/19(2.15.1.1-MP3), kuriame nurodė nesutikimo su aptariamo pasiūlymo motyvus, nurodė, kad pasiūlyme keliamas klausimas nėra aktualus. Taigi planavimo organizatorius motyvuotai atsakė į visus pareiškėjos 2018-05-29 ir 2018-07-24 pateiktus pasiūlymus.

Nurodytų aplinkybių kontekste, teismas daro išvadą, kad VTPSI ginčijamame 2019-04-16 sprendime padarė teisingas išvadas, kad planavimo organizatorius – Vilniaus miesto savivaldybės administracija tinkamai įvykdė 2018-10-10 Privalomąjį nurodymą. VTPSI tinkamai įgyvendino jai Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 1-3 punktuose ir 4 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą kompetenciją patikrinti išduotų privalomųjų nurodymų įvykdymą. Teismas akcentuoja, kad VTPSI neturėjo pareigos tikrinti planavimo organizatoriaus, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, pateiktų motyvų į pareiškėjos siūlymus teisingumo ar pagrįstumo, nes kaip nustatyta pagal aukščiau pateiktus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus, pasiūlymai nėra privalomi planavimo organizatoriui, o pasiūlymų atmetimų motyvai vertinami ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento derinimo ir tikrinimo stadijose.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos ginčijamas VTPSI 2019-04-16 sprendimas Nr. (6.5)-2D-5160 priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl šio sprendimo naikinti nei pareiškėjos nurodytais, nei kitais motyvais teismas neturi pagrindo. Kadangi ginčijamas sprendimas laikytinas teisėtu bei pagrįstu, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimo įpareigoti VTPSI pakartotinai apsvarstyti 2018-10-10 privalomojo nurodymo Nr. PN-1227 įvykdymą. Todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Pareiškėja 2019-12-02 pateikė teismui prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, iš viso 1 512,5 Eur. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas, ji neįgyja teisės reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl toks prašymas netenkintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Serenus“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Tomas Blinstrubis Mefodija Povilaitienė Gediminas Užubalis