- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-11
- Bylos Nr.
- I-2662-821/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Neįgalumo
- Trečiasis asmuo
- Neįgalumo
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus II teritoriniam skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. K. su skundu (b. l. 1–7) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Komisija) 2018-02-01 sprendimą Nr. S-17 „Dėl A. K. darbingumo lygio“; 2) panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir NDNT) 2017-12-15 sprendimą Nr. SS-2435 „Dėl A. K. darbingumo lygio“; 3) įpareigoti NDNT atlikti pakartotinį tyrimą dėl pareiškėjo darbingumo lygio vertinimo.
Skunde paaiškina, kad NDNT Vilniaus II teritorinis skyrius 2017-10-20 darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-3309 pareiškėjui nustatė 50 proc. darbingumo lygį nuo 2017-07-14 iki 2019-10-08. Prie šio akto buvo sudaryta 2017-10-20 išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. DPS-2028. Su prašymu peržiūrėti ir pakartotinai įvertinti darbingumo lygį kreipėsi į NDNT, kuriame nurodė, jog dėl regėjimo negalios negali atlikti paprasčiausių darbų, sveikatos būklė pablogėjo, darbingumo lygis buvo nustatytas didesnis nei nustatytas anksčiau (35 proc.). NDNT 2017-12-15 išnagrinėjusi prašymą dėl pareiškėjui nustatyto darbingumo lygio priėmė sprendimą Nr. SS-2435 palikti galioti NDNT Vilniaus II teritorinio skyriaus 2017-10-20 darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL- 3309 priimtą sprendimą, kuriuo jam buvo nustatytas 50 proc. darbingumo lygis. Su NDNT 2017-12-15 sprendimu Nr. SS- 2435 nesutiko, todėl su skundu kreipėsi į Komisiją, kuri 2018-02-01 sprendimu Nr. S-17 jo skundą atmetė. Mano, kad minėti sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti.
Pažymi, kad NDNT nuo 2015-07-09 iki 2017-07-13 pareiškėjui nustatytas 35 proc. darbingumo lygis, o laikotarpiu nuo 2014-07-09 iki 2015-07-08 jam nustatytas 30 proc. darbingumo lygis. Nors jo sveikatos būklė nepagerėjo, o atvirkščiai dar labiau pablogėjo – dabar jis labai blogai mato. Atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos 2018-02-01 sprendime Nr. S-17 neteisingai pažymėta, jog nuo 2014-07-09 iki 2015-07-08 pareiškėjui buvo nustatytas darbingumo lygis 40 proc. (šiuo laikotarpiu jam buvo nustatytas 30 proc. darbingumas).
Nurodo, kad 2015 metais dėl regėjimo funkcijos sutrikimo vertinimo buvo taikytas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-03-21 įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintu Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo (toliau – Kriterijų aprašas) 1 priedo III skyriaus 28.2 papunktis, kai asmeniui diagnozuotas abiejų akių regėjimo funkcijų sumažėjimas, kai geriau matančios akies regėjimo aštrumas su korekcija nuo 0,2 iki 0,3, nes 2015-04-01 oftalmologo konsultacijos duomenimis geriau matančios dešinės akies regėjimo aštrumas su korekcija 0,2. Tačiau, nustatant regėjimo funkcijos sutrikimą dabartiniu atveju, remiantis 2017-06-07 oftalmologo konsultacijos duomenimis abiejų akių regėjimo aštrumas su korekcija 0,5 ir buvo vadovautasi minimo įsakymo Kriterijų aprašo 1 priedo 1 dalies 7.1 punktu ir III dalies 28.3 punktu ir pareiškėjui nustatytas 50 proc. bazinis darbingumas, būtent asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno balai (22) prilyginti koeficientui 1 ir nustatytas 50 proc. darbingumo lygis. Pareiškėjui yra diagnozuota abiejų akių regos nervo subatrofija, abiejų akių epiretinalinė membrana, abiejų akių angiopatija V OD 0,5 ir OS 0,5. Akivaizdu, jog pareiškėjo matymas pablogėjo ir tik dėl klaidingo vertinimo pagal 2017-06-07 oftalmologo konsultaciją, kuri mano nebuvo tiksli ir teisinga, jam buvo sumažintas darbingumo lygis sveikatos būklei, tame tarpe ir regėjimui pablogėjus. Mano, kad Komisija, nagrinėdama jo skundą, turėjo dar kartą pareikalauti patikrinti jo akių sveikatos būklę. ir pateikti papildomą oftamologo pažymą, t. y. atlikti veiksmus, po kurių būtų galima nustatyti objektyvų jo nedarbingumo lygį.
Atsiliepimas
Atsakovė NDNT ir trečiasis suinteresuotas asmuo NDNT Vilniaus II teritorinis skyrius su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Bendrame atsiliepime į skundą (b. l. 70–72) paaiškina, kad pareiškėjo darbingumo lygiui esminę įtaką daro smegenų pažeidimai, kai yra koordinacijos ir pusiausvyros sutrikimų ir regėjimo funkcijos sutikimas. Vertinant bazinį darbingumo lygį dėl asmeniui nustatytų diagnozių pagal Tarptautinio ligų klasifikatoriaus – 10 Australijos modifikacijos (toliau – TLK-10-AM) kodus H47.2 (Regos nervo atrofija), H35.8 (Kitos patikslintos tinklainės ligos) ir H25.9 (Senatvinė katarakta, nepatikslinta), buvo vadovautasi Kriterijų aprašo 1 priedo III dalies 28.3 papunkčiu, kuris taikomas dėl abiejų akių regėjimo funkcijų sumažėjimo, kuomet geriau matančios akies regėjimo aštrumas su korekcija yra nuo 0,4 iki 0,5. Nustatyta 50 proc. bazinio darbingumo vertė (vienintelė galima vertė) ir taikytas šis kriterijus, nes asmeniui yra diagnozuota abipusė regos nervo subatrofija, epiretininė membrana, kataraktos įtarimas, kai abiejų akių regos aštrumas su korekcija – 0,5. Patvirtinta 2017-10-09 siuntimo į NDNT Nr. 17-45 ir 2017-06-07 oftalmologo konsultacijos duomenimis.
Pažymi, kad darbingumo lygis negali būti įvertintas mažesne procentine išraiška, nes anksčiau minėtas sveikatos funkcinis sutrikimas yra vertinamas vadovaujantis Kriterijų aprašo kriterijais, kurie yra įvertinti konkrečiomis bazinio darbingumo lygio vertėmis ir kurio būti koreguojamos ar kitaip keičiamos. Tokio pobūdžio sveikatos funkcijos sutrikimas mažesne 40 proc. bazinio darbingumo verte, kaip ir vertinant darbingumo lygį ankstesniu periodu, įvertinamas tuomet, kai atitinka Kriterijų aprašo 1-o priedo III dalies 28.2 papunktį, kuris taikomas kuomet geriau matančios akies regėjimo aštrumas su korekcija yra nuo 0,2 iki 0,3. Kadangi tokio sunkumo sveikatos funkcinis sutrikimas ginčo laikotarpiu pareiškėjui nėra diagnozuotas, pastarasis kriterijus negali būti pritaikytas.
Paaiškina, kad NDNT, nustatydama darbingumo lygį, vertina ne atskiras ligas, užšifruotas tam tikrais TLK-10-AM kodais, ir nustato ne sveikatos, o darbingumo lygį, kuriam esminę įtaką daro ne diagnozuota liga ar patirta trauma, o dėl jų kilę nustatyti funkciniai sutrikimai, dėl kurių masto ir yra nustatomas didesnis ar mažesnis darbingumo lygis. NDNT teritoriniai skyriai ir NDNT Sprendimų kontrolės skyrius, vertindami darbingumo lygį, vadovaujasi gydymo įstaigos pateiktu siuntimu, prie jo pridėtais medicininiais dokumentais ir, jei reikia, papildomai gautais dokumentais, pagrindžiančiais asmeniui diagnozuotą sveikatos funkcijos sutrikimą. Gydantis gydytojas yra atsakingas už siuntimo į NDNT informacijos teisingumą, o už pateiktas konsultacijas – jų išvadas pateikę gydytojai specialistai. Pabrėžia, kad NDNT yra ne sveikatos priežiūros, o viešojo administravimo įstaiga, todėl, priimdama sprendimą dėl asmens darbingumo lygio, vadovaujasi tik jai pateiktais dokumentais. Papildomai pažymi, kad darbingumo lygio vertinimo tvarką reglamentuojančios teisės normos NDNT numato pareigą tik esant reikalui kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurios gydytojas išdavė siuntimą, dėl galimybės susipažinti su asmens ambulatorinėje kortelėje (forma 025/a) esančia medicinine informacija ir (ar) dėl papildomų medicininių dokumentų (informacijos) pateikimo, į kitas įstaigas ar institucijas dėl papildomų dokumentų (informacijos) pateikimo, tik jeigu gauti medicininiai ar kiti dokumentai yra neišsamūs ar jų nepakanka. Kadangi objektyvios būtinybės patikslinti turimus medicininius duomenis nebuvo, sprendimas buvo priimtas vadovaujantis byloje esančiais medicininiais dokumentais. NDNT nėra susaistyta ankstesnių vertinimų metu asmeniui nustatytų darbingumo lygio procentų. Teisinis reglamentavimas taip pat suponuoja galimą asmens darbingumo lygio kitimą atsižvelgiant į jo sveikatos būklę atitinkamam laikotarpiui. Todėl tai, kad pareiškėjui ankstesniu laikotarpiu buvo nustatytas mažesnis darbingumo lygis, nereiškia, kad jis yra nekintamas ir praėjus nustatytam atitinkamam laikotarpiui negali mažėti ar didėti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018-02-01 sprendimo Nr. S-17 „Dėl A. K. darbingumo lygio“, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017-12-15 sprendimo Nr. SS-2435 „Dėl A. K. darbingumo lygio“ (b. l. 20–23, 27–34, 56–59, 61–64, 81–87) teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad VšĮ Balsių šeimos medicinos centro 2017- 10-09 siuntimu Nr. 17-45 (b. l. 73–75) pareiškėjas buvo nukreiptas į NDNT darbingumo lygiui įvertinti. Pareiškėjas 2017-10-09 pateikė NDNT prašymą nustatyti jam darbingumo lygį nuo 2017-07-13 (b. l. 114). Atlikęs pareiškėjo darbingumo lygio vertinimą, NDNT Vilniaus II teritorinis skyrius 2017-10-20 darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-3309 (b. l. 8–15, 90–97) nustatė pareiškėjui 50 procentų darbingumo lygį nuo 2017-07-14. Nesutikdamas su tokiu NDNT teritorinio skyriaus sprendimu, pareiškėjas 2017-11-21 padavė skundą NDNT direktoriui, prašydamas atlikti pakartotinį darbingumo lygio vertinimą (b. l. 19). Nagrinėdamas pareiškėjo skundą, NDNT Sprendimų kontrolės skyrius atliko pakartotinį darbingumo lygio vertinimą ir 2017-12-15 priėmė sprendimą Nr. SS-2435 (b. l. 20–23, 56–59), kuriuo nusprendė palikti galioti NDNT Vilniaus II teritorinio skyriaus 2017-10-20 darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-3309 priimtą sprendimą, kuriuo asmeniui nustatytas 50 proc. darbingumo lygis nuo 2017-07-14 iki 2019-10-08. Pareiškėjas 2018-01-18 padavė skundą Komisijai (b. l. 24–26, 55), kuri 2018-02-01 sprendimu Nr. S-17 jį atmetė kaip nepagrįstą ir paliko NDNT 2017-12-15 sprendimą Nr. SS-2435 nepakeistą (b. l. 27–34, 61–64).
Asmens darbingumo lygis vertinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymu (toliau – Įstatymas), Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintu Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašu (toliau – Kriterijų aprašas), jo 1 ir 2 priedais ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašu (toliau – Tvarkos aprašas). Teismas, vadovaudamasis Kriterijų apraše ir Tvarkos apraše nustatytu teisiniu reguliavimu, patikrina, ar skundžiamais administraciniais aktais įformintas pareiškėjo darbingumo lygio vertinimas bei ginčo ikiteisminėje institucijoje nagrinėjimas buvo atlikti ir sprendimai priimti laikantis pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą, ar buvo atsižvelgta į pareiškėjo prašymuose ir skunduose nurodytas aplinkybes, ar sprendimai priimti pagal kompetenciją, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.
Su NDNT ir Komisijos sprendimais pareiškėjas nesutinka. Esminis pareiškėjo skundo argumentas yra tas, kad, vertinant darbingumo lygį, klaidingai įvertintas jo regėjimo funkcijos sutrikimas. Pareiškėjas, nesutikdamas su jam nustatytu darbingumo lygiu, tvirtina, kad jo darbingumo lygis turėtų būti ne daugiau kaip 35 proc.
Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis nustato, kad darbingumo lygis – asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją ar įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus. Įstatymo 20 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad darbingumo lygis nustatomas įvertinus asmens sveikatos būklę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naują kvalifikaciją ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės. Darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais (Įstatymo 20 straipsnio 6 dalis). Darbingumas įvertinamas procentais: jei asmeniui nustatoma 0–25 procentų darbingumo, asmuo laikomas nedarbingu, t. y. asmuo negali dirbti arba gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje ar pritaikytomis darbo sąlygomis; jei asmeniui nustatoma 30–55 procentų darbingumo, asmuo laikomas iš dalies darbingu, t. y. asmuo gali dirbti pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje arba jam nebūtina pritaikyti darbo vietos; jei asmeniui nustatoma 60–100 procentų darbingumo, asmuo laikomas darbingu (Įstatymo 20 straipsnio 7 dalis).
Vadovaujantis Kriterijų aprašo 3 punktu, asmens darbingumo lygis nustatomas įvertinus šiuos kriterijus: medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą (1 priedas) ir asmens veiklą ir gebėjimą dalyvauti (2 priedas). Pirmiausia, remiantis diagnozes ir funkcinius sutrikimus patvirtinančiais gydančių gydytojų pateiktais dokumentais ir siuntimu į Tarnybą, nustatomas bazinis darbingumo lygis (procentais nuo 0 iki 100), o, antra, atsižvelgiant į asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują bei būti savarankiškam, įvertinama asmens veikla ir gebėjimas dalyvauti (socialinius kriterijus). Gauti asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno balai prilyginami koeficientams. Apskaičiuojant asmens darbingumo lygį, bazinio darbingumo procentai dauginami iš asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficiento (Kriterijų aprašo 11 punktas). Medicininiai kriterijai, t. y. bazinis darbingumas, vadovaujantis Kriterijų aprašo 4 punktu, vertinami atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę bei į visas jo darbingumui darančias įtaką ligas ar traumas ir su tuo susijusius funkcinius sutrikimus.
Kriterijų aprašo 5 punkte numatyta, kad jei asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų ar traumų, nustatomi mažiausi ligos ar traumos padarinius atitinkantys bazinio darbingumo procentai, vadovaujantis Kriterijų aprašo 6 punkto nuostatomis. Pagal Kriterijų aprašo 6 punktą, jei dėl kelių ligų ar traumų atsiradę funkciniai sutrikimai stiprina vienas kitą, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai dauginami iš koeficientų. Pagal Kriterijų aprašo 6.1–6.4 punktus, jei dėl kito organizmo funkcinio sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra 70–80, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,9; jei dėl kito organizmo funkcinio sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra 50–65, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,8; jei dėl kito organizmo funkcinio sutrikimo bazinio darbingumo procentai yra 30–45, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,7; jei dėl kito organizmo funkcinio sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra 0–25, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,6.
Pagal Kriterijų aprašo 7–11 punktus asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijai vertinamai balais nuo 0 iki 4, atsižvelgiant į asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują bei būti savarankiškam. Asmens veikla ir gebėjimas dalyvauti vertinami užpildžius Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyną, kurio forma patvirtinta Kriterijų aprašo 2 priede. Gauti Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno balai prilyginamai koeficientams: 73–76 balai – koeficientas 0,7; 38–72 balai – koeficientas 0,8; 19–37 balai – koeficientas 1; 4–18 balų – koeficientas 1,1; 0–3 balai – koeficientas 1,2. Apskaičiuojant asmens darbingumo lygį, bazinio darbingumo procentai dauginami iš Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficiento.
Taigi iš darbingumo lygio nustatymo teisinio reglamentavimo matyti, jog jį nustatant vykdomos iš esmės dvi savarankiškos procedūros, t. y. atliekamas asmens medicininių kriterijų vertinimas ir asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijų pagal klausimyną vertinimas.
Nagrinėjamu atveju nesutiktina su pareiškėjo teigimu, kad atsakovė netinkamai nustatė pareiškėjo darbingumo lygį. Byloje nustatyta, kad vertinant bazinį darbingumo lygį dėl asmeniui nustatytų diagnozių pagal Tarptautinio ligų klasifikatoriaus – 10 Australijos modifikacijos (toliau – TLK-10-AM) kodus H47.2 (Regos nervo atrofija), H35.8 (Kitos patikslintos tinklainės ligos) ir H25.9 (Senatvinė katarakta, nepatikslinta), buvo vadovautasi Kriterijų aprašo 1 priedo III dalies 28.3 papunkčiu, kuris taikomas dėl abiejų akių regėjimo funkcijų sumažėjimo, kuomet geriau matančios akies regėjimo aštrumas su korekcija yra nuo 0,4 iki 0,5. Nustatyta 50 proc. bazinio darbingumo vertė (vienintelė galima vertė) ir taikytas šis kriterijus, nes asmeniui yra diagnozuota abipusė regos nervo subatrofija, epiretininė membrana, kataraktos įtarimas, kai abiejų akių regos aštrumas su korekcija – 0,5. Patvirtinta 2017-10-09 siuntimo į NDNT Nr. 17-45 ir 2017-06-07 oftalmologo konsultacijos duomenimis. Taigi darytina išvada, kad pareiškėjo darbingumo lygio vertinimas buvo atliktas tinkamai, remiantis objektyviais duomenimis. Teismų praktikoje pripažįstama, jog nagrinėdamas ginčus dėl darbingumo lygio nustatymo teismas sprendžia tik teisės klausimus ir jam nesuteikta kompetencija spręsti medicininių ir darbingumo lygio nustatymo (klasifikavimo) klausimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-04-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A146–328/2012).
Teismas nesutinka su pareiškėju, kad jam turėjo būti nustatomas ne mažesnis kaip 35 proc. darbingumo lygis, kadangi minėtas sveikatos funkcinis sutrikimas yra vertinamas vadovaujantis Kriterijų aprašo 1 priedo kriterijais, kurie yra įvertinti konkrečiomis bazinio darbingumo lygio vertėmis ir kurios negali būti koreguojamos ar kitaip keičiamos. Tokio pobūdžio sveikatos funkcijos sutrikimas mažesne 40 proc. bazinio darbingumo verte, kaip ir vertinant darbingumo lygį ankstesniu periodu, įvertinamas tuomet, kai atitinka Kriterijų aprašo 1-o priedo III dalies 28.2 papunktį, kuris taikomas kuomet geriau matančios akies regėjimo aštrumas su korekcija yra nuo 0,2 iki 0,3. Kadangi tokio sunkumo sveikatos funkcinis sutrikimas ginčo laikotarpiu pareiškėjui nėra diagnozuotas, pastarasis kriterijus pritaikytas negali būti.
Įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, kad atsakovė nėra sveikatos priežiūros įstaiga ir neatlieka asmenų išsamios medicininės apžiūros dėl sveikatos būklės ištyrimo. NDNT yra viešojo administravimo įstaiga, kurios funkcija – priimti sprendimą dėl asmens darbingumo lygio, vadovaujantis jai pateiktais dokumentais. NDNT nurodė, kad nustatant pareiškėjo darbingumo lygį buvo įvertinti siuntimo į NDNT, ligos istorijos, papildomų medicininių tyrimų duomenys, specialistų ir konsultantų (neurologų) išvados duomenys. Tai atitinka Įstatymo 20 straipsnio 6 dalies, Tvarkos aprašo ir Kriterijų aprašo reikalavimus. Teismas, remdamasis siuntime ir gydytojų specialistų aprašyta pareiškėjo sveikatos būkle, diagnozuotais organizmo sutrikimais, neturi pagrindo abejoti specialų išsilavinimą ir specialių žinių turinčių NDNT specialistų atliktu pareiškėjo darbingumo lygio įvertinimu. Be to, pareiškėjas skunde nepateikė konkrečių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, kurie patvirtintų tai, kad vertinant jo darbingumo lygį turėtų būti taikomi mažesnes bazinio darbingumo vertes atitinkantys Kriterijų aprašo punktai; nepateikė argumentų dėl asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyno užpildymo netinkamumo.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad NDNT ginčijamu sprendimu pagrįstai ir motyvuotai pareiškėjo bazinio darbingumo vertę nustatė 50 procentų, pritaikė įtakos koeficientą asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno balus prilygino koeficientui 1 bei nustatė pareiškėjui 50 procentų darbingumo lygį.
Pareiškėjo teigimu, Komisija turėjo kreiptis dėl pakartotinio pareiškėjo akių sveikatos būklės vertinimo, tačiau to nepadarė. Teismas su tokiais pareiškėjo argumentais nesutinka, nes, kaip teisingai pažymėjo atsakovė, darbingumo lygio vertinimo tvarką reglamentuojančios teisės normoj NDNT numato pareigą tik esant reikalui kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurios gydytojas išdavė siuntimą, dėl galimybės susipažinti su asmens ambulatorinėje kortelėje (forma 025/a) esančia medicinine informacija ir (ar) dėl papildomų medicininių dokumentų (informacijos) pateikimo, į kitas įstaigas ar institucijas dėl papildomų dokumentų (informacijos) pateikimo, tik jeigu gauti medicininiai ar kiti dokumentai yra neišsamūs ar jų nepakanka, o šiuo atveju objektyvios būtinybės patikslinti turimus medicininius duomenis nebuvo.
Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, daro išvadą, kad ginčijami sprendimai dėl pareiškėjo darbingumo lygio vertinimo priimti laikantis teisės aktais nustatytų pagrindinių procedūrų ir taisyklių, įvertintos visos aplinkybės, sprendimai pagrįsti teisės aktais, buvo atsižvelgta į pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, sprendimai priimti pagal kompetenciją, savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, t. y. NDNT vykdė teisės aktais jai priskirtas funkcijas, veikė taip, kaip turėjo veikti viešojo administravimo subjektas, skundžiamu sprendimu nustatydama pareiškėjui 50 procentų darbingumo lygį, laikėsi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos, Komisija, palikdama nepakeistą NDNT sprendimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, taigi NDNT ir Komisijos ginčijami sprendimai paliekami nepakeisti.
Teismui netenkinus pareiškėjo skundo dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo, nėra pagrindo įpareigoti NDNT atlikti pakartotinį tyrimą dėl pareiškėjo darbingumo lygio vertinimo. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pasikeitus asmens sveikatos būklei (kai diagnozuoti nauji funkciniai sutrikimai), pareiškėjas gali kreiptis į NDNT iš naujo dėl darbingumo lygio nustatymo ir, kartu su prašymu, pristatyti visus darbingumo lygio nustatymui reikalingus dokumentus, nurodytus Tvarkos aprašo 8, 9 ir 10 punktuose (gydančiojo gydytojo užpildytą siuntimą į NDNT, medicininių tyrimų išrašus ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.