- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-26
- Bylos Nr.
- e2S-1683-775/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06271-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Ieškovas
- G. S.
- Atsakovas
- M. S.
- Trečiasis asmuo
- E. S.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. S. ir atsakovo M. S. atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-11901-877/2021 pagal ieškovės G. S. patikslintą ieškinį atsakovui M. S. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius, bei pagal atsakovo M. S. priešieškinį ieškovei G. S. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo E. S., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius, kuria atmesti ieškovės ir atsakovo prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė G. S. 2021 m. balandžio 20 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. S., kurį 2021 m. balandžio 30 d. patikslinusi prašė teismo: 1) nustatyti dukterų E. S., V. S. ir L. S. gyvenamąją vietą su motina G. S.; 2) priteisti iš atsakovo dukrai E. S. išlaikymą kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę; 3) priteisti iš atsakovo dukrai V. S. išlaikymą kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę; 4) priteisti iš atsakovo dukrai L. S. išlaikymą kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę; 5) priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą dukrai E. S. – 1 575,94 Eur, V. S. – 1 575,94 Eur, L. S. – 1 575,94 Eur. Lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę G. S.; 6) priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius 2021 m. liepos 8 d. pateikė teismui išvadą dėl ginčo civilinėje byloje, kurioje nurodė, jog skyrius lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje ir nustatė, kad namuose švaru, tvarkinga, šeimos buities ir gyvenimo sąlygos geros. Nurodė, jog skyriuje buvo gauti pranešimai apie galimą vaiko teisių pažeidimą, vieno iš jų atveju skyrius nustatė, jog galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai nepilnamečių atžvilgiu, kitu atveju vaiko teisių pažeidimų nenustatė. Pokalbių metu E. S. nurodė, jog nuolat nori gyventi su mama, V. S. nurodė, jog nori gyventi ir su tėčiu ir su mama, L. S. nurodė, jog labiau norėtų gyventi su tėčiu. Skyrius palaikė ieškovės reikalavimą ir nurodė, jog nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina, neprieštarauja jų interesams. Skyrius nurodė, jog prašoma priteisti išlaikymo suma po 200 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, neprieštarauja nepilnamečių vaikų interesams. Taip pat palaikė ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimą.
Šalies argumentai
3. Atsakovas M. S. 2021 m. liepos 15 d. pateikė teismui priešieškinį, kuriame prašė teismo: 1) nustatyti nepilnamečių vaikų E. S., V. S. ir L. S. gyvenamąją vietą su tėvu M. S.; 2) priteisti iš ieškovės G. S. nepilnametei dukrai E. S. išlaikymą kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Lėšų tvarkytoju paskirti atsakovą M. S.; 3) priteisti iš ieškovės nepilnametei dukrai V. S. išlaikymą kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Lėšų tvarkytoju paskirti atsakovą M. S.; 4) priteisti iš ieškovės G. S. nepilnametei dukrai L. S. išlaikymą kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Lėšų tvarkytoju paskirti atsakovą M. S.; 5) iš ieškovės priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Taip pat priešieškinio reikalavimų užtikrinimui atsakovas prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų E. S., V. S. ir L. S. gyvenamąją vietą su tėvu M. S. ir pakeisti 2021 m. gegužės 4 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones: nuo teismo nutarties, kuria būtų nustatyta laikina nepilnamečių vaikų E. S., V. S. ir L. S. gyvenamoji vieta su tėvu M. S., priėmimo dienos iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, priteisti iš ieškovės G. S. laikiną išlaikymą nepilnametėms dukroms E. S., V. S. ir L. S. po 150 Eur kiekvienai, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skiriant atsakovą M. S.. Nurodė, kad dukroms gyvenant su motina yra grubiai pažeidžiami jų, kaip nepilnamečių vaikų interesai. Ieškovė negeba tinkamai pasirūpinti nepilnametėmis dukromis, todėl dukrų gyvenamoji aplinka joms tapo nesaugi ir nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi. Būtina skubiai sureguliuoti susiklosčiusią situaciją ir apginti pažeidžiamus prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus, nustatant laikiną dukrų gyvenamąją vietą kartu su atsakovu. Ieškovės elgesys yra visiškai netinkamas auginti nepilnamečius vaikus. Ieškovė nebesugeba užtikrinti saugių ir tinkamų nepilnamečiams vaikams pilnavertiškai vystytis sąlygų ir dėl to yra bloginama tiek vaikų psichologinė, tiek ir fizinė būklė.
4. Ieškovė G. S. 2021 m. liepos 15 d. pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - draudimą M. S. matytis su dukromis E. S., V. S. ir L. S. iki įsiteisės nutarimas pradėti ikiteisminį tyrimą arba atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą M. S. atžvilgiu dėl smurto dukters E. S. atžvilgiu. Nurodė, kad atsakovas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismui pateikė todėl, jog Kauno apskrities VPK (duomenys neskelbtini) policijos komisariate yra tiriamas psichoterapeutės E. Ž. pranešimas apie tai, kad atsakovas panaudojo fizinį smurtą dukters E. S. atžvilgiu. Siekdamas, jog ikiteisminis tyrimas būtų nepradėtas, atsakovas gali įtakoti dukras nesakyti tiesos, todėl turi būti tenkinamas ieškovės prašymas.
5. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius 2021 m. rugpjūčio 10 d. pateikė teismui išvadą dėl ginčo civilinėje byloje, kurioje nurodė, jog atsakovas gyvena ieškovei ir atsakovui nuosavybės teise priklausančiame trijų kambarių bute su visais patogumais, butas tvarkingas. Tėvas, nustačius nepilnamečių gyvenamąją vietą su juo, gebėtų užtikrinti nepilnamečių poreikius. Skyriaus specialistai skyriuje bendravo su nepilnametėmis L. S. ir V. S.. Pokalbio su L. S. metu ji paaiškino, kad pas tėtę ji jaučiasi kaip namuose, taip pat jaučiasi ir pas mamą, nei tėtis, nei mama jos neskriaudžia, mama, kai reikia nuvažiuoti į parduotuvę palieka ją su sese vienas namuose, bet palieka tik tada, kai namuose būna vyriausia sesė. V. S. pokalbio metu paaiškino, kad mama pas tėtę leidžia važiuoti, mama apie tėtę namuose nieko nekalba, mama kartais išvažiuoja į parduotuvę ir palieka jas vienas, bet greitai sugrįžta. Mergaitė teigė, kad laisvai jaučiasi ir pas tėtę ir pas mamą, tačiau laisviau pas mamą. Specialistai skyriuje bendravo su nepilnamete E. S., kuri paaiškino, kad tėtės namuose ji jaučiasi nejaukiai, kad būnant pas tėtę, ja ir sesėmis daugiausiai rūpinasi močiutė, taip pat paaiškino, kad jos ir tėtės santykiai prasti, ji nenorinti gyventi nei su mama, nei su tėte, tačiau jei reikia pasirinkti, ji geriau liktų gyventi su mama. Nurodė, jog skyrius kreipėsi į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą (toliau - (duomenys neskelbtini) PK) dėl galimo smurto atvejo ištyrimo nepilnamečių atžvilgiu, skyriuje gautas (duomenys neskelbtini) PK nutarimas dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą. Pažymėjo, jog Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo smurto nepilnametės E. S. atžvilgiu. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriuje vyksta ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl galimo smurto nepilnametės E. S. atžvilgiu, kuriame nepilnametės E. S. įstatyminiai atstovai (tėvai) G. S. ir M. S. nutarimais atsisakyti leisti atstovui pagal įstatymą dalyvauti procese nušalinti, nepilnametės teises procese atstovauja skyrius. Atsižvelgdamas į tai, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo šeimos buities ir gyvenimo sąlygos geros, aplinka tinkama augti nepilnametėms, į įstatyme įtvirtintas nuostatas, į vaikų amžių, į vykstančius ikiteisminius tyrimus, skyrius nurodė, jog neturi galimybės pateikti išvados dėl nepilnamečių gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų, savo išvadą pateiks teismo posėdyje po įrodymų ištyrimo. Skyrius palaikė teismui anksčiau pateiktoje išvadoje nurodytą išvadą dėl išlaikymo dydžio, nurodė, jog ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma po 200 Eur mokama kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės yra pakankama nepilnamečių interesų užtikrinimui, tačiau pažymėjo, kad ir atsakovo prašoma priteisti išlaikymo suma po 150 Eur mokama kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, priteistomis lėšomis uzufrukto teise paskiriant naudotis tėvą, atitinka nepilnamečių interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2021 m. liepos 20 d. nutartimi priėmė atsakovo M. S. priešieškinį ir nustatė ieškovei G. S. bei išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriui terminą atsiliepimui ir išvadai pateikti, atmetė ieškovės ir atsakovo prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bylą skyrė nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje.
7. Teismas, vertindamas atsakovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nustatė, kad atsakovas nurodė, jog dukroms E. S., V. S. ir L. S. gyvenant su motina G. S. yra grubiai pažeidžiami dukrų, kaip nepilnamečių vaikų interesai. Ieškovė negeba tinkamai pasirūpinti nepilnametėmis dukromis, todėl dukrų gyvenamoji aplinka joms tapo nesaugi ir nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi. Dėl šios priežasties yra būtina skubiai sureguliuoti susiklosčiusią situaciją ir apginti pažeidžiamus prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus, nustatant laikiną dukrų gyvenamąją vietą kartu su atsakovu.
8. Teismas nurodė, jog atsakovas, teigdamas, kad ieškovė nebesugeba užtikrinti saugių ir tinkamų nepilnamečiams vaikams pilnavertiškai vystytis sąlygų ir dėl to yra bloginama tiek vaikų psichologinė, tiek ir fizinė būklė, nepateikė teismui jokių nurodomas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Todėl teismas vertino, jog nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad šiuo metu yra kilusi grėsmė ir daroma/padaryta žala nepilnamečių dukrų interesams. Atsakovas su prašymu nepateikė jokių objektyvių duomenų apie tai, jog dukroms gyvenamoji aplinka tapo nesaugi, kad ieškovė tinkamai neatlieka motinos pareigų, ar duomenų, patvirtinančių, kad dukrų prasta psichologinė būklė. Iš byloje pateiktos išvadą teikiančios institucijos išvados teismas nustatė, kad skyriaus specialistui lankantis ieškovės namuose nenustatyta, jog vaikų gyvenamoji aplinka būtų prieštaraujanti vaikų interesams. Išvadoje nurodyta, jog ieškovės namuose geros buities ir gyvenimo sąlygos. Be to, pažymėta, kad skyriaus specialistas bendravo su nepilnametėmis dukromis. Jos nurodė, kad nori gyventi su abiem tėvais, dukros pas tėvą svečiuojasi kas antrą savaitgalį. Ieškovė specialistui nurodė, kad tėvui su dukromis bendrauti kliūčių nedarė ir nedarys. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų būtinybę bylos nagrinėjimo metu nustatyti dukrų laikinąją gyvenamąją vietą su atsakovu, bei siekdamas užtikrinti nepilnamečių vaikų padėties stabilumą, tokiu būdu užtikrinant jų interesus, teismas sprendė, kad atsakovo prašymas nepagrįstas, todėl atmestinas. Pasisakydamas dėl atsakovo prašymo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti laikinąjį išlaikymą dukroms iš ieškovės teismas nurodė, kad atmetus atsakovo prašymą dėl dukrų laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu, nėra pagrindo keisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, todėl šioje dalyje atsakovo prašymą atmetė.
Šalies argumentai
9. Teismas, vertindamas ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nustatė, kad ieškovė prašyme nurodė, jog atsakovas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl to, kad Kauno apskrities VPK (duomenys neskelbtini) policijos komisariate yra tiriamas psichoterapeutės E. Ž. pranešimas apie tai, kad atsakovas M. S. šių metų gegužės mėnesį, adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą dukters E. S. atžvilgiu, suduodamas jai šuns pavadėliu. Tą dieną kartu su dukra E. buvo ir dukros L. bei V., kurioms taip pat yra žinomos įvykio aplinkybės. Šiuo metu yra tikslinamos aplinkybės ir sprendžiamas klausimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Atsakovas M. S., siekdamas, kad ikiteisminis tyrimas nebūtų pradėtas, gali įtakoti dukras nesakyti tiesos. Atsakovas visada siekia įtakoti dukras, žemindamas ieškovę dukrų akivaizdoje, todėl turėtų būti pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės draudimas M. S. matytis su nepilnametėmis dukromis E. S., L. S. ir V. S.. Teismas pažymėjo, kad spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, remiasi ieškovės prašyme išdėstytomis aplinkybėmis bei motyvais, ir nagrinėja prašymą byloje pateiktų įrodymų ribose. Teismas nurodė, kad ieškovė prašyme nurodė, jog šiuo metu yra tikslinamos aplinkybės ir sprendžiamas klausimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių realius atsakovo ketinimus daryti nepilnametėms dukroms neigiamą įtaką, tokiu būdu pažeidžiant dukrų interesus. Teismas nurodė, jog pradėtas ikiteisminis tyrimas yra nepakankamas įrodymas, kad būtų pagrindas uždrausti atsakovui matytis su nepilnametėmis dukromis. Teismas nurodė, jog jokių kitų duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų apie kitus netinkamus atsakovo veiksmus prieš nepilnametę dukrą nėra pateikta. Be to, teismas nurodė, kad sprendžiant dėl atsakovo įpareigojimo nesimatyti su dukromis, vertinama ir ta aplinkybė, jog nėra pateikta duomenų, kad atsakovui yra pritaikyta kardomoji priemonė, ribojanti jo teises matytis su nepilnametėmis dukromis. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad šioje proceso stadijoje ieškovės reikalavimas taikyti tokias griežtas laikinąsias apsaugos priemones, nesant duomenų apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, ribotų atsakovo teisę bei pareigą bendrauti su dukromis ir vienodai su ieškove rūpintis jų auklėjimu, tinkama priežiūra, todėl draudimas atsakovui matytis su dukromis būtų neprotingas, neproporcingas ir nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais. Teismas sprendė, kad ieškovės prašymas atmestinas.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu ieškovė G. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 20 d. nutartį dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-11901-877/2021 ir klausimą išspręsti iš esmės - ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais :
1.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė materialines bei procesines teisės normas.
1.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išnagrinėjo ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą nepranešęs Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriui, todėl teismo nutartis yra priimta pažeidžiant imperatyvias teisės normas ir negali būti laikoma pagrįsta bei teisėta.
1.3. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnį, kuriame įtvirtinta vaiko teisė reikšti savo pažiūras visais jį liečiančiais klausimais ir būti išklausytam bet kokio jį liečiančio teisminio ar administracinio nagrinėjimo metu tiesiogiai arba per atstovą ar atitinkamą organą nacionalinių įstatymų nustatyta tvarka. Teismas išsprendė klausimą susijusį su vaikais, neišklausęs dukterų nuomonės. Šis pažeidimas įtakojo, kad teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį. Teismas nesiekė nustatyti visų svarbių aplinkybių sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymą klausimą, todėl neteisingai sprendė, kad ieškovės prašymas yra nepagrįstas.
1.4. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai apsiribojo ieškovės pateiktais įrodymais, neatsižvelgė į tai, kad teikdama prašymą ieškovė dalies šių įrodymų pateikti teismui neturėjo galimybės. Bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus. Ieškovė teismą informavo kur yra įrodymai ir nurodė, kad jų nepateikė, todėl teismas šiuos įrodymus galėjo išreikalauti. Teismo išvada, kad nėra duomenų apie pradėtą tyrimą padaryta pažeidžiant įstatymo nuostatas, reglamentuojančias įrodymų rinkimą. Teismo išvada, kad ikiteisminis tyrimas nėra pagrindas taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, yra pažeidžianti prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kuris reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, teismas, privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius.
1.5. Teismo išvada, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl panaudoto smurto nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes nepateikta duomenų ar atsakovui pritaikyta kardomoji priemonė, yra nepagrįsta, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas civilinėje byloje nėra susijęs su kardomųjų priemonių taikymu ikiteisminio tyrimo metu. Teismo išvados, padarytos pažeidžiant Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos turi užtikrinti vaiko apsaugą nuo smurto. Teismas formaliais argumentais, kad ieškovė nepateikė įrodymų, nebūdamas aktyvus, neišreikalaudamas duomenų apie tyrimą, pažeidė vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalies nuostatas, neužtikrindamas vaiko apsaugos nuo smurto.
1.6. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose lemia jų specifika - būtina apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus. Teismui pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms. Todėl šiuo metu yra būtina užtikrinti šalių vaikų prioritetinių interesų gynimą, kuris, vertinant bylos aplinkybes, gali būti įgyvendintas tik draudžiant atsakovui bendrauti su nepilnametėmis dukromis.
1.7. Atsakovas, panaudodamas fizinį smurtą dukters atžvilgiu, suduodamas jai šuns pavadėliu, neužtikrina nepilnametėms dukroms saugios aplinkos. Atsakovo netinkamas elgesys dukters atžvilgiu kelia realią grėsmę nepilnamečių dukrų saugumui bei sveikatai. Ieškovės prašoma taikyti laikinąja apsaugos priemone yra siekiama laikinos ginčo situacijos sureguliavimo, t. y. iki įsiteisės nutarimas pradėti ikiteisminį tyrimą arba atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą atsakovo atžvilgiu dėl smurto dukters atžvilgiu. Netenkinant ieškovės prašymo, vaikų teisės bus pažeistos ir žala vaikų psichologinei būsenai galimai bus padaryta dėl to, kad nepilnametės dukros nenori susitikti ir būti su atsakovu.
11. Atskiruoju skundu atsakovas prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 20 d. nutartį panaikinti ir patenkinti atsakovo M. S. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų E. S., V. S. ir L. S. gyvenamąją vietą su tėvu M. S., pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones - nuo teismo nutarties, kuria būtų nustatyta laikina nepilnamečių vaikų E. S., V. S. ir L. S. gyvenamoji vieta su tėvu M. S., priėmimo dienos iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, priteisti iš ieškovės G. S. laikiną išlaikymą nepilnametėms dukroms E. S., V. S. ir L. S. po 150 Eur kiekvienai, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skiriant atsakovą M. S.. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais :
2.1. Pirmosios instancijos teismo nutartis dalyje, kuria yra atmestas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra neteisėta ir nepagrįsta. Teismas itin formaliai ir neobjektyviai vertino byloje esančius įrodymus, nevertino atsakovo pateiktų įrodymų ir paaiškinimų, juos iš viso ignoravo, todėl padarė išvadas, prieštaraujančias bylos faktiniams duomenims.
2.2. Pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodyti argumentai, susiję su ieškovės tinkamu rūpinimusi dukromis, yra nepagrįsti. Bylos duomenys ir faktiniai objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, jog nepilnamečiai vaikai yra pastoviai paliekami vieni namuose, kai jie turi patys užsitikrinti savo būtinuosius poreikius bei viena kitą auginti (prižiūrėti, maitinti, mokyti ir pan.) ir, kad viena iš nepilnamečių vaikų galimai buvo seksualiai išnaudota ir šiuo metu naudoja stiprius raminamuosius vaistus, patiria didžiules psichologines problemas, dėl ko jau ne kartą bandė žudytis (paskutinis kartas buvo 2021 m. liepos 8 d. po susitikimo su ieškove ir psichologe, dėl to buvo gydoma (duomenys neskelbtini) klinikose) ir pastoviai save žaloja. Tuo tarpu ieškovė dukrai galimai padarytą nusikalstamą veiką slepia ir vietoj pagalbos vaikui ieškovės namuose dukra yra pratinama prie žalingų įpročių (duodama išgerti stiprių alkoholinių gėrimų bei rūkyti). Toks atsakovo teismui pateiktų duomenų ir objektyvių įrodymų ignoravimas yra nesuderinamas su teisingumo vykdymu ir grubiai pažeidžiantis nepilnamečių vaikų prioritetines teises ir teisėtus interesus. Skundžiama nutartimi teismas pažeidė pareigą būti aktyviu bei apginti nepilnamečius vaikus. Tuo atveju jeigu teismas laikė, kad byloje nepakanka kokių nors įrodymų ar objektyvių duomenų bei, turėdamas pareigą tokio pobūdžio bylose būti aktyviu, privalėjo nuodugniai ištirti nurodytą situaciją, išsireikalauti jam reikalingus duomenis, o ne ignoruoti atsakovo pateiktus objektyvius duomenis.
2.3. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais. Teismas nepagrįstai ignoravo ir nevertino, kad ieškovė šiuo metu nesugeba užtikrinti saugių ir tinkamų sąlygų nepilnamečiams vaikams vystytis. Teismas nepagrįstai ignoravo atsakovo į bylą pateiktas ieškovės ir V. sms žinutes, kurios neabejotinai patvirtina, kad dukros labai dažnai paliekamos vienos namuose be suaugusių priežiūros, turi viena kitai padėti ruošti pamokas, daryti valgyti, tvarkyti namus, rūpintis viena kita. Be to, teismas nepagrįstai ignoravo tai, kad ieškovės draugas duoda nepilnametei dukrai E. išgerti alkoholinių gėrimų ir parūkyti, kas taip pat nesuderinama su saugia aplinka. Teismas nevertino, kad ieškovė pastoviai daro dukroms psichologinį spaudimą bandydama jas supykdyti su atsakovu, arba nepagrįstai apkaltinti atsakovą nebūtais dalykais, dėl ko dukros labai pergyvena ir patiria psichologinę traumą. Teismas ignoravo, kad prieš dukrą E. galimai buvo pavartota seksualinė prievarta, o ieškovė apie tai žinojo, bet šias aplinkybes nuslėpė tiek nuo atsakovo, tiek nuo teisėsaugos. Tuo tarpu ieškovės pastangos padėti dukrai pasveikti akivaizdžiai kenkia, nes dukra jau net du kartus bandė nusižudyti: vieną kartą prisigėrė stipraus alkoholio, o kitą kartą po susitikimo su mama prisigėrė stiprių vaistų, dėl ko buvo gydyta (duomenys neskelbtini). Aplinkybes, kad ieškovė nesuteikia dukrai E. saugios ir ramios aplinkos, kad dukra nekenčia savo kūno ir jį žaloja bei ieško prieglobsčio ne namuose patvirtina R. G. ir E. susirašinėjimas. Be to, šias aplinkybes patvirtina ir E. susirašinėjimas su G. S.. Akivaizdu, kad E. nesijaučia gerai, gyvendama su mama.
2.4. Skundžiama teismo nutarties dalis yra visiškai nemotyvuota, todėl turi būti panaikinta esant absoliučiam nutarties negaliojimo pagrindui.
2.5. Skundžiama nutarties dalis neatitinka šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių specifikos, grubiai pažeidžia nepilnamečių vaikų interesus ir jų teisę į saugią aplinką, kadangi ieškovė negali sudaryti nepilnamečiams vaikams tinkamų augti sąlygų, neturi galimybių ir gebėjimų rūpintis nepilnamečių vaikų sveikata, auklėjimu, priežiūra, ugdymu, gali daryti žalingą įtaką vaikams savo elgesiu ar kitaip neigiamai veikti vaikus. Todėl tam, kad apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, laikina nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su atsakovu, kad vaikai turėtų pastovią, jų interesus atitinkančią ir saugią gyvenamąją vietą.
2.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išsprendė klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo be Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomonės bei byloje neapklausęs nepilnamečių vaikų. Tokiu būdu teismas pažeidė atsakovo teisę į teisingą procesą, kas sąlygoja ir nepilnamečių vaikų teisių ir interesų pažeidimą.
2.7. Teismas, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, privalėjo vadovautis suformuota Lietuvos teismų praktika bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika ir išklausyti nepilnamečius vaikus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas to nepadarė, neišklausė nepilnamečių vaikų, kurie gali išreikšti savo nuomonę, todėl pažeidė materialinę teisės normą, reglamentuojančią, kad vaikų teisės ir interesų apsauga yra prioritetiniai ir vaikas turi teisę pareikšti savo nuomonę dėl jo teisių įgyvendinimo, ir kad šeimos įstatymai ir šeimos nariai privalo apsaugoti nepilnamečius vaikus nuo netinkamos kitų šeimos narių bei kitų asmenų ir kitokių veiksnių įtakos.
2.8. Teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė nei vieno argumento, kodėl atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai nėra objektyvūs ir kaip ieškovės namų aplinka dukroms gali būti saugi, jeigu nepilnametis vaikas naudoja stiprius raminamuosius vaistus, save žaloja, žudosi ir yra pratinamas prie žalingų įpročių, o kiti nepilnamečiai vaikai yra paliekami vieni be suaugusių priežiūros. Taigi, priešingai teismo išvadoms, atsakovo pateikti įrodymai bei šiandieninė situacija patvirtina, kad ieškovės namuose nėra užtikrinamos tinkamos sąlygos dukroms augti. Atsakovo teismui pateikti faktai taip pat patvirtina, kad ieškovė nėra pajėgi tinkamai užtikrinti vaikų interesų.
Atsiliepimas
12. Ieškovė G. S. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo teismo atsakovo atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 20 d. nutarties dalį, kuria netenkintas atsakovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-11901-877/2021 palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
3.1. Apelianto atskirojo skundo argumentai nepagrįsti. Natūralu, jog sesės viena kitai padeda ruošti pamokas ar išmokti eilėraštį, susitvarko savo kambarius. Kadangi tiek ieškovė, tiek jos sugyventinis yra dirbantys, dukros kartais pabūna namuose trumpą laiko tarpą vienos. Atsakovas dukroms sudaro nesaugias sąlygas - palieka svetimiems asmenims. D. L. būdama su atsakovu 2021 m. birželio 18 d. 23 val. susižalojo kairės kojos pirštą, dėl ko 2021 m. birželio 19 dieną 00:18 val. buvo pristatyta į (duomenys neskelbtini) priėmimo skyrių, tai patvirtina išrašas iš ligos istorijos. Atsakovas, siekdamas dukrų palankumo, joms nuolaidžiauja, leidžia nesilaikyti dienos režimo, iki išnaktų leidžia neiti miegoti. Atsakovas pats neužtikrina saugių vaikams sąlygų, yra linkęs piktnaudžiauti alkoholiu, būti agresyvus. Kiekvieną kartą, kai dukros būna su tėvu ir grįžta pas mamą, pačios pasakoja, kad tėtis visada žiūrėdamas televizorių po darbo vakarais geria alų, net pasako kiek skardinių ar butelių išgėrė, pasakoja, kad savaitgaliais visada važiuoja pas tėčio draugus ir kartu su dukromis jį girtą parveža atsakovo brolis. Yra pavartojęs smurtą ir dukters E. atžvilgiu dėl ko yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Atsakovo netinkamas elgesys E. S. atžvilgiu kelia realią grėsmę nepilnamečių dukrų saugumui bei sveikatai. Toks atsakovo elgesys neužtikrina nepilnametėms dukroms saugios aplinkos.
3.2. Nepagrįstas apelianto atskirojo skundo teiginys, kad byloje pateiktos sms žinutės patvirtina, jog dukros labai dažnai paliekamos vienos namuose be suaugusių priežiūros, turi viena kitai padėti ruošti pamokas, daryti valgyti, tvarkyti namus t. y. turi rūpintis viena kita. Atsakovas iš dukros V. telefono nufotografavo tik tam tikras žinučių iškarpas, perskaičius pokalbius nuo pradžių iki galo tikrai galima suprasti kaip yra iš tikrųjų. Dukros kartais būna visos trys namuose vienos, bet ne ilgam ir nepaliekamos naktimis vienos. Pasitaiko ir taip, kad sesės viena kitai padeda pamokas paruošti, nes mamos nėra, reikia dirbti, būna ir taip, kad mergaitės jau eina ruoštis į lovas gultis, o ieškovė kieme sėdėdama girdi jų išdykavimus ir parašo, kad padėtų telefonus ir miegotų. Ieškovė dukromis visada rūpinasi, joms niekada netrūko nei apsirengti, nei apsiauti, nei pavalgyti. Mergaitėms net ir būnant kelias valandas vienoms namuose pavojaus nėra, nes visada gali kreiptis pagalbos į kitame name gyvenančius kaimynus, su kurių dukromis jos gerai sutaria. Dar kitame name gyvena ieškovės draugo teta su dėde. Mergaitės jaučiasi gerai ir turi draugų, visada leidžia laisvalaikį kieme. Kai orai geri, dažnai važiuoja į (duomenys neskelbtini), į kino teatrus, į baseiną, pas draugus ir susitikti su klasiokais.
3.3. Nepagrįstas apelianto atskirojo skundo argumentas, jog ieškovės draugas duoda nepilnametei dukrai E. išgerti alkoholinių gėrimų ir parūkyti, kadangi taip nėra buvę. Šias aplinkybes ieškovė aiškinosi tiek su draugu, tiek su dukra E.. Būtent dukra E. paaiškino, kad taip parašė atsakovo M. S. sugyventinei, kadangi, kaip ji sako, norėjo atrodyti kietesnė, kadangi pati E. jai siūlė parūkyti elektroninę cigaretę.
3.4. Nepagrįstai apelianto atskirajame skunde nurodyta, jog ieškovė pastoviai daro dukroms psichologinį spaudimą bandydama jas supykdyti su atsakovu arba nepagrįstai apkaltinti nebūtais dalykais, dėl ko dukros labai pergyvena ir patiria psichologinę traumą. Dukras duoti tėvui ieškovė niekada neatsisakė ir nedraudė. Dukra E. nenori, kad ieškovė susitaikytų su atsakovu. Atsakovas daro spaudimą dukrai E. dėl skyrybų ir dėl to, kad jos jau, kaip mažų sesių, jam nebeišeina papirkti dovanomis ir apgaulingais pažadais. Ji didelė ir turi savo tvirtą nuomonę, dėl to tėvas ją pats ir traumuoja psichologiškai, kaltindamas šmeižtu apie jį ir neva melagingais parodymais. Dukra E. pati sakė, kad pavargo nuo tėčio kaltinimų, nuo mūsų skyrybų ir nebenori gyventi. Ieškovė rūpinasi dukros psichologine būkle, vežiodama ją pas psichiatrę ir pas psichologę. Pradžioje teko vežti dukrą pas privačią psichologę ir už konsultacijas mokėti, o atsakovas tą žinojo ir prisidėti prie vaiko gydymo atsisakė. E. nenorėjo, kad tėvas žinotų apie jos gydymą, nes juo nepasitiki ir bijo. 2021 m. liepos 8 d. dukra E. grįžusi po psichologės, būdama pas tėvą namuose su jo sugyventinės priežiūra, pervartojo didelį kiekį vaistų ir norėjo nusižudyti, dukra pasakė ieškovei, kad pavargo nuo visų tėvo kaltinimų, melagysčių, nuo skyrybų, pykčių su juo, todėl nusprendė pasitraukti iš gyvenimo.
13. Atsakovas M. S. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo teismo ieškovės G. S. atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 20 d. nutartį ieškovės skundžiamoje dalyje palikti galioti nepakeistą, o atsakovo M. S. atskirąjį skundą tenkinti - panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 20 d. nutartį dalyje, kurioje yra atmestas atsakovo M. S. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir patenkinti atsakovo M. S. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų E. S., V. S. ir L. S. gyvenamąją vietą su tėvu M. S.; pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones: nuo teismo nutarties, kuria būtų nustatyta laikina nepilnamečių vaikų E. S., V. S. ir L. S. gyvenamoji vieta su tėvu M. S., priėmimo dienos iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, priteisti iš ieškovės G. S. laikiną išlaikymą nepilnametėms dukroms E. S., V. S. ir L. S. po 150 Eur kiekvienai, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skiriant atsakovą M. S.; atsakovo naudai iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
4.1. Ieškovės atskirasis skundas yra nepagrįstas, neįrodytas, todėl atmestinas, o skundžiama Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 20 d. nutartis ieškovės skundžiamoje dalyje dėl jos prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, paliktina galioti. Ieškovė nepateikė įrodymų paneigiančių skundžiamos 2021 m. liepos 20 d. nutarties dalies pagrįstumą. Ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad atsakovas neužtikrina nepilnametėms dukroms saugios aplinkos. Atsakovo netinkamas elgesys E. S. atžvilgiu kelia realią grėsmę nepilnamečių dukrų saugumui bei sveikatai. Ieškovės atskirasis skundas yra nepagrįstas, jame išdėstyti argumentai neturi įtakos priimtos skundžiamos nutarties dalies teisėtumui bei pagrįstumui ir naikinti skundžiamos nutarties dalies atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.
Šalies argumentai
4.2. Apeliantė pagrįstai nurodo, jog teismas skundžiamą nutartį priėmė neišklausęs dukterų nuomonės, todėl pažeidė materialines bei procesines teisės normas, vaikų interesus.
4.3. Nepagrįstas apeliantės atskirojo skundo argumentas, kad, siekiant užtikrinti vaikų interesus, būtina uždrausti atsakovui bendrauti su nepilnametėmis dukromis. Dukros E. S. atžvilgiu atsakovas fizinio smurto niekada nenaudojo, todėl ieškovės argumentai, kad atsakovo netinkamas elgesys E. S. atžvilgiu kelia realią grėsmę nepilnamečių dukrų saugumui bei sveikatai yra visiškai nepagrįsti ir neatitinka tikrovės. Priešingų įrodymų ieškovė nepateikė. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių realius atsakovo ketinimus daryti nepilnametėms dukroms neigiamą įtaką, tokiu būdu pažeidžiant dukrų interesus. Pradėtas ikiteisminis tyrimas yra nepakankamas įrodymas, kad būtų pagrindas uždrausti atsakovui matytis su nepilnametėmis dukromis. Jokių kitų duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų apie kitus netinkamus atsakovo veiksmus prieš nepilnametę dukrą nėra. Be to, sprendžiant dėl atsakovo įpareigojimo nesimatyti su dukromis, vertinama ir ta aplinkybė, jog nėra pateikta duomenų, kad atsakovui yra pritaikyta kardomoji priemonė, ribojanti jo teisę matytis su nepilnametėmis dukromis. Šioje proceso stadijoje ieškovės reikalavimas taikyti tokias griežtas laikinąsias apsaugos priemones, nesant duomenų apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, ribotų atsakovo teisę bei pareigą bendrauti su dukromis ir vienodai su ieškove rūpintis jų auklėjimu, tinkama priežiūra, todėl draudimas atsakovui matytis su dukromis yra neprotingas, neproporcingas ir nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais. Tuo tarpu ieškovės argumentai, kad teismas turėjo išsireikalauti duomenis iš ikiteisminio tyrimo institucijos yra nepagrįsti, kadangi tokius duomenis galėjo gauti pati ieškovė ir juos pateikti teismui. To nedarydama ir bandydama uždėti pareigą teismui, ieškovė tik siekė vilkinti klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių išsprendimą.
4.4. Priešingai nei nurodo ieškovė, dukroms būnant su atsakovu, jos yra tinkamai prižiūrimos ir joms yra užtikrintos visos gyvenimo sąlygos. Tuo tarpu ieškovė nesuteikia dukroms saugių ir gerų gyvenimo sąlygų, netinkamai įgyvendina motinos valdžią, psichologiškai traumuoja dukras ir jų tinkamai neprižiūri.
4.5. Ieškovės argumentai atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą yra išgalvoti, nepagrįsti, neparemti jokiais įrodymais ir yra tik jos gynybinė pozicija siekiant pateisinti savo netinkamus veiksmus dukrų atžvilgiu. Visiška netiesa, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, nes žalingų įpročių neturi. Netiesa, kad jo draugė dukrai E. siūlė parūkyti elektroninę cigaretę, nes tokių nerūko, ir visiškas melas, jog dukra E. bandė nusižudyti, nes pavargo nuo visų tėvo kaltinimų, melagysčių, nuo skyrybų, pykčių su juo, kadangi atsakovas dukros niekuo nekaltina, nemeluoja ir neturi pagrindo meluoti, su dukra nekonfliktuoja, nebent tai būtų susiję su normaliu auklėjimu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl byla toliau nagrinėja atskiruosiuose skunduose apibrėžtose ribose.
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmetė ieškovės ir atsakovo prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė ieškovės ir atsakovo prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi atsakovas, prašydamas pakeisti 2021 m. gegužės 4 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su tėvu bei priteisti iš ieškovės laikiną išlaikymą nepilnametėms dukroms po 150 Eur kiekvienai, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skiriant atsakovą, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų būtinybę bylos nagrinėjimo metu nustatyti dukrų laikinąją gyvenamąją vietą su atsakovu. Tokiu būdu teismas siekė užtikrinti nepilnamečių vaikų padėties stabilumą, jų interesus. Teismas taip pat atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo ji prašė uždrausti atsakovui matytis su dukromis iki įsiteisės nutarimas pradėti ikiteisminį tyrimą arba atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą atsakovo atžvilgiu dėl smurto dukters E. S. atžvilgiu, kadangi ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių realius atsakovo ketinimus daryti nepilnametėms dukroms neigiamą įtaką, tokiu būdu pažeidžiant dukrų interesus, o pradėtas ikiteisminis tyrimas yra nepakankamas įrodymas, kad būtų pagrindas uždrausti atsakovui matytis su nepilnametėmis dukromis, be to, nėra pateikta duomenų, kad atsakovui yra pritaikyta kardomoji priemonė, ribojanti jo teises matytis su nepilnametėmis dukromis. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovės reikalavimas taikyti tokias griežtas laikinąsias apsaugos priemones, nesant duomenų apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, ribotų atsakovo teisę bei pareigą bendrauti su dukromis ir vienodai su ieškove rūpintis jų auklėjimu, tinkama jų priežiūra, todėl draudimas atsakovui matytis su dukromis yra neprotingas, neproporcingas ir nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais. Ieškovė ir atsakovas su pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi nesutinka, todėl pateikė dėl jos atskiruosius skundus, kuriuose nurodo, jog teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė materialines bei procesines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis ir ieškovės bei atsakovo atskirųjų skundų argumentus, priešingai išvadai, nei padarė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, pagrindo nenustatė. Toliau apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje pasisako dėl apeliantų atskirųjų skundų argumentų.
17. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. CK 3.65 straipsnis yra speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, todėl, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
18. Nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
Dėl ieškovės atskirojo skundo argumentų
19. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).
20. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ieškovės atskirojo skundo argumentus, pažymi, kad nagrinėjamoje byloje klausimai dėl nuolatinės šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo, bendravimo su vienu iš tėvų tvarkos nustatymo bus išspręsti teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus teismo sprendimą, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymu prašoma uždrausti atsakovui, vaikų tėvui, matytis su dukromis iki įsiteisės nutarimas pradėti ikiteisminį tyrimą arba atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu dėl smurto dukters atžvilgiu. Tačiau, tais atvejais, kada tėvai kartu nebegyvena, vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti taip pat privalo būti išsaugota. Nors pirmiausia atsakomybė už vaikus tenka tėvams, valstybėje svarbiausias funkcijas atlieka nacionalinio lygmens institucijos. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnyje įtvirtinta pagarba asmens šeimos gyvenimui nustato valstybės pareigą elgtis taip, kad būtų užtikrinta normali šeimos ryšių apsauga – šeimos iširimo atveju vaikai išsaugotų šeimos ryšius su abiem tėvais, o skyrium gyvenantis tėvas (motina) išsaugotų ryšį su vaiku. Nors Konvencija nėra specializuotas vaiko teisių apsaugos aktas, tačiau jos universalumas leidžia visapusiškai ir objektyviai analizuoti vaiko teisės į šeimos ryšius užtikrinimo mechanizmus. Šį straipsnį būtų galima suprasti ne tik kaip ginantį vaikų teises, bet kaip ginantį visų asmenų teisę į šeimos ryšius, šeimos gyvenimą. Vadinasi, šiuo straipsniu yra ginama vaiko teisė į šeimą (teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina) ir tėvų teisė bendrauti su vaiku. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad bylose, susijusiose su vienam iš tėvų nustatytų bendravimo teisių vykdymu, Konvencijos 8 straipsnis apima tėvo teisę imtis priemonių, kad būtų atkurtas jo ryšys su vaiku, ir nacionalinių valdžios institucijų pareigą palengvinti tokį atkūrimą, nes vaiko geriausi interesai reikalauja, kad būtų padaryta viskas, jog būtų išsaugoti asmeniniai ryšiai ir, jei reikalinga, atkurta šeima (EŽTT 2018 m. gegužės 15 d. sprendimas byloje Muruzheva prieš Rusiją, peticijos Nr. 62526/15; 2018 m. liepos 24 d. sprendimas byloje Vyshnyakov prieš Ukrainą, peticijos Nr. 25612/12). Tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005). Šioje srityje didelę reikšmę turi specialistų (ekspertų, psichologų, vaiko teisių apsaugos sistemos darbuotojų) teikiamos išvados, nuomonės ir pasiūlymai dėl geriausių vaiko interesų apsaugos. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad byloje 2021 m. liepos 8 d. 2021 m. rugpjūčio 10 d. yra pateiktos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados, kuriose nurodyta, jog tiek ieškovės, tiek ir atsakovo gyvenimo sąlygos atitinka šalių nepilnamečių vaikų interesus, vaikai nori bendrauti tiek su motina, tiek su tėvu, todėl nepagrįsti apeliantės atskirojo skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė neatsižvelgęs į Vaiko teisių apsaugos tarnybos nuomonę laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu, tiek ir į nepilnamečių vaikų nuomonę. Vaikai neatsisakė bendrauti su tėvu, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai sprendė, kad ieškovės prašymas uždrausti nepilnamečiams vaikams bendrauti su tėvu yra nepagrįstas, kadangi tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas. Ieškovė atskirajame skunde nurodo, jog atsakovui gali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dukters E. atžvilgiu pavartoto smurto, todėl atsakovo netinkamas elgesys dukters atžvilgiu kelia realią grėsmę nepilnamečių dukrų saugumui bei sveikatai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra nebaigtas. Šios nutarties priėmimo dieną byloje nėra duomenų, kad buvo padaryta nusikalstama veika. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pats faktas, jog yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, dar nesudaro pagrindo taikyti ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę ir uždrausti atsakovui matytis su dukromis. Jei bendravimas su tėvu vaikams būtų pavojingas ir keltų grėsmę, ikiteisminio tyrimo metu jau būtų pritaikytos ribojančios bendravimą kardomosios priemonės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus bendrauti su tėvu, ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė. Taip pat pažymėtina, jog teismas, nagrinėdamas šeimos bylas ir taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turi būti aktyvus, tačiau negali peržengti tam tikrų rungimosi principo ribų, o bylos nagrinėjimo metu iš esmės pasikeitus faktinei situacijai, ieškovė gali kreiptis su nauju prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ginčo išsprendimo.
Dėl atsakovo atskirojo skundo argumentų
21. Vertinant atsakovo atskirojo skundo argumentus dėl nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su juo, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).
22. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, padarė pagrįstą išvadą, kad laikina nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta su motina, labiausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus. Preliminariai įvertinęs bylos duomenis ir nenustatęs, jog atsakovas, išskyrus nepilnamečio vaiko pateiktas sms žinutes bei aplinkybes, liudijančias, kad nepilnametis vaikas labai išgyvena ir blogai jaučiasi dėl tėvų tarpusavio santykių, kitų įrodymų nepateikė, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apelianto atskirojo skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi netinkamai įvertintų byloje esančių įrodymų, neturi pagrindo spręsti, kad teismas skundžiamą nutartį priėmė netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus ir tokiu būdu pažeidė šalių nepilnamečių vaikų interesus. Nors atsakovas nurodo, kad vaikų nepriežiūra pasireiškia tuo, kad nepilnamečiai vaikai yra pastoviai paliekami vieni namuose, kad jie turi patys užsitikrinti savo būtinuosius poreikius bei viena kitą auginti, o viena iš dukrų galimai buvo seksualiai išnaudota ir šiuo metu naudoja stiprius raminamuosius vaistus, patiria didžiules psichologines problemas, dėl ko jau ne kartą bandė žudytis, tačiau nepateikia daugiau jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė neužtikrina vaikams tinkamų ir saugių gyvenimo sąlygų. Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. liepos 8 d. išvadoje tokių faktų nėra nurodyta ir priešingai, konstatuota, jog vaikų gyvenamoji vieta su motina neprieštarauja vaikų interesams. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ieškovė sudaro sąlygas nepilnamečiams vaikams tinkamai augti, turi galimybes ir gebėjimus rūpintis šalių nepilnamečių vaikų sveikata, auklėjimu, priežiūra, ugdymu, nedaro žalingos įtakos vaikams savo elgesiu ar kitaip neveikia vaikų. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstą atmeta atsakovo atskirojo skundo argumentą, kad laikina nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta neatitinka nepilnamečių vaikų interesų. Byloje nėra ginčo dėl to, kad šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo atskirojo skundo argumentai apie šalių konfliktus nepaneigia, kad, šalims šiuo metu gyvenant skyrium, ieškovė tinkamai užtikrina nepilnamečiams vaikams saugią, nepilnamečių vaikų normaliam vystymuisi reikalingą aplinką įprastinėje jų gyvenamojoje vietoje. Atsakovas, teigdamas, kad nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neatitinka jų interesų, nepateikia įrodymų, kad nepilnamečiais vaikais atsakovas rūpintųsi geriau. Atsakovas atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje konstatuotų aplinkybių apie ieškovės galimybes tinkamai rūpintis kasdieniais nepilnamečių vaikų poreikiais, auklėjimu, buitimi, lavinimu. Vien deklaratyvaus pobūdžio atsakovo atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nevertino atsakovo į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, nesudaro apeliacinės instancijos teismui pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestas, yra neteisėta ir nepagrįsta.
23. Atsakovas, prašydamas nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su juo, neįrodė, kad aplinka, kurioje vaikai gyvena klausimo nagrinėjimo metu yra nesaugi, netinkama jų vystymuisi, todėl darytina išvada, jog siekiant užtikrinti geriausius vaikų interesus nėra pagrindo iki galutinio sprendimo byloje priėmimo keisti vaikų gyvenamąją vietą, nustatant ją su atsakovu.
24. Kiti atskiruosiuose skunduose nurodyti argumentai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
25. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti, remiantis atskiruosiuose skunduose nurodytais argumentais, nėra pagrindo, todėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 20 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.