- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-14
- Bylos Nr.
- e2A-953-569/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-01024-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Valantienė, Lina Muchtarovienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „BnP Finance“
- Atsakovas
- E. T.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „BnP Finance“ apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės BnP Finance ieškinį atsakovui E. T. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) BnP Finance pateikė ieškinį atsakovui E. T. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 4 465,38 Eur negrąžinto kredito, 4 017,37 Eur kredito mokesčio, 9,63 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 191,00 Eur žyminį mokestį ir 121,00 Eur išlaidas, patirtas už procesinių dokumentų parengimą teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Raseinių rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – iš atsakovo E. T. priteisė ieškovės BnP Finance, AB naudai 4 465,38 Eur negrąžinto kredito, 1 120,53 Eur kredito mokesčio, 9,63 Eur palūkanų po kredito grąžinimo termino, 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2017-06-02 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 205,58 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusią ieškinio dalį atmetė.
3. Teismas vertino, kad ieškovė įrodė ir pagrįstai apskaičiavo skolos dydį, todėl ieškovės reikalavimą dėl 4 465,38 Eur negrąžinto kredito dalies tenkino.
4. Teismas kredito mokestį vertintino kaip pelno palūkanas. Teismas vertino, kad ieškovė nepagrįstai prašo priteisti kredito mokesčio sumą už laikotarpį iki 2020-12-24. Visas kredito mokestis galėtų būti reikalaujamas tuo atveju, jeigu kreditu būtų naudotasi visą sutarties laikotarpį. Nutraukus sutartį, atsakovas neturėjo galimybės paskolintų lėšų naudoti bei grąžinti per keturių metų laikotarpį, kuomet ir būtų sumokėtas visas 48 mėnesių kredito mokestis. Teismas vertino, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad visa kredito suma nebus grąžinta iki 2020-12-24 ir tuo pagrindu priteisti visą iki šios datos paskaičiuotą palūkanų sumą.
5. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju teismas ieškinį tenkino iš dalies, todėl ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai patenkintai ieškinio daliai, t. y. 65,89 proc.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
6. Apeliaciniu skundu ieškovė BnP Finance, AB prašo pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo dalį dėl kredito mokesčio ir priteisti apeliantei 2 896,84 Eur kredito mokesčio (mokėjimo palūkanų); sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas: 191 Eur žyminio mokesčio ir 121 už ieškinio parengimą; priteisti apeliantei iš atsakovo, E. T. 68 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą; kitą Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas už suteiktą kreditą turėjo iš viso sumokėti 1 120,53 Eur kredito mokesčio. Atsakovas sutartimi įsipareigojo ne tik apeliantei grąžinti suteiktą 4 465,38 Eur vartojimo kreditą, bet ir sumokėti 4 017,66 Eur kredito mokestį (mokėjimo palūkanas). Aplinkybė, kad sutartis buvo nutraukta, šaliai tinkamai nevykdant įsipareigojimų, nesulaukus sutarties pasibaigimo termino, neduoda pagrindo mažinti sutartinių palūkanų, perskaičiuojant ir priteisiant jas tik už laikotarpį iki sutarties nutraukimo, kadangi paskolintais pinigais šalis naudojasi iki šiol.
6.2. Teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo ir sumažino sumokėtas bylinėjimosi išlaidas nuo 312 Eur iki 205,58 Eur.
7. Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negautas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Byloje kilo ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių kredito mokesčio dydžio (mokėjimo palūkanų) priteisimo klausimą. Apeliaciniu skundu ieškovė ginčija teismo procesinio sprendimo dalis dėl priteistos kredito mokesčio sumos ir bylinėjimosi išlaidų dydžio.
9. Iš bylos duomenų matyti, kad šalys 2016-11-24 sudarė vartojimo kredito išdavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė atsakovui refinansavo jo turėtus finansinius įsipareigojimus 4465,38 Eur sumai. Atsakovas E. T. įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti 4017,66 Eur kredito mokestį iki 2020-12-24, 48 mėnesinėmis įmokomis po 176,73 Eur. 2017-03-28 ieškovė siuntė atsakovui raginimą susimokėti įsiskolinimą. Atsakovui toliau nevykdant sutartinių įsipareigojimų, ieškovė 2017‑04-13 pranešimu informavo atsakovą apie vartojimo kredito sutarties nutraukimą, kuriame nurodyta, kad ieškovės ir atsakovo sudaryta vartojimo kredito sutartis nutrauktina ir nutraukimas įsigalios 2017-04-29, tuo atveju jei atsakovas per nustatytą terminą nepadengs susidariusio įsiskolinimo. Atsakovas pranešime nurodytos sumos nesumokėjo, dėl ko sutartis laikoma nutraukta. Iš 2017-05-09 palūkanų skaičiavimo lentelės matyti, kad ieškovė atsakovui paskaičiavo 9,63 Eur palūkanų kaip atlyginimą už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito grąžinimo termino pasibaigimo iki kreipimosi į teismą dienos. Byloje duomenų, jog atsakovas įsiskolinimą padengė.
10. Byloje nėra ginčo, kad šalių sudarytoje vartojimo kredito sutartyje numatytas 4017,66 Eur kredito mokestis yra mokėjimo palūkanos. Kasacinio teismo praktikoje mokėjimo, pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti nustatytos tiek CK normose (pvz., CK 6.872, 6.896 ir kt.), tiek ir specialiuose įstatymuose (pvz., Vartojimo kredito įstatyme).
11. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovas už suteiktą kreditą turėjo iš viso sumokėti 1 120,53 Eur kredito mokesčio. Apeliantės teigimu atsakovas sutartimi įsipareigojo apeliantei grąžinti ne tik suteiktą 4 465,38 Eur vartojimo kreditą, bet ir sumokėti 4 017,66 Eur kredito mokestį (mokėjimo palūkanas), o aplinkybė, kad sutartis buvo nutraukta, šaliai tinkamai nevykdant įsipareigojimų anksčiau numatyto termino, neduoda pagrindo mažinti sutartinių palūkanų, perskaičiuojant ir priteisiant jas tik už laikotarpį iki sutarties nutraukimo, kadangi paskolintais pinigais šalis naudojasi iki šiol. Tačiau teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais nesutinka.
12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys 2016 m. lapkričio 24 d. sudarė vartojimo kredito sutartį. Pagal vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) specialiąsias sąlygas atsakovui buvo suteiktas 4465,38 Eur kreditas 48 mėnesių laikotarpiui iki 2020-11-24 su 36 proc. metinių palūkanų norma. Pagal šios sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punktą šalys susitarė, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Pagal bendrųjų sąlygų 1.8 punktą bendra vartojimo kredito kaina (vartojimo kredito mokestis) – tai visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuri apskaičiuojama preziumuojant, kad vartojimo kredito gavėjas visas iš šios sutarties kylančias prievoles vykdys laiku bei tinkamai ir neapima palūkanų, kurias vartojimo kredito gavėjas moka vartojimo kredito davėjui už pradelstą laikotarpį. Pagal bendrųjų sąlygų 1.11 punktą grąžintina suma (bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma) – vartojimo kredito ir bendros vartojimo kredito kainos suma, kurią klientas privalo būti sumokėjęs bendrovei pasibaigus vartojimo kredito terminui, ji apskaičiuojama preziumuojant, kad vartojimo kredito gavėjas visas iš šios sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai.
13. Šiuo atveju kredito sutartis buvo nutraukta anksčiau laiko, nepasibaigus kredito sutarties terminui, kuriam atitinkamai buvo paskaičiuotos mokėjimo palūkanos. Sutiktina su apeliante, kad sutarties nutraukimas neturi įtakos sutarties sąlygų galiojimui, jeigu jos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (CK 6.222 straipsnio 3 dalis). Tačiau sistemiškai aiškinant paminėtas šalių sutarties sąlygas matyti, kad atsakovas turi pareigą grąžinti 4465,38 Eur dydžio kredito mokestį tik pasibaigus sutarties terminui – 2020-11-24, todėl, nutraukus sutartį, ši sąlyga nebegalioja. Jei sutartis nutraukiama anksčiau numatyto termino, lieka galioti tarp šalių sudarytos sutarties 6.1 punkte numatyta sąlyga, pagal kurią atsakovui išlieka pareiga mokėti mokėjimo palūkanas iki visiško skolos sumokėjimo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė mokėjimo palūkanas tvirta suma iki sprendimo priėmimo datos, kadangi neturėjo duomenų apie kredito grąžinimą iki sprendimo priėmimo datos ieškovei.
14. Ieškovė skundė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, prašė priteisti jas pilna apimtimi, patenkinus jos reikalavimą priteisti visą kredito mokestį. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei tik dalį kredito mokesčio. CPK 93 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, pagrįstai ieškovei priteisė bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, todėl apelianto argumentai dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio yra teisiškai nepagrįsti.
15. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas ir įvertino bylos aplinkybes bei įrodymus, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 22d. sprendimas paliekamas nepakeistas (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
16. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos patirto bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme jai nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.