Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Nurodymu atsakovas nepagrįstai konstatavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 1-223 patvirtintų „Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių“ (toliau – ir Taisyklės) 68, 405, 422 ir 424 punktų pažeidimus.

Nurodymas, akto teisėtoje dalyje, turėjo būti surašytas Objekto savininkams (bendraturčiams), o ne Objekto administratorei.

Nutarime nurodyta tik tai, jog Objekte 2023 m. gruodžio 1 d. vykdyto neplaninio patikrinimo metu nustatyti Taisyklių 68, 405, 422 ir 424 punktų pažeidimai. Tačiau dokumente nėra nurodyti teisės aktai ir (ar) teisiniai argumentai remiantis, kuriais atsakovas priėmė Nurodymą kaip administracinį sprendimą. Atsakovas nenurodė teisės aktų, remdamasis kuriais veiksmus atlikti įpareigojo būtent pareiškėją, o ne Objekto savininkus (bendraturčius). Nurodymas turi būti panaikinamas dėl ginčijamojo „administracinio sprendimo“ turinio neatitikimo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto nuostatoms.

Nurodyme atsakovas pagrįstai įvardino pareiškėją kaip Objekto administratorę, kadangi, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymu skyrė pareiškėją daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu Aido g. 9, Šiauliai, bendrojo naudojimo objektų, tarp jų ir Objekto, administratore. Tačiau Objektas yra daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendroji dalinė nuosavybė (CK 4.82 straipsnio 1 dalis), o ne pareiškėjos veiklos objektas (Įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 1 punktas), t. y. pareiškėja tik teikia administravimo paslaugas paprastojo administravimo turinio ribose (CK 4.84 straipsnio 5 dalis, 4.240 straipsnis), bet nėra atsakinga už tinkamą objekto valdymą.

Nurodyme nurodytus neatitikimus savo sąskaita turi šalinti Objekto savininkai, aktyvius veiksmus, t. y. rangos darbus, atlikdami per pareiškėją – administratorę. Teisinė pareiga valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus vėlgi priskiriame bendrojo naudojimo objektų savininkams.

Pareiškėja tik kontroliuoja Objekto atitiktį teisės aktams, bet ne užtikrina atitiktį, administratorius tik vykdo turto savininkų priimtus sprendimus.

Nurodymu konstatuojama, jog pažeisti Taisyklių 68, 405, 422 ir 424 punktų reikalavimai, kurie Nutarime vadinami neatitiktimis. Pareiškėja, nors ir nelaiko savęs atsakinga už Objekto atitikimą Taisyklėse nustatytiems reikalavimams, nesutinka su atsakovo išvada dėl Taisyklių 68, 405,422 ir 424 punktų pažeidimo.

Patalpoms keliami gaisrų prevencijos reikalavimai yra nustatomi statinių projektavimo dokumentuose, kurie turi atitikti tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą. Todėl ir ginčo Objektas turi atitikti ne dabartinius Taisyklėmis nustatytus, bet Objekto projektavimo metu (statyba baigta 1985 m.) keltus priešgaisrinius reikalavimus.

Remiantis bylos duomenimis, t. y. Šiaulių tarpmiestinio techninio inventorizacinio biuro sudalyta byla ir Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašu, Objekte gaisrinės prevencijos priemonės nebuvo suprojektuotos, įrengtos, o vėliau perduotos pareiškėjai kaip Objekto administratorei. Galbūt tokios priemonės buvo suprojektuotos, tik pareiškėja neturi atskiro projekto ar atskirų projektų, nes Nurodyme kalbama apie gaisro aptikimo, jo gesinimo vandeniu bei dūmų šalinimo sistemas. Tačiau Objekto neatitikimą projektavimo dokumentams turėtų įrodyti atsakovas pažymėdamas šias reikšmingas faktines bei teisines aplinkybes Nurodyme (Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 punktas).

Į patalpas vanduo gaisrų gesinimui niekada nebuvo tiektas, pati gaisro gesinimo vandeniu sistema nebuvo įrengta ir (ar) sukomplektuota, įspėjimo apie gaisrą sistema taip pat nebuvo įrengta ir (ar) sukomplektuota, dūmų šalinimo sistema taip pat nebuvo įrengta ir (ar) sukomplektuota, o pats daugiabutis gyvenamasis namas eksploatuojamas nuo 1985 m., priešgaisrinę kontrolę atliekant atsakovui. Todėl Objekto būklė nepažeidžia Taisyklių 405, 422 ir 424 punktų reikalavimų, nes tokios gaisro prevencijos priemonės nebuvo suprojektuotos ir įrengtos.

Dėl Taisyklių 68 punkto pažeidimo pažymi, kad atsakovas galbūt omenyje turėjo 86 punktą, nes 86.1 papunktyje kalbama apie draudimą „užkalti, užgriozdinti ar užkrauti .... liukus, .... skirtus žmonėms patekti į gretimas namo sekcijas bei aukštus“. Bet Taisyklių 68 punkto pažeidimas nustatytas nepagrįstai.

Remdamasis Įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 2 punktu, privalomus vykdyti nurodymus atsakovas ginčo situacijoje turėtų surašyti bei teikti Objekto savininkams (Įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punktas), nes Taisyklių 68, 405, 422 ir 424 punktuose minimos gaisrų prevencijos bei gesinimo priemonės yra arba būtų bendrosios dalinės nuosavybės objektas.

Dėl Taisyklių 405, 422 ir 424 punktų pažeidimų pažymi, kad minimos sistemos ne tik nėra perduotos administruoti pareiškėjai, bet netgi suprojektuotos, įrengtos ir sukomplektuotos kaip sistemos. Tai yra tik sistemų dalys, kurios susijusios su namo statyba (pvz., vamzdynai sienose, į sienas įmūryti čiaupai, erdvės sienose nudūminimo siurbliams sumontuoti, kanalai dūmų nuvedimo sistemom sienose ir t. t.), tačiau visų kitų gairinęs sistemos dalių nėra (pvz., elektros tekimo instaliacijų, vandens siurblio ar siurblių, vandens žarnų, vandens švirkštų, dūmų siurblių, dūmų nustatymo detektorių ir t. t.). Nėra ir pačių sistemų projektavimo dokumentų, iš kurių būtų galima nustatyti, kokių dalių trūksta, kokie tokių dalių techniniai parametrai, pvz., siurblių galingumai, ir t. t.

Todėl, jeigu atsakovas laikosi pozicijos, jog Taisyklių 405, 422 ir 424 punktuose minimos sistemos turi būti įrengtos Objekte ir tinkamai funkcionuoti, atitinkami nurodymai turi būti surašomi ir pateikiami Objekto savininkams, kurie turėtų organizuoti (finansuoti bei pavesti rangos darbų organizavimą administratoriui) minėtų sistemų įrengimą. Pareiškėja po tokių bendrojo naudojimo objektų sukūrimo bei jų perdavimo jai administruoti kontroliuotų sistemų atitiktį priešgaisrinę saugą reglamentuojantiems teisės aktams bei informuotų apie atsiradusias neatitiktis gaisrinės saugos sistemų savininkus (b. l. 1–8).

2023 m. gruodžio 1 d. Šiaulių PGV VPPS vyriausiasis specialistas vidaus tarnybos kapitonas (toliau – ir pareigūnas) nuvyko į Objektą ir kartu su Objektą administruojančios pareiškėjos techninės priežiūros inžinieriumi atliko Objekto priešgaisrinį techninį patikrinimą.

2023 m. gruodžio 6 d. pareigūnas surašė tarnybinį pranešimą Nr. V-6-6213 (toliau – ir Tarnybinis pranešimas), kuriame nurodė, kad atlikto neplaninio priešgaisrinio patikrinimo metu nustatyta, kad Objekte yra nepašalinti ankstesnio patikrinimo metu nustatyti trūkumai, kurie surašyti 2022 m. lapkričio 24 d. nurodyme Nr. 35.6-57 dėl Objekto priešgaisrines būklės pagerinimo (Aprašo 61 punktas). Tarnybiniame pranešime nurodyti nepašalinti trūkumai.

Pareigūnas 2023 m. gruodžio 7 d. surašė naują nurodymą Nr. 35.6-54 dėl Objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo (ginčijamą nurodymą), kuriame nustatytos neatitiktys.

Departamento įsitikinimu, ginčijamas nurodymas yra surašytas teisiniu ir faktiniu pagrindu, teisės aktų reglamentuotu būdu ir forma, todėl atitinka VAĮ 10 straipsnio 1–3, 5–6 dalies reikalavimus, yra pagrįstas ir teisėtas bei privalomas vykdyti (PSĮ 11 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 15 straipsnio 3 dalis).

Pareiškėjos direktorės R. J. atžvilgiu buvo pradėta administracinių nusižengimo byla pagal administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 505 straipsnio 1 dalį (už pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą).

Objektą nuo 2020 m. administruoja pareiškėja, o jos vardu veikia direktorė R. J. Departamento nuomone, šiai bylai teisingai išnagrinėti svarbus yra faktas, jog pareiškėja ir jos vadovė jau anksčiau žinojo apie šio Objekto neveikiančias ir techniškai netvarkingas gaisrinės saugos sistemas ir gaisrinės automatikos įrenginius, techniškai netvarkingą vandentiekio tinklą, kadangi analogiški pažeidimai fiksuojami nuo 2015 m. Šį teiginį patvirtina 2015 m. kovo 10 d., 2018 m. lapkričio 9 d., 2021 m. lapkričio 24 d., 2022 m. lapkričio 24 d. nurodymai. Pareiškėjos direktorė buvo supažindinta pasirašytinai su 2021 m. lapkričio 24 d. nurodymu, ir, neįvykdžiusi jame nustatytų pažeidimų ir nepašalinusi trūkumų, ir tuo pažeidusi Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 405, 422, 424 punktus, už tai jau buvo nubausta 390 Eur bauda.

Pareiškėja skundą grindžia tais pačiais argumentais ir faktiniais pagrindais, kurie yra išnagrinėti administracinio nusižengimo byloje ir dėl kurių teismo yra iš esmės pasisakyta. Priešingai, nei skunde teigia pareiškėja, būtent daugiabučio namo administratoriui, o ne patalpų savininkams tenka atsakomybė ir prievolė užtikrinti priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų įgyvendinimą ir laikymąsi Objekte, pasirūpinti Objekto gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būkle.

PSĮ 11 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog įmonėse, įstaigose ir organizacijose už objekto priešgaisrinę būklę yra atsakingi jų vadovai. Atlikdamas šią pareigą, vadovas privalo imtis būtinų objekto ir jame esančių arba galinčių būti žmonių apsaugos nuo gaisro priemonių. Toks teisinis reglamentavimas lemia, kad pareiškėjos direktorė R. J. yra pirminis ir pagrindinis subjektas, atsakantis už administruojamo Objekto priešgaisrinę būklę. Ta pati PSĮ nuostata įmonių, įstaigų ar organizacijų vadovams suteikia teisę deleguoti kitam asmeniui jiems pavestą objekto priešgaisrinės būklės kontrolę ir pavesti priemonių priešgaisrinės saugos reikalavimams vykdymą, tačiau apie Objekto priešgaisrinės būklės kontrolės ir priemonių vykdymo delegavimą pareiškėjos vadovės pavedimu kitam asmeniui Departamentas duomenų neturi.

Departamentas pažymi, jog minėti pareiškėjos ginčijami faktai yra konstatuoti įsiteisėjusiu Šiaulių apygardos teismo 2023 m. birželio 22 d. procesiniu sprendimu (nutartimi) administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartyje konstatuoti faktai turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamam ginčui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėja su skundu kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Nurodymą.

Priešgaisrinės saugos užtikrinimo ir organizavimo Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus, priešgaisrinės saugos užtikrinimo sistemą, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų funkcijas, priėmimą į savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ir Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojų, gesinančių gaisrus ir atliekančių žmonių ir turto gelbėjimo darbus (toliau – savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ir Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai), pareigas, atleidimą iš jų ir savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ir Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojų kvalifikacijos tobulinimą, savanorių ugniagesių statusą ir veiklą, gyventojų, įmonių, įstaigų ir organizacijų teises ir pareigas priešgaisrinės saugos srityje nustato Įstatymas.

Valstybinė priešgaisrinė priežiūra – valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų vykdoma speciali valstybinė priežiūra, kurios tikslas – kontroliuoti, kaip Lietuvos Respublikos teritorijoje laikomasi teisės aktų reikalavimų, užtikrinančių gaisrų prevenciją, bei siekiama užkirsti kelią šių reikalavimų pažeidimams (Įstatymo 2 straipsnio 14 punktas). Įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nustato, kad pagrindinis priešgaisrinės saugos užtikrinimo sistemos tikslas – apsaugoti žmogų ir turtą nuo gaisrų.

Įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad gaisrų prevencijai įgyvendinti tam įgalioti valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai turi teisę: duoti rašytinius privalomus vykdyti nurodymus pašalinti priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus.

Objekto atitikties priešgaisrinę saugą reglamentuojantiems teisės aktams patikrinimų atlikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2022 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 1-60, 2 punkte nustatyta, kad objekto atitikties gaisrinę saugą reglamentuojantiems teisės aktams patikrinimų (toliau – objekto patikrinimas, patikrinimas) tikslas – apsaugoti žmonių gyvybę ir sveikatą, turtą ir aplinką nuo gaisrų sukeliamos žalos, mažinti galinčių kilti gaisrų skaičių tikrinamuose objektuose.

Aprašo 64 punktas nustato, kad pareigūnas, objekto patikrinimo metu nustatęs eksploatuojamų objektų gaisrinės saugos reikalavimų pažeidimų, surašo privalomąjį nurodymą dėl objekto gaisrinės saugos būklės pagerinimo (Aprašo 3 priedas) (toliau – nurodymas), kuriame nurodo nustatytų pažeidimų šalinimo terminus ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu, taiko administracinę atsakomybę, išskyrus Aprašo 43 ir 45 punktuose nurodytus atvejus.

Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalis nustato, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.

VAĮ nuostatos nustato, jog administracinis sprendimas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad skundžiamame Nurodyme aiškiai įvardintos konkrečios teisės aktų nuostatos, nurodytos konkrečios neatitiktys, kurių pagrindu pareiškėjai duotas terminas užfiksuotiems trūkumams pašalinti. Nurodymas atitinka tiek Aprašo 3 priedą, tiek VAĮ 10 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Tai, kad Nurodyme nėra argumentuojama, kodėl būtent pareiškėjos atžvilgiu yra priimamas Nurodymas, neleidžia spręsti, kad Nurodymas yra nepagrįstas teisės aktų nuostatomis. Nurodyme įvardijama pareiškėja ir būtent jai formuluojamas nurodymas užfiksuotiems trūkumams pašalinti.

Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (nuo 2023 m. sausio 1 d. galiojanti redakcija), 3 punkte nustatyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (toliau – privalomieji reikalavimai), įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų (toliau ? patalpų savininkai) su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant.

Nuostatų 4 punktas nustato, kad vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius atlieka šias funkcijas: vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų, potencialiai pavojingų įrenginių naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo (toliau – žemės sklypas) priežiūrą (Nuostatų 4.3 papunktis). Nuostatų 7.7. papunktis nustato, kad jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 52 punktas nustato, kad į pastato inžinerinę sistemą įeina vandentiekio, gaisrinės saugos ir gaisro aptikimo, pranešimo apie jį ir gesinimo ir kitos sistemos kartu su jų reguliavimo, valdymo ir automatizavimo įranga. Remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“ patvirtinto Reglamento 96 punktu, pagal namo būklės vertinimo išvadas valdytojas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir (ar) naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir (ar) gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus.

Priešingai, nei skunde teigia pareiškėja, būtent daugiabučio namo administratoriui, o ne patalpų savininkams tenka atsakomybė ir prievolė užtikrinti priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų įgyvendinimą ir laikymąsi Objekte, pasirūpinti Objekto gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būkle.

Atsakovas teismui nurodo, kad pareiškėjos dėstomi argumentai, jog ji nėra tinkamas subjektas, yra paneigta teismų.

ABTĮ 57 straipsnio 2 dalis nustato, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. To paties straipsnio 4 dalis nustato, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje yra privalomas teismui, nagrinėjančiam administracines bylas dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų administracinių teisinių pasekmių.

Iš bylos duomenų nustatyta, jog UAB „Mano Būstas Šiauliai“ vadovė R. J. PAGD Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus 2024 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nubausta pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį neplaninio priešgaisrinio patikrinimo metu 2023 m. gruodžio 1 d. Aido g. 9, Šiauliuose, nustačius, kad aukštybinį daugiabutį gyvenamąjį namą administruojanti UAB „Mano Būstas Šiauliai“ vadovė nevykdė 2022 m. lapkričio 24 d. nurodyme dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo Nr. 35.6-57 surašytų trūkumų pašalinimo, t. y. trūkumų nepašalino. Pareiškėjos vadovei nutarimu skirta 390 Eur bauda (b. l. 70–72).

Iš atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų bei LITEKO informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2024 m. birželio 13 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. nutartį paliko nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn traukiamos R. J. atstovo advokato apeliacinio skundo netenkino (administracinio nusižengimo byla Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 144–150).

Nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. vasario 13 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paliko PAGD Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus 2024 m. sausio 11 d. nutarimą nepakeistą (b. l. 151–155).

Pareiškėja skunde nurodo, kad Nurodyme nepagrįstai nurodoma, kad buvo pažeistos Taisyklių nuostatos, nes Objekte išvis nėra gaisro aptikimo ir signalizavimo, dūmų ir šilumos valdymo (priverstinis dūmų šalinimas), statinio vidaus gaisrinio vandentiekio sistemos ir kitos gaisrinės saugos inžinerinės sistemos, nes jie niekada nebuvo įrengti ir (ar) sukomplektuoti.