Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Justas Namavičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. D. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 22 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti A. D. 2025 m. rugsėjo 16 d. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 15 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė.

1. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje (toliau – Generalinė prokuratūra) gautas A. D. pareiškimas pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnį ir 228 straipsnį, taip pat atnaujinti ikiteisminį tyrimą dėl mažamečių vaikų prievartavimo.

2. Generalinės prokuratūros prokuroro Redo Savicko 2023 m. balandžio 27 d. raštu Nr. 17.2.-1387 A. D. pareiškimas paliktas nenagrinėtas. Rašte prokuroras nurodė, kad A. D. nėra proceso dalyvis, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK) 217 straipsnyje, turintis teisę skųsti prokuroro priimtus ir teismo patikrintus sprendimus, taip pat nėra proceso dalyvis, numatytas BPK 445 ir 446 straipsniuose, turintis teisę paduoti pareiškimą prokurorui prašant atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Dėl prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą rašte nurodoma, jog pareiškėjo prašymas yra grįstas tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir samprotavimais, tačiau ne faktiniais duomenimis dėl galimos nusikalstamos veikos. Todėl toks pareiškimas nesuteikia pagrindo priimti procesinį sprendimą – nutarimą.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi atmestas A. D. skundas dėl Generalinės prokuratūros prokuroro Redo Savicko 2023 m. balandžio 27 d. rašto Nr. 17.2-1387.

4. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 15 d. nutartimi atmestas A. D. skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutarties. Teismas rezoliucinėje dalyje nurodė, kad nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

5. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 22 d. nutartimi atsisakyta priimti A. D. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 15 d. nutarties. Teismas konstatavo, kad BPK nesuteikia išimtinės teisės skųsti neskundžiamą apygardos teismo nutartį, t. y. nenustato jokios specialios apskundimo tvarkos tiems atvejams, kai apygardos teismas, išnagrinėjęs skundą BPK X dalyje nustatyta tvarka, priima neskundžiamą nutartį.

II. Skundo aukštesniajam teismui esmė.

6. A. D. skundu prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 22 d. nutartį; 2) įpareigoti Vilniaus apygardos teismą priimti ir išnagrinėti skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 15 d. nutarties iš esmės; 3) konstatuoti, kad atsisakymas priimti skundą pažeidė pareiškėjo teisę į veiksmingą gynybą ir teisingą procesą.

6.1 Pareiškėjas nurodo, kad teismas, atsisakęs priimti skundą, paliko jį be jokios vidaus gynybos priemonės. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 15 d. nutartyje nepasisakė dėl esminių argumentų, taip pažeidė teismo pareigą užtikrinti teisę į teisingą procesą. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 22 d. nutartimi konstatuota, kad skundas nepriimtinas dėl formalios neskundžiamumo taisyklės. Tokia praktika sudaro sąlygas teismui piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, nes jo sprendimai tampa visiškai nekontroliuojami. Nors BPK 442 straipsnio 2 dalis numato apygardos teismų nutarčių galutinumą, ši nuostata turi būti aiškinama taip, kad nepažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 30 straipsnio ir tarptautinių įsipareigojimų.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados.

A. D. skundas atmetamas.

7. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su bylos medžiaga ir skundo argumentais, konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 15 d. nutartis yra galutinė ir neskundžiama, todėl apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 22 d. nutartimi pagrįstai atsisakė priimti A. D. skundą.

8. Pagal BPK 440 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo teisme dalyviai turi teisę paduoti aukštesniajam teismui skundus dėl žemesniojo teismo nutarties, jeigu mano, kad žemesniojo teismo nutartimi pažeistos jų teisės ir teisėti interesai. Pagal BPK 440 straipsnio 2 dalį skundas dėl apylinkės teismo nutarties paduodamas apygardos teismui, dėl apygardos teismo nutarties – Lietuvos apeliaciniam teismui per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos. Pagal BPK 442 straipsnio 2 dalį apygardos teismo ar Lietuvos apeliacinio teismo nutartis dėl skundo įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Tai reiškia, kad skundą dėl apylinkės teismo nutarties BPK X dalyje nustatyta tvarka išnagrinėjus apygardos teisme, šio aukštesniojo teismo sprendimas yra neskundžiamas.

9. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas, kaip aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo A. D. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutarties, priėmė galutinę ir neskundžiamą 2025 m. rugsėjo 15 d. nutartį. Pagal jau aptartą BPK reglamentavimą, skundą dėl apylinkės teismo nutarties BPK X dalyje nustatyta tvarka išnagrinėjus apygardos teisme, šio aukštesniojo teismo sprendimas yra neskundžiamas. Todėl apygardos teismas pagrįstai atsisakė priimti A. D. skundą Lietuvos apeliaciniam teismui.

10. Teismas pažymi, kad pagal Konstitucijos 109 straipsnį teismas ir teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo. Šie principai, be kita ko, reiškia, kad procesinių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti patikrintas tik teisės aktais reglamentuota procesine tvarka. Nei Lietuvos apeliacinis teismas, nei joks kitas teismas neturi teisės priimti ir išnagrinėti proceso dalyvio skundą ar prašymą kitokia nei BPK nustatyta tvarka. Priešingu atveju, visais atvejais bet kuris proceso dalyvis, nesutikdamas su teismo priimtu galutiniu ir neskundžiamu sprendimu, galėtų jį neribotai skųsti (nesvarbu, ar tai tam tikras tarpinis procesinis sprendimas atskiru klausimu, ar baigiamasis teismo aktas). Konstitucinė teisingumo vykdymo ir bendrosios kompetencijos teismų sistemos samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytų procesinių bei kitų reikalavimų ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų. Taigi kiekvienas tam tikros instancijos bendrosios kompetencijos teismas privalo pagal įstatymus vykdyti būtent tas funkcijas, kurios yra įstatymu priskirtos tos instancijos bendrosios kompetencijos teismams.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 439 straipsniu, 440 straipsnio 2 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. D. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 22 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.