Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Inos Kirkutienės ir Arūno Dirvono, sekretoriaujant Anetai Seržantovič, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Linui Viliui, atsakovo atstovei Linai Vairei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Liondora“ skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo dalies panaikinimo ir atleidimo nuo sankcijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė tabako ir alkoholio tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kadangi visus alkoholinius gėrimus perka pagal sąskaitas faktūras, tai pažeidimo nustatymo (operatyvaus tikrinimo) metu UAB „Liondora“ vadovas M. D. buvo tikras ir Tarnybos atstovams nurodė, kad rasto alkoholinio gėrimo butelio įsigijimo dokumentai pamesti bei bus pateikti vėliau. Tačiau paaiškėjo, kad kavinės darbuotojui tvarkant lentynas buvo sudaužytas teisėtai pareiškėjos parduodamas bei laikomas 0,5 litro talpos alkoholinio gėrimo (trauktinės) „Trejos devynerios“ butelis. Apie minėtą įvykį UAB „Liondora“ administracijai nepranešęs darbuotojas kitą dieną atnešė ir vietoje sudaužyto butelio padėjo tokį pat 0,5 litro talpos alkoholinio gėrimo (trauktinės) „Trejos devynerios“ butelį, kurio įsigijimo arba gabenimo dokumentų pareiškėja neturėjo. Taigi, pažeidimas buvo atliktas be UAB „Liondora“ administracijos žinios.

Akcentuoja, kad padarytas pažeidimas vertintinas kaip nepiktybinis ir mažareikšmis. Bylose, kai pas licencijas turinčius subjektus buvo randamas toks nedidelis kiekis (1-3 buteliai) alkoholinių gėrimų be privalomųjų juridinę galią turinčių įsigijimo arba gabenimo dokumentų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog tokie pažeidimai pagal savo mastą yra mažareikšmiai, o pažeidėjo veiksmai nesukelia grėsmės teisės saugomoms vertybėms, todėl dalyvavimą rinkoje ribojančių (licencijos panaikinimo) sankcijų taikymas pažeidėjui prevenciniais tikslais būtų nepagrįstas ir neproporcingas, todėl neteisingas. Mano, kad skirta 3000 Lt dydžio bauda yra pakankama ir efektyvi, o papildomos sankcijos taikymas būtų akivaizdžiai neproporcingas ir neadekvatus padarytam pažeidimui bei įstatymų leidėjo, įtvirtinant šio pobūdžio sankciją, tikslams, pernelyg smarkiai suvaržytų pareiškėjos ūkinės veiklos laisvę.

Atkreipia dėmesį, kad mažmeninė prekyba alkoholiniais gėrimais tėra šalutinė pareiškėjos veikla, nes kavinėje „Liondora“ visų pirma yra vykdoma viešojo maitinimo, t. y. maisto gaminimo ir pardavimo veikla. Panaikinus licenciją, patirtų nuostolius ne tik dėl negaunamų pajamų iš alkoholinių gėrimų pardavimo. Tai lemtų bendro klientų srauto sumažėjimą ir pajamų iš maitinimo paslaugų netekimą. Kavinė „Liondora“ yra miesto pakraštyje ((duomenys neskelbtini), Vilnius), todėl jai būtų sudėtinga pakeisti savo veiklos pobūdį, pritraukti naujus klientus. Be to, žymią kavinės pajamų dalį sudaro lėšos, gautos organizuojant užsakomuosius šventinius renginius (gimtadienius, vestuves), kurių rengti licencijos panaikinimo laikotarpiu faktiškai nebegalėtų. Teismų praktikoje nurodoma būtinybė atsižvelgti ir į bendrą šalyje susiklosčiusią sunkią ekonominę padėtį ir, ypatingai, į paplitusią bedarbystę, o minėtos aplinkybės teismų pripažįstamos visuotinai žinomomis ir dėl to jų nereikalaujama įrodinėti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 str. 1 d.) {Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 4 d. sprendimas, priimtas adm. byloje Nr. A-143-619/2010).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 patvirtintų Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių (toliau Taisyklės) 7 p. nustatyta, kad licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išduoda, papildo, patikslina, sustabdo ir panaikina licencijos galiojimą savivaldybės vykdomoji institucija, laikydamasi savivaldybės tarybos nustatytos tvarkos. Vadovaujantis Taisyklių 57 p., licencijos galiojimas panaikinamas, jeigu licencijos turėtojas nesilaiko Alkoholio kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 2, 4, 8 ir/ar 9 p., 2 d. 2, 4 ir/ar 7 p. reikalavimų. Remiantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. 1-196 patvirtinto Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencijavimo Vilniaus mieste tvarkos aprašo (toliau Tvarkos aprašas) 2 p., išduotų licencijų galiojimas panaikinamas vadovaujantis Taisyklėmis ir Tvarkos aprašo nuostatomis.

Vietos savivaldos įstatymo 7 str. nurodyta, kad leidimų (licencijų) išdavimas įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka yra priskirtosios (ribotai savarankiškos) savivaldybių funkcijos. Toks vienos iš savivaldybių funkcijų rūšių pavadinimas suponuoja tai, kad savivaldybių veiklos laisvę vykdant šiai rūšiai priskirtas funkcijas saisto atitinkamai valstybės institucijų ir/arba pareigūnų sprendimai (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimas). Nagrinėjamu atveju Alkoholio kontrolės įstatymas suponuoja Vilniaus miesto savivaldybei pareigą jo laikytis, t. y. už šio įstatymo pažeidimus taikyti sankciją - licencijos galiojimo panaikinimą. Nei Alkoholio kontrolės įstatymas nei kiti teisės aktai nesuteikia savivaldybių vykdomosioms institucijoms teisės interpretuoti, aiškinti savo nuožiūra, taikyti ar netaikyti teisės aktais numatytų priemonių. Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatos, už kurių pažeidimą numatyta sankcija - licencijos galiojimo panaikinimas - yra imperatyvios, todėl vykdomoji savivaldos institucija neturi diskrecijos teisės nesivadovauti Tarnybos pateikta informacija apie atitinkamų ūkio subjektų padarytus pažeidimus ir netaikyti teisės aktuose numatytos sankcijos. Pažymi, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, kaip subjektui, kompetentingam spręsti licencijos galiojimo panaikinimo klausimą, nėra suteikta jokios galimybės atsižvelgti į pažeidimo mastą, pobūdį, atsakomybę sunkinančias/lengvinančias aplinkybes bei teisės aktuose nenumatyta jokios diskrecijos teisės naikinti ar nenaikinti licencijos, gavus kompetentingos institucijos informaciją, apie padarytus Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (2008 m rugsėjo 17 d. nutarimas). Taigi, pažeidimo pobūdį, mastą ir kitas aplinkybes turi pagrįsti ir įrodyti pareiškėjas, o teisę jas vertinti turi tik teismas, o ne sprendimą dėl licencijos galiojimo panaikinimo priimanti institucija.

Pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (adm. byla Nr. A-235/2009) pripažįstama, jog net ir vienas butelis alkoholinio gėrimo, licencijuojamos veiklos ūkio subjekto laikomas be teisės aktų nustatytų įsigijimo dokumentų, nepripažintinas kaip mažareikšmis pažeidimas, todėl atsižvelgiant į įstatymo leidėjo tikslus, licencijos galiojimo panaikinimas šiuo atveju yra pagrįsta ir adekvati poveikio priemonė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog pritaikius licencijos galiojimo panaikinimo sankciją įmonė patirs „žymius nuostolius“, laikytinos abstrakčiomis, nepagrindžiančiomis išimtinių, licencijos galiojimo panaikinimo sankcijos netaikymo (skundžiamo įsakymo naikinimo) pagrindų. Pareiškėjos argumentas, kad Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimas buvo padarytas dėl darbuotojų neatsargumo laikytinas teisiškai nereikšmingu nagrinėjamai bylai. Pačios pareiškėjos pareiga yra laikytis specifinių reikalavimų prekiaujant alkoholiniais gėrimais, t. y. pareiga žinoti, kokiais alkoholiniais gėrimais turi teisę prekiauti pagal išduotą licenciją bei pačiai pareiškėjai tenka pareiga patikrinti, ar prekės atitinka joms keliamus reikalavimus t. y. jų įsigijimas turi būti patvirtintas juridinę galią turinčiais dokumentais. Alkoholio, kaip ir tabako, gaminiai yra priskiriami specialiems produktams, kurių apskaitai, gamybai, importui, eksportui, prekybai ir vartojimui taikomas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas. Atsižvelgiant į tai, kad alkoholio produktai yra žalingi žmonių sveikatai, viešajai tvarkai ir visuomenės narių saugumui, kitoms teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms, įstatymų leidėjas turi nustatyti atitinkamus apribojimus ir reikalavimus šių produktų gamybai, prekybai ar vartojimui bei numatyti itin griežtą atsakomybę už minėtų reikalavimų nesilaikymą. Šiuo atveju padarytas pažeidimas laikytinas pažeidžiančiu visuomenės interesus, kadangi glaudžiai siejasi su ūkio subjekto pareiga sąžiningai ir lygiomis sąlygomis su visais kitais ūkio subjektais užsiimti verslu, vykdyti mokestines prievoles valstybei, laikytis teisės aktuose nustatytos verslo tvarkos. Analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris argumento, jog pažeidimą padarė neatsakingi darbuotojai, nelaiko reikšminga ir pažeidimą lengvinančia aplinkybe (2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta adm. byloje Nr. A525-235/2009). Skunde nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjas sumokėjo Tarnybos nutarimu skirtą baudą nelaikytinas pareiškėjos atsakomybę eliminuojančiu bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. liepos 20 d. įsakymo Nr. 40-725 panaikinimo pagrindu, kadangi vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo 34 str. 21 d. licencijų panaikinimas neatleidžia įmonių nuo šio straipsnio 2, 3, 4, 5 ir 6 d. nustatytų ir įmonėms skirtų piniginių baudų mokėjimo.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d. nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Šios teisės normos taikymas yra susijęs su bylos užbaigimu, kai yra pasiekiamas tam tikras rezultatas, kuris įforminamas teismo sprendimu. Atsižvelgiant į tai, kad įsakymas Nr. 40-725 priimtas vykdant teisės aktus, reglamentuojančius atsakomybę už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus, atsakovė daro išvadą, kad priimant minėtą įsakymą, nebuvo savivaldybės administracijos kaltės, todėl nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidų iš Vilniaus miesto savivaldybės. Tai savo praktikoje patvirtino ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. rugsėjo 4 d. nutartyje, priimtoje adm. byloje Nr. A442-1336/2008. Net ir panaikinus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. liepos 20 d įsakymą Nr. 40-725 bei pareiškėjai pateikus prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, šios išlaidos iš atsakovės negalėtų būti priteisiamos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba atsiliepime į skundą (b. l. 57) pažymėjo, kad 2010 m. gegužės 13 d. nutarimas Nr. 3K10/72 taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus yra įsigaliojęs, tuo pačiu pareiškėjos padaryti Alkoholio kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 2 p., 17 str. 2 d. 2 p. pažeidimai laikytini nustatytais. Kadangi Tarnybos nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas nėra ir negali būti ginčo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. liepos 20 d. įsakymo Nr. 40-725 „Dėl licencijos galiojimo panaikinimo“ teisėtumo objektas, o spręsti dėl licencijos galiojimo panaikinimo proporcingumo padarytam pažeidimui ir tokiu būdu vykdyti teisingumą turi teisę tik Lietuvos Respublikos teismai, Tarnyba minėtą klausimą palieka spręsti teismui pagal byloje esančius įrodymus.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas skundą palaikė remdamasis jame nurodytais motyvais.

Atsakovo atstovė teisminio nagrinėjimo metu prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Administracinis ginčas kilęs dėl to, ar tikslinga pareiškėjos atžvilgiu taikyti papildomą ekonominę sankciją – licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo panaikinimą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010 m. gegužės 5 d. Tarnybos įgaliotų pareigūnų atlikto operatyvaus tikrinimo metu UAB „Liondora“ priklausančioje kavinėje „Liondora“, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, buvo rastas vienas 0,5 litro talpos alkoholinio gėrimo (trauktinės) „Trejos devynerios“ butelis, neturint šio butelio atžvilgiu privalomųjų juridinę galią turinčių įsigijimo arba gabenimo dokumentų. Už Alkoholio kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 2 p., 17 str. 2 d. 2 p. pažeidimus Tarnyba 2010 m. gegužės 13 d. nutarimu Nr. 3K10/72 pareiškėjai paskyrė 3 000 Lt baudą. Pastaroji nutarimo teismui neskundė. Taigi, Tarnybos priimtas nutarimas šiuo metu yra galiojantis ir negali būti kvestionuojamas. Pripažintina, kad UAB „Liondora“ padarė pažeidimą, numatytą Alkoholio kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 2 p. ir 2 d. 2 p., kuriuose numatyti pagrindai panaikinti licencijos galiojimą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 „Dėl Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių ir Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse taisyklių patvirtinimo“ 6 ir 57 p. ir atsižvelgdamas į Tarnybos 210 m. liepos 8 d. raštą Nr. 3S-1352 „Dėl licencijuojamos veiklos pažeidimų“, 2010 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 40-725 (b. l. 37) nuo 2010 m. rugpjūčio 19 d. panaikino licencijos Nr. (duomenys neskelbtini), išduotos pareiškėjai 2003 m. spalio 6 d., verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais kavinėje „Liondora“ (duomenys neskelbtini), Vilniuje, galiojimą.

Pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 2 p. Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti alkoholio produktus, kurie neįrašyti į licencijas juos gaminti, importuoti, parduoti, ir alkoholio produktus neturint juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų. Pagal šio įstatymo 17 str. 2 d. 2 p. draudžiama juridiniams asmenims ir užsienio juridinių asmenų filialams bei atstovybėms laikyti, gabenti Lietuvos Respublikoje alkoholio produktus, kurie neįrašyti į licencijas juos gaminti, importuoti, parduoti, ir alkoholio produktus neturint juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų. Įstatymo 34 str. 17 d. numato, kad įmonėms, turinčioms licencijas gaminti alkoholio produktus ar licencijas verstis didmenine prekyba alkoholio produktais ir nesilaikančioms įstatymo 17 str. 1 d. 2, 4, 8 ir (ar) 9 p., 2 d. 2, 4 ir (ar) 7 p. reikalavimų, licencijų galiojimas panaikinamas ir naujos licencijos neišduodamos penkerius metus nuo jų galiojimo panaikinimo dienos. Įmonėms, turinčioms licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ir nesilaikančioms Įstatymo 17 str. 1 d. 2, 4, 8 ir (ar) 9 p., 2 d. 2, 4 ir (ar) 7 p. reikalavimų, licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais toje prekybos vietoje, kurioje nustatytas pažeidimas, galiojimas panaikinamas ir nauja licencija neišduodama vienerius metus nuo pastarosios galiojimo panaikinimo dienos. Taigi, Įstatyme įtvirtinta imperatyvi nuostata, draudžianti įmonėms parduoti ir laikyti alkoholinius gėrimus, neturint juridinę galią turinčių privalomų tų gėrimų įsigijimo ar gabenimo dokumentų.

Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 21 d. nutarime nurodė, kad piniginė bauda yra represinio pobūdžio sankcija, kuria nubaudžiamas teisės pažeidėjas – ūkio subjektas ir kuria yra daromas tiesioginis neigiamas poveikis to ūkio subjekto turtinei, ekonominei padėčiai, taigi ir nuosavybės teisei bei ūkinės veiklos laisvei, nes nusavinamos jo piniginės lėšos. Kita vertus, toks teisės pažeidėjas, sumokėjęs piniginę baudą, gali toliau verstis atitinkama veikla, nepatirdamas jokių papildomų apribojimų, taip pat įgyvendinti kitas savo teises. Užtat Įstatyme nustatytas licencijos galiojimo panaikinimas ir naujos licencijos neišdavimas (kaip ir specialios teisės atėmimas) yra tokia sankcija, kuria neigiamas poveikis teisės pažeidėjo – ūkio subjekto turtinei, ekonominei padėčiai yra daromas ne tiesiogiai, t. y. ne nusavinant (kaip piniginę baudą) jo pinigines lėšas, bet neleidžiant jam verstis atitinkama veikla (tam tikrą laiką). Licencijos galiojimo panaikinimo ir naujos licencijos neišdavimo, kaip uždraudimo sankcijos, paskirtis yra ne tik – ir ne tiek – nubausti teisės pažeidėją, bet visų pirma vykdyti prevenciją: teisės subjektas, naudojęsis licencija ir pažeidęs sąlygas, su kuriomis yra siejamas naudojimasis ta licencija, yra pašalinamas (tam tikram laikui) iš atitinkamos rinkos, idant daugiau nedarytų žalos teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms; o pašalinamas iš rinkos jis yra dėl to, kad tuo metu, kai dar buvo tos rinkos dalyvis, pažeidė esmines ir jam, be abejo, žinomas bei suprantamas buvimo toje rinkoje sąlygas – nesilaikė imperatyvių teisės reikalavimų; laikoma, kad jeigu tokiam ūkio subjektui ir toliau būtų leidžiama būti atitinkamos rinkos dalyviu, kiltų grėsmė, kad konkurencija toje rinkoje bus nesąžininga, taip pat kiltų grėsmė vartotojų ir kitų asmenų teisėms, būtų pakenkta įvairioms Konstitucijoje įtvirtintoms, jos saugomoms ir ginamoms vertybėms, viešajam interesui.

Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 21 d. nutarime tai pat pažymėjo, kad „Licencijos galiojimo panaikinimas <...> kaip įstatyme nustatyta uždraudimo sankcija, atliekanti visų pirma prevencinę funkciją, savaime negali kelti abejonių kaip esą dėl kokių nors priežasčių negalima, nukrypstanti nuo iš Konstitucijos kylančių teisingumo, proporcingumo, kitų teisinės valstybės reikalavimų ir pan. Juk jeigu buvęs prekybos alkoholio produktais rinkos dalyvis, pažeidęs esmines ir jam žinomas bei suprantamas buvimo toje rinkoje sąlygas, kompetentingų valstybės institucijų sprendimu nebūtų pašalinamas (nustatytam laikui) iš tos rinkos (jo ūkinės veiklos laisvė šioje srityje nebūtų apribojama), būtų galima pagrįstai teigti, kad nei sąžininga konkurencija, nei vartotojų teisės nėra saugomos ir ginamos, be to, kiltų grėsmė įvairioms kitų asmenų teisėms, inter alia žmonių sveikatai <...>, būtų pakenkta įvairioms Konstitucijoje įtvirtintoms, jos saugomoms ir ginamoms vertybėms, viešajam interesui. Todėl netaikyti tokios uždraudimo sankcijos (ir kartu prevencinio poveikio priemonės), kaip licencijos verstis didmenine ar mažmenine prekyba alkoholio produktais galiojimo panaikinimas ir naujos licencijos neišdavimas, jeigu ji nustatyta įstatyme, leistina tik tokiu atveju, kai licencijos panaikinimas yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas. Pabrėžtina, kad tas neproporcingumas (neadekvatumas) turi būti toks aiškus ir neginčytinas, kad jeigu yra vadovaujamasi protingumo ir teisingumo principais, dėl jo negalėtų kilti abejonių“.

Teismų įstatymo 33 str. 4 d. nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gegužės 10 d. nutartyje, priimtoje adm, byloje Nr. A-438-509/2010 konstatavo, kad administracinių teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad viešojo administravimo subjektas, kuris yra įgaliotas spręsti dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo panaikinimo, neturi pasirinkimo teisės spręsti, panaikinti licenciją ar jos nepanaikinti, jeigu buvo padarytas Alkoholio kontrolės įstatymo 34 str. 17 d. nurodytas teisės pažeidimas, ir jis privalo licenciją panaikinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr. A261 – 96/2009; Nr. A525 – 346/2009 ir kt.). Ten pat konstatuota, kad nagrinėjamus teisinius santykius reguliuojantys teisės aktai, numato, jog tais atvejais, kai yra nustatomi pažeidimo, numatyto Alkoholio kontrolės įstatymo 34 str. 17 d. sudėties būtinieji požymiai, viešojo administravimo subjektas, privalo priimti sprendimą dėl licencijos galiojimo panaikinimo ir tik teismui suteikia teisė priimti sprendimą, dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 34 str. 17 d. numatytos sankcijos netaikymo subjektui, padariusiam šį pažeidimą, t. y. jį atleisti nuo šios atsakomybės. Tai savo ruožtu lemia, kad tokiais atvejais, kai teismas nusprendžia atleisti subjektą nuo sankcijos (bausmės), numatytos Alkoholio kontrolės įstatymo 34 str. 17 d., tai naikinti teisėto ir pagrįsto viešojo administravimo subjekto sprendimo, kuriuo buvo panaikintas licencijos galiojimas, nėra teisinio pagrindo. Tokiu atveju teismas gali tik pakeisti viešojo administravimo subjekto sprendimą, nurodydamas, kad subjektą, padariusį atitinkamos Alkoholio kontrolės įstatymo normos pažeidimą, jis atleidžia nuo sankcijos (bausmės), numatytos Alkoholio kontrolės įstatymo 34 str. 17 d.

Klausimas, ar vienokios, ar kitokios faktinės aplinkybės (aptariamu aspektu) gali būti pripažintos reikšmingomis bylai, yra teismo diskrecija.

Šiuo atveju atsižvelgtina, kad pažeidimo mastas buvo nedidelis – be privalomųjų juridinę galią turinčių įsigijimo arba gabenimo dokumentų buvo rastas vienas 0,5 talpos butelis trauktinės. Tai leidžia teigti, kad padarytas mažareikšmis įstatymo pažeidimas. Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą įmonė padarė pirmą kartą, ji pažeidimo nustatymui ir tyrimui nekliudė (Tarnyba šią aplinkybę vertino kaip įmonės atsakomybę lengvinančią aplinkybę). Pareiškėjai Tarnybos nutarimu buvo paskirta didesnė bauda nei Alkoholio kontrolės įstatymo 34 str. 2 d. sankcijoje numatyta minimali (atitinkamai 3 000 Lt ir 1 000 Lt).

Be to, pažymėtina, kad spręsdamas klausimą dėl licencijos galiojimo panaikinimo pagrįstumo, teismas nėra saistomas tik aptariamos sankcijos subjekto konkrečius veiksmus ir jo ūkinę veiklą apibūdinančių aplinkybių analizės, bet ir gali praplėsti šių aplinkybių vertinimo kontekstą. Kolegija mano, kad būtina atsižvelgti ir į bendrą 2009-2010 m. šalyje susiklosčiusią sunkią ekonominę padėtį ir, ypatingai, į paplitusią bedarbystę. Pažymėtina, kad pastarosios faktinės aplinkybės yra visuotinai žinomos ir dėl to jų nereikia įrodinėti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 str. 1 d.). Būtinybę atsižvelgti į šią aplinkybę akcentavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2010 m. gegužės 4 d. sprendimas, priimtas adm. byloje Nr. Nr. A143 – 619/2010).

Visos šios aplinkybes rodo, kad licencijos galiojimo panaikinimas šiuo atveju yra neadekvati, neproporcinga padarytam pažeidimui teisinė priemonė. Todėl yra faktinis bei teisinis pagrindas atleisti pareiškėją nuo paskirtos sankcijos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 6 d., 88 str. 1 d. 2 p.).

Kitoje dalyje (dėl įsakymo dalies panaikinimo) UAB „Liondora“ skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).

Kaip matyti iš 2010 m. rugpjūčio 12 d. mokėjimo nurodymo (b. l. 5), pareiškėja, teikdama teismui skundą, sumokėjo 132 Lt žyminio mokesčio, t. y. daugiau nei įpareigoja įstatymas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 39 str. 1 d. numato, kad administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 100 Lt žyminis mokestis), todėl remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 str. 1 d. 1 p., Valstybinė mokesčių inspekcija įpareigotina grąžinti pareiškėjai dalį sumokėto žyminio mokesčio - 32 Lt. Informuotina, kad žyminį mokestį grąžina valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo ar teisėjo nutartimi, jeigu pareiškimas paduotas teismui ne vėliau kaip per dvejus metus nuo tos dienos, kurią priimta teisėjo ar teismo nutartis atsisakyti priimti pareiškimą ar jį grąžinti, taip pat teismo nutartis nutraukti bylą ar pareiškimą palikti nenagrinėtu. Jeigu grąžinamas permokėtas žyminis mokestis, tai šis terminas skaičiuojamas nuo teismo sprendimo, nutarties ar nutarimo įsiteisėjimo dienos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 1, 2 p., 127 str. 1 d., teisėjų kolegija

nusprendė:

pareiškėjos UAB „Liondora“ skundą tenkinti iš dalies.

UAB „Liondora“ atleisti nuo sankcijos (licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais panaikinimo), paskirtos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 40-725 „Dėl licencijos UAB „Liondora“ galiojimo panaikinimo“ pagal Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 17 dalį.

Kitoje dalyje pareiškėjos UAB „Liondora“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti pareiškėjai UAB „Liondora“ 32 Lt (trisdešimt du litus) sumokėto žyminio mokesčio.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.