- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-11-18
- Bylos Nr.
- 1-510-487/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Čepukėnienė
- Civilinis ieškovas
- E. J.
- Kaltinamasis
- K. S.
- Advokatai
- Remigijus Merkevičius, Jonas Langis
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
K. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, aukštojo išsilavinimo, nesusituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 149 str. 1 d., 150 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis K. S., panaudodamas fizinį smurtą ir atimdamas galimybę priešintis, pasikėsino lytiškai santykiauti su žmogumi prieš šio valią, o būtent:
jis 2010-02-27 apie 02.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, naktiniame klube „Gravity“, esančiame adresu Jasinskio g. 16, Vilniuje, turėdamas tikslą lytiškai santykiauti su E. J., tyčia, sugriebdamas E. J. už liemens bei persimesdamas per petį, nusinešė pastarąją į moterų tualetą, kur užsidarė vienoje iš kabinų, tuo atimdamas nukentėjusiajai galimybę priešintis ir pabėgti, prieš nukentėjusiosios E. J. valią, panaudodamas fizinį smurtą - jėga pasodinęs ją ant klozeto, galvą prispaudė prie bakelio, rankas užlaužė už nugaros, o dešine ranka bandydamas numauti kelnes, jas stipriai sugriebęs patempė ir taip jas suplėšė, padarydamas 100 Lt vertės materialinę žalą, po ko užkišo ranką ir stipriai tempdamas suplėšė apatines kelnaites, 19 Lt vertės, ir nukentėjusiajai toliau priešinantis, dešinės rankos du pirštus kišo į makšties sritį, savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai E. J. kraujosruvą dešiniajame žaste, nugaroje, dešinėje blauzdoje, poodines kraujosruvas su minkštųjų audinių patinimu nugaroje, kraujosruvas odos nugaros kairėje, abejose šlaunyse, odos nubrozdinimus kairiajame dilbyje, dešinio sėdmens srityje, kairėje šlaunyje - sužalojimus vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, t.y. pasikėsino lytiškai santykiauti su nukentėjusiąja, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi nukentėjusioji E. J., panaudojusi fizinius savigynos veiksmus, išsilaisvino ir nuo jo paspruko.
Kaltinamasis K. S. dėl pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad tą vakarą (datos tiksliai neatsimena, galimai 2010-02-27) jis nuėjo į klubą „Gravity“, esantį Jasinskio g. 16, Vilniuje, kadangi iš reklamos žinojo, kad ten gros didžėjus iš Peterburgo. Anksčiau tame klube jau buvo buvęs. Vakarėlis buvo nevykęs, buvo labai mažai žmonių, nebuvo reikiamos nuotaikos. Vakarėlio metu jis išgėrė du kokteilius, prieš tai buvusiame vakarėlyje buvo išgėręs buteliuką alaus. Kiek žino, jis įpūtė 0,90 promilės. Nepasakytų, kad būtų buvęs girtas, nes viską puikiai prisimena. Kažkuriuo metu jis sutiko juodaplaukę merginą, gal ir jis ją užkalbino, ir taip prasidėjo jų pažintis. Iniciatyvą jis daugiau jautė iš merginos pusės, nes jis yra drovus, jam sunku bendrauti su merginomis. Jie kalbėjo įvairiomis temomis apie paprastus buitinius dalykus. Bendravimas buvo labai paprastas, nuoširdus. Mergina, jo manymu, buvo truputėlį išgėrusi, bet su ja tikrai buvo galima susikalbėti, nuoširdžiai bendrauti. Jis klausė merginos, ar ji turi vaikiną. Ji atsakė teigiamai, todėl jis jau buvo beeinąs iš klubo, manė, kad būtų negražu su ja bendrauti, jeigu ji užimta, bet mergina paprašė neišeiti ir jį tai užlaikė. Mergina nebuvo labai ryškiai ar kažkaip gundančiai apsirengusi. Ji buvo su juodomis kelnėmis, šviesia palaidine. Jie pasakė vienas kitam savo vardus, įsivedė telefonų numerius. Bendravimo eigoje jie pradėjo šokti. Šokio metu jautėsi, kad mergina nori daugiau nei pašokti ar pasikalbėti, nes jautėsi labai artimas, atviras ryšys. Mergina minėjo, kad jai liūdna, šalta, tuo suteikdama prielaidų, kad jis ją sušildytų. Jų ryšys, stovėjimas vienas prie kito buvo intymus. Mergina buvo labai linksma, jos kūno kalba rodė, kad norima kažko daugiau. Viskas vyko palaipsniui, jautėsi, kad mergina vis daugiau užsiveda. Tai rodė jos šypsena, koketiškas bendravimas, intymus atstumas (jie buvo susiglaudę). Tas šiltėjimas, artėjimas vyko palaipsniui ir privedė prie to, kad jis spontaniškai paėmė ir pakėlė merginą ant peties. Mergina tam tikrai nesipriešino. Iš jos kūno kalbos jis suprato, kad ji nieko prieš būtų su juo pratęsti linksmybes. Jis užsimetė merginą ant peties ir greitai nuėjo lyg ir moterų tualeto link, iki kurio buvo 7-10 žingsnių. Tualeto viduje, beveik kabinoje jis merginos neišlaikė, mergina griuvo ir nugara atsitrenkė į tualetą. Visas veiksmas tualete vyko ne ilgiau 10 sekundžių, tuo metu niekas nebuvo užėjęs ir atidaręs durų. Jis durų nebuvo užrakinęs, tik buvo privėręs. Mergina tualete jam nieko nesakė, viskas vyko be žodžių. Po to trumpo laiko, kai mergina nukrito, jam dingo bet koks noras, ką nors tęsti. Jis suprato, kad tokia pažintis ir toks greitas veiksmų plėtojimas prie nieko gero neprives. Jie tualete buvo arti vienas kito, tai buvo kaip ir prielaida jų intymiam bendravimui, tačiau nieko nebuvo. Jis kelnių nebuvo nusimovęs. Jis nieko nepasakęs, greitai išėjo. Gal negražiai pasielgė ir dėl to mergina supyko. Jis nukentėjusiosios drabužių nedraskė, iš jo pusės prievartos nebuvo. Jis tik merginą negrabiai nuleido ant tualeto. Ar kas atsitiko su merginos drabužiais, jis neatkreipė dėmesio. Jis greitai išėjo, priėjo prie rūbinės, tačiau rūbininko nebuvo. Jis, nieko nelaukdamas, pasiėmė savo striukę ir išėjo normaliu žingsniu iš klubo. Nuo klubo nuėjęs apie 100 metrų (buvo labai šalta, slidu) pamatė atbėgančius ir kažką šaukiančius apsauginius, kurie jį nuvedė atgal į klubą. Kai jis paklausė, ką jis padarė, jie pasakė, kad jis tiesiog neatsiklausęs pasiėmė daiktus. Atsisėdęs klube ant sofos, jis tiesiog laukė, kas toliau bus. Po kokių 10 minučių atvažiavo policija ir jį suėmė. Jis atsiprašo nukentėjusiosios už savo netinkamą elgesį, jei jos manymu, jis padarė kažką ne taip. Gal ji supyko, kad jis taip greitai pabėgo iš tualeto. Jis kategoriškai teigia, kad neturėjo jokių minčių žaginti ar daryti kažką panašaus. Kai jis merginą nešė tualeto link, ji nieko reikšmingo nesakė. Jei ji būtų priešinusis, jis ją būtų tikrai paleidęs. Gal po įvykio jis ir buvo sekundei atsigulęs, nes patyrė šoką. Kai grįžo į klubą, buvo išjungta muzika, visi buvo subruzdę, todėl jis suprato, kad kažkas įvyko. Galvojo, kad gal jį įtaria vagyste. Su byla jis yra susipažinęs, tačiau negali pasakyti, iš kur atsirado mechaniniai pažeidimai ant nukentėjusiosios drabužių, gal nuo negrabaus nukentėjusiosios pasodinimo ant tualeto. Jis skaitė ir girdėjo nukentėjusiosios parodymus, tačiau negali pasakyti, kodėl pastaroji taip kalba - gal kartais reikalas piniguose, nes ji yra pareiškusi nemažą civilinį ieškinį. Teismo posėdžio metu, atsakydamas į nukentėjusiosios klausimus, kaltinamasis teigė, kad jis tiksliai neužfiksavo, bet, jo manymu, iš tualeto pirmas išėjo jis. Taip pat kaltinamasis teismo posėdžio metu paaiškino, kad tyrimo metu šių metų gegužės mėnesio pabaigoje ar birželio pradžioje kone vidurnaktį jam paskambino nepažįstama mergina. Iš tolimesnio pokalbio jis suprato, kad skambina nukentėjusioji. Jis galvojo, kad tai pasala, kad yra įrašomas pokalbis, nes jam nebuvo leista bendrauti su nukentėjusiąja. Nukentėjusioji nebuvo prislėgta, ji buvo atvira, nuoširdi. Kaip ir klube ji palaikė pokalbį. Ji sakė, jog nieko nebenori iš jo, kad nori, jog visas reikalas baigtųsi, dar nenuėjęs iki teismo. Sakė, jog iš jo 70000 Lt nenori, nori tik kad jis atsiprašytų jos draugo akivaizdoje ir atlygintų žalą už jos sugadintus drabužius. Jis irgi pasiguodė, kad jam irgi nemažai kliuvo, kad patyrė stresą. Ji jį guodė, ramino, sakė, kad visa ta byla ją „daėdė“. Ji kalbėjo, kad galbūt advokatai galėtų viską sutvarkyti ir baigti visą reikalą. Pokalbis truko apie pusvalandį. Jie jau buvo pradėję tartis dėl atsiprašymo, bet jis pasakė, kad galbūt atsiprašys tuomet, kai viskas baigsis, nes jam neleidžiama su ja bendrauti. Jis domėjosi, iš kur ji gavo jo telefono numerį. Nukentėjusioji atsakė, kad rado kažkur internetinėje erdvėje. Jis patvirtina, kad tyrimo metu davė teisingus parodymus, bet per pirminę apklausą jis buvo didžiuliame šoke, pasimetęs, tyrėjai buvo sunku kalbėtis su juo ir, jo manymu, tai turėjo įtakos duotų parodymų turiniui ir kokybei. Jis davė tokius parodymus, kokius tuo metu prisiminė. Jie buvo surašyti teisingai. Dabar, kai juos skaito, mato, kad yra kai kurių neatitikimų, bet tai galėjo nutikti dėl jo būsenos. Jam buvo labai sunku, reikėjo psichologinės pagalbos, net buvo atsigulęs į ligoninę, neurologijos skyrių. Dėl civilinio ieškinio jis yra nusiraminęs, nes pati nukentėjusioji pareiškė, kad jai tie pinigai nereikalingi, o jeigu ji vis dėlto norėtų, tai jis su ieškiniu nesutinka, nes nesijaučia kažką padaręs, kad tokią sumą mokėti, juo labiau ir pati nukentėjusioji sakė, kad ji nieko nenori. Jeigu reikia, tai jis gali sumokėti už sugadintas kelnes. To iki šiol nepadarė, nes negali su nukentėjusiąja bendrauti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu LR BPK 276 str. 4d. pagrindu buvo pagarsinti kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t.1 b.l.138-139, 157-158).
K. S. ikiteisminio tyrimo metu 2010-02-27 atliktos apklausos metu parodė, kad 2010-02-27 „Gravity“ klube jis susipažino su mergina, su kuria pasikalbėjo, apsikeitė telefono numeriais. Apie 03.00 val. jam tik išėjus iš klubo, jį pasivijo apsaugos darbuotojai ir perdavė policijos pareigūnams. Už ką jis buvo sulaikytas, nežino, nes su mergina tik kalbėjosi ir šoko (t.1 b.1.138-139).
Ikiteisminio tyrimo metu 2010-03-03 atliktos papildomos apklausos metu K. S. parodė, kad 2010-02-27 jau po vidurnakčio apie 01.00 val., norėdamas atsipalaiduoti ir pasilinksminti, jis užėjo į naktinį klubą „Gravity“, esantį adresu Jasinskio g. 16, Vilnius. Prieš tai jau buvo truputį išgėręs, nes buvo kitame vakarėlyje. Jis sėdėjo prie baro, kur per visą vakarą išgėrė du alkoholinius kokteilius, tačiau apsvaigęs nuo alkoholio tikrai nebuvo. Bare pastebėjo vienišą merginą, jo amžiaus, juodų plaukų, kuri, kaip vėliau ir pati pasakė, į barą atėjo taip pat viena. Jis, norėdamas susipažinti ir su pabendrauti, merginą užkalbino ir kurį laiką jie laiką leido kartu, abu gerdami, bet alkoholiu jis jos nevaišino. Ji buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio, nors kaip jam pasirodė, galėjo būti apsvaigusi ir nuo narkotinių medžiagų. Ji prisistatė vardu, tačiau kokiu neprisimena. Vėliau abu apsikeitė telefono numeriais, kuris turi būti įrašytas jo telefone. Bendravo laisvai, geranoriškai, įvairiomis temomis. Mergina koketavo su juo, jos elgesys buvo lengvabūdiškas, bandė jį provokuoti, parodydama savo elgesiu ir duodama suprasti savo kalbomis, kad jam galėtų atsiduoti dabar ir čia, nors konkrečiai to nepasakė. Pvz. buvo pokalbis ar ji turi vaikiną. Ji atsakė, kad taip. Tuomet jis pasakė, kad tokiu atveju jis eina, bet ji atsakė, kad jie gali dar pasilikti, sakė, kad jos rankos šaltos, prašė, kad jas jis sušildytų, glaustėsi prie jo, šypsojosi koketiška šypsena. Iš to jis ir suprato, kad ji kūno kalba jam bando pasakyti, kad ne prieš būtų pasimylėti. Vėliau išėjo abu pašokti. Šoko greitus šokius, tačiau nesiglamonėjo, intymiai nešoko. Abipusis seksualinis geismas augo ir vienu metu jis nesusitvardęs bei tą patį geismą jausdamas iš merginos pusės, silpnumo akimirką ją pakėlė, persimetė per petį ir jai neprieštaraujant, viešai, visiems aplinkiniams matant, jai net nebandant priešintis, ją nusinešė į moterų tualetą, kur užsidarė vidurinėje kabinoje ir užsirakino duris. Tuomet abu kartu savo noru pradėjo glamonėtis, buvo susiglaudę. Jis vienu metu jai užkišo rankas už kelnių, bandydamas jas numauti. Tuomet gal ir galėjo atsitiktinai jas suplėšyti, bet tuo metu jis to asmeniškai nepastebėjo, o ji nieko jam nesakė. Tuomet dar buvo užkišęs savo dešinės rankos du pirštus už apatinių kelnaičių ir kartą jai juos buvo įkišęs į makštį. Ji tam neprieštaravo, o kaip tik savo elgesiu rodė, kad pati to geidžia. Kelnaičių jis jai neplėšė. Jam atrodo tualete jokių pašalinių žmonių daugiau be jų nebuvo, bent jau jis to negirdėjo. Ji net nešaukė, nerėkė, bet jei būtų tai dariusi, apsaugos darbuotojai tikrai tai būtų pastebėję, išgirdę ir juos išskyrę, juk bare buvo labai nedaug žmonių. Bare jie iki nuėjimo į tualetą, kartu praleido apie 1,5 val. Jų fizinis kontaktas baigėsi dėl to, kad jis vienu metu suprato, kad tokio laisvo elgesio mergina jam nepatinka, erekcija neįvyko, o jis suprato, kad su ja mylėtis nenori, todėl apsisuko ir išėjo jai nieko neaiškinęs. Jis nusirengęs nebuvo, jai bandė numauti tik kelnes, jos nemušė, jai negrasino, mylėtis jos nereikalavo, ji jam nesipriešino, atvirai rodė savo geismą, bandant numauti kelnes, ji jam neprieštaravo. Viskas vyko jiems stovint, tik pačioje pradžioje ji sėdėjo ant klozeto, tačiau tuoj pat atsistojo, viskas truko trumpai gal apie 10 sekundžių. Prieš jam išeinant iš tualeto, ji į jį taip pasižiūrėjo, kad jis suprato, kad su ja nenori prasidėti, todėl iš karto nuėjo į rūbinę, pasiėmė striukę ir išėjo iš baro, kur netrukus buvo sulaikytas baro apsaugos darbuotojų. Mergina nei būdama bare, nei tualete su juo jokių veiksmų neatliko, jo neglamonėjo, tik savo elgesiu nuolat jį gundė. Visa ta situacija baigėsi tik jo apsisprendimu viską baigti, nes pati mergina tam nesipriešino ir nedarė nieko, kad lytinis aktas neįvyktų, o atvirkščiai iš jos elgesio jis suprato, kad ji to geidžia ir nori (t.1 b.l.157-158).
Teismo posėdžio metu, komentuodamas pagarsintus protokolus, K. S. paaiškino, kad kai kurie parodymai (kad jis movė kelnes, kišo pirštus į makštį) yra nevisiškai tikslūs. Tai jis pasakė silpnumo akimirką, kai jam buvo parodytos suplėšytos kelnės. Apie savo seksualinius santykius irgi, matyt, pasakė silpnumo akimirką, kadangi buvo labai išsigandęs ar todėl, kad kažką reikėjo pasakyti.
Iš 2010-10-05 K. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolo (t.1 b.l.160-166) matyti, kad K. S. parodymų patikrinimo vietoje parodė klube „Gravity“, esančiame adresu Jasinskio g. 16, Vilniuje, esantį staliuką, prie kurio su E. J. gėrė alkoholinius gėrimus, taip pat parodė vietą, kurioje jie šoko. Vėliau K. S. manekeno pagalba parodė, kaip jis šokio metu merginą švelniai pakėlė ir prisiglaudęs nusinešė į moterų tualetą ir su nukentėjusiąja užsidarė vidurinėje kabinoje. Tada manekeno pagalba jis parodė, kaip su nukentėjusiąja stovėjo susikabinę, prisiglaudę, kaip abu nurenginėjo jos rūbus, taip pat parodė, kaip nukentėjusiajai į makštį kišo pirštus, paaiškindamas, kad nukentėjusioji nekraujavo ir menstruacijomis nesirgo. K. S. paaiškino, kad viskas taip ir baigėsi, jis nebenorėjo tęsti, todėl išėjo iš tualeto, rūbinėje pasiėmė savo daiktus ir išėjo iš baro.
Teismo posėdžio metu, komentuodamas pagarsintą protokolą, K. S. paaiškino, kad protokole esančios nuotraukos, užfiksuoti įvykiai nelabai atitinka tikrovę; jis davė tokius netinkamus parodymus, gal tiesiog būdamas gilioje psichologinėje duobėje. Jis labai nejaukiai jautėsi su tuo manekenu, be to jis labai ilgą laiką buvo šoke, nuėjus į klubą, atsigamino visi potyriai, tyrėja irgi klausinėjo kažkaip nerimtai, keista forma. Jam buvo skirtas valstybės gynėjas, bet per parodymų patikrinimą gynėjo neprireikė, jis jo atsisakė ir gynėjo nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Nors kaltinamasis kaltės nepripažino, jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios E. J., liudytojų D. A., V. Š., T. K., D. K., O. Š. parodymais, ekspertės J.Majauskaitės-Čiobot paaiškinimu, rašytiniais bylos įrodymais.
Nukentėjusioji E. J. parodė, kad kaltinamojo iki įvykio ji nepažinojo. 2010-02-27 maždaug apie 1 val. nakties ji atvažiavo į klubą „Gravity“, todėl, kad tuo metu klube grojo DJ Tiesto ir ji norėjo paklausyti jo muzikos. Klube buvo pakankamai daug žmonių, ji užsisakė kokteilį ir prisėdo prie staliuko, kad matytų šokių salę ir didžėjų. Už jos nugaros buvo baras. Po to prie jos prisėdo kaltinamasis, jie susipažino, maloniai bendravo. Jie kalbėjosi apie mokslą, meną, istoriją, jie apsikeitė telefono numeriais, nes abu manė, kad kažkada ateityje galbūt galės susitikti. Kaltinamasis pasiūlė jai pastatyti išgerti. Ji atsisakė, motyvuodama tuo, kad ilgai neužtruks, kad turi draugą, pas kurį turi nuvažiuoti, kadangi jai klube leista būti tik valandą ir kad ji pati gali nusipirkti gėrimų ir jos nebūtina vaišinti. Kaltinamasis siūlė nueiti pašokti, bet ji atsisakė. Po to ji užsisakė dar vieną kokteilį, bet jos draugas paskambino ir parašė SMS žinutę ir pasakė, kad valanda jau baigiasi ir ji turi grįžti. Ryšys požemyje trūkinėjo, susikalbėti buvo sunku, todėl ji paprašė barmeno iškviesti jai taksi. Barmenas pasakė, kad taksi jau privažiavo. Ji norėjo atsisveikinti su kaltinamuoju, bet jis pasisiūlė palydėti iki rūbinės ir paprašė prieš išvažiuojant su juo pašokti. Ji sutiko. Jie pašoko. Kiek dainų sugrojo, ji nežino, nes laiko neskaičiavo. Po to šokio įkarštyje, kaltinamasis pagriebė ją už liemens, ji bandė priešintis, šauktis pagalbos, bet tuo metu sirgo gerklės uždegimu, buvo užkimusi, muzika grojo labai garsiai ir niekas jos negalėjo girdėti. Kaltinamasis ją pagriebęs, nusitempė į moterų tualetą, į paskutinę kabiną. Ji jam priešinosi, sakė, kad „ne“, prašė ją paleisti, tačiau jis jos negirdėjo. Kaltinamasis uždarė tualeto duris, praktiškai nutrenkė ją ant klozeto, trenkė jos galvą į bakelį, užlaužė abi rankas už nugaros. Ji spyriojosi, priešinosi, o kaltinamasis bandė atsegti jos kelnes, bet jam tai nepavyko, todėl jis jas išplėšė per užtrauktuką. Tada jai kažkaip pavyko išlaisvinti kairę ranką ir ji su ta ranka griebė ir labai stipriai suspaudė kaltinamojo lytinius organus. Tada kaltinamasis iš skausmo paleido ir kitą jos ranką. Prieš bandydamas tai atlikti, kaltinamasis buvo nusimovęs iki kelių kelnes. Kaltinamasis bandė kišti pirštus į makštį, bet ji jam neleido. Jis bandė su lytiniu organu įsiskverbti į ją. Nuplėšė jai kelnaites ir bandė grūsti pirštus ar savo lytinį organą, bet tiksliai ji pasakyti negali, nes tuo metu jai buvo menstruacijos ir buvo daug kraujo. Viso proceso metu, kol jie grūmėsi, atsidarė tualeto durys ir kažkoks vyrukas įkišo galvą. Kaltinamasis jį apšaukė ir užtrenkė jam prieš nosį duris. Ji, panaudodama savigynos veiksmus, kaltinamąjį nuo savęs numetė, nuspyrė, numetė jo akinius ir bandė pritaikyti populiariausius savigynos veiksmus, t.y. spaudimą už ausies, pataikyti dviem pirštais į akis. Ji tris metus nuo 14 metų buvo lankiusi savigynos kursus. Šiaip ne taip nuo jo išsilaisvinusi, ji pabėgo iš kabinos tiesiai prie baro, kur barmenui pasakė, kad ją bandė išžaginti ir paprašė iškviesti pareigūnus ir paprašė, kad apsauginis neišleistų kaltinamojo pro duris. Kai ji išbėgo, kaltinamasis liko kabinoje. Apsauginis sulaikė kaltinamąjį jau besprunkantį pro lauko duris ir sugrąžino į salę. Ji, belaukdama policijos, iš streso užsisakė tekilos ir surūkė vieną cigaretę. Atvykę policijos pareigūnai juos išsivežė į trečią policijos komisariatą. Kaltinamąjį uždarė į areštinę, o ją nuvedė į kažkokį kambarį, kur atėjo moteris pareigūnė ir ją apklausė. Ji paskambino mamai, kuri netrukus atvažiavo, atvežė jai drabužius. Dar prieš atvažiuojant mamai, policijos pareigūnas jai davė pūsti į alkotesterį, po to užrašė alkotesterio rodmenis į žurnalą, kur ji pasirašė. Paskui dar atvažiavo teismo medicinos ekspertė ir jie nuvažiavo į teismo medicinos tarnybą, bet ten buvo uždaryta ir teko vizitą atidėti rytui. Ryte apie 9 ar 10 val. jie važiavo į teismo medicinos institutą, kur ją apžiūrėjo ir po to paleido namo. Po visų medicininių ekspertizių ji buvo šoko būsenos, strese, todėl jai gydytojas psichiatras paskyrė gydymą, raminančių vaistų, iki kol buvo atliktas šlapimo tyrimas. Įvykio vakarą ji buvo apsivilkusi medžiaginėmis juodomis kelnėmis, baltais marškinėliais ir juodu korsetu. Rankinę ji turėjo, bet, kai šoko su kaltinamuoju, ją buvo palikusi prie baro. Per vakarą ji išgėrė du kokteilius „Kruvinoji merė“ ir po įvykio išgėrė vieną tekilos (80 g). Kad kaltinamasis būtų išgėręs, ji nepasakytų, kai jie buvo kartu, jis kažkiek išgėrė. Toks atvejis, kai ji kažkada vasarą skambino kaltinamajam, buvo. Ji skambino kažkur po vidurnakčio. Ji su draugu sėdėjo virtuvėje ir nusprendė, kad reikia baigti tą košmarą ir paskambino kaltinamajam, prašydama, kad įvyktų teismas, kad jie susitiktų teisme. Ji su kaltinamuoju kalbėjo gal 5-10 minučių. Įvykio metu jos ūgis buvo 1,71 m, svoris – 48 kg. Jai padaryta turtinė žala dėl sugadintų kelnių ir apatinio trikotažo, o neturtinė žala jai padaryta dėl to, kad ji pasijuto išniekinta, morališkai sužlugdyta, įvykis ją labai paveikė, jai teko kreiptis pas psichiatrus, sutriko studijos, negalėjo laikyti egzaminų VU istorijos fakultete, prasidėjo nemiga, baimė išeiti į gatvę, netgi nueiti iki parduotuvės, pradėjo bijoti tamsos, nebegalėjo ir iki šiol negali užmigti, netgi kildavo minčių apie savižudybę. Gerai, kad šalia buvo artimi žmonės, kurie jai padėjo. Vieną vakarą ji buvo pas savo draugą, buvo atėję iš prokuratūros laiškai dėl nutrauktų ikiteisminių tyrimų, todėl ji ir paskambino kaltinamajam. Ji norėjo, kad baigtųsi vaikščiojimas pas tardytojus, kad byla nukeliautų į teismą ir, kad pagaliau viskas užsibaigtų. Ji pasakė kaltinamajam, kad pinigai buvę nebuvę, kad įvyko įvykis ir kad žmogus turi už tai atsakyti. Paprašė, kad jis jos atsiprašytų ir atlygintų už suplėšytus drabužius. Ji paskambino kaltinamajam, kadangi pagalvojo, kad byla taip ilgai tęsiasi dėl kažkokių kaltinamojo veiksmų.
Iš 2010-03-05 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusioji E. J. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė klube „Gravity“, esančiame adresu Jasinskio g. 16, Vilniuje, esantį staliuką, prie kurio ji kartu su kaltinamuoju gerdami stovėjo, taip pat parodė vietą, kurioje jie šoko. Nukentėjusioji parodė, kaip kaltinamasis ją užsikėlė ant peties ir nusinešė link moterų tualeto, parodė paskutinę tualeto kabiną iš kairės, į kurią kaltinamasis ją įsinešė. Nukentėjusioji po to parodė, kaip kaltinamasis ją nustūmė ant klozeto ir kaip rankomis prispaudė jos galvą prie klozeto bakelio. Tada nukentėjusioji parodė, kaip kaltinamasis, plėšdamas nuo jos rūbus, suplėšė kelnes ir kelnaites. Vėliau parodė, kaip ji išlaisvinusi vieną ranką, pradėjo spausti kaltinamajam už ausies esančius skaudamus taškus, o vėliau bandė pirštais durti į akis. Vėliau parodė, kaip ji, išlaisvinusi abi rankas, kaltinamajam nusmauktomis kelnėmis ir apatinėmis kelnaitėmis užgulus ją, sugriebė kaltinamajam už lytinių organų ir keliu sudavė smūgį į lytinius organus, o kaltinamajam dėl skausmo atsitraukus, ji abiem rankomis jį nustūmė ir išbėgo iš tualeto (t.1 b.1.85-95).
Iš 2010-02-27 protokolo – pareiškimo matyti, kad E. J. pranešė policijos komisariatui, kad 2010-02-27 apie 2.30 val. klube „Gravity“, adresu Jasinskio g. 16, Vilniuje, nepažįstamas vyras, prieš ją panaudodamas jėgą, nuplėšęs drabužius, bandė ją išprievartauti (t.1 b.l.37-38).
Iš daiktų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji E. J. pateikė apatines kelnaites ir viršutines kelnes (t.1b.l.64-65).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtos nukentėjusiosios pateiktos kelnės bei apatinės kelnaitės. Apžiūros metu nustatyta, kad viršutinės kelnės yra suplyšusios nuo apatinės užtrauktuko dalies iki kairiosios klešnės, įplyšimas yra apie 16,5 cm ilgio. Ant kelnių matosi baltos dažų dėmės bei ant vidinės kelnių dalies tarpkojo srityje matosi šviesiai rudos biologinės kilmės dėmės, panašios į kraujo dėmes. Taip pat apžiūros metu nustatyta, kad apatinių kelnaičių medžiaginiai įsiuvai yra visai nuplyšę nuo gumyčių, o gumytės yra suplėšytos. Kelnaičių vidus suteptas rudos spalvos biologinės kilmės patepliojimais, panašiais į kraują. Taip pat apžiūrėta vienkartinė nosinaitė, sutepta biologinės kilmės pėdsakais, panašiais į kraują (t.1 b.1.66-76). Po apžiūros šie daiktai perduoti saugojimui į Vilniaus apskrities VPK daiktų saugojimo kamerą (t.1 b.l.78).
Iš specialisto išvados Nr. 849/10 (01) matyti, kad E. J. nustatytos poodinės kraujosruvos kaklo dešinėje, dešiniajame žaste, nugaroje, dešinėje blauzdoje; poodinės kraujosruvos su minkštųjų audinių patinimu nugaroje; kraujosruvos odoje nugaros kairėje, abiejose šlaunyse; odos nubrozdinimai kairiajame dilbyje, dešiniojo sėdmens srityje, kairėje šlaunyje. Sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais (nubrozdinimai galėjo būti padaryti ir kieto daikto buka briauna). Poodinės kraujosruvos kaklo dešinėje padaryta 7-9 parų laikotarpyje, iki apžiūros, likusieji sužalojimai padaryti vienos paros laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nežymius sveikatos sutrikdymu. Kraujosruvos nugaroje galėjo gautis griūnant ir atsitrenkiant į kietą buką paviršių. Savigynai būdingų požymių nenustatyta. Sužalojimai padaryti mažiausiai 9 trauminiais poveikiais. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais (t.1 b.l.60-62).
Ekspertė Jolanta Majauskaitė-Čiobot, apklausta teismo posėdyje, parodė, kad ji, kaip Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertė, 2010-02-27 atliko E. J. apžiūrą bei davė specialisto išvadą Nr. G 849/10(01), kuria E. J. buvo nustatyta poodinės kraujosruvos kaklo dešinėje, dešiniajame žaste, nugaroje, dešinėje blauzdoje, poodinės kraujosruvos su minkštųjų audinių pažeidimu nugaroje, kraujosruvos odoje nugaros kairėje, abiejose šlaunyse, odos nubrozdinimai kairiajame dilbyje, dešiniojo sėdmens srityje, kairėje šlaunyje. Nukentėjusiąją ji apžiūrėjo iš karto po įvykio, visi sužalojimai atitiko padarymo laiką, tik viena kraujosruva kakle buvo padaryta anksčiau. Sužalojimai buvo padaryti 9 trauminiais poveikiais, paveikus kietais bukais daiktais. Daikto formos, kuriuo buvo padaryti sužalojimai, nustatyti nebuvo galima. Kraujosruvos nugaroje galėjo atsirasti griūvant. Būdingų savigynai požymių nustatyta nebuvo. Kadangi prie tam tikrų būklių, yra būdingi tam tikri sužalojimai, todėl galima sakyti, kad E. J. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti, siekiant išžaginti. Kietas, bukas daiktas gali būti ir nagas.
Iš alkotesterio kvito (t.1 b.l.55) matyti, kad E. J. 2010-02-27 04.16 val. nustatytas 2,82 promilės girtumas.
Liudytojas D. A. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities VPK PR patruliu. Tiek kaltinamąjį, tiek nukentėjusiąją jis yra matęs. Kažkas įvyko naktiniame klube „Gravity“, esančiame Jasinskio gatvėje. Jei gerai atsimena, nukentėjusiąją bandė išprievartauti. Įvykis galėjo būti praeitų metų vasario pabaigoje, tiksliau 2010-02-27. Sužinotą informaciją jie įformina tarnybiniu pranešimu, o, ar po to jis buvo kviečiamas į ikiteisminio tyrimo įstaigą, jau neprisimena. Mergina, kiek jis pamena, buvo apsiverkusi, susijaudinusi, kažkoks jos rūbas buvo suplėšytas, bet kas tiksliai, nebeatsimena. Atvykę į įvykio vietą, jie paprastai nustato įvykio liudytojus, tuos asmenis, kurie matė įvykį.
Liudytojui D. A. nurodžius, kad jis nepilnai prisimena įvykio aplinkybes, LR BPK 276 str.4d. pagrindu buvo pagarsinti liudytojo D. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur jis parodė, kad 2010-02-26 20.00 val. pradėjo naktinę pamainą su bendradarbiu R. T.. 3.30 val. iš budėtojo buvo gautas nurodymas vykti į naktinį klubą „Gravity“, adresu Jasinskio g. 16, Vilniuje, kur yra sulaikytas asmuo. Ten nuvykus, juos lauke pasitiko klubo apsaugos darbuotojas, kuris juos palydėjo į barą, kuriame juos pasitiko mergina E. J.. Mergina buvo labai rami, apsvaigusi nuo alkoholio, tačiau kalbėjo nuosekliai. Ji pasakė, kad bare moterų tualete, ją pasikėsino išžaginti nepažįstamas vaikinas. Jos rūbai, viršutinės kelnės ir kaip ji parodė, apatinės kelnaitės buvo stipriai suplėšytos, ant kaklo matėsi kraujosruvos, jam taip pasirodė, arba ten buvo kruvina. Kitų sužalojimų nesimatė, atviro kraujavimo nesimatė, bet ji su savimi nuolat nešiojosi vienkartines servetėles, iš kurių vieną rankoje laikė iškruvintą, bet iš kur kraujas, ji nesakė. Juos ji palydėjo į moterų tualetą ir parodė vietą, kur buvo pasikėsinta ją išžaginti, tai antra kabina iš dešinės. Ant žemės mėtėsi kruvinos vienkartinės servetėlės. Daugiau mergina nieko neaiškino, nesakė, kaip išvengė lytinio akto, sakė, kad vaikinas tik bandė ją išžaginti. Tada nuėjus į barą, mergina parodė sofoje sėdintį vaikiną, kuris miegojo. Vaikinas prisistatė K. S., kuris atrodė stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Vaikinas su mergina, tolimesnių procesinių veiksmų atlikimui buvo pristatytas į 2 PK budėtojų dalį (t.1 b.1.114-115).
Pagarsinus parodymus, liudytojas D. A. paaiškino, kad jis nieko papildomo negali pasakyti. Atsimena, kad vaikinas miegojo ir teko jį prižadinti. Kodėl jam kilo įtarimas, kad mergina gali būti apsvaigusi ne tik nuo alkoholio, jis negali pasakyti, bet yra požymių, pagal kuriuos jis sprendžia, ar žmogus apsvaigęs ne nuo alkoholio, o nuo kitų medžiagų. Sunku pasakyti, kiek jie užtruko klube, galėjo užtrukti 10-15 minučių, nes jie surenka tik pirminius duomenis, ir vietoje nieko nesprendžia - pabendrauja su žmonėmis ir vyksta į policijos komisariatą.
Iš Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės patrulio D. A. 2010-02-27 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2010-02-27 apie 03.30 val. gautas pranešimas, kad klube „Gravity“, adresu Jasinskio g. 16, Vilniuje, yra sulaikytas asmuo. Atvykus į vietą, į juos kreipėsi E. J., kuri parodė klube buvusį vaikiną ir paaiškino, kad šis vaikinas bandė ją išprievartauti. Merginos kelnės buvo suplėšytos, ant kaklo matėsi kraujosruvų. Tolimesniam aiškinimuisi visi buvo pristatyti į 2 policijos komisariatą (t.1 b.l.40).
Liudytojas V. Š. parodė, kad kaltinamąjį ir nukentėjusiąją jis prisimena. Prieš pusantrų metų jis dirbo rūbininku naktiniame klube „Gravity“. Tuo metu klube buvo mažai žmonių ir mažai personalo, todėl jis buvo ir rūbinėje, ir salėje, bet daugiau rūbinėje. Į klubą atskirai atėjo vaikinas ir mergina. Kuris pirmas atėjo - nukentėjusioji ar kaltinamasis – jis neprisimena, bet gal vaikinas. Kadangi klube nelabai yra sėdimų vietų, kiek pamena, vaikinas ir mergina stovėjo prie baro, tačiau kokiu atstumu vienas nuo kito, jis negali pasakyti, nes jis tuo metu buvo rūbinėje. Salėje tuo metu dirbo T. K.. Šiuos du asmenis jis įsiminė, nes įvyko įvykis, buvo iškviesta policija, be to vaikinas buvo labai malonus, o mergina atėjo viena. Tai būna labai retai, nes pas juos į klubą merginos po vieną nevaikšto. Nukentėjusioji buvo su labai ilgu paltu. Buvo iškviesta policija, kadangi buvo bandyta išžaginti merginą, nes, kiek jis žino, nukentėjusioji priėjo prie baro ir pasakė barmenui T., kad ją bandė išžaginti. Po įvykio jis ir kaltinamąjį, ir merginą matė. Vienu momentu jis buvo nuėjęs į virtuvę atsigerti sulčių, o kai grįžo, pamatė, kad rūbinė buvo atidaryta ir nebuvo vienos striukės. Jis apie tai pasakė apsaugos darbuotojui, todėl jie ir pagavo kaltinamąjį. Jie greitai su apsauginiu išbėgo iš klubo, jį pasivijo ir sulaikė. Vėliau mergina pasakė, kad ją bandė išžaginti. Jie kaltinamąjį iš pradžių sulaikė tik dėl to, kad jis pats pasiėmė striukę. Vaikinas buvo labai ramus, jie jį sustabdė ir paprašė sugrįžti į klubą, jis visiškai nesipriešino ir sutiko grįžti į klubą. Po viso šito įvykio jis merginą matė. Merginos buvo suplėšyti džinsai, rodos, klešnės, bet jis nelabai pamena. Tiek vaikinas, tiek mergina buvo išgėrę. Iš merginos tikrai matėsi, kad ji buvo neblogai girta. Vaikinas nepasakysi, kad buvo labai girtas, bet turbūt buvo išgėręs. Jis spėja, kad policiją iškvietė administratorius J. arba T. Apsaugos darbuotojai klube uniformos nedėvi, jų iš aprangos neatpažinsi. Sužalojimų ant vaikino nebuvo, o ar buvo ant merginos, neatsimena. Po įvykio barmenas pasiūlė merginai išgerti, kad nuimti stresą, ir ji mielai sutiko išgerti, jei neklysta, tekilos. Tiksliai dabar nepamena, kada pamatė, kad dingo viena striukė – prieš ar po įvykio. Jis pamatė, kad nėra vienos striukės ir galbūt tada dar kažkas pasakė, kad bandė išprievartauti mergina, ir tada jis su apsauginiu nubėgo pagauti kaltinamojo. Jis asmeniškai kaltinamąjį gaudė dėl striukės. Parvestas į klubą kaltinamasis labai ramiai laukė, kol atvažiuos policija. Kai jis buvo apklausiamas po įvykio, visas aplinkybes atsiminė geriau ir tie parodymai yra tikslesni.
Liudytojas T. K. parodė, kad kaltinamąjį ir nukentėjusiąją jis prisimena, kadangi jis dirbo klube „Gravity“ ir ten maždaug prieš metus buvo vakarėlis, kuriame dalyvavo ir nukentėjusioji su kaltinamuoju. Tą vakarą klube buvo tik 30-50 žmonių. Jis dirbo padavėju – barmenu. Jis nuolat matė nukentėjusiąją ir kaltinamąjį, matė, kaip jie atėjo. Iš pradžių jie buvo atskirai, o paskui prasidėjo kažkoks bendravimas. Jie vartojo alkoholinius gėrimus, paskui prasidėjus šokiams, šoko. Jų bendravimas buvo normalus. Jis matė, kad mergina šokių aikštelėje vaikiną stumtelėjo, bet paskui jie lyg ir vėl šoko kartu. Paskui žmonių staiga sumažėjo ir, pradėjus tvarkytis barą, prie jo priėjo mergina, kuri rankoje laikė kažkokį baltą rūbą, kelnės buvo suplėšytos, pati buvo visa susidarkiusi ir pasakė, kad ją bandė išprievartauti. Mergina buvo sutrikusi, bet ar ji verkė, jis neprisimena. Tuo metu šalia jo buvo kolega V.. Jie paklausė, kuris vaikinas. Mergina pasakė, kad vaikinas buvo baltais marškiniais. Galiausiai paaiškėjo, kad tai padarė tas pats vaikinas, su kuriuo ji šoko. Jie su V. nubėgo į rūbinę, bet vaikino daiktų nebuvo. Jie pasikvietė apsauginį, vaikinuką pamatė už klubo apie 100 metrų, jis ramiai ėjo. Jie jį pasivijo, sulaikė ir grįžo į klubą. Mergina po įvykio gėrė degtinę, tekilą – 2 - 3 stikliukus per dviejų valandų tarpą, kol atvažiavo policija. Ji ir iki įvykio buvo išgėrusi. Jis merginai nesiūlė išgerti, nes jis negali prieiti prie alkoholinių gėrimų, jis jų nepilsto. Ji su mergina mažai bendravo, su ja daugiau bendravo J. Gal kas nors iš barmenų ir galėjo pasiūlyti merginai išgerti, kad nuimtų stresą. Tokio fakto, kad mergina būtų prašiusi kviesti taksi, jis neatsimena. Klube susišnekėti didesniu atstumu sunku, nes muzika groja labai garsiai. Nei nukentėjusioji, nei kaltinamasis tą vakarą jo taksi iškviesti neprašė. Šiuos asmenis jis prisimena tik dėl įvykusio incidento. Tą vakarą jie abu elgėsi įprastai. Merginos, kaip įprasta, flirtuoja, vaikinai pasiduoda arba ne. Tualetas nuo baro yra 15 metrų atstumu. Jeigu būtų koks triukšmas tualete, girdėti būti sunku, nes muzika groja garsiai, be to, ir atstumas yra nemažas.
Liudytojas D. K. parodė, kad jis negali tvirtinti, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra tie patys asmenys, nes jau seniai įvykis buvo, bet jie jam yra matyti. Įvykio metu jo nebuvo – jis tik buvo tada, kai buvo atvykę tyrėjai. Jis juos įleido į klubą ir papasakojo apie bendrą klubo darbą. Įvykio metu, kadangi buvo mažai žmonių, jis anksčiau išėjo namo. Jis nukentėjusiąją ir kaltinamąjį galbūt įleido į klubą ir juos matė, bet neatkreipė į juos dėmesio. Įvykis galėjo būti 2011-02-27 ir jis iš darbo išėjo apie 1 val. nakties.
Liudytoja O. Š. parodė, kad nukentėjusioji yra jos dukra. Ji miegojo, kai jai paskambino dukra ir pasakė, kad ji yra komisariate ir paprašė atvežti drabužių, nes jos rūbai suplėšyti. Ji išsikvietė taksi ir nuvažiavo į policijos komisariatą. Komisariate ji matė laikino sulaikymo kameroje vaikiną, kaip paskui sužinojo, tai buvo kaltinamasis. Jos dukra tuo metu su tyrėja buvo kabinete, kur tyrėja rašė apklausos protokolą. Dukra sėdėjo priešais tyrėją, jos kelnės buvo suplėšytos, kelnaitės suplėšytos, dukra buvo šoke ir pasakojo tuos įvykius, kurie buvo bare. Duktė kalbėjo aiškiai, negriuvinėjo, todėl ji nustebo, kai, jai parodė, koks dukrai buvo nustatytas girtumas. Ji nesugalvojo paprašyti, kad pakartotų. Tyrėja pasiėmė suplėšytus drabužius ir tyrėja, ji ir dukra, jau prašvitus, važiavo į teismo medicinos ekspertizę. K. S. vežė gale už grotų į areštinę. K. S. sėdėjo tyliai. Pirmiausia, jie nuvažiavo į areštinę, kur paliko K. S., o tada jos nuvažiavo į teismo medicinos tarnybą. Ten jie rado tik budintį, kuris pasakė, kad sekmadieniais med. eksperto nėra ir kad ekspertizė gali būti atlikta tik kitą dieną. Jos su dukra taksi grįžo namo. Kitą dieną ji su dukra važiavo į medicininę ekspertizę, kur buvo atliktas tyrimas. Dukra buvo išsigandusi, pasimetusi. Alkoholio kvapo ji nejautė, bet, ar dukra buvo išgėrusi, negali pasakyti. Dukra vėliau labai verkė, todėl po savaitės ar dviejų (mėnesio bėgyje) jos nuėjo pas psichiatrą, kur dukrai buvo išrašyti silpni raminamieji vaistai. Iki įvykio raminančiųjų dukra nevartojo, pas psichiatrus nesilankė.
Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtos klubo „Gravity“, esančio adresu Jasinskio g. 16, Vilniuje, patalpos. Apžiūros metu nustatyta, kad moterų tualeto patalpos nuo bendros erdvės yra atskirtos stikline žalios spalvos pertvara, į kurią galima laisvai patekti iš abiejų pusių. Už pertvarų įrengtos praustuvės, priešais kurias yra įrengtos trys, dalinai plastiku atitvertos kabinos. Kabinų apačia ir viršus yra atviri ir kabinos viena nuo kitos yra atskirtos analogiškomis pertvaromis (t.1 b.1.41-54).
Iš alkotesterio kvito matyti, kad 2010-02-27 04.56 val. K. S. nustatytas 0,94 promilės girtumas (t.1 b.1.128).
Specialisto išvadoje Nr. T-N 261/10 (01) nurodyta, kad K. S. šlapime, paimtame 2010-02-27, 18.05 val., amfetaminų, opijatų, kokaino ir jo metabolitų ir etilo alkoholio nerasta. (t.1 b.1.154).
Iš specialisto išvados Nr. G 713/10 (01) matyti, kad K. S. nustatytos kraujosruvos odoje kaklo kairėje bei odos nubrozdinimas dešinėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais (odos nubrozdinimas galėjo būti padarytas ir kieto daikto buka briauna) 1 paros laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai yra panašaus senumo. Tiek atskirai, tiek visumoje sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Odos nubrozdinimas dešinėje blauzdoje galėjo gautis griūnant ir blauzda atsitrenkiant į kietą bukabriaunį paviršių. Savigynai būdingų pėdsakų nenustatyta. Sužalojimai padaryti mažiausiai 2 trauminiais poveikiais. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. (t.1 b.1.149-151).
Iš 2010-09-20 – 2010-10-04 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto (t.2 b.l.25-27) matyti, kad nustatyta, jog nėra objektyvių duomenų, kad K. S. iki inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo bei jos padarymo metu sirgo lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, nustatyta, kad jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, inkriminuojamos nusikalstamos veikos metu nebuvo fiziologinio afekto būsenoje. Jam diagnozuojamas mišrus asmenybės sutrikimas, kuris netrukdo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. K. S. galėjo visiškai suvokti bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bylai ir duoti apie jas parodymus, gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, stoti prieš teismą, K. S. būdingos individualios psichologinės savybės netrukdo suvokti tiriamo įvykio aplinkybių ir duoti parodymus.
Teisminio įrodymų tyrimo metu ištirtais įrodymais neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis K. S., atimdamas nukentėjusiajai E. J. galimybę priešintis ir panaudodamas fizinį smurtą, pasikėsino lytiškai santykiauti su nukentėjusiąja prieš jos valią, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių.
Teismas, nustatydamas kaltinamojo atliktų veiksmų seką, remiasi nukentėjusiosios duotais parodymais, kurie tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio įrodymų tyrimo metu yra iš esmės nuoseklūs, jie patvirtinti nukentėjusiosios parodymų patikrinimo vietoje metu, taip pat juose nurodytos aplinkybės atitinka objektyviais bylos įrodymais nustatytas aplinkybes - sužalojimų pobūdis ir padarymo aplinkybės konstatuotos specialisto išvadoje, kurią teismo posėdyje patvirtino ekspertė J.Majauskaitė - Čiobot, kaltinamojo veiksmų, kurių metu buvo sugadinti nukentėjusiosios rūbai, pobūdį patvirtina daiktų apžiūros protokolas. Nukentėjusioji iš karto po įvykio kreipėsi į naktinio klubo darbuotojus, pranešusi apie pasikėsinimą išžaginti, nurodė asmenį, kuris tai padarė - kaltinamąjį K. S., kuris pagal jos nurodymą buvo sulaikytas jau lauke, išėjęs iš baro. E. J. prašė kviesti policiją, buvo sukrėsta, šoko būsenos, šias aplinkybes patvirtino liudytojais apklausti naktinio klubo darbuotojai V. Š., T. K., pagal iškvietimą atvykęs policijos pareigūnas D. A., nukentėjusiosios motina O. Š., iš karto po įvykio atvykusi į policijos komisariatą. Nukentėjusioji iš karto po įvykio parašė pareiškimą policijos įstaigai dėl nusikalstamos veikos jos atžvilgiu, artimiausiu metu nuvyko į ekspertinę įstaigą specialisto apžiūrai.
Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio bylos nagrinėjimo metu nuosekliai aiškino, kad kaltinamasis, ją pakėlęs, iš šokių aikštelės nunešė į vieną iš moterų tualete esančių kabinų, kur ją grubiai pasodino ant tualeto, atlošė galvą, užlaužė už nugaros rankas, pats nusimovęs kelnes ir apatines trumpikes, jai nuplėšė kelnes ir apatines kelnaites, bandė pirštus ar lytinį organą kišti į makštį, tačiau kaltinamajam nepavyko jos išžaginti dėl aktyvių nukentėjusiosios taikytų savigynos veiksmų ir dėl to, kad ji pabėgo iš tualeto.
Nors teismo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė aplinkybes, kurių nebuvo minėjusi ikiteisminio tyrimo metu - kad, prieš pradėdama šokti su kaltinamuoju, kvietė taksi, taip pat kad, siekdama apsiginti, suspaudė kaltinamojo lytinius organus, teismas laiko, kad šios faktinės aplinkybės neturi įtakos, nustatant kaltinamojo kaltę nusikalstamų veiksmų padarymu, kadangi viena iš jų yra susijusi su įvykiais, vykusiais iki to momento, kai kaltinamasis atliko prievartinius, smurtinius veiksmus, siekdamas lytiškai santykiauti su nukentėjusiąja, o kita susijusi su nukentėjusiosios panaudotais savigynos veiksmais, kurių, apklausiama iš karto po įvykio, dėl streso, gėdos, sumišimo galėjo tiksliai neįvardinti. Dėl to teismas nelaiko, kad nukentėjusioji nėra nuosekli savo paaiškinimuose, kadangi aplinkybes dėl jos atžvilgiu K. S. atliktų nusikalstamų veiksmų ji iš esmės nuosekliai nurodė tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio įrodymų tyrimo metu, jos parodymai patvirtinti objektyviais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Nukentėjusioji ir kaltinamasis įvairiuose procesiniuose veiksmuose, apklausų metu nurodė skirtingą moterų tualeto kabiną, kurioje vyko nusikalstami veiksmai, tačiau teismas, vertindamas šią aplinkybę, atsižvelgia į tai, kad tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji nurodo, kad abu buvo moterų tualeto vienoje iš kabinų, kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo, moterų tualete yra trys plastikinėmis pertvaromis atskirtos tapačios kabinos, todėl, atsižvelgiant į nusikaltimo prievartinį pobūdį, spontaniškumą, tiek nukentėjusioji, tiek kaltinamasis gali neprisiminti tikslios nusikaltimo padarymo vietos.
Nors po įvykio nukentėjusiajai E. J. buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis (2,82 promilės) (t.1 b.l.55), teismas šią aplinkybę vertina, atsižvelgdamas į byloje surinktais įrodymais nustatytus duomenis, kad po įvykio, pranešusi apie kaltinamojo pasikėsinimą išžaginti, paprašiusi iškviesti policijos pareigūnus, būdama stresinės būsenos, nukentėjusioji, iki atvažiuojant policijai, išgėrė kelias taureles stipraus alkoholinio gėrimo, norėdama sumažinti stresinę būseną, ką nurodė ji pati ir patvirtino baro darbuotojas T. K., klubo darbuotojas V. Š.. Tačiau įvykio metu ji nebuvo labai apgirtusi ir su ja buvo galima nuoširdžiai bendrauti, tai patvirtino net pats kaltinamasis. Net po įvykio, bendraudama su pagal iškvietimą atvykusiais policijos pareigūnais, E. J. mintis dėstė nuosekliai ir rišliai, ką patvirtino ir liudytoju apklaustas policijos pareigūnas D. A., kuris, gavus iškvietimą, atvyko į klubą „Gravity“.
Gi kaltinamojo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio įrodymų tyrimo metu nebuvo nuoseklūs, jie keitėsi ir buvo prieštaringi.
Ikiteisminio tyrimo metu pirmą kartą apklausiamas 2010-02-27, kaltinamasis K. S. teigė, kad nežino, dėl ko yra sulaikytas, paaiškino, jog su įtarime nurodyta mergina jis tik šoko ir pasikalbėjo. Per antrą ikiteisminio tyrimo metu 2010-03-03 atliktą apklausą K. S. jau pripažino, kad nešė nukentėjusiąją į tualetą, kur abu glamonėjosi ir jis kišo rankas į nukentėjusiosios kelnes, taip pat galėjo suplėšyti kelnes, tik teigė, kad tai darė su nukentėjusiosios sutikimu, apimti abipusio geismo. Tuo tarpu teismo posėdžio metu kaltinamasis jau teigė, kad tualeto kabinoje tarp jo ir nukentėjusiosios jokių glamonių nebuvo, kad jis nukentėjusiajai nukritus, prarado susidomėjimą ir iš karto išėjo iš kabinos. Kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai galimai buvo nevisai tikslūs dėl jo būsenos, šoko, tačiau kaltinamasis teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis tyrimo metu davė teisingus, tokius, kokius prisiminė parodymus, kurie buvo surašyti teisingai, tačiau kai kurie neatitikimai galėjo atsirasti dėl jo tuometinės būsenos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu K. S., išklausęs jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, teismui paaiškino, kad apie nukentėjusiosios kelnių numovimą, pirštų kišimą į makštį jis pasakė silpnumo akimirką, kai jam buvo parodytos suplėšytos kelnės, nurodė, kad apie savo seksualinius santykius irgi, matyt, pasakė silpnumo akimirką, kadangi buvo labai išsigandęs, ar todėl, kad kažką reikėjo pasakyti. Toks kaltinamojo paaiškinimas yra visiškai neįtikimas ir nelogiškas, kadangi, jei jis būtų išsigandęs, kaip tik būtų stengęsis apginti save, sušvelninti situaciją, o ne pasakoti apie seksualinius santykius, suplėšytas nukentėjusiosios kelnes ir pirštų kišimą į makštį, taip tik apsunkindamas savo padėtį. Kaltinamasis nebuvo suimtas, į 2010-03-03 atliktą apklausą jis atvyko laisvai, todėl nėra pagrindo manyti, kad jis dėl išgąsčio, šoko galėjo pasakoti apie tokius dalykus, kurių visiškai nebuvo, tuo labiau pasakoti apie tokius dalykus, kurie iš esmės gali jam pakenkti. Teismas laiko, kad visos šios aplinkybės rodo, jog ikiteisminio tyrimo metu atliktos antros apklausos metu kaltinamasis iš esmės nurodė tikslias įvykio aplinkybes. Jo parodymai, duoti tuo metu, iš esmės atitinka nukentėjusiosios parodymus, apžiūros protokole užfiksuotus nukentėjusios rūbams padarytus sugadinimus bei specialisto išvadoje užfiksuotus nukentėjusiajai padarytus sužalojimus.
Minėtos apklausos metu duotus parodymus kaltinamasis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, kur jis praktiškai nurodė tokias pačias įvykio aplinkybes, kaip ir 2010-03-03 atliktos apklausos metu, t.y. jis manekeno pagalba tualeto kabinoje parodė, kaip su nukentėjusiąja nurenginėjo jos rūbus, taip pat parodė, kaip nukentėjusiajai į makštį kišo pirštus. Todėl teismas laiko, kad šie kaltinamojo parodymai yra labiausiai atspindintys nusikalstamos veikos padarymo metu buvusius įvykius.
Teismo posėdžio metu nurodytą kaltinamojo poziciją, kad parodymų patikrinimo vietoje metu jis dėl savo psichinės būklės, dėl jautimosi nejaukiai su manekenu, galėjo duoti ne visai tikslius parodymus, teismas laiko gynybine, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismo psichiatrijos - psichologijos ekspertizės metu (t.2 b.l.25-27) buvo nustatyta, kad nėra objektyvių duomenų, jog K. S. iki inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo bei jos padarymo metu sirgo lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, nustatyta, kad jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, inkriminuojamos nusikalstamos veikos metu nebuvo fiziologinio afekto būsenoje, jam diagnozuojamas mišrus asmenybės sutrikimas, kuris netrukdo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, jis galėjo visiškai suvokti bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bylai ir duoti apie jas parodymus, gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, stoti prieš teismą, K. S. būdingos individualios psichologinės savybės netrukdo suvokti tiriamo įvykio aplinkybių ir duoti parodymus.
Tai, kad kaltinamojo teismo posėdžio metu duoti parodymai neatitinka realių įvykių, įrodo ir tas faktas, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis dėl nukentėjusiosios sugadintų rūbų aiškino, kad kelnes jis galėjo netyčia suplėšyti glamonių metu (t.1 b.l.157-158), o teismo posėdžio metu jau teigė, kad, tik merginai nukritus, jam praėjo noras santykiauti ir jis išėjo iš kabinos, o rūbai suplyšo kritimo metu. Tokius visiškai skirtingus parodymus teismas vertina kritiškai, kaip siekį sušvelninti savo padėtį ir laiko, kad jie yra paneigti nuosekliais nukentėjusiosios parodymais, apžiūros protokolu, kuriame užfiksuoti sugadinimai, padaryti nukentėjusiosios kelnėms ir apatinėms kelnaitėms. Teismas, atsižvelgdamas į daiktų apžiūros protokole (t.1 b.l.66-76) užfiksuotus nukentėjusiosios kelnėms ir kelnaitėms padarytus sugadinimus, konstatuoja, kad jie turėjo būti padaryti, panaudojant didelę traukiamąją, plėšiamąją jėgą ir negalėjo atsirasti, nukentėjusiajai nukritus ant klozeto, bet, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, atsirado, kai kaltinamasis, užkišęs rankas, nuplėšė nukentėjusiajai kelnes ir kelnaites.
Kaltinamojo parodymų prieštaringumą įrodo ir tai, kad jis teismo posėdyje, laisvai duodamas parodymus apie įvykį, teigė, kad, tualeto kabinoje nukentėjusiajai nukritus, jam praėjo noras ką nors daryti ir jis skubiai išėjo iš tualeto, ten palikęs nukentėjusiąją, kuri galimai dėl tokio jo skubaus išėjimi supyko. Tuo tarpu teismo posėdžio metu, atsakydamas į nukentėjusiosios klausimus, kaltinamasis jau nebuvo užtikrintas, kas pirmas išėjo iš tualeto ir teigė, kad jis tiksliai neužfiksavo, bet, jo manymu, iš tualeto pirmas išėjo jis. Tokiu būdu yra nustatyta, kad net ir teismo posėdžio metu kaltinamasis davė prieštaringus parodymus.
Kaltinamasis K. S. teismo posėdžio metu teigė, kad jis šokio su mergina metu iš jos šypsenos, judesių suprato, kad mergina būtų ne prieš su juo pasimylėti ir norėtų kai ko daugiau. Tačiau teismas konstatuoja, kad tokios kaltinamojo išvados atsirado tik dėl jo subjektyvaus aplinkybių vertinimo, kadangi mergina jokiais žodžiais ar aiškiais veiksmais neišreiškė noro su kaltinamuoju eiti iš šokių aikštelės į intymesnę aplinką. Priešingai, kaip posėdžio metu nurodė liudytojas T. K., jis matė, kaip mergina su vaikinu šoko, bet vienu metu jis pastebėjo tarp jų kažkokį susistumdymą, pastebėjo, kaip mergina nuo savęs vaikiną atstūmė. Liudytoju apklaustas klubo darbuotojas V. Š., kuris teismo posėdžio metu nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu atliktoje apklausoje jis viską prisiminė geriau, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (t.1 b.l.118-119), taip pat nurodė, kad jis matė, jog vaikinas šokio metu bandė glamonėti merginą, bet ji jam neleido to daryti. Šios nustatytos aplinkybės atitinka nukentėjusiosios parodymus, taip pat patvirtina, kad nukentėjusioji jokio intymesnio ryšio su kaltinamuoju nenorėjo, nesiekė, o K. S. nuoširdų ir lengvą merginos bendravimą, meilų jos elgesį, šokio judesius interpretavo savaip, kaip nukentėjusiosios siekį turėti su juo intymių santykių.
Kaltinamasis, neigdamas savo veiksmų prievartinį, nusikalstamą pobūdį, taip pat nurodė, kad mergina jam nesipriešino, viskas vyko jos noru ir, jei ji būtų priešinusis, šį faktą būtų matę ir girdėję pašaliniai asmenys ar klubo darbuotojai. Teisminio įrodymų tyrimo metu nustatyta, kad naktiniame klube moterų tualeto patalpos, kuriose buvo padaryta nusikalstama veika, nuo bendros erdvės yra atskirtos stikline žalios spalvos pertvara, į kurią galima laisvai patekti iš abiejų pusių (apžiūros protokolas t.1 b.1.41-54). Liudytoju apklaustas klubo darbuotojas T. K. paaiškino, kad klube susišnekėti didesniu atstumu sunku, nes muzika groja labai garsiai; jeigu būtų koks triukšmas tualete, girdėti būtų sunku dėl garsiai grojančios muzikos, be to, atstumas nuo baro iki tualeto yra nemažas. Tokiu būdu teismas, nustatęs, kad tualeto kabinos nuo bendrų patalpų atskirtos stikline, bet nepermatoma pertvara, klube garsiai grojo muzika, taip pat, kaip paaiškino pati nukentėjusioji, ji buvo užkimusi, todėl negalėjo garsiai rėkti, laiko, kad tualete vykusių grumtynių dėl objektyvių priežasčių klubo darbuotojai galėjo negirdėti ir nematyti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas taip pat nustatė, kad specialisto išvadoje (t.1 b.l.60-62) užfiksuoti E. J. padaryti sužalojimai - kraujosruvos dešiniajame žaste, nugaroje, dešinėje blauzdoje; poodinės kraujosruvos su minkštųjų audinių patinimu nugaroje; kraujosruvos odoje nugaros kairėje, abejose šlaunyse; odos nubrozdinimai kairiajame dilbyje, dešiniojo sėdmens srityje, kairėje šlaunyje, kurie padaryti paros laikotarpyje iki apžiūros, t.y. nusikalstamos veikos padarymo dieną, atitinka nukentėjusiosios nurodytą visą kaltinamojo atliktų nusikalstamų veiksmų seką. Sužalojimų pobūdis ir jų lokalizacija rodo, kad jie buvo padaryti nukentėjusiajai trenkiantis į tualetą ir jo bakelį, taip pat kaltinamajam didele jėga nuo nukentėjusiosios plėšiant kelnes ir apatines kelnaites bei laikant suspaudus jos rankas. Teismo posėdžio metu ekspertė Jolanta Majauskaitė-Čiobot, ikiteisminio tyrimo metu atlikusi nukentėjusiosios apžiūrą, patvirtino, kad pagal nukentėjusiajai padarytų sužalojimų pobūdį galima vertinti, kad sužalojimai galėjo būti padaryti, siekiant išžaginti. Nors specialisto išvadoje savigynai būdingų sužalojimų požymių nenustatyta, teismo manymu, tai nepaneigia fakto, kad nukentėjusioji gynėsi nuo kaltinamojo atliekamų veiksmų - nukentėjusioji atliko ir bandė atlikti savigynos veiksmus (spaudimas už ausies, bandymas pirštais durti į akis, lytinių organų suspaudimas), galinčius apsaugoti nuo tolesnio agresoriaus puolimo, bet nesukėlusius besiginančio asmens savęs susižalojimo. Kaip matyti iš specialisto išvados (t.1 b.l.149-151), apžiūrėjus kaltinamąjį K. S., jam nustatyti sužalojimai – kraujosruvos kaklo kairėje pusėje, kurie atitinka nukentėjusiosios nurodytą savigynos veiksmą, t.y. bandymą spausti skaudamus taškus už ausies.
Konstatuotina, kad kaltinamasis nusikalstamai veikė tiesiogine tyčia, kadangi pagal nukentėjusiosios elgesį, pasipriešinimo veiksmus kaltinamasis suprato, kad kėsinasi lytiškai santykiauti su nukentėjusiąja prieš jos valią, atimdamas galimybę priešintis ir pasipriešinimui įveikti naudodamas fizinį smurtą, ir norėjo tokių lytinių santykių. Būtent dėl aktyvių nukentėjusiosios veiksmų kaltinamasis nebaigė realizuoti nusikalstamų tikslų, kadangi nukentėjusioji, panaudojusi fizinius savigynos veiksmus, išsilaisvino ir nuo jo paspruko. Tai, kad kaltinamasis po įvykių itin skubiai, net nelaukdamas, kol ateis rūbininkas ir paduos daiktus, šalinosi iš klubo, teismo manymu, taip pat rodo, kad kaltinamasis suvokė savo veiksmų neteisėtą pobūdį ir siekė kuo greičiau išeiti iš klubo, kol neišaiškėjo visos aplinkybės.
Tokiu būdu aptartais įrodymais įrodyta, kad kaltinamasis K. S., turėdamas tikslą lytiškai santykiauti su nukentėjusiąja E. J., šokio metu pakėlė nukentėjusiąją nuo žemės ir nusinešė ją į tualeto kabiną, kur uždarė kabinos duris ir tokiu būdu atėmė galimybę nukentėjusiajai priešintis, bei kabinoje, panaudojo fizinį smurtą - jėga pasodino nukentėjusiąją ant klozeto, galvą prispaudė prie bakelio, užlaužė už nugaros rankas, po to sugriebęs patempė ir suplėšė nukentėjusiosios kelnes bei stipriai tempdamas suplėšė apatines kelnaites, pats būdamas nusimovęs kelnes bei apatines kelnaites, kišo dešinės rankos du pirštus į makšties sritį ir taip pasikėsino lytiškai santykiauti su nukentėjusiąja, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi nukentėjusioji E. J., panaudojusi fizinius savigynos veiksmus, išsilaisvino ir nuo jo pabėgo, todėl kaltinamojo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 22 str. 1 d., 149 str. 1 d.
Teismas laiko nustatytu, kad kaltinamasis nusikalstamos veikos nebaigė ne dėl to, jog pats nusprendė nebetęsti nusikalstamų veiksmų, bet dėl aiškaus ir stipraus nukentėjusiosios pasipriešinimo ir pabėgimo iš kabinos, todėl jo veiksmai nelaikytini savanorišku atsisakymu nuo nusikalstamos veikos.
Kaltinime buvo nurodyta, kad K. S., panaudodamas fizinį smurtą, šokio metu, nekreipdamas dėmesio į nukentėjusiosios akivaizdžiai išreikštą priešinimąsi ir bandymą ištrūkti, sugriebdamas E. J. už liemens bei persimesdamas per petį, nusinešė pastarąją į moterų tualetą. Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais – tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios parodymais yra nustatyta, kad nukentėjusioji tuo momentu, kai šokio aikštelėje ją kaltinamasis užsikėlė ant peties, iš karto nepradėjo priešintis, kadangi nesuprato tikrų kaltinamojo tikslų ir tuo momentu neįvertino jai gresiančios grėsmės, todėl aplinkybė, kad kaltinamasis nusinešė nukentėjusiąją į tualetą, nekreipdamas dėmesio į nukentėjusiosios akivaizdžiai išreikštą priešinimąsi ir bandymą ištrūkti, iš kaltinimo šalintina. Teismas kaltinamojo veiksmus, kai jis nukentėjusiąją sugriebė už liemens, užsikėlė ant peties ir nusinešė į moterų tualetą, laiko atėmimu galimybės priešintis, kuris pasireiškė kartu su vėliau atliktais veiksmais, t.y. nunešimu į tualeto kabiną ir durų uždarymu.
K. S. buvo kaltinamas, kad jis įkišo du pirštus į nukentėjusiosios makštį ir tokiu būdu tenkino savo lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu prieš nukentėjusiosios valią, t.y. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 150 str. 1 d. Teisminio bylos nagrinėjimo metu aplinkybė, jog kaltinamasis įkišo du pirštus į nukentėjusiosios makštį, nepasitvirtino, nukentėjusioji teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji nežino, ką tiksliai kaltinamasis bandė kišti į makštį - ar pirštus, ar lytinį organą, tačiau į makštį nieko neįkišo, nes ji aktyviais veiksmais pasipriešino. Savo ruožtu kaltinamasis tik ikiteisminiame tyrime atliktos antros apklausos metu nurodė, kad kišo du pirštus į nukentėjusiosios makštį ir nukentėjusioji tam neprieštaravo, tačiau teismo metu šią aplinkybę paneigė. Teismas laiko, kad byloje nėra neginčijamai įrodyta, kad kaltinamasis buvo įkišęs pirštus į nukentėjusiosios makštį, siekdamas patenkinti lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu, ir konstatuoja, jog kaltinamasis pasikėsinimo lytiškai santykiauti su nukentėjusiąją metu kišo pirštus tik į nukentėjusiosios makšties sritį.
LR BK 150 str., kuriame yra nustatyta atsakomybė už seksualinį prievartavimą yra nustatyta, kad baudžiamojon atsakomybėn yra traukiamas tas asmuo, kuris tenkino lytinę aistrą su žmogumi prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu, panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiojo būkle.
Seksualinis prievartavimas, numatytas LR BK 150 str., nuo išžaginimo, numatyto LR BK 149 str., iš esmės skiriasi tik lytinės aistros tenkinimo forma. Išžaginimo atveju lytinė aistra yra tenkinama, atliekant vaginalinį aktą tarp vyro ir moters, o seksualinio prievartavimo atveju lytinė aistra yra tenkinama oraliniu, analiniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu. LR BK 150 str. numatytas seksualinis prievartavimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t.y. asmuo suvokia, kad atlieka seksualinius veiksmus, fiziškai kontaktuoja su nukentėjusiuoju prieš jo valią, panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiojo būkle, ir nori patenkinti savo seksualinį poreikį būtent tokiu būdu (oraliniu, analiniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu). Išžaginimas, už kurį atsakomybė numatyta LR BK 149 str. 1 d., taip pat gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, tačiau šiuo atveju asmuo siekia patenkinti lytinę aistrą, atlikdamas vaginalinį lytinį aktą.
K. S. buvo kaltinamas lytinės aistros tenkinimu kitokio fizinio sąlyčio būdu, t.y. įkišus du pirštus į makštį. Teisminio bylos įrodymų tyrimo metu nenustačius, kad kaltinamasis buvo įkišęs du pirštus į nukentėjusios makštį, laikytina, kad kaltinamasis netenkino lytinės aistros su nukentėjusiąją kitokio fizinio sąlyčio būdu, todėl jo veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto LR BK 150 str. 1 d., sudėties ir pagal šį straipsnį kaltinamasis išteisintinas, nenustačius, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo atliktų veiksmų visumą (buvo nusimovęs kelnes ir apatines kelnes, nuplėšė nukentėjusiosios kelnes ir kelnaites), jo tyčios kryptingumą bei atliktų veiksmų tikslą, kaltinamojo veiksmus, kai jis kišo dešinės rankos du pirštus į nukentėjusiosios makšties sritį, laiko parengiamaisiais veiksmais, siekiant atlikti natūralų, vaginalinį aktą, ir šių veiksmų nekvalifikuoja, kaip atskiros nusikalstamos veikos, t.y. kaip pasikėsinimo tenkinti lytinę aistrą su kitu asmeniu prieš šio valią kitokio fizinio sąlyčio būdu, kadangi visi kaltinamojo veiksmai rodo, kad jis siekė tenkinti lytinę aistrą atlikdamas natūralų, vaginalinį lytinį aktą ir padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 22 str. 1 d., 149 str. 1 d.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji pareiškė 119 Lt civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir 70000 Lt ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (t.1 b.l. 83). Nukentėjusioji bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad ji sutinka su civilinio ieškinio dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažinimu, kadangi ji pirmą kartą susidūrė su tokia situacija ir nežinojo, kokios sumos už jos patirtą žalą prašyti, todėl ikiteisminio tyrimo metu nurodė 70000 Lt dydį.
Civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos padarymo tenkintinas visiškai, kadangi nukentėjusiajai turtinė žala buvo padaryta neteisėtais kaltinamojo veiksmais ir ji yra įrodyta. Civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos padarymo tenkintinas iš dalies. Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo neteisėtais veiksmais nukentėjusiajai neabejotinai buvo padaryta ne tik turtinė, bet ir neturtinė žala, kadangi nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, taip pat dvasiniai išgyvenimai, kurie turėjo pasekmių jos tolesnei psichologinei būsenai, gebėjimui studijuoti, gyvenimo būdui. Neturtinės žalos dydis nustatytinas, atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, žymesnės fizinės žalos nukentėjusiajai nebuvo padaryta, nukentėjusioji pripažino, kad jos ikiteisminio tyrimo metu pareikštas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra per didelis. Teismas laiko, kad neturtinė žala nukentėjusiajai bus tinkamai atlygintina, priteisiant jai iš K. S. 5000 Lt.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (t.1 b.l. 122), ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
LR BK 54 str. 3 d. yra numatyta galimybė teismui, nustačius, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, vadovaujantis bausmės paskirtimi, paskirti švelnesnę bausmę. Bausmės teisingumo principas yra vienas iš pamatinių LR BK įtvirtintų bausmės skyrimo principų. Pagal šį principą bausmė turi atitikti padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.
Nors nusikaltimą, numatytą LR BK 149 str. 1 d., įstatymų leidėjas priskyrė prie sunkių nusikaltimų, K. S. padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į jo padarymo vietą, būdą, stadiją, kilusius padarinius, yra mažesnis negu jis įvertintas įstatymo leidėjo, sankcijoje nustatant vienintelę laisvės atėmimo iki septynerių metų bausmę.
K. S. nusikaltimą padarė viešoje vietoje, kur nukentėjusioji turėjo galimybę sulaukti pagalbos ir nusikaltimo padarymo vieta rodo nusikaltimo spontaniškumą ir tai, kad nusikaltimo padarymui nebuvo iš anksto ruošiamasi. Kaltinamasis nusikaltimą padarė spontaniškai, apimtas geismo ir dėl savo psichologinės būsenos, ribotos bendravimo su moterimis patirties, socialinio izoliuotumo netinkamai įvertinęs nukentėjusiosios draugišką elgesį, bendraujant ir šokant su juo. Nukentėjusios veiksmai iki nusikalstamos veikos padarymo iš dalies leido K. S. manyti, kad nukentėjusioji nori su juo bendrauti, linksmintis, ir sužadino jo seksualinius geidulius. Taip pat pažymėtina, kad kaltinamojo nukentėjusiosios atžvilgiu naudotas fizinis smurtas buvo nukreiptas ne į siekį fiziškai sužaloti nukentėjusiąją ar bet kokiu būdu palaužti jos pasipriešinimą, bet naudotu fiziniu smurtu buvo siekiama neleisti nukentėjusiajai aktyviai priešintis kaltinamojo ketinamiems atlikti seksualinio pobūdžio veiksmams. Be to, byloje nustatyta, kad kaltinamasis nukentėjusiajai negrasino, jos nebaugino. Minėtos aplinkybės ir tai, kad nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, rodo jo mažesnį pavojingumą.
Teismas, spręsdamas kaltinamojo asmenybės pavojingumo klausimą, atsižvelgia į tai, kad K. S. anksčiau neteistas (t.1 b.l.190), administracine tvarka nebaustas (t.1 b.l.192), yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą, dirbantis. Tai, kad kaltinamojo asmenybės pavojingumas yra nedidelis, rodo ir aukščiau aptartos nusikaltimo padarymo aplinkybės. Tokiu būdu teismas laiko, kad K. S. paskyrus sankcijoje nustatytą vienintelę laisvės atėmimo bausmę ir kaltinamąjį izoliavus nuo visuomenės, būtų pažeistas teisingumo principas ir paskirta bausmė neatitiktų padaryto nusikaltimo bei kaltinamojo asmenybės pavojingumo, todėl K. S., vadovaujantis LR BK 54 str. 3 d., skirtina švelnesnė nei sankcijoje nustatyta bausmė – laisvės apribojimas maksimaliam LR BK 48 str. 2 d. numatytam terminui. LR BPK 93 str. pagrindu išspręstinas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
K. S. pagal LR BK 150 str. 1 d. išteisinti, nenustačius, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1p.).
K. S. pripažinti kaltu pagal LR BK 22 str.1d., 149 str. 1 d. ir, vadovaujantis LR BK 54 str. 3d., paskirti laisvės apribojimą dvejiems metams, įpareigojant būti namuose gyvenamosios vietos adresu nuo 22 val. iki 6 val., jei išėjimas iš namų nesusijęs su darbu, per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą, per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis LR BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2010-02-27 iki 2010-02-28 (dvi dienas), kas, vadovaujantis LR BK 65 str., atitinka 4 laisvės apribojimo dienas.
Priteisti iš K. S. E. J. 119 Lt turtinei žalai ir 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
K. S. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
1. Kelnes, apatines kelnaites ir vienkartinę servetėlę, pagal 2010-04-19 kvitą Nr. 013357 (t. 1 b.l.78) saugomus Vilniaus apskrities VPK daiktų saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
2. Kaltinamojo ir nukentėjusiosios nagus, saugomus prie bylos medžiagos (t.2), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.