Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2024-08-29 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1151-424/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-08-29
Bylos Nr.
e1-1151-424/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-18948-2024-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ramunė Valiulytė
Kaltinamasis
D. B.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. e1-1151-424/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18948-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.1.8.12; 1.2.4.6.1.; 2.12.1.4; (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLietuvos Respublikos vardu2024 m. rugpjūčio 29 d.Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Ramunė Valiulytė,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Žanos Sokolovskos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, našlys, dirbantis (duomenys neskelbtini), elektriku, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. B., mušdamas ir smurtaudamas nežymiai sutrikdė žmogui sveikatą, o būtent:

jis 2024 m. gegužės 18 d. apie 12.00 val., sodybos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), kieme, kilusio konflikto su J. T. metu, tyčia sudavė J. T. ranka ne mažiau kaip 8 smūgius į galvą, padarydamas nukentėjusiajam kairės ausies sumušimą, pasireiškusį kaušelio patinimu, ausies būgnelio plyšimu, kraujosruva kairio skruosto srityje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei koja spyrė ne mažiau kaip 3 kartus į nukentėjusiojo dešinę koją, taip sukeldamas nukentėjusiajam J. T. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais D. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d.

Kaltinamasis D. B. 2024 m. gegužės 21 d. ir 2024 m. rugpjūčio 16 d. apklausų metu parodė, kad savo kaltę, kad sukėlė fizinį skausmą patėviui J. T. pripažįsta, ir gailisi. Gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. Netoliese (duomenys neskelbtini) gyvena jo mama B. T. su patėviu J. T., su kuria jis praktiškai retai matosi, kadangi nesutaria su patėviu. Daug metų tarp jo su patėviu yra blogi santykiai, kadangi patėvis jo nekenčia. Tik jį pamatęs, patėvis pradeda įžeidinėti, keikti necenzūriniais žodžiais, žemina jį vaikų ir kitų aplinkinių akyse. Jis yra dirbantis, ir labai užimtas. (duomenys neskelbtini) tėvams priklauso sodo sklypas. Prasidėjus vasarai ten mama su patėviu apsigyvena. Jis stengiasi mamai padėti. 2024 m. gegužės 18 d. dieną jis buvo atvažiavęs į sodą, kur dirbo, įrenginėjo vandentiekį. Jam dirbant garaže, atėjo patėvis J. T., kuris metė į jo pusę nuo grąžtų dėžutę, kuri praskriejo visai šalia jo galvos ir J. T. pradėjo jį kaltinti, kad jis pavogė grąžtus. Tada jis nesusivaldė, priėjo prie J. T. ir jie abu susistumdė. Kadangi garaže buvo pavojinga, nes yra statūs laiptai į rūsį, jis patėvį tiesiog rankomis pakėlė ir išnešė į kiemą ant žolės. J. T. priešinosi, bandė jam suduoti ir spirti, spjaudėsi ant jo, ir jis nesusivaldęs pargriovė J. T. ant žemės ir rankos delnu sudavė jam kelis smūgius į veido sritį, skruostą ir galėjo pataikyti į ausies sritį. Kiek tiksliai smūgių sudavė, negali pasakyti. Nustojęs mušti, jis atsikėlė ir patėviui padavė ranką, padėjo atsistoti. Jis J. T. pasakė, kad jis jam netrukdytų dirbti, atstotų nuo jo, o patėvis vis tiek prie jo prieidinėjo, įžeidinėjo, kaltino, kad iš jo pavogė įvairius jo daiktus. Jis J. T. pasakė, kad susitvarkytų savo sandėliuką, kur yra betvarkė, tada ir suras savo daiktus. Tačiau J. T. vis tiek jį vadino vagiu. Jis patėviui pasakė: „einam, surasiu tavo daiktus“. Jiems užėjus į sandėliuką, netrukus jis patėviui rado jo porą raktų, dėl kurių dingimo jis jį kaltino, bet jis vis tiek jam priekaištavo, keikė necenzūriniais žodžiais ir paėmęs plaktuką, užsimojo juo į jį. Jis tada J. T. pasakė ramintis ir atėmė plaktuką iš jo rankų, jie vėl susistumdė, ir jis J. T. vėl rankos delnu sudavė antausį, po ko išstūmė į lauką, kur lauke J. T. jį ištisai keikė, vadindamas „Gnyda“, „Krysa“, „vor“ ir t.t., jis patėviui pasakė, kad prie jo nelįstų. Patėvis paminėjo jo mirusią žmoną, jis jam liepė neminėti jos. Patėvis bandė jam įspirti, ir suduoti, suplėšė jam marškinėlius, tačiau jo nesužalojo. Vėliau kai jie trečią kartą susikibo ir susistumdė, patėviui gulint ant žemės jis du kartus įspyrė į sėdmenis, spyrė nestipriai, paveiktas emocijų, nes jis jį išvedė iš kantrybės. Jis neturėjo tikslo patėvio sužaloti, tiesiog šis neatstojo nuo jo, pats ištisai provokavo konfliktą. Tą dieną sode buvo ir jo mama, kuri jų konflikto pradžios nematė, vėliau ji išgirdusi triukšmą, atėjo, ir bandė patėvį raminti. Dėl savo poelgio labai gailisi. Ketina patėvio atsiprašyti ir bandys su juo taikytis.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo nusikaltimo padarymą patvirtina šie pagrindiniai duomenys.

2024 m. gegužės 19 d. gautas J. T. pareiškimas, kad 2024 ,. Gegužės 18 d. apie 12 val. 00 min. adresu (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui tarp jo ir jo posūnio D. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., dėl jo darbo įrankių, kuriuos posūnis savavališkai naudoja, D. B. prieš jį panaudojo fizinį smurtą, t. y. pargriovė ant žemės ir su dešine ranka jam trenkė ne mažiau kaip aštuonis kartus į veidą, t. y. į kairę ausį ir kairės pusės skruostą, o po to nenustatyta koja ne mažiau kaip tris kartus spyrė jam į dešinės kojos šlaunies išorinę pusę, ko pasekoje pajuto fizinį skausmą.

2024 m. gegužės 19 d. nukentėjusysis J. T. apklausos metu parodė, kad 2024 m. gegužės 18 d. apie 12 val. 00 min. adresu (duomenys neskelbtini), lauke, šalia namo, tarp jo ir jo posūnio D. B., gim. (duomenys neskelbtini), kilo žodinis konfliktas dėl jo darbo įrankių (įrankiai skirti apdoroti metalui), kuriuos posūnis naudoja savo reikmėms, kartais juos ima be leidimo ir naudoja, o po to ne visada laiku gražina. Konflikto metu jie apsižodžiavo, posūnis tuomet jį pastūmė ir jis nukrito ant vejos, po ko D. B. priėjęs prie jo, jį užsipuolė ir panaudojo fizinį smurtą, t. y. su dešine ranka jam trenkė ne mažiau kaip aštuonis kartus į veidą, t. y. į kairę ausį ir kairės pusės skruostą (skalėje nuo 1 iki 10 momentinį skausmą vertina 5, skausmą junta iki šiol), o po to nenustatyta koja ne mažiau kaip tris kartus spyrė jam į dešinės kojos šlaunies išorinę pusę (skalėje nuo 1 iki 10 momentinį skausmą vertina 5, skausmą junta iki šiol), ko pasekoje pajuto fizinį skausmą. Po viso šio įvykio posūnis liko dirbti prieš tai minėtu adresu sode, o jis apie 14 val. 00 min. išvyko iš nurodyto adreso. Policijos vakar nekvietė, nes su savimi nebuvo pasiėmęs mobiliojo ryšio priemonės. 2024 m. gegužės 19 d. apie 10 val. 15 min. savarankiškai kreipėsi į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę tam, kad būtų užfiksuoti jo sužalojimai. Su posūniu D. B. dažnai nekonfliktuoja, tačiau nenori, kad tokie atvejai kartotųsi, jo šis kreipimasis pagalbos bus jam pamoka, kad taip daryti, t. y. smurtauti prieš jį negalima. Posūnis su juo kartu negyvena, bendro ūkio neveda.

2024 m. birželio 5 d. liudytoja B. T. apklausos metu parodė, kad ji gyvena su vyru J. T. asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. Su vyru santykiai labai sudėtingi, jau apie 10 metų kaip jos vyras tapo labai konfliktiškas, jam dingsta visi jo daiktai, paskutiniu metu nuo balandžio mėnesio jis tapo agresyvus, kelia konfliktus. Per Velykas jis net šoko muštis prie jos sūnaus, užsimojęs buteliu, norėjo juo trenkti sūnui. Jis sūnų kaltina vagystėmis ir kitais nebūtais dalykais, įžeidinėja vadindamas „Fašist“, „kliptaman“, „brichun“, „variūga“. Jis jos sūnaus tiesiog nekenčia. Vasaros metu jie važiuoja dirbti ir būna sode, kur reikia atlikti įvairius remonto darbus. Kadangi pernai metais pasamdyti darbininkai blogai atliko darbus, ji paprašė sūnaus pagalbos, kadangi jis daug metų dirbo statybininku. 2024 m. gegužės 18 d. dieną sūnus D. įrenginėjo vandentiekį. Jam dirbant garaže, vyras J. T., nuėjęs prie sūnaus pradėjo konfliktuoti, kaltinti kažkokių grąžtų vagyste ir į sūnų metė įrankių dėžutę. Sūnus jį atsargiai iš garažo išvedė į lauką, kad jis kur garaže nenukristų ir neužsigautų. Būnant lauke vyras stvėrė sūnui už marškinėlių ir juos suplėšė, bandė jam įspirti. Ji sūnui pasakė, kad vyrui truputį duotų atkirtį, ir jį truputį pamokytų, nes jis gražiuoju nesupranta. Sūnus jį paguldė ant žolės ir kelis kartus nestipriai delnu sudavė, kad jis nurimtų. Tada sūnus atsitraukė, o vyras šiek tiek aprimo, vėliau atsisėdo prie pavėsinės ir sūnų keikė keiksmažodžiais. Jos sūnus į vyrą visada kreipiasi „Jūs“, o vyras sūnų visada keiksmažodžiais keikia. Vėliau ji nuėjo tvarkytis į rūsį ir nematė kas vyko, tik sūnus jai vėliau pasakojo, kad jie vėl buvo susikibę, bet ji to jau nematė. Gali pasakyti, kad ji pati sūnų paskatino jėga apraminti vyrą, nes jis savo agresija pats pastoviai provokuoja konfliktus ir puola muštis. Jis atrodo jau vos paeina, bet tik kai pamato sūnų, pas jį atsiranda agresija ir jėga, jis pradeda visur iš paskos lakstyti ir neleidžia ramiai nieko daryti, todėl sūnus ir labai retai jau beužsuka pas ją. Pernai metais vyras gulėjo ligoninėje ir jam buvo atlikta galvos kompiuterinė tomografija, kur atsakyme buvo parašyta, kad nustatyta (duomenys neskelbtini). Vėliau apie tai pasidomėjo ir sužinojo, kad šiai diagnozei būdinga tai, kad žmogui atrodo, kad jį persekioja kažkas, apvaginėja, dingsta daiktai. Ji pastebi kad kuo toliau tuo labiau ši liga vyrui progresuoja, kreipėsi dėl to ir į šeimos gydytoją. Dėl sumušimo vyras kitą dieną kreipėsi į RVUL, matėsi ant veido kraujosruva. Daugiau į gydymo įstaigas niekur nesikreipė, po kelių dienų kraujosruva pradingo.

2024 m. gegužės 19 d. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra gyvenamojo namo teritorija, kuri yra adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu, matomas plytinis dviejų aukštų gyvenamas namas, kuris apjuostas tvora (žiūrėti fotolentelę). Atsidarius vartelius, patenkama į namo teritoriją (kiemą). Dešinėje pusėje matomas gyvenamasis namas, bei pagrindinis įėjimas į jį (žiūrėti fotolentelę). Kairėje pusėje matomas akmenimis grįstas keliukas, bei gėlės, toliau už jų matome žalią veją, bei ant jos iškastą nedidelį plotą žemių (darželis) (žiūrėti fotolentelę). Toliau už minėtos žalios vejos matomi medžiai, bei krūmai, bei kitokia augmenija. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nefilmuojama. Įvykio vietos apžiūros metu niekas nepaimta.

2024 m. gegužės 19 d. asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad prieš atliekant asmens apžiūrą, asmuo sutiko, kad ji būtų daroma. Apžiūrėjus asmens veidą, matoma, kad kairysis žandas tamsiai rausvos/melsvos spalvos, matomas odos pakitimas (žr. fotolentelę). Apžiūrėjus asmens kairiąją ausį, matoma, kad virš kairiojo ausies spenelio yra patinimas, odos spalva pakitusi – pamėlynavusi (žr. fotolentelę). Ant asmens smakro, šiek tiek kairiau, matomas įdrėskimas, kuris yra 4 cm. ilgio ir 1,3 cm. pločio, aplink minėtą įdrėskimą matomas odos pakitimas-pamėlynavimas. (žr. fotolentelę). Ant kairės akies voko matomas tamsios spalvos odos pakitimas. Apžiūrėjus asmens dešinę koją, ant jos jokių sužalojimų ar pakitimų nepastebėta.

2024 m. gegužės 31 d. Medicininių dokumentų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėjus pateiktus J. T. medicininius dokumentus, nustatyta nukentėjusiajam kairės ausies sumušimas, pasireiškęs kaušelio patinimu, ausies būgnelio plyšimu, kraujosruva kairio skruosto srityje. Sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodytu metu, vienu trauminiu poveikiu, kietu buku daiktu. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mąstą.

Iš ROIK kortelės duomenų matyti, kad 2024 m. gegužės 19 d. 11.53 val. gautas pranešimas iš Lazdynų RVUL, kuriame slaugytoja A. informavo, kad 2024 m. gegužės 19 d. 10:15 val. pats kreipėsi J. T., kuriam buvo diagnozuotas ausies sumušimas, trauminis ausies būgnelio plyšimas, galvos sumušimas, dešinės šlaunies sumušimas. Paleistas. Paaiškino, kad 2024 m. gegužės 18 d. 16 val. namuose sumušė sūnus.

Taigi, byloje surinktais įrodymais yra visiškai įrodytas kaltinamojo D. B. padarytas nusikaltimas, kuris teisingai kvalifikuotas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis dėl jam pareikšto kaltinimo kaltas prisipažino visiškai ir dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į tai, kad jis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai, veika baigta, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į kaltinamojo asmenybę – neteistas, 5 metų laikotarpyje administracine tvarka baustas vieną kartą, bauda sumokėta, dirbantis, duomenų, kad būtų įrašytas į Psichikos sveikatos ar Priklausomybės ligų centrą nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti kaltinamajam už jo padarytą nusikaltimą, paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jos dydį parenkant mažesnį nei įstatymo numatytą vidurkį – 9 mėnesių laisvės apribojimą.

Įvertinus kaltinamojo įvykdyto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, įvykdymo aplinkybes (provokuojantys nukentėjusiojo veiksmai) kartu su laisvės apribojimo bausme kaltinamajam intensyvi priežiūra neskiriama.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu, įpareigojant kaltinamąjį bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi, lankymusi gydymo įstaigose.

Kaltinamajam 2024 m. gegužės 21 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų r. policijos komisariato veiklos skyriaus nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktinas galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, įsiteisėjus – panaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d., ir nuteisti 9 mėnesių laisvės apribojimu.

Vadovaujantis BK 64¹ str., bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę D. B. paskirti 6 mėnesių laisvės apribojimą.

Vadovaujantis BK 48 str. 6 d. laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu D. B. įpareigoti nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi, lankymusi gydymo įstaigose.

Kaltinamajam D. B. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Kaltinamajam išaiškinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Ramunė Valiulytė