- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-10
- Bylos Nr.
- e2-1673-943/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01002-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidija Tamošiūnienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mamos virtuvėlė“
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 121.17pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Mamos virtuvėlė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-4849-603/2015 pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Mamos virtuvėlė“ iškėlimo, trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau tekste ir – VSDFV Vilniaus skyrius) kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Mamos virtuvėlė“.
Nurodė, kad 2015 m. balandžio 2 d. duomenimis atsakovo skola fondo biudžetui buvo 4 052,59 Eur. Pareiškėjas taikė priverstinio poveikio priemones, tačiau mokestinė nepriemoka nebuvo išieškota. Atsakovo sąskaitose piniginių lėšų judėjimas nevyksta, lėšų nėra, įmonė turto neturi. Įmonėje yra du darbuotojai, kuriems iki 2014 m. gruodžio 31 d. buvo priskaitomos valstybinio socialinio draudimo (toliau tekste – VSD) įmokos, po to duomenų apie priskaitytas VSD įmokas nėra. Susisiekti su atsakovu pareiškėjui žinomais ir prieinamais adresais nepavyksta. Atsakovas nesumokėjo įsiskolinimo per pareiškėjo įspėjime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytą papildomą 30 dienų laikotarpį, dėl to pareiškėjas mano, kad atsakovas yra nemokus ir jam turi būti iškelta bankroto byla.
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau tekste – VMI prie FM) pareiškimą palaikė. Nurodė, kad nors UAB „Mamos virtuvėlė valstybei mokestinės priemokos neturi, tačiau atsakovo atžvilgiu yra pradėtos 6 vykdomosios bylos dėl 1 629,70 Eur sumos VSDFV išieškojimo, įmonė turto neturi, finansinių ataskaitų neteikia.
Atsiliepimas
Atsakovas 2015 m. birželio 18 d. pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą pratęsti pasirengimo nagrinėti bankroto bylą terminą. Teismas šį prašymą tenkino, atsakovui nustatė naują terminą – iki 2015 m. birželio 29 d. pateikti atsiliepimą, tačiau atsakovas iki nurodyto termino nepateikė nei atsiliepimo, nei duomenų apie įmonės finansinę būklę.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 2 d. nutartimi iškėlė UAB „Mamos virtuvėlė“ bankroto bylą, įmonės administratoriumi skyrė R. V. IĮ.
Teismas įvertino, kad įmonė finansinės atskaitomybės duomenis Juridinių asmenų registrui yra pateikusi tik už 2012 metus, savo vardu registruoto turto atsakovas neturi, skola VSDFV sudaro 4 052,59 Eur, įmonė neatsiima jos išviešintu adresu jai siunčiamos korespondencijos, neteikia teismui duomenų, reikalingų įvertinti įmonės (ne)mokumą, nors vadovui apie ieškinį žinoma.
Teismas pažymėjo, kad nesant duomenų apie bendrovės pradelstų įsipareigojimų dydį, teismas neturi galimybės įvertinti įmonės (ne)mokumo, tačiau net ir prioritetą teikiant reabilitaciniam tikslui, į bylą surinkti duomenys yra nepakankami patvirtinti atsakovo mokumą, todėl atsižvelgiant į viešuosius bankroto instituto tikslus, kreditorių interesus, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju tikslinga atsakovą pašalinti iš apyvartos kaip nemokų rinkos dalyvį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovo UAB „Mamos virtuvėlė“ vardu atskirąjį skundą pateikė A. P., kuris prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartį ir pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Mamos virtuvėlė“ atmesti. Kartu su atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui buvo pateikti ir papildomi įrodymai.
1. UAB „Mamos virtuvėlė“ teismui negali pateikti naujausios finansinės atskaitomybės dokumentų, nes įmonė yra sustabdžiusi savo veiklą, o už įmonės apskaitą atsakinga direktorė S. A. yra išvykusi iš Lietuvos Respublikos, todėl siekdamas įvertinti įmonės mokumą ar nemokumą, teismas pats savo iniciatyva privalo rinkti bylos nagrinėjimui būtinus įrodymus.
2. Teismas atsakovui bankroto bylą iškėlė įvertinęs tik įmonės finansinę ataskaitą už 2012 metus, taip pažeidė teismų praktikos formuojamą reikalavimą kelti įmonei bankroto bylą tik tuomet kai nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo.
3. VSDFV Vilniaus skyrius nesiekė taikiai išspręsti kilusio ginčo ir bankroto bylą inicijavo nepagrįstai.
4. Atskirajame skunde pažymėta, kad skundą teismui teikia UAB „Mamos virtuvėlė“ akcininkės ir direktorės S. A. sutuoktinis A. P. Teigiama, kad įmonės akcijos buvo įgytos santuokos metu, dėl ko laikytina, kad A. P. akcijas taip pat valdo bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir turi teisę teikti atskirąjį skundą kaip atsakovo atstovas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą VSDFV Vilniaus skyrius prašo skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.
Atsiliepime pažymėta, kad argumentų ar įrodymų, kurie paneigtų skundžiamoje nutartyje konstatuotas aplinkybes dėl įmonės nemokumo teismui nepateikta. Įmonė pripažįsta, kad yra sustabdžiusi veiklą, todėl šios aplinkybės, kartu su teismui pateiktais duomenimis, jog įmonė nedengia įsiskolinimo valstybės biudžetui nuo 2013 m., sudaro pagrindą palikti skundžiamą nutartį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 2 d. nutarties, kuria UAB „Mamos virtuvėlė“ iškelta bankroto byla, pateikė įmonės vienintelės akcininkės ir vadovės sutuoktinis A. P., tačiau jo teisinės ir procesinės padėties klausimas byloje nėra išspręstas.
Dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 37 str.). CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat ir teismo iniciatyva. Taigi, prieš spręsdamas atskirojo skundo priėmimo klausimą, teismas turi įvertinti skundą pateikusio asmens suinteresuotumą, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotus ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išskiriamus asmens teisinio suinteresuotumo įvertinimo kriterijus užtikrinant valstybės prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų garantuoti teisę į teisminę gynybą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str.) ir išspręsti jo įtraukimo ar neįtraukimo dalyvauti byloje klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3k-3-543/2011).
CPK 315 straipsnio 1 dalyje (apeliacinių skundų padavimą ir nagrinėjimą reglamentuojančios teisės normos taikomos ir atskirųjų skundų padavimui bei nagrinėjimui CPK 338 str.) nustatyta, kad apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia skundžiamą sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas. Nustačius, kad skundas paduotas praleidus įstatymo nustatytą terminą; neveiksnaus ar neturinčio teisę jį paduoti asmens; skundžiamas teismo sprendimas negali būti apeliacinio apskundimo objektas, skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Šioms išvardintoms aplinkybėms paaiškėjus bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 str. 5 d.).
Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, remiantis išdėstytu teisiniu reglamentavimu ir susipažinus su bylos medžiaga, apeliacinis procesas dėl 2015 m. liepos 2 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties, pradėtas UAB „Mamos virtuvėle“ akcininkės sutuoktinio atskirojo skundo pagrindu, turėtų būti nutrauktas, kadangi atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria įmonei iškelta bankroto byla, pateikė asmuo, neturintis tokios teisės.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad bendrąja prasme įmonės akcininkai šiai įmonei bankrutuojant nėra bankroto byloje proceso dalyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2003). Kasacinis teismas taip pat suformavo nuostatą, kad ši bendroji taisyklė turi išimčių, kai savininko (akcininko, nario) teisės pakankamai paveiktos apribojimų, pritaikytų juridiniam asmeniui, kad gali būti pateisintas ir jų dalyvavimas bankroto procese. Akcininko (juridinio asmens dalyvio) teisinis suinteresuotumas priklauso nuo faktų, kurių pagrindu ir nustatoma, kiek bankrutuojančio juridinio asmens dalyvio interesas gali būti paveiktas bankroto procedūros. Taigi teisinio (kreditorinio) reikalavimo turėjimas tokiam subjektui nėra būtina prielaida dalyvauti procese, o trečiojo asmens materialusis teisinis ryšys su byla gali būti pagrįstas ir kitomis aplinkybėmis, nei teisinio (turtinio) reikalavimo turėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2013). Plėtodamas praktiką šiuo klausimu, kasacinis teismas yra nurodęs, kad bankroto bylos dalyviais gali būti tiek asmenys, pateikę ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, bankrutuojančios įmonės kreditoriai, tiek bankrutuojančios įmonės akcininkai ir kiti suinteresuoti bylos baigtimi asmenys, taip pat asmenys, savo turtu užtikrinę bankrutuojančios įmonės prievolių įvykdymą, tačiau tam jie turi įrodyti pakankamą ir glaudų savo materialųjį teisinį ryšį (turtinį suinteresuotumą) su bankroto byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010).
Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad tam tikrais atvejais įmonei taikomos priemonės gali būti pripažįstamos tiesiogiai paveikiančiomis individualaus jos nario teises, pvz., tais atvejais, kai pareiškėjas buvo vienintelis įmonės savininkas ar akcininkas, arba kai įmonė, kurios teisės paveiktos, yra priemonė jo verslo veiklai vykdyti, ar kai yra tiesioginis asmeninio pobūdžio suinteresuotumas skųstis dėl įmonei taikomos priemonės, be kita ko, gali būti svarbi pareiškėjo dalyvavimo įmonėje forma (direktoriaus statusas, įmonės laiduotojas ir pan.) ir kt. (žr. pvz., G.J. v. Luxembourg, no. 21156/93, § 24, 26 October 2000; Ankarcrona v. Sweden (dec.), no. 35178/97, ECHR 2000‑VI; Camberrow MM5 AD v. Bulgaria (dec.), no. 50357/99, 1 April 2004; M. B. v. France, no. 12547/86, decision of 6 July 1990; Arma v. France, no. 23241/04, 8 March 2007). Taip pat tai gali būti atvejai, kai pritaikyta priemonė turėjo tiesioginį poveikį teisėms, kurios susijusios su akcijų valdymu, pvz., akcijų anuliavimas ar įpareigojimas jas iškeisti nenaudingu kursu (kaina) (žr. Olczak v. Poland (dec.), no. 30417/96, ECHR 2002‑X, and Offerhaus v. the Netherlands (dec.), no. 35730/97, 16 January 2001). Taigi išimčiai taikyti gali turėti reikšmės įvairios dalyvavimo įmonėje formos, pavyzdžiui, įmonės direktoriaus ar įmonės bendraskolio statusas ir kita.
Aptarta teismų praktika suformavo reikalavimą, kad asmuo, siekiantis dalyvauti bankroto byloje, turi ne tik įrodyti aplinkybę, kad jis yra įmonės akcininkas, bet ir pagrįsti savo pakankamą teisinį suinteresuotumą bankroto bylos baigtimi bei įrodyti, jog egzistuoja toks išskirtinis atvejis, kad bankroto byloje juridiniam asmeniui, kurio dalyvis jis yra, taikomi apribojimai taip paveiks jo teises ar interesus, jog tai pateisintų dalyvavimą bankroto byloje (CPK 178 str.).
Nagrinėjamos bylos duomenimis, UAB „Mamos virtuvėlė“ vienintele akcininke yra S. A. (b. l. 128), ji taip pat yra ir įmonės vadovė (b. l. 34), tačiau šioje byloje atskirąjį skundą pateikė jos sutuoktinis, kuris savo teisę teikti atskirąjį skundą grindžia ta aplinkybe, kad UAB „Mamos virtuvėlė“ akcijos buvo įgytos santuokos su S. A. metu, kas jam suteikia teisę į akcijas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors santuokos metu įgytas turtas įgyja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomo turto statusą, kurio dalys yra lygios, tačiau teismui nėra pateikta įrodymų, apie tai, kad sutuoktiniai nėra sudarę sutarties, kuri nustatė kitą, nei įstatymu apibrėžtas, sutuoktinių turto teisinis režimą (CK 3.101 str.). Atskirąjį skundą pateikęs asmuo taip pat nėra įtrauktas į akcininkų sąrašą (b. l. 128). Be to, net ir įrodžius tą faktą, kad A. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso dalis UAB „Mamos virtuvėle“ akcijų, tai savaime nesudarytų pagrindo jo įtraukti į bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko ir, atitinkamai, priimti jo atskirąjį skundą dėl nutarties iškelti bankroto bylą, kadangi byloje neįrodytas skundą pateikusio asmens teisinis suinteresuotumas bankroto bylos baigtimi bei neįrodyta, jog egzistuoja toks išskirtinis atvejis, kad bankroto byloje juridiniam asmeniui, kurio dalyvis jis yra, taikomi apribojimai taip paveiks jo teises ar interesus, jog tai pateisintų dalyvavimą bankroto byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1076/2012).
Šiuo atveju nesant duomenų apie tai, kad atskirąjį skundą pateikęs asmuo valdo UAB „Mamos virtuvėlė“ akcijas, apie akcininkui (jei jis toks yra) suteiktas teises, bei apie kitas aplinkybes, patvirtinančias jo faktinį bei teisinį suinteresuotumą UAB „Mamos virtuvėle“ bankroto bylos baigtimi ar jam suteiktus įgaliojimus veikti šio juridinio asmens vardu, teismas laiko, kad UAB „Mamos virtuvėle“ vardu atskirąjį skundą pateikė asmuo, neturintis tokios teisės, dėl ko apeliacinis procesas dėl 2015 m. liepos 2 d. nutarties, pradėtas A. P. skundo pagrindu, nutraukiamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 315 straipsnio 5 dalimi, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nutraukti apeliacinį procesą pagal A. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 2 d. nutarties.