Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), dirbantis E. Š. ūkyje, traktorininku, neteistas, administracine tvarka nebaustas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. V. 2015 m. spalio 8 d., apie 23 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, prie antros laiptinės, dėl asmeninio pykčio – nepasitikėjimo ir pavydo, tyčia vieną kartą ranka sudavė B. B. į kairės akies sritį, nukentėjusiajai nukritus bei atsitrenkus galva į namo sieną, padarė kraujosruvą dešinės ausies būgnelyje ir pakauškaulio kairės pusės šoninės dalies bei žvyno lūžį, taip dėl kaukolės pamato lūžio sunkiai sutrikdė nukentėjusiosios B. B. sveikatą.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. V. nurodė, kad 2015-10-08 apie 23.00 val. jis su savo draugu Ž. P. stovėjo ir kalbėjosi prie namo (duomenys neskelbtini), kuris yra šalia tėvo draugės B. B. namo. Pamatė kaip prie B. B. namo dviračiu privažiavo tėvas E. V.. Su Ž. P. nuėjo prie jo ir netrukus pamatė ateinančią B. B.. Kai ji priėjo, jo tėvas E. V. su ja pasisveikino, pavadindamas ją lygtais „B.“ ar panašiai. B. B. jo paklausė „ko tu čia nori?“, tada E. V. ją delnu pastūmė ar į petį, ar į veidą, to gerai neprisimena, ir B. B. nukrito. Ji krito aukštielninka ir stipriai trenkėsi pakaušiu į bordiūrą. E. V. pradėjo jos atsiprašinėti. Jis su savo draugu B. B. pakėlė ir ją pasodino ant bordiūro. Kodėl E. V. taip tuo metu elgėsi, jis nežino, jis šaukė ant savo tėvo E. V., klausdamas jo, kodėl taip elgiasi. Tėvas nieko nesakė, jis tik atsiprašinėjo B. B.. E. V. buvo blaivus. B. B. pasidarė bloga, ji sėdėdama ant bordiūro pradėjo vemti. Jis nubėgo iki savo mamos namų ir iš ten atnešęs stiklainį vandens, davė B. B. atsigerti. Norėjo iškviesti greitąją med. pagalbą, bet B. B. prašė, kad jis nekviestų. Po to jis su draugu parvedė B. B. į jos butą. E. V. ėjo jiems iš paskos. B. B. vedant į namus, juto jai iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, tačiau ji neatrodė girta, nesvirduliavo, kalbėjo aiškiai. Kai B. B. su draugu parvedė į namus, jo tėvas E. V. pasakė, kad liks nakčiai pas ją. Jis su Ž. P. išėjo iš B. B. buto. Anksčiau nėra matęs, kad tėvas su B. B. būtų baręsis, o juo labiau mušęsis (75–76 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Ž. P. nurodė, kad 2015-10-08 apie 23.00 val. jis su savo draugu E. V. stovėjo ir kalbėjosi (duomenys neskelbtini) prie namo. Pamatė, kaip pro juos dviračiu pravažiavo E. V. tėvas E. V.. Jis nuvažiavo prie šalia esančio namo, kuriame gyveno jo draugė B. B. ir tuo pat metu prie namo atėjo B. B.. Jis su E. V. nuėjo link jų, einant girdėjo, kad jie abu apsižodžiavo, o po to E. V. pastūmė B. B.. Kiek jis matė, E. V. ją pastūmė, jai netrenkė. Kai E. V. ją pastūmė, ji krito ir trenkėsi galva į namo kampą, o po to nukrito ant pilvo. Jis su E. V. B. B. pakėlė ir pasodino ant betoninio bortelio prie namo laiptinės, jai pasidarė bloga, ji pradėjo vemti. Kodėl tarp jų kilo konfliktas jis nežino. E. V. stovėjo ir jos atsiprašinėjo. Kai jai pasidarė geriau, jis su E. V. nuvedė B. B. prie jos buto. Ji traukė kažką iš kišenės ir išmetė savo mobiliojo ryšio telefoną, E. V. jį pakėlė. B. B. sakė, kad ji nieko negirdi. Ji prie buto durų pradėjo šaukti ant E. V., nenorėjo, kad jis eitų pas ją į butą, bet jis sakė, kad nori su ja pasikalbėti, todėl Ž. P. su E. V. juos palikę išėjo. Po kurio laiko grįžo, Jiems E. V. sakė, kad liks pas ją namuose, kad jeigu jai būtų blogai, kad galėtų paskambinti į greitąją med. pagalbą (78–79 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo E. V. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog jis 2015 m. spalio 8 d., apie 23 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, dėl asmeninio pykčio – nepasitikėjimo ir pavydo, tyčia vieną kartą ranka sudavė B. B. į kairės akies sritį, nukentėjusiajai nukritus bei atsitrenkus galva į namo sieną, padarė kraujosruvą dešinės ausies būgnelyje ir pakauškaulio kairės pusės šoninės dalies bei žvyno lūžį, taip dėl kaukolės pamato lūžio sunkiai sutrikdė nukentėjusiosios B. B. sveikatą, yra surinkta pakankamai.

Kaltinamasis jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybių neneigia, kaltu prisipažino visiškai patvirtindamas aplinkybes, kad 2015 m. spalio 8 d., apie 23 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, dėl pavydo ir asmeninio pykčio ranka sudavė smūgį B. B. į akį, dėl ko ji pagriuvo ir smarkiai susitrenkė galvą, nugarą. Kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina ir rašytiniuose įrodymuose esantys duomenys, tai yra įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotos įvykio vietos – (duomenys neskelbtini) namo vaizdas, įvykio vietoje, prie namo antros laiptinės ant grindinio užfiksuota rudos spalvos, galimai kraujo, dėmė; Specialisto išvadoje Nr. G 1771/15(04) nurodyta, kad B. B. padaryta poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke, kraujosruva dešinės ausies būgnelyje, pakauškaulio kairės pusės šoninės dalies bei žvyno lūžis. Nustatyti sužalojimai, išskyrus poodinę kraujosruvą kairės akies apatiniame voke, padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir/ar paviršiai. Poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke padaryta kontaktuojant su kietu buku daiktu. B. B. nustatytas kūno sužalojimai padaryti 3 trauminių poveikių metu. B. B. nustatyti kūno sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę 2015-10-09. Neatmetama galimybė, kad B. B. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis įvykio aplinkybėmis ir laiku. B. B. nustatyti kūno sužalojimai visumoje, pagal SSMNT 6.6.1 punktą dėl kaukolės pamato lūžio, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu; Papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG 203/2016(04) nurodyta, kad poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke B. B. galėjo būti padaryta tiesioginio trauminio poveikio metu kontaktuojant su kietu buku daiktu. Neatmetama galimybė, kad vertinant kiekvieną sužalojimą atskirai, B. B. nustatyta kraujosruva dešinės ausies būgnelyje ir pakauškaulio kairės pusės šoninės dalies bei žvyno lūžis galėjo būti padaryti ir griuvimo metu; Nukentėjusiosios B. B. ir kaltinamojo E. V. parodymų patikrinimo įvykio vietoje protokoluose užfiksuotos analogiškos konflikto kilimo ir sužalojimo aplinkybės. Kaltinamojo nurodytos faktinės aplinkybės ir rašytiniuose įrodymuose esantys duomenys iš esmės yra sutampantys ir su ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiosios B. B., liudytojų V. B., Ž. B., E. V., Ž. P. parodymais. Aptarti įrodymai yra vieni kitus papildantys ir esminių prieštaravimų juose nenustatyta.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir kilusias pasekmes E. V. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį. Veika padaryta tiesiogine neapibrėžta tyčia, nes kaltinamasis suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad dėl naudojamo smurto nukentėjusiajam gali būti sukeltas tiek fizinis skausmas arba padaryti įvairaus masto sveikatos sutrikdymai, šių padarinių nedetalizavo ir vienodai norėjo bet kurio iš jų atsiradimo.

Kaltinamojo E. V. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių išnagrinėjus baudžiamąją bylą nenustatyta.

Kaltinamojo E. V. padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str.). Už šį nusikaltimą nustatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki dešimties metų. Sąlygų ir aplinkybių, leidžiančių kaltinamajam taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio ar 62 straipsnio nuostatas, visumos nėra, t. y. skirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje, negalima.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis E. V., veikdamas tyčia, padarė vieną sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 5 d.), nusikalto būdamas neteistu (1 t., 114 b.l.), dirba ūkininko E. Š. ūkyje traktorininku (188 b. l.), charakterizuojamas teigiamai (189 b. l.), administracine tvarka nebaustas (82 b. l.), nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei siekdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus E. V. už padarytą nusikaltimą, vienintelę sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės rušies vidurkis. Vadovaujantis BK 64¹ nuostatomis paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Įvertindamas tai, jog E. V. teisiamas pirmą kartą, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl jos nuoširdžiai gailisi, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių bei byloje nėra duomenų, kurie charakterizuotų E. V. itin neigiamai, teismas mano, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti ir E. V. taikant BK 75 straipsnio nuostatas, t.y. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant bei paskiriant tokias baudžiamojo poveikio priemones (BK 67 straipsnis) ir (ar) įpareigojimus (BK 75 straipsnio 2 dalis), kurios užtikrintų ne tik nukentėjusiosios (civilinės ieškovės) pažeistų teisių interesų atkūrimą, bet ir padėtų siekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų: nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti, kad nedarytų naujų nusikalstamų veikų, o taip pat užtikrinti teisingumo principo realizavimą (BK 67 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjusioji B. B. pareiškė civilinį ieškinį ir prašė iš kaltinamojo E. V. jai priteisti 1514 Eur turtinės ir 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (163–164 b. l.).

Kaltinamasis sutiko atlyginti nukentėjusiajai 1514 Eur turtinę žalą, kadangi civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas dokumentais (165–175 b. l.), ši žala neatlyginta, todėl priteistina iš kaltinamojo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių atkūrimą, taip pat į socialinio teisingumo atkūrimą. Piniginis atlygis - ne restitucija, o kompensacija, kuria siekiama sukelti teigiamas emocijas asmens fizinėje ir psichinėje sferose. Pinigų dėka asmuo įgauna galimybę neutralizuoti savo skausminius pojūčius, užsimiršti, užsiimti veikla, kuri leistų negalvoti apie patirtą pažeidimą, padarinius, suteiktų teigiamų emocijų. Kompensacija siekiama sudaryti materialias prielaidas pažeistų asmeninių neturtinių vertybių atkūrimui, pakeisti kuo kitu prarastas galimybes.

Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiems, siekiama kompensacinių, socialinio teisingumo atkūrimo tikslų. Tačiau jiems sukeltas kančias ir dvasinius išgyvenimus galima įvertinti ir kompensuoti tik sąlygiškai.

Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Bylos faktinės aplinkybės įrodo, kad nukentėjusiajai B. B. dėl neteisėtų kaltinamojo E. V. veiksmų buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas – poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke, kraujosruva dešinės ausies būgnelyje, pakauškaulio kairės pusės šoninės dalies bei žvyno lūžis. Dėl šių sužalojimų B. B. patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, gydėsi ligoninėje ir ambulatoriškai, iki šiol jaučia nusikalstamos veikos pasekmes, todėl jai turi būti atlyginta neturtinė žala. Kaltinamasis pripažįsta, kad nukentėjusiajai nusikaltimu buvo padaryta neturtinė žala, tačiau mano, kad nukentėjusioji ją įvertina per didele pinigine suma.

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą teismas taip pat atsižvelgia į teismų formuojamą praktiką panašaus pobūdžio bylose dėl sunkaus tyčinio sveikatos sutrikdymo (LAT 2K-209/2010; 2K-101-677/2015), taip pat ir į kaltinamojo turtinę padėtį. Nustatyta, jog kaltinamsis E. V. šiuo metu dirba, tačiau įvertinus byloje turimus duomenis, jo turtinė padėtis nėra gera. Todėl įvertindamas išdėstytas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, siekdamas nukentėjusiosios B. B. ir kaltinamojo E. V. interesų pusiausvyros, atsižvelgdamas į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, teismas mažina reikalaujamos atlyginti neturtinės žalos dydį ir kaltinamojo E. V. nusikalstama veika nukentėjusiajai B. B. padarytą neturtinę žalą įvertina 15 000 Eur.

2016-02-22 priimtu nutarimu Šiaulių teritorinė ligonių kasa baudžiamojoje byloje pripažinta civiliniu ieškovu 587,25 eurų sumai (58–65 b. l.).

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, jog nukentėjusiajai B. B. kaltinamojo E. V. tyčiniais veiksmais buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusioji dėl nusikalstamų pobūdžio veiksmų prieš ją patyrė sužalojimus, dėl kurių buvo gydyta VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, VšĮ N. Akmenės ligoninėje, I. D. individualioje įmonėje, VšĮ Mažeikių ligoninėje, jos gydymo išlaidos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui sudaro 587,25 Eur, ką patvirtina byloje pateikti dokumentai (60–61 b. l.), kaltinamasis E. V. ieškinį pripažįsta visiškai, todėl pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį (126–127 b. l.), kuriuo prašo iš E. V. priteisti 715 Eur už B. B. išmokėtą ligos pašalpą laikotarpiu nuo 2015-10-11 iki 2016-02-01. Kadangi civilinis ieškinys pagrįstas rašytiniais įrodymais (128–131 b. l.), E. V. ieškinį pripažįsta visiškai, todėl jis tenkintinas visiškai (CK 6.290 str.).

Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė pažymą Nr. (2.19)NTP-7-6671 dėl 158,92 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš kaltinamojo E. V. valstybei už nukentėjusiajai B. B. suteiktą teisinę pagalbą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, taip pat nukentėjusiojo turėtas išlaidas dėl advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugų apmokėjimo. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Kaltinamasis E. V. šiuo metu dirba, todėl, teismo vertinimu, jo turtinė padėtis nėra tokia sunki, kad jis neprivalėtų valstybei atlyginti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas patirtas atstovaujant nukentėjusiąją, todėl jos iš kaltinamojo priteistinos.

Kaltinamajam E. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 3 (trims) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, E. V. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės atėmimą 2 (dviems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviem) metams ir E. V. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį paskirti pareigas:

tęsti darbą arba visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti registruotam darbo biržoje;neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, E. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti kaltinamąjį per 2 (dvejus) metus atlyginti nukentėjusiajai B. B. padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

B. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti iš E. V. 1514 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus keturiolika eurų) turtinės žalos atlyginimui ir 15000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimui.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti Valstybinei ligonių kasai žalos atlyginimui iš E. V. 587,25 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 25 ct).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš E. V. 715 Eur (septynis šimtus penkiolika eurų) žalos atlyginimui.

Priteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas patirtas atstovaujant nukentėjusiąją B. B. – 158,92 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt aštuonis eurus 92 ct) iš E. V..

E. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Akmenės rajono apylinkės teismą.