Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Inga Liubinienė, sekretoriaujant Gailinai Jankauskienei, dalyvaujant pareiškėjoms B. M., I. K., D. S., V. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų B. M., I. K., D. S., V. K. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Prienų rajono savivaldybės administracijai dėl valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotų asmenų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Prienų rajono savivaldybės administracijos atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą informuoti tinkamai (b.l. 77, 78), neprašė bylos nagrinėjimą atidėti, todėl byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Juridinę reikšmę turintis pastato valdymo nuosavybes teise faktas nustatinėjamas teismine tvarka, jo įrodinėjimo procesas vyksta CPK nustatyta tvarka (CPK 176 straipsnio 2 dalis). CPK 177 straipsnio 1 dalis įtvirtinta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Šie duomenys nustatomi visomis CPK 177 straipsnio 2-3 dalyse nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis. Toks faktas gali būti nustatomas tiek įrodžius nuosavybės teisės įgijimo pagrindą, tiek ir patį valdymo nuosavybės teise faktą. Pastato valdymo nuosavybės teise faktas gali būti nustatomas, jei yra šios sąlygos: 1) pareiškėjas buvo įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu įgijęs nuosavybės teisę, 2) pareiškėjas turėjo nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, tačiau jie yra dingę.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos A. T. praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, t. y. išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Lietuvos A. T. taip pat yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas konkrečioje civilinėje byloje turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2006; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004 ir kt.). Šioje byloje įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šios kategorijos bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai, todėl prielaidų darymas yra neišvengiamas. Nagrinėjamoje byloje prašomą nustatyti pastato valdymo nuosavybės teise faktą pareiškėjos įrodinėjo savo paaiškinimais, rašytiniais įrodymais bei liudytojų parodymais.

Prienų rajono Leskavos žemės ūkio bendrovės 1994 m. balandžio 15 d. protokole Nr. 4, kurį iš turimo archyvo pateikė Prienų rajono savivaldybės administracijos Ūkio skyrius 2010 m. balandžio 13 d. raštu Nr. (12.10.ŪS)AR1-4-19, nurodyta, jog valdyba nutarė V. M., O. M., V. ir D. K., I. K. parduoti Kuprių galvijų fermą pajinio įnašo grąžinimui natūra, pagrindas: Leskavos žemės ūkio bendrovės valdybos posėdžių protokolai ir visuotinio bendrovės narių susirinkimo protokolai ir likvidacinės komisijos posėdžių protokolai Nr. 8 (b.l. 11). Žemės ūkio įmonės Leskava 1994 m. balandžio 29 d. važtaraščiai patvirtina, kad V. M. už 866,07 Lt pagal pajinį įnašą parduota Kuprių karvių ferma (0,40 viso pastato), O. M. už 700,00 Lt pagal pajinį įnašą parduota Kuprių karvių ferma (0,35 viso pastato) (b.l. 12), o V. K. už 186,83 Lt pajinį įnašą, paveldėtą iš V. K., D. K. už 186,83 Lt pagal pajinį įnašą, paveldėtą iš V. K., o I. K. už 186,83 Lt pagal pajinį įnašą, paveldėtą iš V. K., ir už 873,45 Lt pagal pajinį įnašą parduota Kuprių karvių ferma (b.l. 91-94). Kauno apskrities archyvo 2012 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. (10.6)V10-3105 pateiktas Prienų rajono „Dainavos“ kolūkio karvidės priestato 1963 m. gruodžio 10 priėmimo aktas (b.l. 13-14) patvirtina, kad 50 vietų karvidės priestatas priimtas naudoti. UAB „Arvima“ 2013 m. lapkričio 14 d. suformavo statinio - fermos, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), žymimos (duomenys neskelbtini), pastatytos 1963 metais, su priestatais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą (b.l. 15-25, 40, 41), užfiksuotas statinio pagrindinio pastato bendras plotas 1970,28 kv.m. Kuprių galvijų ferma, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra laisvoje valstybinėje žemėje (b.l. 26).

V. M. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 27), O. M. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 28). Pareiškėja B. M. buvo V. J. M. sutuoktinė (b.l. 33). Paveldėjimo teisės liudijimai pagal įstatymą patvirtina, kad V. M. turtą – medinį apmūrytą gyvenamąjį namą, tvartą, daržinę, malkinę ir kiemo įrengimus, esančius (duomenys neskelbtini), atstatomąją sąskaitą Lietuvos Taupomojo Banko Prienų skyriuje, piniginę kompensaciją už valstybės išperkamą žemę, žemės sklypą paveldėjo jo sūnus V. J. M. (b.l. 28, 30, 38). Į O. M. palikimą paveldėjimo byla nepradėta (b.l. 31). V. J. M. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 32), jo turtą pagal įstatymą paveldėjo B. M. (b.l. 37)

Paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą (b.l. 34) patvirtina, kad V. K., mirusio (duomenys neskelbtini), turtą – 160 Lt 64 ct pajinį įnašą Prienų rajono Leskavos žemės ūkio bendrovėje - paveldėjo jo žmona I. K. ir dukros V. K. ir D. K.. Pareiškėja D. S. yra V. K. ir I. K. dukra (b.l. 35, 36).

Liudytoja G. U. teismo posėdyje patvirtino, kad Leskavos žemės ūkio bendrovės nariai 1992-1994 metais išsipirkinėjo savo pajus. M. ir K. turėjo pajus bendrovėje, už juos įsigijo Kuprių karvių fermą, kurioje ji tuo metu dirbo vedėja. Niekas kitas fermos nevaldė, ja nesirūpino.

Taigi, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad V. ir O. M. buvo Leskavos žemės ūkio bendrovės nariai ir 1994 m. balandžio 29 d. už turėtus pajus įsigijo iš viso 0,75 dalis fermos pastato (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos B. M. vyras V. J. M., kreipdamasis į notarą, priėmė savo tėvo V. M. palikimą, tačiau į V. M. turėtą turtą – 0,40 dalį karvių fermos (duomenys neskelbtini) – paveldėjimo teisės liudijimas jam neišduotas. Paveldėjimo byla į O. M. turtą nepradėta, tačiau pareiškėja B. M., kuri paveldėjo V. J. M. turtą, turi teisinę galimybę, įrodžiusi, jog jos sutuoktinis V. J. M. priėmė O. M. palikimą, gauti ir paveldėjimo teisės į O. M. priklausiusią fermos dalį liudijimą. Taigi, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas jai gali sukelti teisines pasekmes – galimybę gauti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą į V. J. M. palikimą. Taip pat rašytiniai įrodymai – paveldėjimo teisės liudijimai, važtaraščiai - patvirtina, kad V. K., pareiškėjų D. S. ir V. K. tėvas bei I. K. vyras, turėjo Leskavos žemės ūkio bendrovės pajų, kurį po jo mirties lygiomis dalimis pagal 1994 m. gegužės 5 d. paveldėjimo teisės liudijimą paveldėjo jo tuo metu nepilnametės dukros D. S., V. K. ir žmona I. K., būtent jos – I. K. kaip pajininkė ir kaip V. K. pajinio įnašo dalies paveldėtoja bei D. S. ir V. K. kaip V. K. pajinio įnašo dalies paveldėtojos - 1994 m. balandžio 29 d. už pajinius įnašus iš Leskavos žemės ūkio bendrovės įgijo Kuprių karvių fermą. Šių pareiškėjų teismo posėdžio metu pateiktuose originaliuose važtaraščiuose įsigytos fermos dalys nenurodytos. Įvertinus pačių pareiškėjų prašymą ir tai, jog V. ir O. M. įsigytos šios fermos dalys nurodytos, t.y. 0,75 pastato, spręstina, kad pareiškėjos D. S., V. K. ir I. K. įsigijo likusią dalį, t.y. 0,25 dalis šio pastato. Tuo metu galiojusios redakcijos (nuo 1994 m. sausio 5 d.) Žemės ūkio bendrovių įstatymo 20 straipsnio 3 dalis nustatė, kad narys visais atvejais turi teisę gauti, o bendrovė privalo išmokėti pinigais ar natūra jam priklausantį pajų. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustatė žemės ūkio bendrovės teisę savo turtą parduoti, nuomoti, įkeisti ar kitaip disponuoti, o 24 straipsnio 3 dalis nustatė, kad bendrovės valdyba kaip vykdomasis organas vadovauja gamybinei ir komercinei veiklai, tvarko bendrovės reikalus narių susirinkimo ir bendrovės įstatų nustatyta tvarka, būtent valdyba, remiantis šio įstatymo 30 straipsnio 2 dalimi, likviduoja bendrovę. Taigi, nėra jokio pagrindo netikėti pareiškėjų pateiktais važtaraščiais ir Leskavos žemės ūkio bendrovės valdybos 1994 m. balandžio 15 d. protokole Nr. 4 užfiksuotu nutarimu V. M., O. M., V. ir D. K., I. K. parduoti Kuprių galvijų fermą pajinio įnašo grąžinimui natūra, kurie patvirtina, jog O. M. ir V. M. bei pareiškėjos V. K., D. S. ir I. K. pirkimo-pardavimo sandorio pagrindu buvo įgiję nuosavybės teisę į Leskavos žemės ūkio bendrovės galvijų fermą (duomenys neskelbtini). Kaip jau minėta, pareiškėjos neturi pirkimo-pardavimo sandorį patvirtinančios sutarties, kuri pagal tuo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 43 straipsnio 1 punkto nuostatas privalėjo būti rašytinės formos. Prienų rajono savivaldybės administracijos Ūkio skyriaus archyve tokie duomenys taip pat nerasti. Taigi, pripažintina, jog nėra išlikusių dokumentų, patvirtinančių prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Tiek pareiškėjos, tiek teismo apklausta liudytoja G. U. patvirtino, jog atitinkamomis dalimis įsigiję karvių fermą (duomenys neskelbtini), O. M. ir V. M. bei pareiškėjos V. K., D. S. ir I. K. ją valdė nuosavybės teise.

Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, darytina išvada, jog O. M. ir V. M. nuosavybės teise valdė ¾ dalis fermų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane žymimų (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), I. K., V. K., D. S. nuosavybės teise valdo ¼ dalį fermų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane žymimų (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėjos negali, todėl žemės valdymo nuosavybės teise faktas nustatytinas teismine tvarka.

Iš pareiškėjų B. M., D. S., V. K. ir I. K. priteistina po 13,22 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdė ¾ dalis fermų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane žymimų (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. S. (asmens kodas. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdo ¼ dalį fermų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane žymimų (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Iš pareiškėjų B. M., D. S., V. K. ir I. K. priteisti po 13,22 Lt (trylika litų 22 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.