Kauno apygardos teismo nuosprendis

Teisėjas A. Antanaitis Teisminio proceso Nr. 1-56-1-00146-2011-8;

2011 m. liepos 1 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Valdo Vitunsko, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Vitai Naureckienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistajam I. L., jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. L. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo I. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau -LR BK ) 284 straipsnio 1 dalį 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis LR BK 48 straipsnio 3 dalimi, 6 dalies 3 punktu, 5 punktu nuteistasis įpareigotas per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Taip pat laisvės apribojimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nuteistasis įpareigotas nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. L. nuteistas už tai, kad 2011-03-29 apie 8.40 val. (duomenys neskelbtini)punkto teritorijoje, t. y. viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, šokinėdamas ant jam priklausančio, 1600 litų vertės automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stogo, pradurdamas 4 automobilio padangas bei išdaužydamas priekinius ir galinius žibintus, 6 automobilio langų stiklus, tyčia įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti. Nuteistojo I. L. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, kai kurios išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

BPK 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, 3 dalyje – kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, 4 dalyje – kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje remiamasi duomenimis, neatitinkančiais BPK 20 straipsnyje nustatytų duomenų pripažinimo įrodymais sąlygų, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija daro išvadą, kad I. L. nuteistas pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį pagrįstai, nes jis padarė viešosios tvarkos pažeidimą.

Šių dispozicijų turinys, apibūdinantis išorinius veikų požymius, yra panašus, esminis skirtumas yra tas, kad LR BK 284 straipsnio 1 dalies sudėtis yra materialioji, numatanti, jog įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. LR BK 284 straipsnio 2 dalyje numatyta veika visuomenės tvarka ar rimtis yra trikdoma, o administraciniu teisės pažeidimu viešoji tvarka ir žmonių rimtis yra pažeidžiama. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymo aplinkybė yra vertinamasis nusikalstamos veikos požymis, kuris turi būti nustatomas kiekvienu atveju kvalifikuojant veiką pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį. Taikant BK 284 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešojoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino visumą veikos aplinkybių ir pagrįstai konstatavo, jog nuteistojo elgesys buvo įžūlus, jis veiksmus atliko viešoje vietoje, jo veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Teismo išvada pagrįsta ir motyvuota. Byloje nustatyta, kad I. L. liejo pyktį, gadino savo automobili, šokinėjo ant jo, pradūrė automobilio 4 padangas, išdaužė priekinius ir galinius žibintus, sudaužė automobilio 6 langus, šiuos veiksmus atliko dienos metu, matant kitiems asmenims ir viešoje vietoje - pasienio kontrolės punkto teritorijoje. Teismas teisingai nustatė, kad tokie veiksmai buvo įžūlūs, jie sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Ši išvada pagrįstai padaryta tinkamai įvertinus nuteistojo veiksmų intensyvumą. I. L. veika susidėjo ne iš vieno veiksmo, tačiau iš daugybės veiksmų. I. L. šokinėjo ant savo automobilio stogo, pradūrė ne vieną, tačiau visas keturias automobilio padangas, išdaužė ne tik priekinius, tačiau ir galinius žibintus, visus 6 automobilio langų stiklus. Šie veiksmai buvo atlikti automobilių aikštelėje, laukiant detalesnio automobilio patikrinimo. Veiksmai buvo demonstratyvūs, be jokios aiškios, pateisinamos priežasties. Šiuos veiksmus matė ne tik pareigūnai, tačiau ir kiti asmenys, kertantys sieną ir vykstantys per šį pasienio kelio postą. Šią aplinkybę matė pašaliniai asmenys ir nuteistasis ir suvokė, kad tokie veiksmai viešoje vietoje nėra įprasti, jų intensyvumas ir pobūdis rodo ypatingą I. L. elgesio įžūlumą bei neabejotinai duoda pagrindą manyti, kad tokie veiksmai netoliese buvusiems asmenims sukėlė nejaukumo ir nesaugumo jausmą. Be to, šių veiksmų intensyvumas, pasekmės - beveik nepataisomai sugadintas automobilis, išdaužyti visi stiklai, žibintai, sulankstytas stogas, rodo, jog veiksmai buvo įžūlūs, nes be jokios priežasties kitų asmenų akivaizdoje buvo gadinamas, tiesiog naikinamas turtas. Nuteistojo veiksmai buvo aktyvūs, intensyvūs, juos stebėjo ir matė aplinkiniai, turtas buvo gadinamas viešoje vietoje, tai stebėjo ir matė po postą pravažiuojantys asmenys, tarp kaltinamojo ir pravažiuojančių asmenų buvo nedidelis atstumas. Šie veiksmai pagrįstai kėlė išgąstį dirbusiems pareigūnams, nes nuteistojo teigimu, tokią jo reakciją sukėlė ir jis atliko automobilio niokojimo veiksmus būtent dėl pareigūnų veiksmų, kuomet laukė patikrinimo ir pravažiavimo. Liudytojo V. S. parodymais patvirtinama, kad tokie nuteistojo veiksmai dirbusiems pareigūnams sukėlė išgąstį, nes neatmesta galimybė, kad ir pareigūnų atžvilgiu apeliantas galėjo atlikti smurtinius veiksmus. Taip pat liudytojai V. S. ir V. A. patvirtino aplinkybes, jog dėl apelianto veiksmų jie buvo atitraukti nuo tiesioginio darbo, o teritorijoje po kaltinamojo automobilio niokojimo buvo paliktos stiklo šukės, šiukšlės, kurias reikėjo tvarkyti valytojai. Todėl nepagrįstas ir atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog V. S. parodymai dėl išgąsčio yra tik subjektyvi jo nuomonė, kad apelianto veiksmai nebuvo įžūlūs, kad jie nesutrikdė visuomenės rimties ir tvarkos. Nepagrįstai apeliaciniame skunde teigiama, jog nuteistojo veiksmais nebuvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Nors I. L. pareigūnams nesipriešino, jų neįžeidinėjo, tačiau visuomenės rimtis ir tvarka buvo sutrikdyta I. L. niokojant automobilį viešoje vietoje, matant pareigūnams ir kitiems asmenims. Nors visas pasienio kelio posto darbas dėl šio įvykio nebuvo sutrikdytas, tačiau, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, buvo sutrikdytas pareigūnų darbo ritmas. Šią aplinkybę patvirtina ne tik pareigūnų V. S., V. A., bet ir paties nuteistojo parodymai. Pirmosios instancijos teisme I. L. paaiškino, jog jam šitaip elgiantis vieną ar du kartus buvo priėjęs pareigūnas. Nors savo darbo vietos pareigūnas V. S. nepaliko, tačiau jis buvo atitrauktas nuo savo tiesioginių pareigų, turėjo užsiimti kita veikla, nei daro pagal savo pareigas. Tuo tarpu V. A. buvo atitrauktas nuo savo tiesioginio darbo, nes pamatęs tokius nuteistojo veiksmus, nuėjo raminti, siekė nutraukti tokius veiksmus, I. L. pristatė į budinčią dalį, jam buvo iškviesta policija. Šios aplinkybės patvirtina, jog nuteistojo veika buvo pavojinga, viešoji tvarka ir rimtis buvo sutrikdyta, nes sutriko pareigūnų darbo ritmas, jie turėjo atsitraukti nuo savo tiesioginių pareigų, pristatyti nuteistąjį į budinčią dalį tam, kad būtų išaiškintos neteisėto elgesio priežastys. Be to, nors toks nuteistojo elgesys ir nėra tiesiogiai grasinantis kitiems asmenims, tačiau jų pobūdis-viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, demonstratyvus, aktyvus, intensyvus automobilio daužymas, gadinimas, neabejotinai kitiems netoli buvusiems asmenims sukėlė nejaukumo ir nesaugumo jausmą. Nors nuteistasis teigė, jog kiti sieną kertantys ir automobiliuose sėdintys asmenys tik šaipėsi iš tokio jo poelgio, tačiau šių aplinkybių byloje nepatvirtina jokie duomenys, be to, V. S. nurodė, jog tokie veiksmai kėlė darbuotojams išgąstį, o kiti asmenys elgėsi pagal reikalavimus, tai yra nepaliko savo automobilių.

Atsižvelgdama į šias aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog nuteistojo veiksmais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai ir jais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis bei tvarka, veiksmai atlikti viešoje vietoje ir jie buvo įžūlūs.

Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog nuteistojo veiksmai negali būti laikomi vandališkais.

Remiantis teismų praktika, vandalizmas – tai betikslis, beprasmis, nemotyvuotas kultūros, meno vertybių, kitokio turto niokojimas parkuose, skveruose, kapinių, kultūros ir kulto pastatų, namų fasadų, vitrinų ir kitokių objektų dergimas, niokojimas bei naikinimas. Bet kokio turto, neatsižvelgiant į jo vietą, paskirtį, kultūrinę, inžinerinę ir socialinę vertę, gadinimas negali būti vertinamas kaip vandalizmas (kasacinė nutartis Nr. 2K-513/2010).

Daroma išvada, kad teismas, pripažindamas vandališkais apelianto veiksmus, neįsigilino į sąvokos prasmę ir be pagrindo pripažino veiksmus viešosios tvarkos objektyviuoju požymiu. Šiuo atveju I. L. niokojo ne svetimą turtą, o savo turtą-automobilį, kuris priklauso jam asmeninės nuosavybės teise. Automobilis eilinis, neišsiskiriantis jokiais ypatingais visuomeninę ar kultūrinę reikšmę turinčiais požymiais, todėl jo naikinimas, gadinimas ar niokojimas negali būti laikomas vandališkais veiksmais. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė šį objektyvųjį nusikalstamos veikos požymį, todėl šis požymis iš kaltinimo šalintinas. Teismo išvadų dalis neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl ši nuosprendžio dalis keistina.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė objektyvųjį nusikalstamos veikos požymį - vandališkus veiksmus, tačiau pagrįstai nustatė visus kitus objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė I. L. veikoje visus būtinus LR BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius: neteisėtą veikimą - įžūlų elgesį daužant automobilio stiklus, žibintus, šokinėjant ant automobilio stogo, praduriant automobilio padangas, viešąją vietą - pasienio kontrolės postą, kilusius padarinius - sutrikdytą visuomenės rimtį ir tvarką, bei priežastinį ryšį tarp nuteistojo neteisėtų veiksmų - įžūlaus elgesio, kuriuo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, bei kilusių pasekmių - sutrikdytos visuomenės rimties ir tvarkos, o taip pat ir tiesioginę tyčią - tai, kad veikimas pasireiškė ne vienetiniu veiksmu, veiksmų buvo daug, jie objektyviai užtruko tam tikrą laiką, nes buvo ir šokinėjama, ir daužomi langai, žibintai, pradurtos padangos, o tai rodo, jog veiksmai buvo intensyvūs ir kryptingi, bei patvirtina tą aplinkybę, kad nuteistasis suvokė pavojingumą šių veiksmų, suvokė, kad jie gali pažeisti viešąją tvarką ir rimtį, ir to norėjo. Dėl šių aplinkybių I. L. veika pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.

Esant šioms aplinkybėms, nepagrįsti ir atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad apelianto veika atitinka BK 284 straipsnio 2 dalį ar ATPK 174 straipsnį.

Atsižvelgiant į tai, jog iš kaltinimo pašalintas vienas objektyvusis požymis, sumažėjo kaltinimo apimtis, o kartu ir nusikaltimo pavojingumas, todėl nuteistajam būtina iš naujo individualizuoti bausmę.

Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės sąvoka ir jos paskirtis. Įstatyme nurodoma, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalis nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Skiriant bausmę I. L. atsižvelgiama į tai, jog jo padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, yra tyčinis. I. L. anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, todėl vadovaujantis LR BK 27 straipsnio 1 dalimi, laikoma, jog jis naują nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. Tačiau taip pat pažymėtina, jog vienų metų laikotarpiu iki nusikalstamos veikos padarymo administracine tvarka nebaustas, prisipažino atlikęs neteisėtus veiksmus ir gailisi, ši aplinkybė pripažinta atsakomybę lengvinančia, nusikalstama veika turtinė žala kitiems asmenims nebuvo padaryta, anksčiau teistas už analogišką veiką bauda ir ją sumokėjęs. Šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja kaip ne itin pavojingą visuomenei ir duoda pagrindą manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti ir netaikant bausmės, susijusios su laisvės atėmimu, o taikant švelniausią LR BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą bausmės rūšį - baudą. I. L. anksčiau teistas, jam skirta bauda, baudą jis sumokėjęs. Nors naują nusikalstamą veiką nuteistasis padarė neišnykus ir nepanaikinus teistumo, tačiau tos aplinkybės, kad jis anksčiau skirtą bausmę įvykdė, nuo ankstesnio nusikaltimo naują nusikalstamą veiką padarė praėjus trejiems metams, per tą laiką naujų pavojingesnių nusikaltimų nepadarė, kaltę pripažino ir tai pagrįstai pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, savo poelgį vertina blogai, sutinka sumokėti baudą, duoda pagrindą išvadai, jog yra pagrindas manyti, kad LR BK 41 straipsnyje numatytų tikslų galima pasiekti ir skiriant bausmę - piniginę baudą, artimą šios bausmės rūšies, skirtinos už nesunkius nusikaltimus, vidurkiui.

Nusikalstama veika padaryta 2011-03-29, kuomet BK 47 straipsnio redakcija numatė baudos dydį iki 100 MGL už nesunkius nusikaltimus. Nuo 2011-04-28 (2011-04-21 įstatymas Nr. XI-1350) įsigaliojo nauji baudų dydžiai.

Būtina taikyti BK 3 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias baudžiamojo įstatymo galiojimo taisykles. BK 3 straipsnio 1 dalis, 2 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Teismas daro išvadą, kad apeliantui palankesnis ir švelnesnis yra įstatymas, galiojęs nusikalstamos veikos padarymo metu, todėl jis taikomas.

Nuosprendis keistinas, nes teismo išvados dėl objektyvių veikos aplinkybių neatitinka faktinių bylos aplinkybių (LR BPK 328 straipsnio 3 punktas), dėl to neteisingai paskirta bausmė (LR BPK 328 straipsnio 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu,

nusprendė:

Nuteistojo I. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 12 d. nuosprendį pakeisti.

Pašalinti įrodyta pripažintą nusikalstamos veikos ir teismo nustatytą aplinkybę - vandališkus veiksmus.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria I. L. skirta bausmė laisvės apribojimas 1 (vieniems) metams ir vadovaujantis LR BK 48 straipsnio 3 dalimi, 6 dalies 3 punktu, 5 punktu nuteistasis įpareigotas per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, taip pat laisvės apribojimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nuteistasis įpareigotas nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Skirti I. L. naują bausmę - 20 BBD (MGL) dydžio (2 600 litų) baudą.

Išaiškinti nuteistajam I. L., kad bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.