Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

2012-05-03 · Byla Nr. A2.6.-226-128/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2012-05-03
Bylos Nr.
A2.6.-226-128/2012
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Nijolė Bražiūnienė
Pažeidėjas
P. A.
Advokatai
Irmantas Ruželė
Administracinė byla Nr. A2.6-226-128/2012Teisminio proceso numeris 4-37-3-00174-2012-4Procesinio sprendimo kategorija (S)
39.4;(N)ROKIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2012m. gegužės 3d.Rokiškis

Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Nijolė Bražiūnienė, dalyvaujant posėdžių sekretorei A. S., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui P. A.,jo atstovui advokatui Irmantui Ruželei,viešame teismo posėdyje išnagrinėjo P. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., administracine tvarka nebausto, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. A. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis 2012-04-12 apie 22.40 val., Simaniškio k., Rokiškio r. vairavo automobilį Nissan Terrano, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas vidutinio girtumo laipsnio – 1,62 promilės, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, – šiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 str. 4d.

Šalies argumentai

P. A. kaltu neprisipažino ir nurodė, kad automobilio nevairavo. Nurodė, kad tą dieną nedirbo, todėl pasiėmęs draugą vyko į Simaniškių kaimą, kur yra jam priklausantis žemės sklypas su nameliu ir jo nuomojamas ežeras. Prie ežero žadėjo rengti tiltą į ežerą. Paėmę įrankius apie pietus su draugu ten nuvyko. Po devintos valandos vakaro ruošėsi važiuoti namo. Kadangi buvo išgėręs alaus, todėl mašiną vairavo draugas. Jau išvažiavus link Rokiškio, prisiminė, kad nepaėmė kai kurių įrankių. Tada pasakė draugui, kad reikia grįžti atgal ir juos pasiimti, nes gali juos pavogti. Privažiavus netoli namelio už kokių 100 metrų pamatė stovinčią mašiną. Kadangi buvo tamsu, liepė draugui privažiuoti prie tos mašinos ir ją apšviesti ilgosiomis šviesomis. Pamanė, kad gali būti brakonieriaujama. Jis išlipo iš mašinos ir priėjo pasižiūrėti. Mašinoje sėdėjo vienas vyriškis, pastarasis pradarė langą. Jo paklausė, ką čia daro ir kada atvažiavo. Jis atsakęs „ne tavo reikalas“. Tuomet jis susinervino ir liepė palikti teritoriją. Kilo konfliktas. Kadangi atvykęs asmuo nenorėjo išvažiuoti, jis liepęs draugui neužgesinti automobilio, kad galėtų stebėti tą asmenį. Tada jie su draugu nuėjo prie namelio, norėjo pažiūrėti, gal kas nors gaudo žuvis su elektriniais žūklės įrenginiais. Apėję paežerę, nieko įtartino nepastebėjo. Mašina tebestovėjo. Draugui liepė žiūrėti ežerą apie namelį, o jis nuėjo prie minėtos mašinos. Jie vėl konfliktavo, kilus konfliktui mašinoje sėdėjęs asmuo iškvietė policiją.

Apklaustas liudytoju G. A., t.y. asmuo, sėdėjęs mašinoje ir iškvietęs policijos pareigūnus, teismo posėdyje paaiškino, kad tą dieną po 21 val. jam automobilyje belaukiant grįžtančio draugo, prie jo automobilio iš galo privažiavo automobilis. Neužilgo prie jo mašinos priėjo žmogus ir pradėjo grasinti, vadinti brakonieriumi, vagimi. Jis paaiškino, kad yra medžiotojas ir laukia draugo. Po to atėjęs žmogus pasišalino. Matė, kad jis vėliau grįžo nuo vasarnamio. Grįžo aiškintis, nes atsinešė kirvį. Jam ateinant girdėjo dar vieno asmens balsą nuo vasarnamio, todėl suprato, kad pastarasis yra ne vienas. Su atėjusiu asmeniu kilo konfliktas, prasidėjo imtynės. Jis atėmė iš to žmogaus kirvį, su atėjusiu draugu, kurio laukė, minėtą asmenį surišo. Kategoriškai pasakyti, kas vairavo automobilį, negali. Policija nėjo pasižiūrėti prie namelio.

Apklaustas liudytoju R. L. parodė, kad tą dieną apie 14 val. atvyko į P. A. sodybą, statė ežere tiltą. P. A. buvo nusipirkęs alaus ir jį išgėrė, todėl mašiną P. A. vairavo jis. Apie 22 val. išvažiavo, tačiau P. A. pamiršus pasiimti daiktus, apsisukę grįžo, ir pamatė priekyje stovinčią mašiną VW Passat, mėlynos spalvos. Petras liepė sustoti, apšviesti ilgosiomis šviesomis. Petras išlipęs nuėjo aiškintis. Kai P. A. vėl grįžo prie mašinos, tai palikę mašiną užvestą nuėjo prie vasarnamio. Petras pažiūrėjęs paežerę grįžo toliau aiškintis, o jis įsijungė televizorių ir, matyt, prisnūdo namelyje. Kai atėjo P. A., tai pasakė, kad išvežė policija mašiną.

Apklaustas liudytoju policijos pareigūnas J. V. nurodė, kad tą dieną gavo pranešimą, kad užpultas medžiotojas. Nuvykus rado pažeidėją gulintį ant žemės, surištom rankom. Medžiotojas nurodė, kad vairavo P. A., todėl surašė jam administracinio teisės pažeidimo protokolą. Ar buvo daugiau asmenų, kurie galėjo vairuoti, jis nesidomėjo.

Nutarimas yra laikomas pagrįstu, kai yra išaiškintos (nustatytos) faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Šios aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais (ATPK 256, 257 str.). Pažymėtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes vertinamas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Byloje ginčijamas vairavimo faktas. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad G. A. sėdint automobilyje, prie jo automobilio galo privažiavo automobilis, iš jo išlipo asmuo, kaip paaiškėjo P. A. ir priėjo prie jo automobilio, ko pasekoje kilo konfliktas. Kaip matyti, viskas vyko tamsiu paros metu. Liudytojas G. A. teismo posėdyje negalėjo patvirtinti, kad automobilį vairavo būtent P. A.. Atvažiuojant jo prie vairo nematė, vėliau girdėjo kito asmens balsą prie namelio. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pradėta remiantis būtent G. A. pirminiais parodymais, tačiau teismo metu jis neginčijamai negalėjo patvirtinti, kad automobilį vairavo būtent P. A.. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, todėl nesant objektyvių ir neginčijamų įrodymų dėl P. A. automobilio vairavimo fakto, administracinio teisės pažeidimo byla dėl pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 4d. nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ATPK 250 str. 1p., 287 str. 1d. 2p. teismas

nutarė:

administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną P. A. atžvilgiu dėl pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 4d. nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.

Teisėja Nijolė Bražiūnienė