- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-03
- Bylos Nr.
- 2S-608-265/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-13056-2010-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas (pirm.), Audrius Saulėnas, Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- L. Ž.
- Ieškovas
- J. D.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Audriaus Saulėno ir Erikos Misiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-12-02 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. D. ieškinį atsakovei L. Ž. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas J. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas atsakovės L. Ž. vardu įregistruotą butą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrąja daline ieškovo ir atsakovės nuosavybe, pripažįstant ieškovui nuosavybės teisę į ½ 47000,00 Lt vertės buto dalį. Ieškovas taip pat prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę iki bus išnagrinėta byla netrukdyti ieškovui patekti, gyventi ir naudotis minėta gyvenamąja patalpa. Nurodė, kad 2010-11-17 jį paguldžius į ligoninę atsakovė iškraustė jį iš buto, pakeitė spynas, o atsakovo daiktus patalpino garaže. Dėl tokių atsakovės veiksmų ieškovas neteko gyvenamosios vietos.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-12-02 nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino ir nutarė įpareigoti atsakovę L. Ž. iki bus išnagrinėta byla dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe netrukdyti ieškovui patekti, gyventi ir naudotis gyvenamąja patalpa, esančia (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad naudojimasis nuosavybės teise gali būti apribotas paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimu (LR CK 4.39 str.). Įvertinus tai, kad atsakovė ėmėsi veiksmų prieš ieškovą teismui neišsprendus tarp šalių kilusio ginčo, yra pagrindas manyti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo procesinio sprendimo šioje byloje įvykdymas būtų apsunkintas, nes savo veiksmais atsakovė iš esmės paneigia ieškovo teisę naudotis patalpomis.
Šalies argumentai
Atsakovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-12-02 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo, kad ginčo butas yra asmeninė atsakovės nuosavybė ir ieškovas kurį laiką gyveno kartu su ja šiame bute, tačiau niekada kartu su ieškovu nekūrė bendro turto abiejų iš bendro ūkio gautomis ir asmeninėmis lėšomis, bendru darbu ir pan., tarp jų nebuvo susitarimo dėl bendros jungtinės veiklos, sukuriant bendrą nuosavybę, todėl ieškovo reikalavimas pripažinti butą bendrąja daline nuosavybe yra nepagrįstas. Teigia, jog ieškovas nurodė melagingas aplinkybes, jog jis buvo išraustytas iš ginčo buto, o teismo nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių vykdymas keltų grėsmę atsakovės gyvybei ir sveikatai, nes ieškovas yra agresyvus, naudoja psichologinę prievartą. Pažymi, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2010-12-04 nutartimi ieškovo prašymu jau yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės – uždrausta atsakovei perleisti nuosavybės teises į ginčo butą ir kitaip disponuoti šiuo turtu, taigi atsakovės nuosavybės teisės jau yra apribotos ir šių laikinųjų apsaugos priemonių pakanka garantuoti būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymo užtikrinimą. Teismas, pritaikęs dar vienas laikinąsias apsaugos priemones, nepagrįstai suvaržė ieškovės teises labiau, negu reikia teisėtiems tikslams pasiekti ir taip pažeidė šalių interesų pusiausvyros principą.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, jog laikinosios apsaugos priemonės pritaikymas nėra ieškinio patenkinimas. Teismas tik priimdamas sprendimą pasisakys dėl vienos ar abiejų šalių nuosavybės teisių į butą. Pažymi, jog atsakovei savavališkai iškrausčius jį iš buto ir neleidžiant jame gyventi, galimai jam palankaus sprendimo įvykdymas pasunkės – jis negalės naudotis savo nuosavybe be papildomos bylos bei kito teismo sprendimo dėl įkeldinimo. Be to, iki galutinio sprendimo šioje byloje bus atimta jo teisė į butą, kuriame jis ilgą laiką gyveno. Teigia, kad interesų pusiausvyros principą pažeidžia pati atsakovė, siekdama be teismo sprendimo pakeisti susiklosčiusius šalių santykius dėl gyvenamojo būsto.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
LR CPK 144 str. 1 d. dalis nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Vadovaudamasis šia proceso teisės norma teismas sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t.y. ar ieškinio patenkinimo atveju nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas. Jeigu teismas padaro išvadą, kad yra teisinės prielaidos pripažinti, jog teismo sprendimo vykdymas nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali būti apsunkintas, jis turi teisinį pagrindą taikyti tokio pobūdžio priemones.
Naginėjamu atveju ieškovas pareiškė ieškinį dėl atsakovės vardu įregistruoto buto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, jam pripažįstant nuosavybės teisę į ½ dalį buto ir prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę iki bus išnagrinėta byla netrukdyti ieškovui patekti, gyventi ir naudotis šiuo butu. Pažymėtina, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas pateikė ieškinį ne dėl įkeldinimo į ginčo butą, bet dėl nuosavybės teisės į butą pripažinimo, todėl ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių dėl atsakovės įpareigojimo leisti jam gyventi ir naudotis ginčo butu taikymas laikytinas pertekliniu pagal pareikšto ieškinio reikalavimus.
LR CPK 145 str. 2 d. nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas iš esmės reiškia draudimą laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus, nei absoliučiai būtina siekiant užtikrinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Taigi teismas turi parinkti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios, užtikrindamos teismo sprendimo įvykdymą, kuo mažiau suvaržytų atsakovo interesus. Iš bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-10-04 nutartimi ieškovo prašymu yra taikytos kitos laikinosios apsaugos priemonės – padarytas įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, t.y. uždrausta atsakovei perleisti nuosavybės teises į ginčo butą ir kitaip disponuoti šiuo turtu. Teisėjų kolegijos manymu, papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje, t.y. atsakovės įpareigojimas leisti ieškovui gyventi ir naudotis jai nuosavybės teise priklausančiame bute suvaržytų atsakovės, kaip savininkės, nuosavybės teisių daugiau nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti, taigi būtų pažeisti teisingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principai.
Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nevertina ieškinio pagrįstumo, o tik aplinkybes, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybe, tai yra grėsmę, jog galimas palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas neatitiks siekiamiems tikslams.
Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, todėl priimta teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas (LR CPK 329 str. 1 d., 337 str. 2 p., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 str., teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-12-02 nutartį panaikinti.
Ieškovo J. D. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t.y. įpareigoti atsakovę L. Ž. iki bus išnagrinėta byla dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe netrukdyti ieškovui patekti, gyventi ir naudotis gyvenamąja patalpa, esančia (duomenys neskelbtini), atmesti.