Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-09-12 · Administracinė byla Nr. A-444-951-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-12
Bylos Nr.
A-444-951-11
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00051-2009-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Virgilijus Valančius (pran.)
Pareiškėjas
J. K., G. V. D., A. S., R. A., G. P.
Atsakovas
Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, Panevėžio miesto savivaldybės tarybai
Trečiasis asmuo
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūko ministerijos, akcinė bendrovė „Rytų skirstomieji tinklai“
Advokatai
Algirdas Biguzas
Kategorijos
  • 11.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 11.6.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A444-951/2011Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00051-2009-4Procesinio sprendimo kategorija 11.4.2; 11.6.1.4 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 12 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant pareiškėjams J. K., G. V. D., A. S., J. K., R. A. (G. P. teisių perėmėja), pareiškėjo J. K. atstovui advokatui Algirdui Biguzui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. K., G. V. D., A. S., J. K., G. P. (teisių perėmėja – R. A.) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. K., G. V. D., A. S., J. K., G. P. (teisių perėmėja – R. A.) skundą atsakovams Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, Panevėžio miesto savivaldybės tarybai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir leidimo panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūko ministerijos (Panevėžio apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjas), akcinė bendrovė „Rytų skirstomieji tinklai“).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjai J. K., G. V. D., A. S., J. K., G. P. (teisių perėmėja – R. A.) (toliau – ir pareiškėjai) skundu (T 1, b. l. 2–6), kurį patikslino (T 1, b. l. 113–114; T 2, b. l. 113–115), kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydami: 1) įpareigoti Panevėžio miesto savivaldybės administraciją ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teritorijose, kurios pareiškėjų pateiktoje schemoje pažymėtos oranžine spalva (į pietus nuo žemės sklypo (duomenys neskelbtini); į vakarus nuo (duomenys neskelbtini); į vakarus nuo žemės sklypo (duomenys neskelbtini)), suformuoti žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui natūra, organizuoti kadastrinius matavimus, patvirtinti žemės sklypų planus, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį ir perduoti šią informaciją Panevėžio apskrities viršininko administracijos Panevėžio miesto žemėtvarkos skyriui; 2) įpareigoti Panevėžio miesto savivaldybės administraciją ir tarybą atlikti Panevėžio miesto valdybos 1995 m. balandžio 3 d. potvarkiu Nr. 229v, 1.14 punktu patvirtinto Pievų, Rožių ir Bijūnų g. detaliojo plano keitimo procedūras dalyje prie Pievų gatvės tokiu būdu, jog detalusis planas šioje dalyje atitiktų šiuo metu esamą faktinę situaciją ir būtų galima suformuoti sklypus į vakarus nuo sklypų (duomenys neskelbtini)nuosavybės teisių atkūrimui apytiksliai 25 metrų pločio iki pirmosios komunikacijų linijos pagal pareikštus skundo teismui reikalavimus ir pateiktą schemą – detaliojo plano ištrauką su esama situacija.

Pareiškėjai savo reikalavimus grindė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Paaiškino, kad jie yra pretendentai (išskyrus pareiškėją G. P., kuris yra mirusios pretendentės – savo motinos A. P. – turto įstatyminis paveldėtojas) atkurti nuosavybės teises į savo tėvo S. K. nuosavybės teise valdytą 36,75 ha žemės sklypą, esantį Panevėžio mieste, Pievų, Aguonų, Amerikos, Vyšnių gatvių ribose. Į dalį S. K. priklausiusios žemės nuosavybės teisės jiems yra atkurtos. Ginčas vyksta dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra trijose S. K. turėtos žemės teritorijose (pareiškėjų pateiktoje schemoje pažymėtose oranžine spalva), t. y. į pietus nuo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), į vakarus nuo (duomenys neskelbtini), į vakarus nuo žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Teigė, jog Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsisako suformuoti jiems žemės sklypus šiose teritorijose, nors žemė yra laisva ir valstybės išperkamai žemei (Atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 3 p.) nepriskirtina. Pažymėjo, jog remiantis teismų formuojama Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo praktika, į pageidaujamą grąžinti natūra žemę turi būti nustatytas konkretus visuomenės poreikis, kuris išreikštas atitinkamos teritorijos detaliojo plano atitinkamose nuorodose, o jeigu detaliojo plano nėra, tai toks poreikis įžvelgiamas iš miesto bendrojo ar teritorijos specialiojo planų. Nurodė, kad į ginčo teritorijas konkretaus visuomenės poreikio nėra. Nesutiko su Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atsisakymu suformuoti žemės sklypą teritorijoje, kuri yra į vakarus nuo (duomenys neskelbtini), motyvuojant tuo, jog šioje vietoje numatyta miesto infrastruktūros plėtra (būsima Pievų gatvė). Teigė, kad jų pretenduojamas žemės sklypas Pievų gatvėje yra ties jiems priklausančiomis namų valdomis ir šiuo metu yra prižiūrimas ir tvarkomas pačių pareiškėjų pastangomis. Inžineriniai tinklai yra pakloti žymiai toliau, negu buvo numatyta 1995 m. detaliuoju planu, todėl dalis teritorijos yra laisva ir žemės sklypas grąžinimui natūra gali būti formuojamas. Taip pat nesutiko, kad dalis S. K. turėtos žemės (į pietus nuo sklypo (duomenys neskelbtini)) priskirtina miesto rekreacinėms reikmėms. Dalis žemės, esančios Putinų-Žilvičių gatvių ribose, pareiškėjams jau yra grąžinta natūra, kitoje dalyje, esančioje į pietus nuo natūra grąžinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), auga menkaverčiai, pažeisti medžiai, gyventojai ten pila šiukšles. Šiai teritorijai neparengtas nei detalusis, nei specialusis planas, žaliesiems plotams suformuoti ši teritorija yra per maža, be to, visiškai netoliese yra miškelis, todėl numatyti šį žemės sklypą rekreacijai netikslinga. Prašomo grąžinti natūra žemės sklypo, esančio į vakarus nuo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), vietoje šiuo metu yra miesto maršrutinio autobuso galinė (apsisukimo) aikštelė. Ši aikštelė kaip statinys nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota, ji gali būti perkelta į kitą vietą (pav., į ankstesnę vietą ties Amerikos gatve arba pratęsiant autobuso maršrutą iki Pievų gatvės). Pareiškėjai pabrėžė, jog Panevėžio miesto savivaldybės administracija, remdamasi neįgyvendintais Panevėžio miesto valdybos 1995 m. balandžio 3 d. potvarkiu Nr. 229 v, 1.14 punktu patvirtinto Pievų, Rožių ir Bijūnų gatvių detaliojo plano sprendiniais, kurie prieštarauja miesto bendrajam planui, atsisako suformuoti ir atkurti nuosavybes teises jiems į žemės sklypą į vakarus nuo žemės sklypų adresu (duomenys neskelbtini). 2009 m. liepos 30 d. ir 2009 m. rugsėjo 17 d. buvo kreiptasi į Panevėžio miesto savivaldybės administraciją su prašymu pakeisti paminėtą detalųjį planą pagal egzistuojančią situaciją, tačiau tai padaryti atsisakyta. Pareiškėjų nuomone, tokiu atveju, kai planavimo organizatorius (Panevėžio miesto savivaldybės administracija) atsisako atlikti detaliojo plano keitimo procedūras, bet remiasi neįgyvendintu, prieštaraujančiu miesto bendrajam planui, detaliuoju planu, visuomenės poreikiu, atsisako formuoti sklypus nuosavybės teisių atkūrimui natūra, jie, gindami savo teisėtus interesus ir pažeistas teises, turi teisę reikalauti teismine tvarka įpareigoti planavimo organizatorių bei Panevėžio miesto tarybą atlikti tokias detaliojo plano keitimo procedūras.

Atsiliepimas

Atsakovas Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą (T 1, b. l. 36–38), kurį patikslino (T 2, b. l. 121–122), prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas Panevėžio miesto savivaldybės administracija nurodė, kad visi pareiškėjų prašomi grąžinti sklypai negali būti grąžinami natūra, nes yra priskirti valstybės išperkamai žemei. Teritorija, esanti į vakarus nuo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pagal gyvenamųjų namų kvartalo Pievų g. planavimo projektą, patvirtintą Panevėžio miesto valdybos 1995 m. balandžio 3 d. sprendimu Nr. 229v, numatyta miesto infrastruktūros objektams – projektuojamai gatvei. Teritorija, esanti į vakarus nuo (duomenys neskelbtini), naudojama miesto infrastruktūrai: joje yra įrengta ir naudojama maršrutinių autobusų sustojimo ir apsisukimo aikštelė, ji yra asfaltuota – tai yra statinys ir kelio priklausinys (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 str. 2, 9, 11 dalys, Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 str. 3 d.). Pagal 2006 m. gruodžio 11 d. sutartį, sudarytą tarp Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Kordab“ bei valstybės įmonės Registrų centro Panevėžio filialo, iki 2008 m. gruodžio 15 d. turi būti atlikta miesto kelių ir gatvių inventorizacija. Vykdant šią sutartį turi būti turi būti inventorizuota ir teisiškai įregistruota Rožių gatvė. Šiuo metu Rožių gatvė neinventorizuota, kadastro byla nesudaryta. Teritorija, esanti į pietus nuo teritorijos, pareiškėjų schemoje pažymėtos (duomenys neskelbtini), apaugusi medžiais, miesto žaliųjų plotų specialiojo plano projekte numatyta kaip rekreacinė teritorija. Šiuo metu rengiamoje miesto bendrojo plano korektūroje ši teritorija numatyta kaip rekreacinė teritorija, ji įtraukta ir į parengtą, bet šiuo metu dar nepatvirtintą želdinių schemą. Savivaldybės administracija rengia viešojo pirkimo paraišką želdinių ir želdynų inventorizavimo ir jų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą paslaugoms pirkti, vėliau bus skelbiamas minėtų paslaugų pirkimo konkursas. Įvykdžius sutartį, bus įteisintos miesto želdinių ir želdynų teritorijos, nustatytos ribos. Taip pat nurodė, jog nesutinka su pareiškėjų reikalavimu įpareigoti Panevėžio miesto savivaldybės administraciją ir tarybą atlikti Panevėžio miesto valdybos 1995 m. balandžio 3 d. potvarkiu Nr. 229v, 1.14 punktu patvirtinto Pievų, Rožių ir Bijūnų g. detaliojo plano keitimo procedūras.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Panevėžio apskrities viršininko administracija (teisių perėmėjas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) atsiliepimu į skundą (T 1, b. l. 33–34) prašė teismo savo nuožiūra spręsti, ar tenkinti skundo reikalavimus.

Panevėžio apskrities viršininko administracija nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 107 (toliau – ir Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka), 106 punktu nustatytą kompetenciją Panevėžio miesto žemėtvarkos skyrius galės pradėti ruošti apskrities viršininko sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjams jų nurodytose vietose tik tuo atveju, jeigu Panevėžio miesto savivaldybės administracija pateiks dokumentus, kad pareiškėjų prašoma grąžinti žemė yra laisva ir ją galima grąžinti natūra. Paaiškino, kad atsiliepimo į skundą pateikimo metu Panevėžio miesto žemėtvarkos skyrius tokios informacijos neturi.

II.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 28 d. sprendimu (T 3, b. l. 45–48) atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjų skundą dalyje dėl įpareigojimo Panevėžio miesto savivaldybės administraciją suformuoti žemės sklypus nuosavybės teisų atkūrimui natūra teritorijose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (į pietus nuo natūra grąžinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini)) bei nutraukė administracinę bylą dalyje dėl įpareigojimo Panevėžio miesto savivaldybės administraciją ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teritorijoje nuo (duomenys neskelbtini) suformuoti žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui natūra, organizuoti kadastrinius matavimus, patvirtinti žemės sklypų planus, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, įpareigojimo Panevėžio miesto savivaldybės administraciją ir tarybą atlikti Panevėžio miesto valdybos 1995 m. balandžio 3 d. potvarkio Nr. 229 v 1.14 punktu patvirtinto detaliojo plano keitimo procedūras ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijos išduoto 2009 m. gruodžio 8 d. statybos leidimo Nr. LNS-51-091208-00018 panaikinimo.

Teismas nustatė, kad pareiškėjai pretenduoja atkurti nuosavybės teises į S. K. nuosavybės teise valdytą žemę – 36,75 ha Panevėžio mieste. Pareiškėjai pretenduoja atkurti nuosavybės teises į dalį žemės natūra, Putinų-Žilvyčių g. ir Rožių g. Į dalį žemės nuosavybės teisės yra atkurtos. Teismas rėmėsi Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2002 m. gegužės 10 d. nutarimu ir sprendė, jog detalusis planas yra viena iš sąlygų žemei išpirkti, tačiau vien detaliojo plano buvimas nereiškia, jog nekvestionuojamai yra patvirtinamas konkretaus žemės sklypo objektyviai išreikštas visuomeninis poreikis. Tai reiškia, kad net ir esant patvirtintam tam tikros teritorijos detaliajam planui, tačiau nesant realaus ir objektyviai pagrįsto visuomenės poreikio, detaliuoju planu suformuotas žemės sklypas turi būti traktuojamas kaip laisvas neužstatytas žemės sklypas, į kurį gali būti atkuriamos nuosavybės teisės, grąžinant jį natūra. Teismas taip pat pabrėžė, kad detaliojo plano nebuvimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti žemę laisva (neužstatyta), į kurią nuosavybės teisės atkuriamos natūra. Visuomenės poreikis gali būti įžvelgiamas iš miesto bendrojo plano, teritorijos specialiųjų planų ir pan. Nurodė, kad tokią administracinių teismų praktiką yra suformavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2008 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-305/08, 2003 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-263/2003, 2004 m. kovo 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A7-276/2004, 2005 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-789/05).

Teismas sprendė, jog pareiškėjų prašoma natūra grąžinti teritorija Rožių gatvėje (į vakarus nuo (duomenys neskelbtini)) yra užimta maršrutinių autobusų stovėjimo ir apsisukimo aikštele. Ši aikštelė atitinka Statybos įstatymo 2 straipsnyje apibrėžtą statinio sąvoką bei kelio, kaip statinio, sudedamąją dalį (Kelių įstatymo 2 str. 3 d.). Nors aikštelė Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota, tai nepakeičia jos, kaip statinio, statuso. Šioje aikštelėje apsisuka miesto maršrutinis autobusas Nr. 8, kurio maršrutas patvirtintas Panevėžio miesto savivaldybės valdybos 2002 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. 330v, ir maršrutinis taksi Nr. 8, kurio maršrutas patvirtintas Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. A-61. Pagal pateiktą Panevėžio miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio skyriaus 2009 m. gegužės 18 d. raštą Nr. IS-1.7-2881 galinėje autobusų stotelėje yra kelio ženklai 301, 302, 548, asfaltuotos dalies plotas 582,768 kv. m., tualetas, buitinių atliekų surinkimo aikštelė, sumontuoti 132 gatvės bortai, įrengta 135 kv. m. šaligatvių. Rožių gatvė yra pagrindinė šio gyvenamojo kvartalo gatvė, kurioje yra siauri šaligatviai, nedideli atstumai iki gyvenamųjų namų ir kitos vietos tiek autobusų apsisukimo, tiek ir buitinių atliekų surinkimo aikštelėms parinkti nėra galimybių. Teismas padarė išvadą, kad tokia žemė yra valstybės išperkama, jos grąžinti natūra nėra galimybės. Vertino, jog jokiais objektyviais įrodymais nepagrįstas pareiškėjų argumentas, kad ši aikštelė šioje vietoje nereikalinga, kad tikslinga įrengti naują aikštelę kitoje vietoje ir tam yra techninės, ekonominės bei finansinės galimybės. Konstatavo, kad nėra pagrindo įpareigoti Panevėžio miesto savivaldybės administraciją šioje vietoje suformuoti natūra grąžintiną žemės sklypą.

Dėl teritorijos tarp Putinų-Žilvičių gatvių (į pietus nuo natūra grąžinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini)) teismas nurodė, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsisakymą ją grąžinti grindžia ta aplinkybe, jog teritorija reikalinga miesto gyventojų rekreaciniams poreikiams tenkinti. Ši teritorija įtraukta į parengtą Panevėžio miesto paplūdimių, parkų, skverų bei žaliųjų plotų sklypų planą, kuris šiuo metu dar nėra patvirtintas. Teismas pabrėžė, jog pagal pateikto Panevėžio miesto bendrojo plano, patvirtinto Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2008 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. 1-25-1, ištraukas, ši ginčo teritorija numatyta želdynams, bendrojo plano sprendiniai nėra nuginčyti. Pareiškėjų teiginį, kad šioje teritorijoje auga tik menkaverčiai medžiai, ja nesinaudoja Rožyno bendruomenė, teismas vertino kaip nepagrįstą, rėmėsi pateikta situacijos schema bei želdinių, augančių ginčo teritorijoje, lentele, antstolio S. R. faktinių aplinkybių konstatavimo 2008 m. gegužės 16 d. protokolu Nr. 5, teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų R. Š., K. Ž., S. G. paaiškinimais. Pagal parengtą Panevėžio miesto paplūdimių, parkų, skverų bei žaliųjų plotų sklypų planą sprendė, kad Panevėžio mieste, taip pat ir Rožyno privačių gyvenamųjų namų kvartale, yra labai mažai viešo naudojimo žaliųjų plotų, todėl padarė išvadą, jog ši ginčo teritorija reikalinga miesto gyventojų, ir ypač Rožyno kvartalo, rekreacinėms reikmėms tenkinti. Konstatavo, kad tokia žemė yra valstybės išperkama ir natūra grąžinama negali būti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas taip pat nutraukė administracinę bylą dalyje dėl reikalavimų panaikinti 2009 m. gruodžio 8 d. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimą Nr. LNS-51-091208-00018, pagal kurį leista kloti požeminį elektros kabelį 0,4 kV šalia vakarinės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) ribos, įpareigoti Panevėžio miesto savivaldybės administraciją ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teritorijoje į vakarus nuo (duomenys neskelbtini)suformuoti žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui natūra, organizuoti kadastrinius matavimus, patvirtinti žemės sklypų planus, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, įpareigoti Panevėžio miesto savivaldybės administraciją ir tarybą atlikti Panevėžio miesto valdybos 1995 m. balandžio 3 d. potvarkiu Nr. 229 v, 1.14 punktu patvirtinto detaliojo plano keitimo procedūras, kadangi pareiškėjai šių reikalavimų atsisakė.

III.

Pareiškėjai apeliaciniu skundu (T 3, b. l. 50–55) prašo: 1) panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. sprendimą ginčijamoje dalyje – dėl jų skundų dėl įpareigojimo Panevėžio miesto savivaldybės administraciją suformuoti žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui natūra teritorijose Rožių gatvėje (į vakarus nuo (duomenys neskelbtini)) ir tarp Putinų-Žilvičių gatvių (į pietus nuo natūra grąžinto žemės sklypo Nr. 52) atmetimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – tenkinti jų skundus; 2) panaikinti 2009 m. rugpjūčio 5 d. Panevėžio apygardos administracinio teismo nutartį dėl jų prašymo ištirti norminio administracinio akto – 2008 m. spalio 30 d. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-25-1 „Dėl Panevėžio miesto bendrojo plano (korektūros) patvirtinimo“ toje dalyje, kuria visa teritorija tarp Putinų ir Žilvičių gatvių priskirta rekreaciniams želdynams, atitikimą Lietuvos Respublikos įstatymams ir Lietuvos Respublikos Vyriausybėms norminiams aktams atmetimo, patenkinti jų prašymą, ištirti paminėto norminio akto teisėtumą, pripažinti jį prieštaraujančiu įstatymams, Lietuvos Respublikos Vyriausybės norminiams aktams ir laikyti jį panaikintu; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Dėl įpareigojimo Panevėžio miesto savivaldybės administraciją suformuoti žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui natūra teritorijoje tarp Putinų-Žilvičių gatvių (į pietus nuo natūra grąžinto žemės sklypo Nr. 52):Teismo sprendime paminėtas Panevėžio miesto paplūdimių, parkų, skverų bei žaliųjų plotų sklypų planas šiuo metu nėra patvirtintas. Panevėžio miesto savivaldybės administracija pateikė tik nepatvirtintą brėžinį, iš jo nėra aišku, kada bei kieno užsakymu jis rengtas, kas yra jo autorius, ar jis buvo apsvarstytas įstatymų nustatyta tvarka, kada planuojama jį patvirtinti, taip pat nepateikta informacija, ar planuojama šį planą koreguoti, taisyti, keisti. Tai, kad savivaldybė šiuo metu rengia viešojo pirkimo paraišką želdinių ir želdynų inventorizavimo ir jų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą paslaugoms pirkti, nesudaro pagrindo priskirti ginčo sklypą prie valstybės išperkamų.Ginčijama teritorija nėra įregistruota pagal atitinkamą paskirtį Nekilnojamojo turto registre, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymo Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės naudojimo būdų turinio, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašo ir jų turinio patvirtinimo“ 2.3 punktas. Išvada, jog Panevėžio mieste, taip pat Rožyno privačių gyvenamųjų namų kvartale yra labai mažai viešo naudojimo žaliųjų plotų, neatitinka bylos aplinkybių. Iš byloje esančio šios miesto plano dalies internetinio žemėlapio matyti, kad netoliese yra keletas skverų bei miškas. Nei atsakovų atsikirtimai, nei teismo išvados neatitinka Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. D1-694 „Dėl atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų plotų normų ir priklausomųjų želdynų plotų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, pagal kurį apskaičiuojamos ir nustatomos rekreacinės paskirties želdynų normos, reikalavimų. Atsakovai tokio apskaičiavimo nepateikė. Be to, ginčijama teritorija yra privačių miesto namų rajone, kuriame savininkų sklypai yra 6-12 arų ploto, taigi yra pakankamai vietos savo namų valdoje įrengti želdynus.Net ir medžiais apaugę sklypai gali būti grąžinami natūra, nustatant juose specialiąsias naudojimo sąlygas taip, kaip tai numatyta teisės aktuose. Be to, Panevėžio miesto savivaldybės administracija nepateikė jokių duomenų, jog ginčo sklype augantys medžiai priskirtini saugotiniems. Negalima sutikti su Panevėžio miesto savivaldybės administracijos pateikta želdinių, augančių ginčo teritorijoje, lentele: iš jos neaišku, kokio dydžio teritorijoje skaičiuoti medžiai, nenurodyta medžių skaičiavimo data, kvestionuotina lentelę pasirašiusio asmens kompetencija atlikti šį darbą, pareiškėjai nebuvo pakviesti dalyvauti skaičiuojant medžius.Teismas nepagrįstai nesirėmė pareiškėjų argumentais, jog sklypas akivaizdžiai naudojamas ne visuomenės rekreaciniams poreikiams, o šalia gyvenančių kaimynų ūkinėms reikmėms tenkinti, tai įrodo antstolio S. R. 2008 m. gegužės 16 d. ir 2009 m. gegužės 15 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai su nuotraukomis. Posėdžio metu apklaustų liudytojų R. S., K. Ž., S. G. paaiškinimai negali būti pagrindu sprendžiant šį ginčą, nes jos atstovavo ne Rožyno bendruomenę, o save, kaip fizinius asmenis, pripažino, kad kaimynai teritoriją naudoja ne rekreacijos, o gretimų namų gyventojų ūkiniais tikslais, netoliese yra kitos poilsiui tinkamos teritorijos, buvo nepagrįstai atmestas pareiškėjų prašymas į posėdį kviesti jų siūlomus liudytojus. Atmetant skundą, sprendime nepagrįstai remiamasi Panevėžio miesto bendruoju planu, patvirtintu Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2008 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. 1-25-1, jo ištrauka, kad ši ginčo teritorija numatyta želdynams, o bendrojo plano sprendiniai nėra nuginčyti. 2009 m. rugpjūčio 5 d. Panevėžio apygardos administracinis teismas nutartimi nepagrįstai atmetė prašymą ištirti paminėto administracinio akto teisėtumą.

Dėl įpareigojimo Panevėžio miesto savivaldybės administraciją suformuoti žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui natūra teritorijoje Rožių gatvėje (į vakarus nuo (duomenys neskelbtini)):Ginčijamoje teritorijoje įrengta asfalto danga su maršrutinių autobusų stovėjimo ir apsisukimo bei buitinių atliekų surinkimo aikštelėmis neatitinka statinio sąvokos, nėra įtraukta į Nekilnojamojo turto registrą. Vien inventorizacijos atlikimas ir asfalto dangos ginčo teritorijoje užfiksavimas nepatvirtina šios dangos teisėtumo ir priklausomybės Panevėžio miesto savivaldybei. Skundo tenkinimas nekliudytų transporto eismui šio miesto rajono gatvėmis, nes autobusų apsisukimo aikštelę galima įrengti kitose vietose.Buitinių atliekų surinkimo aikštelė šioje teritorijoje įrengta jau prasidėjus ginčui teisme, anksčiau gyventojų poreikius visiškai patenkino netoliese esanti kita buitinių atliekų surinkimo aikštelė. Kai pareiškėjams buvo grąžinama (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėta teritorija, žemės grąžinimą vykdę pareigūnai užtikrino, jog likusi teritorijos dalis bus grąžinta vėliau, kai autobusų stotelė bus iškelta į kitą vietą.

Atsiliepimas

Atsakovas Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 3, b. l. 59–61) prašo: 1) Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti; 2) netenkinti pareiškėjų prašymo panaikinti 2009 m. rugpjūčio 5 d. Panevėžio apygardos administracinio teismo nutartį, ištirti 2008 m. spalio 30 d. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-25-1 „Dėl Panevėžio miesto bendrojo plano (korektūros) patvirtinimo“ toje dalyje, kuria visa teritorija tarp Putinų ir Žilvičių gatvių priskirta rekreaciniams želdynams, teisėtumą, jį pripažinti prieštaraujančiu įstatymams ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės norminiams aktams bei laikyti jį panaikintu.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto savivaldybės administracija iš esmės nurodo tuos pačius argumentus, kurie išdėstyti jos skunde bei pirmosios instancijos teismo sprendime. Taip pat pažymi, kad nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjų apeliacinio skundo teiginį, jog jų prašomas ištirti norminis administracinis aktas pripažintinas neteisėtas tuo pagrindu, kad pažeistos viešojo svarstymo procedūros. Taip pat remiasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 11 straipsniu ir nurodo, jog pareiškėjai nekelia kito savarankiško reikalavimo dėl jų teisių pažeidimo, nereikalauja, kad savivaldybė atliktų tam tikrus veiksmus ar susilaikytų nuo atlikimo veiksmų, susijusių su žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų reikalavimas tiesiogiai siejamas su Panevėžio miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano (norminio akto) teisėtumu, reiškiant reikalavimą panaikinti visą bendrąjį planą, todėl toks reikalavimas negali būti tenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Byloje ginčas yra kilęs dėl įpareigojimo Panevėžio miesto savivaldybės administraciją suformuoti žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui natūra teritorijose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija pažymi, jog ginčo byloje dėl to, kad ginčo žemė yra iki 1995 m. birželio 1 d. miestui nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, nėra. Taip pat nėra ginčo ir dėl to, jog S. K. iki nacionalizacijos valdė nuosavybės teise 36,75 ha žemės sklypą, esantį Panevėžio m., Pievų, Aguonų, Amerikos, Vyšnių gatvių ribose (T 1, b. l. 8).

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, pagrįstai rėmėsi Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir nurodė, jog nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje, išskyrus žemę, pagal paminėto įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, jog žemė iš piliečių yra išperkama valstybės ir už ją atlyginama nustatyta tvarka, jei iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta šiame punkte išvardintų objektų. Taigi nuosavybės teisės į žemę gali būti atkurtos tik tuo atveju, jei ši žemė nėra būtina visuomenės poreikiams patenkinti. Konstitucinis Teismas 2001 m. balandžio 2 d. nutarime yra nurodęs, jog galimybė grąžinti laisvą (neužstatytą) miesto žemę turėtoje vietoje turi būti siejama su realaus ir pagrįsto visuomenės poreikio konkrečiai žemei buvimu ar nebuvimu. Visuomenės poreikiai – tai visos visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti. Visuomenės poreikiai – tai visuomet konkretūs ir aiškiai išreikšti poreikiai konkrečiam nuosavybės objektui, kurie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu tas turtas būtų grąžintas natūra (Konstitucinio Teismo 2002 m. gegužės 10 d. nutarimas).

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad visuomenės poreikio buvimas turi būti išreikštas atitinkamose nuorodose teritorijos detaliajame plane. Jeigu tokios nuorodos teritorijos detaliajame plane nėra, sklypas (piliečiui pageidaujant) turi būti jam grąžintas natūra, tačiau jeigu yra požymiai, jog prašomas grąžinti natūra žemės sklypas turi visuomenės poreikį (pvz., toks poreikis įžvelgiamas iš miesto bendrojo ar teritorijos specialiojo planų), o teritorijos, kurioje yra šis sklypas, detalusis planas dar nėra patvirtintas, žemės grąžinimas natūra nėra galimas, kol toks detalusis planas bus patvirtintas ir jame nebus atitinkamos nuorodos į apibūdinančias visuomenės poreikį aplinkybes, išvardintas Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkte (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-263/2003, Administracinių teismų praktika 4, 278 psl.). Pažymėtina, jog detaliojo plano nebuvimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti žemę laisva (neužstatyta) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A7-276/2004, Administracinių teismų praktika 5, 151 psl.).

Pareiškėjai skundu pirmosios instancijos teismo prašė įpareigoti Panevėžio miesto savivaldybę suformuoti nuosavybės teisių atkūrimui natūra žemės sklypą Rožių gatvėje, Panevėžio m. (į vakarus nuo (duomenys neskelbtini)). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ši teritorija yra reikalinga miesto gyventojų rekreacinėms reikmėms tenkinti, todėl yra išperkama valstybės ir negali būti grąžinama natūra. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Panevėžio miesto bendruoju planu, patvirtintu Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2008 m. spalio 30 d. sprendimu, pagal kurį ši ginčo teritorija yra priskirta želdynams. Kaip minėta, nesant patvirtinto teritorijos detaliojo plano, visuomenės poreikis tokiai teritorijai gali būti įžvelgiamas iš miesto bendrojo plano. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Panevėžio miesto bendrasis planas yra nenuginčytas ir galiojantis, todėl jo sprendiniais turi būti vadovaujamasi.

Pažymėtina, jog pareiškėjai apeliaciniu skundu teismo prašo panaikinti 2009 m. rugpjūčio 5 d. Panevėžio apygardos administracinio teismo nutartį dėl jų prašymo ištirti 2008 m. spalio 30 d. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-25-1 „Dėl Panevėžio miesto bendrojo plano (korektūros) patvirtinimo“ toje dalyje, kuria visa teritorija tarp Putinų ir Žilvičių gatvių priskirta rekreaciniams želdynams, teisėtumą atmetimo, patenkinti jų prašymą, ištirti šio norminio akto teisėtumą, pripažinti jį prieštaraujančiu įstatymams, Vyriausybės norminiams aktams ir laikyti jį panaikintu. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų prašymą ištirti paminėto norminio administracinio akto teisėtumą, sprendžia, jog pareiškėjų nurodyti pagrindai nesuteikia pakankamo pagrindo abejoti šio sprendimo atitikimu teisės aktams. Visų pirma, teisėjų kolegija pabrėžia, jog šioje byloje prašydami ištirti paminėto sprendimo teisėtumą, pareiškėjai nepagrįstai remiasi Panevėžio miesto bendrojo plano sprendiniais žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Pagal ABTĮ 111 straipsnį pareiškėjai turi teisę prašyti administracinio teismo ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Šiuo atveju nagrinėjamoje byloje nėra pareikšti jokie reikalavimai dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), todėl su šiuo sklypu susiję argumentai prašant ištirti paminėto sprendimo teisėtumą, nelaikytini pagrįstais ir pakankamais. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjai, prašydami ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, iš esmės nepateikia jokių konkrečių teisinių motyvų, sukeliančių pagrįstą pagrindą abejoti šio akto teisėtumu. Nors nurodoma, kad, pareiškėjų nuomone, rengiant Panevėžio miesto bendrąjį planą, buvo pažeistos viešojo svarstymo procedūros, tačiau šiems argumentams pagrįsti nėra pateikiami jokie įrodymai. Teisėjų kolegija pritaria atsakovo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktiems argumentams, jog pareiškėjai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjai bendrojo plano dokumentų rengimo laikotarpiu ar konsultavimosi metu raštu kreipėsi į planavimo organizatorių su pasiūlymais dėl bendrojo plano rengimo. Tai, jog pareiškėjai pažymi, kad J. K. pateikė prašymus Panevėžio miesto savivaldybės administracijai dėl žemės grąžinimo natūra (T 1, b. l. 54, 56), teisėjų kolegijos nuomone, nelaikytina kreipimusi su pasiūlymais dėl teritorijų planavimo, rengiant Panevėžio miesto bendrąjį planą. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad į šiuos J. K. prašymus Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsakė 2008 m. vasario 5 d. raštu (T 1, b. l. 58–60). Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pakankamo pagrindo panaikinti 2009 m. rugpjūčio 5 d. Panevėžio apygardos administracinio teismo nutartį bei tenkinti pareiškėjų prašymą ištirti 2008 m. spalio 30 d. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-25-1 „Dėl Panevėžio miesto bendrojo plano (korektūros) patvirtinimo“ toje dalyje, kuria visa teritorija tarp Putinų ir Žilvičių gatvių priskirta rekreaciniams želdynams, teisėtumą.

Pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl jų reikalavimo įpareigoti Panevėžio miesto savivaldybės administraciją suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui natūra tarp Putinų ir Žilvičių gatvių, rėmėsi, jų nuomone, netinkamais įrodymais. Pareiškėjai pažymi, jog Panevėžio miesto paplūdimių, parkų, skverų bei žaliųjų plotų sklypų planas šiuo metu nėra patvirtintas, taip pat abejoja Panevėžio miesto savivaldybės administracijos pateiktos želdinių, augančių ginčo teritorijoje, lentelės, taip pat pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų R. S., K. Ž., S. G. paaiškinimų patikimumu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog, kaip minėta, visuomenės poreikis į šią ginčo žemę yra išreikštas Panevėžio miesto bendrajame plane, kuriuo ši teritorija priskirta rekreacinės paskirties želdynams. Net ir pripažinus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi paminėtais įrodymais, remiantis bendruoju planu, ginčo teritorija tarp Putinų ir Žilvičių gatvių yra laikytina valstybės išperkama pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjai, teigdami, jog Panevėžio mieste ir ginčijamoje miesto dalyje pakanka žaliųjų plotų, nepateikia jokių konkrečių tai pagrindžiančių įrodymų. Vien tai, jog, kaip nurodo pareiškėjai, netoliese yra keletas skverų bei miškas, nepaneigia visuomenės poreikio į ginčo teritoriją. Taip pat nepritartina ir apeliacinio skundo argumentui, kad ginčo teritorijos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties neįregistravimas Nekilnojamojo turto registre neleidžia spręsti apie šios teritorijos rekreacinį pobūdį. Minėta, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu yra požymiai, jog prašomas grąžinti natūra žemės sklypas turi visuomenės poreikį, o teritorijos, kurioje yra šis sklypas, detalusis planas dar nėra patvirtintas, žemės grąžinimas natūra nėra galimas. Taigi žemės sklypas natūra gali būti grąžintas tik tuo atveju, jei jo atžvilgiu nėra įžvelgiamas visuomenės poreikis, t. y. pagrindinis kriterijus, sprendžiant žemės grąžinimo klausimą, yra visuomenės poreikio realus egzistavimas, o ne tokio poreikio įtvirtinimas tam tikrais dokumentais ar registracija. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje susiklosčiusią teisinę ir faktinę situaciją, atsižvelgdama į visumą byloje pateiktų įrodymų, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ginčo teritorija tarp Putinų ir Žilvičių gatvių laikytina valstybės išperkama dėl visuomenės poreikio naudoti ją rekreacinių reikmių tenkinimui.

Pareiškėjai skundu pirmosios instancijos teismo taip pat prašė įpareigoti Panevėžio miesto savivaldybės administraciją suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui natūra teritorijoje Rožių g. (į vakarus nuo (duomenys neskelbtini)). Pirmosios instancijos teismas šio pareiškėjų reikalavimo netenkino, motyvuodamas tuo, jog ši teritorija yra užimta maršrutinių autobusų stovėjimo ir apsisukimo aikštele. Byloje ginčo dėl to, jog šioje teritorijoje įrengta paminėta aikštelė, nėra. Pareiškėjų nuomone, ši aikštelė neatitinka statinio sąvokos, nes nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šios aikštelės neįregistravimas nepaneigia jos, kaip statinio, buvimo. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog remiantis Statybos įstatymo 2 straipsniu bei Kelių įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, autobusų stovėjimo ir apsisukimo aikštelė laikytina statiniu. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ši aikštelė yra naudojama ir reikalinga visuomenės reikmėms tenkinti. Kaip minėta, sprendžiant klausimą, ar tam tikra žemė priskirtina valstybės išperkamai, svarbiausias kriterijus yra realus visuomenės poreikis naudotis ta teritorija, viešojo intereso apsaugos užtikrinimas. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė ginčo santykiams aktualius teisės aktus, ištyrė faktines aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjų nurodoma žemė Rožių g. yra valstybės išperkama ir jos grąžinti natūra nėra galimybės pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktą. Pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, teisėjų kolegijos nuomone, nesudaro pakankamo pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje dėl ginčo teritorijos Rožių g. teisėtumu ir pagrįstumu.

Nurodytų faktinių aplinkybių ir išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjų apeliacinis skundas atmestinas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas, teisėjų kolegijos nuomone, laikytinas pagrįstu ir teisėtu, todėl paliktinas nepakeistas. Pareiškėjų prašymas ištirti norminio administracinio akto 2008 m. spalio 30 d. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl Panevėžio miesto bendrojo plano (korektūros) patvirtinimo“ dalyje, kurioje sklypas tarp Putinų ir Žilvičių gatvių priskirtas rekreaciniams želdynams, teisėtumą netenkintinas.

Pareiškėjai apeliaciniame skunde taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, prašymai dėl išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo nagrinėtini apeliacinės instancijos teisme, o prašymus dėl išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, sprendžia pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija pažymi, jog atmetus skundą, teisė gauti turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pareiškėjams nėra numatyta (ABTĮ 44 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjų J. K., G. V. D., A. S., J. K., G. P. (teisių perėmėja – R. A.) apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAntanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius.