Panevėžio apygardos teismo nutartis

2011-11-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-724-350-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-11-10
Bylos Nr.
1A-724-350-2011
Teisminio proceso Nr.
1-45-1-00102-2011-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Ričardas Gilys, Nijolė Sušinskienė
Nuteistasis
O. Z.
Kategorijos

Pranešėjas Algirdas Gaputis Baudžiamoji byla Nr. 1A-724-350/2011

Teisėja Rita Bilevičienė Teisminio proceso Nr. 1-45-1-00102-2011-8

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.26.2.1.; 2.4.6. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu

2011 m. lapkričio 10 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio (pranešėjas), teisėjų Ričardo Gilio ir Nijolės Sušinskienės,

sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,dalyvaujant prokurorui Broniui Šiaudiniui,gynėjai advokatei Irutei Čiukšytei,nuteistajam O. Z.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. Z. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-06-29 nuosprendžio, kuriuo O. Z. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. Z. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2011-02-04 apie 23.24 val. kavinėje (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1.98 promilių girtumas) tyčia įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: sudavė nukentėjusiajam R. Š. ne mažiau dešimt smūgių rankų kumščiais į veido sritį, o R. Š. parkritus, kojomis spyrė ne mažiau du kartus į įvairias kūno vietas. Po to, užlipęs ant R. Š. krūtinės, rankomis jam sudavė ne mažiau du smūgius į veido sritį, šiais savo veiksmais padarydamas R. Š. veido ir galvos sumušimą, lengvą galvos smegenų sukrėtimą, poodines kraujosruvas akių vokuose, apatinėje lūpoje, odos nubrozdinimus nosyje, kraujosruvą apatinės lūpos pogleivyje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, taip pat jis V. M. pradėjus tempti jį nuo mušamo R. Š., vieną kartą koja jai spyrė į pilvo sritį, taip padarydamas V. M. poodinę kraujosruvą pilve, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Apeliaciniu skundu O. Z. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-06-29 nuosprendžiu paskirtą vienų metų dvejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nurodo, kad nors savo kaltės, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką jis neneigia, tačiau mano, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas jam laisvės atėmimo bausmę neteisingai įvertino kai kurias aplinkybes ir neatsižvelgė į tai, kad konfliktas vyko dėl asmeninių paskatų ir ne viešoje vietoje, kad konflikto metu jis taip pat buvo sužalotas. Pažymi, kad nukentėjusysis R. Š. jokių pretenzijų jam neturi ir nepageidauja, kad jam būtų paskirta laisvės atėmimo bausmė. Nuteistasis prašo atsižvelgti į tai, kad jis turi nepilnametę dukrą ir yra vienintelis šeimos išlaikytojas.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras –atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal bylų nagrinėjimo proceso apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas BPK 320 straipsnyje, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismui nuosprendyje neteisingai konstatavus kai kuriuos faktus (kad konfliktas įvyko dėl ne asmeninių nesutarimų ir viešoje vietoje) nuosprendis dėl bausmės rūšies bei dydžio yra neteisėtas, todėl turi būti pakeistas.

Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamąją bylą, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, teisingai įvertinęs byloje surinktų įrodymų, kurių turinys yra atskleistas teismo nuosprendyje, visumą, apelianto veiką pagrįstai kvalifikavo pagal BK 284 str. 1 d. bausmę.

Baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį kyla asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje.

Dėl veikos kvalifikavimo

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje suformuluota išvada, kad nusikalstama veika buvo padaryta viešoje vietoje, teigdamas, kad kavinės tualetas, kur įvyko konfliktas, negali būti laikomas viešąja vieta. Tokie O. Z. skundo motyvai, siekiant nusikaltimo vietą vertinti ne kaip viešą, atmestini. Pažymėtina, kad teismų praktikoje viešąja vieta laikoma vieta, į kurią laisvai gali patekti kiti asmenys ir veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje šioje vietoje buvo kitų asmenų, ar ne. Kadangi šioje byloje nagrinėjamo įvykio vieta yra kavinės tualetas, į kurį bet kada galėjo užeiti ir kiti asmenys, todėl nėra abejonių, kad O. Z. nusikalstamus veiksmus padarė būtent viešoje vietoje. Be to, O. Z. nusikalstamus veiksmus – smūgių sudavimą R. Š. matė ir V. M., prieš kurią O. Z. taip pat vartojo smurtą, bei A. B..

Teismas atmeta kaip nepagrįstus ir apeliacinio skundo argumentus, kad konfliktas kilo iš asmeninių paskatų ir jį išprovokavo nukentėjusysis. Apelianto argumentai, kad pirmąjį smūgį be jokios priežasties jam sudavė R. Š., kai šis pravėrė tualeto duris ieškodamas užtrukusio tualete R. Š., visiškai paneigti tiek abiejų nukentėjusiųjų, tiek liudytojos A. B. parodymais, kad R. Š. einant į tualetą O. Z. jau buvo iš jo beišeinąs, o ten įėjus R. Š. apsisuko ir nuėjo paskui, po ko ir kilo konfliktas. Be to, apeliantas negalėjo paaiškinti, dėl kokios priežasties šis konfliktas kilo, nes iki susitikimo kavinėje jie vienas kito nepažinojo ir iki konflikto, kaip parodė V. M. ir A. B., nors ir sėdėjo prie vieno stalo, tarpusavyje beveik nebendravo. Taip pat pažymėtina, kad nuteistasis buvo susinervinęs dar prieš konfliktą su R. Š., po pokalbio su A. B., kad ši atsisakė jį pasikviesti į svečius. Taigi, nuteistasis, viešoje vietoje pavartodamas smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu parodė, kad jis visiškai nepaiso visuomenėje priimtų elgesio normų, savo elgesiu jis pažeidė visuomenės narių rimtį ir viešąją tvarką. Taigi, kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas pagrįstai nuteistojo veiką kvalifikavo kaip viešosios tvarkos pažeidimą.

Dėl bausmės

Nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. sankcijoje už viešosios tvarkos pažeidimą numatytos bausmės – viešieji darbai, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Apylinkės teismas už nusikalstamos veikos numatytos BK 284 str. 1 d. padarymą O. Z. paskyrė laisvės atėmimo bausmę savo dydžiu nežymiai viršijančią sankcijoje numatytą šios bausmės rūšies minimalaus ir maksimalaus dydžių vidurkį.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu skirdamas O. Z. bausmę, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 str. ir laisvės atėmimo bausmės skyrimą savo sprendime motyvavo. Motyvai aiškūs, konkretūs, atitinkantys nustatytas bylos aplinkybes.

Teismas tinkamai įvertino apelianto padarytos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį - jis įvykdė nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą viešąjai tvarkai, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, o taip pat skundžiamo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje pasisakė, kad skirdamas bausmę atsižvelgia į O. Z. asmenybę, į tai, kad jis nedirba, anksčiau teistas, teistumai dėl ankščiau padarytų nusikalstamų veikų neišnykę, kas sudaro pagrindą pagal LR BK 27 str. jį laikyti recidyvistu, kuriam pagal LR BK 56 str. nuostatas, už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Taip pat skundžiamame nuosprendyje pažymėta, kad bausmė buvo parenkama ir atsižvelgiant į tai, kad aptariamą nusikaltimą O. Z. padarė nepraėjus net metams nuo to laiko, kai buvo paleistas iš pataisos namų. Ši aplinkybė rodo, kad bausmės tikslai O. Z. atžvilgiu gali būti pasiekti tik paskyrus jam griežčiausią bausmės rūšį laisvės atėmimą.

O. Z. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtoji bausmė atitinka bausmės paskirtį, bei ja yra užtikrinamas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl skirti jam švelnesnę bausmę nėra pagrindo. Aplinkybė, kad nukentėjusysis O. Z. atleido ir neturi jam pretenzijų, nėra pagrindas švelninti nuteistajam paskirtą bausmę. Bausmės, kaip valstybės prievartos priemonės esmę sudaro nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, o jos turinį – tam tikrų teisių ar laisvių apribojimai ir (arba) specialios pareigos. Be to, bausmė turi būti adekvati nusikalstamai veikai, už kurią ji nustatyta. O. Z. padaryto nusikaltimo pobūdis, jo veiksmai nukentėjusiųjų atžvilgiu viešoje vietoje, leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis yra socialiai pavojinga asmenybė, kuri nedaro išvadų dėl savo nusikalstamo elgesio, todėl jam paskirta bausmė pagal savo rūšį ir dydį nėra aiškiai per griežta ir jos keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo

Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Nuteistojo O.Z. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Algirdas GaputisTeisėjai: Ričardas GilysNijolė Sušinskienė