Alytaus apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Kaupės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje V. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pradinio išsilavinimo, teistas:

1) Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį galutine 1 metų laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 metams;

2) Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį, 290 straipsnį, 187 straipsnio 1 dalį galutine 6 mėnesių terminuota laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 metams;

3) Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnį, 286 straipsnį galutine 8 mėnesių terminuota laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 metams;

4) Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį galutine 6 MGL bauda;

5) Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį galutine 20 parų arešto bausme (bausmę atlikęs 2016 m. liepos 11 d.);

6) Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį galutine 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., per 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Darbo biržoje, per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;

7) Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 286 straipsnį, 187 straipsnio 3 dalį, galutine 8 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 1 metų ir 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, iš dalies sudedant ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, paskirta galutinė 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., per 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Darbo biržoje, per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;

8) Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, galutine 10 mėnesių terminuota laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis bausmė subendrinta su Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme iš dalies sudedant ir pakeičiant pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio taisykles, paskirta galutinė subendrinta 1 metų ir 2 mėnesių terminuota laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant 1 metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tęsti registraciją Darbo biržoje ir/ar pradėti dirbti, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusisiję su arbu, per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Darbo biržoje, per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį pataisos programose;

9) Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį galutine 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie 017 m. vasario 6 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose (2018 m. lapkričio 5 d. paleistas iš Pravieniškių pataisos namų; 2018 m. gruodžio 20 d. išregistruotas iš probuojamųjų sąrašų),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

V. S. 2019 m. vasario 20 d. apie 21.20 val., (duomenys neskelbtini), esančiuose namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia ranka sudavė mažiausiai du smūgius šeimos nariui – sugyventinei N. K., su kuria kartu bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, į veidą, ir taip smurtaudamas šeimos nariui – sugyventinei N. K. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruvomis odoje ir poodyje kairės akies vokuose ir viršutinėje lūpoje, kraujosruvomis ir nubrozdinimais lūpų gleivinėje.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis V. S. pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad gyvena kartu su sugyventine N. K. apie 4 metus, jo motinai V. S. priklausančiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Jis yra registruotas Užimtumo centre, kartais dirba, dengia stogus. N. K. dirba (duomenys neskelbtini) esančioje „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje. Tarpusavyje labai gerai sutaria, kartais kartu išgeria, ruošiasi įregistruoti santuoką. 2019 m. vasario 20 d. vakare jis parsinešė butelį 0,7 l talpos degtinės ir su N. K. dviese miegamojo kambaryje išgėrė visą degtinę. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, nes N. K. pradėjo kibti prie jo ir rankos delnu jam sudavė vieną smūgį į veidą. Tada jis supykęs, rankos delnu N. K. sudavė mažiausiai du smūgius į veidą. Kas vyko toliau neprisimena dėl girtumo. Dėl sugyventinės suduoto smūgio jam veido neskaudėjo, jai pretenzijų neturi. Prisimena, kad sugyventinė po konflikto ėjo į lauką rūkyti, jis liko kambaryje, norėjo miegoti, bet iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kad apžiūrėtų N. K., nes po suduotų smūgių jos veidas buvo kruvinas. Mano, kad N. K. po konflikto lipdama iš antro aukšto į pirmą nusivertė laiptais, nes girdėjo kritimo garsus, tačiau pažiūrėti ar tikrai ji nusivertė, nėjo. Visiškai pripažino padaręs nusikaltimą, labai gailisi. Nurodė, kad prieš sugyventinę smurtauja ne pirmą kartą, tačiau ir anksčiau po konfliktų visada susitaikydavo, nukentėjusiosios atsiprašė, ji jam pretenzijų neturi (b. l. 98-99, 103).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentusioji N. K. parodė, kad apie 4 metus gyvena kartu su sugyventiniu V. S., jo motinos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Su V. S. vaikų neturi, gyvena dviese antrame namo aukšte, pirmame gyvena jo motina V. S.. Ji dirba pardavėja parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“. V. S. šiuo metu registruotas Užimtumo tarnyboje. Namais ir buitimi rūpinasi abu su V. S.. Su sugyventiniu sutaria gerai, bet išgėręs jis tampa agresyvus. V. S. alkoholį vartoja retai. 2019 m. vasario 20 d., vakare abu buvo namuose. V. S. iš parduotuvės parnešė butelį degtinės, kurį dviese išgėrė. Kiek valandų buvo nežino, bet buvo tamsu. V. S. atsinešė į kambarį valgyti ir grūdo valgį jai. Ji nenorėjo, supyko, kad jis jai kiša maistą ir ji lyg rankine užsimojusi sudavė vieną smūgį jam. Kur pataikė dėl girtumo neprisimena. V. S. po suduoto smūgio supyko ir rankos delnu ar kumščiu sudavė jai lyg vieną smūgį į kairę akį. Dėl V. S. suduoto smūgio nukrito ant lovos ir daugiau nieko neprisimena. Dėl suduoto smūgio patino kairė akis ir poakis, jautė skausmą. Jai prie dešinės akies buvo senesnis sužalojimas – kraujosruva. V. S. paskutinį kartą buvo smurtavęs prieš ją gal prieš pusantrų metų ar dar anksčiau, bet jie visada susitaiko. Kaltinamajam pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereikš (b. l. 28-29).

Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką be jo visiško prisipažinimo ir nukentėjusiosios parodymų įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 152/2019(06) konstatuota, kad N. K. padaryta kraujosruva odoje ir poodyje kairės akies vokuose ir viršutinėje lūpoje, kraujosruvos ir nubrozdinimai lūpų gleivinėje. Sužalojimai padaryti veikiant veidą kietais bukais žalojančiais daiktais. Kraujosruvos odoje ir poodyje kairės akies vokuose ir viršutinėje lūpoje bei kraujosruvos ir nubrozdinimai lūpų gleivinėje galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėms. Kraujosruva odoje ir poodyje dešinės akies vokuose padaryta prieš 3 – 5 paras iki apžiūros. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimų galimybė, griūnant ir atsitrenkiant į kietus paviršius, mažai tikėtina. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 26).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad policijos pareigūnams pagal iškvietimą nuvykus į įvykio vietą, smurtą patyrusios N. K. veide buvo matyti kraujuojanti žaizda, patinimas, kraujosruva. Ji vengė bendrauti su pareigūnais, akivaizdžiai buvo neblaivi (jai nustatytas 3,35 promilių girtumas). Smurtu įtariamas V. S. buvo agresyvus (b. l. 7-11).

Įvykio vietos apžiūros protokolu su nuotraukomis užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esančiame gyvenamajame name. Namas yra vieno aukšto su mansarda, mūrinis. Namo antro aukšto kambaryje yra dvigulė lova, kurioje guli vyras – V. S. ir moteris – N. K.. Moters abiejų akių vokai patinę, matosi akivaizdžios kraujosruvos. Ištinusios ir kraujuotos lūpos. Moteris dengia veidą antklode. Ant pagalvės, ant kurios guli moteris matosi rausva (tikėtina kraujo) dėmė. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingų objektų, pėdsakų nepastebėta, neužfiksuota, nepaimta (b. l. 12-13, 14-18).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis V. S., suduodamas ranka mažiausiai du smūgius į veidą, N. K. sukėlė fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva odoje ir poodyje kairės akies vokuose ir viršutinėje lūpoje, kraujosruvomis ir nubrozdinimais lūpų gleivinėje. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis V. S. visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t. y. kad jis 2019 m. vasario 20 d. apie 21.20 val., (duomenys neskelbtini), esančiuose namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia ranka sudavė mažiausiai du smūgius šeimos nariui – sugyventinei N. K., su kuria kartu bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, į veidą, ir taip smurtaudamas nukentėjusiajai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo parodymais netikėti teismas neturi jokio pagrindo, nes jie patvirtinti kita bylos medžiaga ir yra nuoseklūs, logiški. Nukentėjusioji, apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad V. S. konflikto metu ranka sudavė jai lyg vieną smūgį į kairę akį, dėl suduoto smūgio patino kairė akis ir poakis, jautė skausmą. Teismas taip pat neturi pagrindo abejoti šiais nukentėjusiosios parodymais, nes juos patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, taip pat ir paties kaltinamojo parodymai. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad policijos pareigūnams pagal iškvietimą nuvykus į įvykio vietą, smurtą patyrusios N. K. veide buvo matyti kraujuojanti žaizda, patinimas, kraujosruva. Smurtu įtariamas V. S. buvo agresyvus, apžiūros protokolu su nuotraukomis užfiksuoti sužalojimai – patinę abiejų akių vokai, akivaizdžios kraujosruvos, ištinusios ir kruvinos lūpos. Kaltinamojo pavartoto fizinio smurto pobūdį ir apimtį patvirtina tiek jo paties paaiškinimai, tiek nukentėjusiosios parodymai, sukeltas pasekmes nukentėjusiajai ir sužalojimų padarymo mechanizmą objektyviai patvirtina ir specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad N. K. padaryti sužalojimai padaryti mažiausiai dviejų trauminių poveikių pasėkoje, veikiant veidą kietais bukais žalojančiais daiktais.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo V. S. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas V. S. dėl sugyventinės N. K. nežymaus sveikatos sutrikdymo, pasitvirtino.

Kaltinamasis V. S. sąmoningai tarpusavio konflikto metu sudavė mažiausiai du smūgius šeimos nariui – N. K. Teismas, įvertinęs tokį prieš nukentėjusiąją atliktą smurtinį veiksmą (t. y. jo pobūdį (smurtauta suduodant smūgius ranka), padaryti keli sužalojimai, taip pat sužalojimo lokalizaciją (padaryta kraujosruva odoje ir poodyje kairės akies vokuose ir viršutinėje lūpoje, kraujosruvos ir nubrozdinimai lūpų gleivinėje) ir sužalojimo pobūdį (padarytos kraujosruvos ir nubrozdinimai), daro išvadą, kad kaltinamasis smurtinį veiksmą atliko intensyviai, kaltinamosios smurtinis veiksmas neabejotinai sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir ją sužalojo. Byloje nenustatyta jokių kitų aplinkybių, galėjusių nulemti nukentėjusiosios sužalojimą, fizinio skausmo jai sukėlimą, išskyrus kaltinamojo prieš ją panaudotą smurtą. Konstatuojama, kad N. K. patirtas fizinis skausmas yra V. S. tiesioginio fizinio poveikio nukentėjusiajai rezultatas, tai yra tarp atsiradusių pasekmių ir kaltinamojo neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Aplinkybė, kad nukentėjusiajai ant veido padarytos kraujosruvos, leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis, suduodamas smūgius nukentėjusiajai į veidą, tai darė gan intensyviai, panaudodamas fizinę jėgą, todėl numatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti BK numatyti padariniai, tačiau elgėsi pavojingai, taip sąmoningai leido padariniams atsirasti, tai yra veikė tiesiogine tyčia. V. S. yra nukentėjusiosios sugyventinis, t. y. jis yra nukentėjusiosios šeimos narys, todėl pripažintina, kad kaltinamasis atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto specialaus subjekto požymius. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

Teismas konstatuoja, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta bet kuri bausmė – baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų, bylos aplinkybės yra aiškios.

Dėl bausmės

Teismas konstatuoja, kad V. S. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 107 – 109, 110).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis).

V. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas taip pat atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius V. S. – teistas jau 9 kartus (b. l. 74 – 83), tame tarpe ir už analogiškas nusikalstamas veikas, eilę kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, paskirtų baudų nemoka (b. l. 50 – 73), bedarbis (b. l. 48), registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 49). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 konstatuota, kad V. S. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 42). Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, į nusikaltimo pasekmių sunkumo laipsnį, skirtina geriausiai kaltinamojo asmenybę bei bausme siekiamus tikslus atitiksianti BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bei prokurorės siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, paskiriant įpareigojimus – visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti/tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

BK 64¹ straipsnyje, be kita ko, nustatyta, jog kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į tai, jog V. S. savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į paskirtą bausmę įskaitomas V. S. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019 m. vasario 20 d. 22.20 val. iki 2019 m. vasario 22 d. 12.10 val. (dvi paros), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (b. l. 88 – 89, 90).

V. Kiti proceso klausimai

Kaltinamajam V. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 105 – 106) paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 3 (tris) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti/tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, per 3 (tris) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir V. S. paskirti galutinę 1 metų 4 mėnesių (vienerių metų ir keturių mėnesių) laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 3 (tris) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti/tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, per 3 (tris) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, įskaityti į paskirtą bausmę V. S. laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. vasario 20 d. 22.20 val. iki 2019 m. vasario 22 d. 12.10 val. (dvi paras), išbūtą laiką, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Palikti galioti V. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Informuoti kaltinamąjį V. S. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.

Įteikti kaltinamajam V. S. ir nukentėjusiajai N. K. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

nesutikdami su bausmės skyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.