- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-01-27
- Bylos Nr.
- 1-213-806/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Kaltinamasis
- E. K.
- Nukentėjusysis
- A. P.
- Advokatai
- Gediminas Skaistys
- Kategorijos
- 1.2.14.1.1Vagystė (BK 178 str. 1 d.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje E. K. (duomenys neskelbtini), kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. K. 2015-11-21 15.40 val., prie parduotuvės „Rimi“, esančios Architektų g. 19, Vilniuje, turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdama kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, jam mirus, pastarajam nuo stulpo atrišus šuns pavadėlį, ji paėmė „Maltos Bišono“ veislės šunį ant rankų ir pasišalino, tokiais bendrais veiksmais pagrobė svetimą, nukentėjusiajai A. P. priklausantį baltos spalvos „Maltos bišono“ veislės šunį, 250 eurų vertės.
Apklausta teisme kaltinamoji E. K. parodė, kad tikslo neturėjo vogti, ėjo į parduotuvę, dar buvo su ja ir D. vienas pažįstamas. D. pamatė šunį ir jį atrišo. Trečias asmuo – tai I. K.. Po to, nuėjo pas K. I. yra D. draugas. Pastarasis nuėjo į parduotuvę o D. atrišo šuniuką. Ji, E. K. atsimena, kad neatrišinėjo šuniuko. Buvo apsvaigusi nuo narkotikų. Kai atrišo, ji, E. K. palaikė tą šunį, atidavė D. ir jie nuėjo. I. sulaukė, pastarasis nupirko turbūt sidro išgerti. Po to, pas K. išgėrė, su pastaruoju susipyko. Pasak E. K., I., D. ir ji buvo pas K., šuniukas buvo su jais. Po to, ji, E. K. išvažiavo namo, nes jai reikėjo į reabilitacijos centrą. Po 3 mėnesių išleido į miestą, tai buvo susitikus D., ji pastarąjį tik matė, nekalbėjo. Kaip ten baigėsi su šunimi ji, E. K. nežino, ji paliko šuniuką ir išvažiavo, tikslo neturėjo pavogti. Teisėjai pagarsinus Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. tvarka kaltinamosios parodymus, kai ji ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nepamena kieno buvo mintis pavogti šuniuką, bet D. G. visada ją palaiko, jei ji kažką sugalvoja. Tą dieną buvo apsvaigusi nuo narkotinių medžiagų, todėl tiksliai aplinkybių nepamena. D., ji, E. K. ir dar kažkoks jų draugas nusprendė nueiti į parduotuvę, esančią Architektų g. 19, Vilniuje, nupirkti sidro. Į parduotuvę nuėjo tik draugas, nes pastarasis vienintelis turėjo pinigų. Ji, E. K. ir D. liko laukti lauke, prie parduotuvės įėjimo. Stovint prie įėjimo į parduotuvę, jie pamatė už pavadėlio prie stulpo pririštą baltos spalvos šuniuką. Nepamena ką kalbėjo apie šuniuko vagystę, tik atsimena, kad norėjo jį pasilikti, parduoti neketino. Iš anksto nesitarė kas atriš šuniuką, tiesiog ji, E. K. pirma prie jo priėjo, ėmė glostyti. Kol glostė šuniuką, D. atrišo pavadėlį, ji, E. K. paėmė šuniuką ant rankų ir jie išėjo. Apykaklės šuniui neatsegė, pavogė jį atrišdami pavadėlį. Pavogę šunį jie nuėjo pas R. į butą, kuriame ji, E. K. su D. susipyko ir išvažiavo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Šuniuką paliko su D. Nežino kaip šuniukas atsirado pas jos, E. K. tėvą R. Tėvas sakė, kad šuniuką rado prie parduotuvės. Ji, E. K. šuniuko tėvui tikrai neatidavė, nes jis liko su D. Žino, kad jos, E. K. tėvas šuniuką grąžino šeimininkei (b.l. 65; 68). Pasak E. K., ji vaistus gėrė kol buvo reabilitacijoje. Nežino dėl parodymų, neatsimena ką jie kalbėjo. Ji, E. K. aiškino, kad turbūt sau norėjo pasilikti, nes tikslo dėl išpirkos neturėjo. Ji, E. K. neatsimena ką kalbėjo, kai ėjo pas draugą D. nešė šuniuką.
Apklaustas teisme liudytojas R. K. parodė, kad pas jį užėjo D. su E., pabuvo porą minučių ir išėjo. Ką jie ten laikė ant rankų, kokį šuniuką. Buvo jau tamsu ir žiema, kai jie užėjo. D. laikė šuniuką ant rankų. Šuniukas buvo pilkas ar tai baltas. Pasak R. K., D. geras draugas, jie tik užėjo ir pasėdėjo pas jį. Kai D. pradėjo vartoti narkotikus, nelabai su pastaruoju bendravo. Kai jie buvo pas juos, pas D. buvo šuo. Jis, R. K. pagalvojo, kad jie buvo pas jį užėję rimtai, ne laiptinėje. Jis, R. K. vartojo alkoholį, kai jie buvo užėję. Buvo trise. Jie pas jį, R. K. tik 10 ar 15 minučių pabuvo ir išėjo. D. gyveno pas savo motiną. Su E. susipažino, kai pastaroji susipažino su D. Pažįsta I. K., gyvena Lazdynuose.
Apklausta teisme nukentėjusioji A. P. parodė, kad neteko šuniuko prieš metus, ėjo su vyru į parduotuvę ir tuo metu vedžiojo šunį, paliko prie parduotuvės, užkabino pavadėlį ir išėję nerado šuns, kreipėsi į policiją. Tą patį vakarą apvažiavo rajoną, nieko nerado. Po gero mėnesio į telefoną gavo žinučių, kad atsirado šuo. Prieš tai dar buvo keletą žinučių kur norėjo pasipelnyti. Tai nelabai tikėjo, bet žmogus jiems atvežė šuniuką, šuniukas buvo jų. Tas žmogus sakė, kad sėdėjo šuo prie „Moki veži“, pastarasis jį pasiėmė ir kažkurį laiką jo statomame name ir internete rado jos, A. P. skelbimą. Pasak A. P., vaizdo įraše matė kaip vaikinas stebėjo, o mergina kalbino šuniuką, pasiėmė ant rankų ir nusinešė.
Kadangi įtariamasis D. G. yra miręs, teisėja pagarsino Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 1 d. 1 p. tvarka įtariamojo parodymus, kai jis 2016-07-01 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-11-21 15.40 val., jis kartu su E. K. atėjo į parduotuvę „Rimi“, adresu Architektų g. 19, Vilniuje. Dar su jais buvo jų draugas. Koks draugas buvo jis, D. G. negali pasakyti, nes nepamena. Jie visi buvo apsvaigę nuo narkotikų ir girti. Jų draugas nuėjo į parduotuvę nupirkti alkoholio, o jis, D. G. su E. liko stovėti lauke prie parduotuvės pagrindinio įėjimo. Po kelių minučių E. priėjo prie baltos spalvos šuniuko pririšto prie stulpo, esančio prie parduotuvės už pavadėlio ir pradėjo šuniuką glostyti. Šuniuko šeimininko šalia nebuvo. Jis, D. G. nepamena ar šuniukas jau buvo pririštas prie stulpo kai jie atėjo į parduotuvę ar šuniuką pririšo jiems jau stovint prie parduotuvės įėjimo. Jis, D. G. nematė kas šuniuką pririšo prie parduotuvės, prie stulpo. Nepamena kiek kartų E. buvo priėjusi prie šuniuko iki to momento, kai jį atsegė šuniuko apykaklę ir pasiėmusi šuniuką ant rankų pasišalino. E. jam, D. G. sakė, kad nori pasiimti šuniuką namo. E. nenorėjo šuniuko parduoti, tiesiog norėjo pasilikti sau. Jis, D. G. šuniuko nevogė, jis jam buvo nereikalingas, neturėtų kur jį laikyti, nes neturi pastovios gyvenamosios vietos. Iš šuniuko jokios naudos, jo net negalėtų parduoti, nes nieks jo nepirks. Tuo metu kai E. atsegė šuniuko apykaklę ir paėmė šuniuką ant rankų, jis, D. G. stovėjo šalia ir nusprendė šuniuko pavadėlį, kurį E. paliko ant stulpo, pasiimti kartu, kad šuniukas nepabėgtų. Jis, D. G. atrišo šuniuko pavadėlį nuo stulpo, įsidėjo į E. tašę, kurią pastaroji jam buvo prieš tai davusi ir pasišalino iš įvykio vietos. Paimti šuniuką buvo ne jo, D. G. mintis. Pasiėmę šuniuką jie nuėjo pas draugą R., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), į butą gerti. Nežino kelintą valandą E. išėjo namo. E. išėjo kartu su šuniuku. Jis, D. G. pasiliko pas R. E. šuniuką nunešė namo. Tuo metu pastaroji gyveno (duomenys neskelbtini), ten vyksta statybos. Kur E. dabar gyvena jis, D. G. nežino, su pastarąją nebendravo 4 mėnesius. Po to, E. tėvas sužinojo, kad šuniukas yra vogtas ir grąžino šuniuką šeimininkei, kad E. nekiltų problemų. Greičiausiai E. pasakė tėvui, kad šuniuką pavogė. Jis, D. G. šuniuko nevogė, tik atrišo pavadėlį nuo stulpo, nes pagalvojo su pavadėliu E. bus patogiau vežti šuniuką namo (b.l. 86).
Teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojas R. U. jam išaiškinus teisę, numatytą LR BPK 82 str. 2 d., atsisakė duoti parodymus, nes kaltinamoji yra jo dukra.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. P. parodė, kad 2015-11-21 nuo 15.45 iki 16.00 val. prie parduotuvės „Rimi“, esančios Architektų g. 19, Vilniuje, buvo pavogtas jos šuniukas, baltos spalvos„Maltos Bišono“ veislės kalytė, vardu „N.“. Kalytė buvo palikta su mėlynos spalvos pavadėliu „Flexi“ ir rožiniu antkakliu, specialiai tam skirtoje vietoje. Buvo tvirtai pririšta ir pati pabėgti negalėjo. Maždaug po 15 min. sugrįžusi pastebėjo, kad kalytės nėra, kas ją pavogė, nežino, tačiau įvykis užfiksuotas vaizdo stebėjimo kameromis. Dėl vagystės patyrė 250 eurų turtinę žalą. Papildomos apklausos metu A. P. parodė, kad 2015 metų gruodžio 30 d., apie 20.00 val., iš nepažįstamo numerio gavo žinutę, kurioje buvo parašyta: „aš manau, kad radau Jūsų šuniuką, kuris atitinka požymius šuniuko nuotraukoje paskelbtame skelbime“. Ji įvairiuose tinklapiuose internete buvo paskelbusi, kad dingo šuo. Iš kokio telefono numerio gavo žinutę, nežino, nes telefono neišsaugojo. Kadangi anksčiau dėl dingusio šuns buvo sulaukusi daug melagingų pranešimų, šį kartą sureagavo piktai, atrašė žinutę, kad nuo jos atstotų. Iš karto sulaukė skambučio iš to paties numerio. Skambinęs vyras neprisistatė, tačiau pasakė, kad šuo yra jo statomame name, netoli „Moki Veži“ parduotuvės, Savanorių pr. Vyras sakė, kad prieš kelias dienas rado šunį pririštą prie parduotuvės „Moki Veži“, jam jo pagailo, todėl ir paėmė. Vyras pridūrė, kad šuniukas prie parduotuvės buvo pririštas visą dieną, o kadangi jis parduotuvėje lankėsi kelis kartus, kiekvienąkart šuniuką pastebėdavo. Vyras papasakojo, kad vienas iš statybininkų parekomendavo pasižiūrėti internete, ar niekas neieško panašaus šuniuko, kadangi šuo veislinis. Grįžęs namo vyras pažiūrėjo internete ir rado jos skelbimą. Vyras dar ją įspėjo, kad šuniukas purvinas ir nėra toks baltas, kaip nuotraukoje. Kitą dieną, t.y 2015-12-31 apie 16.00 val. vyras, kuris jai skambino, atvežė šuniuką prie pat jos namų, nors ji pati norėjo važiuoti šuniuko pasiimti. Vyrui ji pasiūlė atsilyginti, bet vyras sakė, kad jam nereikia jokio atlygio. Šuniuką atpažino iš pavadėlio ir antkaklio, pakvietus jį vardu, prie jos pribėgo. Civilinio ieškinio nereikš, kadangi šuniukas jai buvo grąžintas ir turtinė žala nepadaryta (b.l. 18; 20; 22-23).
Liudytoju apklaustas R. U. ikiteisminio tyrimo metu parodymus duoti atsisakė, kadangi jis yra įtariamosios E. K. tėvas (b.l. 50).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. K. parodė, kad pažįsta D. G. apie tris metus. 2015-11-19 buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos. Žiemos metu D. G. retkarčiais lankėsi pas jį, R. K., kartais likdavo nakvoti. Jis, R. K. gyvena (duomenys neskelbtini). Paskutinį kartą D. G. matė mėnesį atgal Lazdynuose, autobusų stotelėje, kokioje nepamena. Dabar su pastaruoju nepalaiko jokių ryšių, nes pradėjo gydytis nuo priklausomybės narkotikams. Nežino kur D. G. šiuo metu gyvena, nežino ir pastarojo telefono numerio. 2015-11-21 D. G. ir E. nebuvo pas jį, R. K. bute. Jis, R. K. juos sutiko lauke, šalia savo namo apie 17.00 val., tikslaus laiko nepamena, jau tamsėjo. Pamena, kad jie turėjo šuniuką, baltos spalvos. Šuniukas buvo su pavadėliu. Jis, R. K. pagalvojo, kad tai jų šuniukas. Nei E., nei D. nesakė iš kur gavo šuniuką, o jis, R. K. neklausė. Jie jam, R. K. nepasakojo, kad šuniuką pavogė. Jis, R. K. tikrai nežinojo, kad šuniukas yra vogtas. Jis, R. K. su jais pasisveikino ir nuėjo savo reikalais. Po to laiko nei D., nei E. nematė. Po kelių mėnesių atėjo G. pas jį, R. K. vienas ir kelias dienas gyveno jo bute. Apie šuniuką pastarasis jam, R. K. nieko nepasakojo, tuo labiau nesakė, ką jis padarė su šuniuku. Su E. nebendrauja, pastarąją yra matęs tik kelis kartus (b.l. 58).
2016-08-18 Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji A. P. atpažino R. U. kaip labai panašų į asmenį, kuris jai grąžino šunį (b.l. 24-25).
Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad savo parodymus įtariamoji E. K. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 73-75).
Įvykio vietos apžiūros 2016-08-25 protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra Architektų g. 19, Vilniuje, prie parduotuvės „Rimi“. Stovint priešais minėtą parduotuvę, kairėje pusėje yra metalinė turėklų konstrukcija, už jos arčiau parduotuvės lango yra metaliniai stovai dviračiams statyti. Kairiau nuo metalinių dviračių stovų yra metalinis stulpas, skirtas šunims pririšti (b.l. 14-16).
Vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuota, kad vaizdo įraše pavadinimu „Vpd_SM_Erfurtas2_MM_2015_11_21_13_23_13“ 2015-11-21 15:32:26 matosi, kaip prie parduotuvės atėjo du vaikinai ir viena mergina su taše, kurie sustojo prie pagrindinio parduotuvės įėjimo šalia vežimėlių ir kažką tarpusavyje kalbasi. 15:33:07 vienas iš vaikinų užėjo į parduotuvę, o mergina ir vaikinas su pilkos spalvos gaubtu ant galvos liko stovėti prie parduotuvės įėjimo. Vaizdo įraše pavadinimu „Vpd_SM_Erfurtas2_MM_2015_11_21_13_33_45“ 2015-11-21 15:34:33 matosi, kaip moteris pririšo baltos spalvos šuniuką prie stovo, specialiai tam skirtoje vietoje ir nuėjo į parduotuvės vidų pro stovinčius prie parduotuvės įėjimo minėtus vaikiną ir merginą, kurie liko stovėti prie parduotuvės įėjimo. 15:35:05 minėti vaikinas ir mergina išėjo. Vaizdo įraše pavadinimu „Vpd_SM_Erfurtas2_MM_2015_11_21_13_35_39“ 2015-11-21 15:36:00 matosi, kaip minėtas vaikinas su mergina sugrįžta. Mergina prieina arčiau šuniuko, vaikinas lieka stovėti prie vežimėlių ir nueina, po to prie šuniuko prieina vaikinas. Vaikinas stovi nuo šuniuko 0,50 m - 1,00 m atstumu. Prie vaikino prieina mergina, jie kalbasi tarpusavyje ir žiūri į šuniuką. Vaizdo įraše pavadinimu „Vpd_SM_Erfurtas2_MM_2015_11_21_13_37_59“ 2015-11-21 15:38:00 matosi kaip mergina pritūpusi prie šuniuko jį glosto, o vaikinas stovi šalia. 15:38:14 vaikinas nueina prie parduotuvės pagrindinio įėjimo. 15:38:31 mergina baigia glostyti šuniuką, nueina nuo šuniuko. 15:38:41 mergina atiduoda tašę vaikinui ir vėl 15:38:48 sugrįžta prie šuniuko, pritupia prie jo. Tuo metu vaikinas stovi prie pagrindinio įėjimo į parduotuvę. 15:39:13 vaikinas prieina prie pritūpusios prie šuniuko merginos. 15:39:23 mergina atsikelia su šuniuku ant rankų ir išeina, tuo metu vaikinas dar kurį laiką pabūna prie stulpo, kažką padeda į tašę ir išeina (b.l. 28; 29-34).
Motyvuojamoji dalis
Ištyrus byloje esančius įrodymus ir juos įvertinus BPK 20 straipsnio tvarka, darytina išvada, kad E. K. padarė kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką. Pati kaltinamoji E. K. teisme parodė, kad tikslo pavogti šuniuką neturėjo, D. G. pamatė šuniuką ir jį atrišo, ji atsimena, kad neatrišinėjo šuniuko, kai atrišo šuniuką, jį palaikė, atidavė D. G. ir jie nuėjo pas R. K., kartu buvo ir šuniukas, po to, ji išvažiavo namo, kaip ten baigėsi su šuniuku nežino, nes ji paliko šuniuką ir išvažiavo, ji neturėjo tikslo pavogti. Teismas šiuos kaltinamosios E. K. parodymus vertina kritiškai, kaip neobjektyvius, nenuoseklius, neatitinkančius kitų byloje surinktų įrodymų visumos, kaip kaltinamosios pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą. Kreiptinas dėmesys į E. K. parodymų nenuoseklumą, pastaroji ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kol glostė šuniuką, D. G. atrišo pavadėlį, ji paėmė šuniuką ant rankų ir jie išėjo, tuo tarpu apklausta teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad kai atrišo D. G. šuniuką, ji palaikė šuniuką, atidavė D. G. ir jie nuėjo. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 1 d. 1 p., teisme buvo pagarsinami asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, jam mirus, D. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. D. G. parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo duoti ne ikiteisminio tyrimo teisėjui, bet ikiteisminio tyrimo pareigūnui, todėl pagal teismų praktiką neturėtų būti traktuojami kaip turintys įrodomosios reikšmės priimant nuosprendį (kasacinė nutartis Nr. 2K-554/2006). Tačiau, kai ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka išvadai apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ar nekaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, šie parodymai išlieka svarbus teismo vidinį įsitikinimą formuojantis veiksnys (kasacinė nutartis Nr. 2K-206/2008). Dėl išdėstytų aplinkybių teismas atsižvelgia ir į aukščiau išdėstytus D. G. parodymus formuojant vidinį įsitikinimą ir vertinant juos kontekste su kitais įrodymais. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, jam mirus, D. G. parodė, kad E. priėjo prie baltos spalvos šuniuko pririšto prie stulpo, esančio prie parduotuvės už pavadėlio ir pradėjo šuniuką glostyti. Nepamena kiek kartų E. buvo priėjusi prie šuniuko iki to momento, kai jį atsegė šuniuko apykaklę ir pasiėmusi šuniuką ant rankų pasišalino. E. jam, D. G. sakė, kad nori pasiimti šuniuką namo. E. nenorėjo šuniuko parduoti, tiesiog norėjo pasilikti sau. Jis, D. G. šuniuko nevogė, jis jam buvo nereikalingas, neturėtų kur jį laikyti, nes neturi pastovios gyvenamosios vietos. Iš šuniuko jokios naudos, jo net negalėtų parduoti, nes nieks jo nepirks. Tuo metu kai E. atsegė šuniuko apykaklę ir paėmė šuniuką ant rankų, jis, D. G. stovėjo šalia ir nusprendė šuniuko pavadėlį, kurį E. paliko ant stulpo, pasiimti kartu, kad šuniukas nepabėgtų. Jis, D. G. atrišo šuniuko pavadėlį nuo stulpo, įsidėjo į E. tašę, kurią pastaroji jam buvo prieš tai davusi ir pasišalino iš įvykio vietos. Paimti šuniuką buvo ne jo, D. G. mintis. Pasiėmę šuniuką jie nuėjo pas draugą R., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), į butą gerti. Nežino kelintą valandą E. išėjo namo. E. išėjo kartu su šuniuku. Jis, D. G. pasiliko pas R. E. šuniuką nunešė namo. Jis, D. G. šuniuko nevogė, tik atrišo pavadėlį nuo stulpo, nes pagalvojo su pavadėliu E. bus patogiau vežti šuniuką namo. Šiuos D. G. parodymus patvirtina byloje esanti vaizdo įrašo medžiaga. Iš vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti, kad mergina prieina arčiau šuniuko, vaikinas lieka stovėti prie vežimėlių ir nueina, po to prie šuniuko prieina vaikinas. Vaikinas stovi nuo šuniuko 0,50 m - 1,00 m atstumu. Prie vaikino prieina mergina, jie kalbasi tarpusavyje ir žiūri į šuniuką. Matosi kaip mergina pritūpusi prie šuniuko jį glosto, o vaikinas stovi šalia. Vaikinas nueina prie parduotuvės pagrindinio įėjimo. Mergina baigia glostyti šuniuką, nueina nuo šuniuko. Mergina atiduoda tašę vaikinui ir vėl sugrįžta prie šuniuko, pritupia prie jo. Tuo metu vaikinas stovi prie pagrindinio įėjimo į parduotuvę. Vaikinas prieina prie pritūpusios prie šuniuko merginos. Mergina atsikelia su šuniuku ant rankų ir išeina, tuo metu vaikinas dar kurį laiką pabūna prie stulpo, kažką padeda į tašę ir išeina. Aptariant liudytojo R. K. parodymus, matyti, kad šis liudytojas nematė įvykio, nežino kas konkrečiai paėmė šuniuką, teisme parodė, kad kai atėjo D. su E., D. laikė šuniuką ant rankų, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nei E., nei D. nesakė iš kur gavo šuniuką, o jis ir neklausė, jie jam nepasakojo, kad šuniuką pavogė. Vertinant nukentėjusiosios A. P. parodymus, matyti, kad paties įvykio taip pat nematė, tačiau pastaroji parodė, kad po gero mėnesio į telefoną gavo žinučių, kad atsirado šuo. Prieš tai dar buvo keletą žinučių kur norėjo pasipelnyti. Tai nelabai tikėjo, bet žmogus jiems atvežė šuniuką, šuniukas buvo jų. Tas žmogus sakė, kad sėdėjo šuo prie „Moki veži“, pastarasis jį pasiėmė ir kažkurį laiką jo statomame name ir internete rado jos, A. P. skelbimą. 2016-08-18 Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji A. P. atpažino R. U., t.y. E. K. tėvą kaip labai panašų į asmenį, kuris jai grąžino šunį (b.l. 24-25). Teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojas R. U. jam išaiškinus teisę, numatytą LR BPK 82 str. 2 d., atsisakė duoti parodymus, nes kaltinamoji yra jo dukra.
Taigi byloje ištirti įrodymai sudaro pagrindą išvadai, kad kaltinamoji E. K. 2015-11-21 15.40 val., prie parduotuvės „Rimi“, esančios Architektų g. 19, Vilniuje, turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdama kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, jam mirus, pastarajam nuo stulpo atrišus šuns pavadėlį, ji paėmė „Maltos Bišono“ veislės šunį ant rankų ir pasišalino, tokiais bendrais veiksmais pagrobė svetimą, nukentėjusiajai A. P. priklausantį baltos spalvos „Maltos bišono“ veislės šunį, 250 eurų vertės. Kadangi turto, kurį pagrobė, vertė viršijo 5 MGL, tačiau neviršijo 250 MGL, todėl E. K. veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.
Teismas pagal nustatytas faktines aplinkybes ir dokumentinę medžiagą byloje tikslina D. G. teisinį statusą, vietoj nurodyto asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, į asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, jam mirus. Šio netikslumo pataisymas neturi įtakos veikų kvalifikacijai, nekeičia kaltinimo esmės, neturi esminės įtakos kaltinamosios teisės į gynybą realizavimui.
Kaltinamosios E. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Skirdamas bausmę E. K., vadovaudamasis BK 54 str. 2 d., teismas atsižvelgia į tai, kad jos padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, veika padaryta esant tiesioginei tyčiai, savanaudiškais motyvais. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į tai, kad nusikalstama veika baigta. Tiriant E. K. asmenybę nustatyta, kad neteista, bausta administracine tvarka, vidurinio profesinio išsilavinimo, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kokybės kontrolės tikrintoja, išsiskyrusi, turi mažametį vaiką, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydyta, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė, į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo, 2015-08-02 buvo pristatyta į apsvaigimo nustatymo med. apžiūros kabinetą, išvada: yra apsvaigimas, pavartojusi opioidus, nuo 2015-12-03 dalyvavo Vilniaus arkivyskupijos Caritas priklausomų asmenų bendruomenės „Aš esu“ reabilitacijos programoje. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti E. K. paskyrus laisvės apribojimo bausmę.
Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad nėra E. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nesunkaus nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamosios asmenybę, ir mano, kad E. K. skirtina bausmė mažesnė už numatytą bausmės vidurkį.
E. K. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.
Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD su vaizdo įrašu (b. l. 28), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu,
nusprendžia:
E. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai laisvės apribojimą 7 mėnesiams, įpareigojant ją per šį laikotarpį pradėti dirbti, tęsti darbą ar užsiregistruoti darbo biržoje.
E. K. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Bausmės – laisvės apribojimo pradžią E. K. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą apeliaciniu skundu.