- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-12
- Bylos Nr.
- I-3318-621/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00821-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Žanas Kubeckas
- Pareiškėjas
- D. T.
- Atsakovas
- Kelmės rajono savivaldybės administracijos
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. T. skundą atsakovui Kelmės rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja D. T. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 23 d. įsakymą Nr. PA-93 (toliau – ir Įsakymas), kuriuo pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
Pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, jog palaiko skunde išdėstytus reikalavimus, prašo atsižvelgti į išdėstytus argumentus ir panaikinti Įsakymą.
Pareiškėjos atstovė advokatė D. Č. teismo posėdžio metu nurodė, jog palaiko pareiškėjos skundą. Mano, jog Įsakymas yra nepagrįstas ir tarnybinė nuobauda pareiškėjai yra skirta nepagrįstai. Iš paties Įsakymo nėra aišku, kuo pareiškėja yra kaltinama, išvadoje nenurodyta kaltės forma.
Skunde (b. l. 2–5) nurodė, jog tarnybinė nuobauda pareiškėjai skirta dėl neva jos neveikimo 2018 m. sausio 3 d., paimant iš namų 9 metų amžiaus be priežiūros paliktą vaiką M. G.. Gavusi telefoninį pranešimą šio vaiko tėvo R. G., gyvenusio (duomenys neskelbtini), apie tai, kad vaikas paliktas vienas be priežiūros nuošalioje sodyboje žiemą, pareiškėja nurodžiusi skyriaus specialistams A. P. ir T. B. skubiai nuvykti ir išsiaiškinti vietoje. Apie tai, kokių veiksmų ėmėsi specialistai, sužinojo tik tada, kai vaikas jau buvo Kelmės vaiko teisių apsaugos skyriuje. Nurodymo paimti vaiką iš namų ir atvežti į Kelmės vaiko teisių apsaugos skyrių pareiškėja nedavė. 2018 m. sausio 3 d. darbo dienos pabaigoje pareiškėja buvo skubiai kviečiama į ligoninę, kurioje slaugė savo vyro motiną. Pareiškėjai nesant, jos, kaip skyriaus vedėjos pareigas, vykdė vyriausioji specialistė V. L. (2017 m. rugsėjo 20 d. Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. 244). Pareiškėja pažymėjo, jog dėl 2018 m. sausio 3 d. situacijos skambino Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisarui ir informavo jį, jog jai apie 17 val. 15 min. paskambino V. T., kuriam ji pasiūlė atvykti į Vaiko teisių apsaugos skyrių ir taikiai spręsti situaciją. Kaltinti pareiškėją neveikimu nėra jokio pagrindo, nes savo pareigas vykdo atsakingai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1983 „Dėl bendrųjų vaiko teisių apsaugos tarnybų nuostatų patvirtinimo“ buvo patvirtinti nuostatai (toliau – ir Nuostatai). Šių Nuostatų 17 punktas numato, kad tarnyba, gavusi informacijos apie likusį be tėvų globos vaiką dėl tėvų ligos arba žiaurų tėvų elgesį ar kitokius vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimus, privalo nedelsdama imtis visų teisėtų veiksmų, kurie užtikrintų vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Vykdydama šias įstatymo nuostatas, pareiškėja gavusi telefoninį pranešimą apie tai, kad devynmetis vaikas žiemos metu paliktas vienas vienkiemyje be suaugusių žmonių globos, nedelsiant davė nurodymą nuvykti ten ir vietoje viską išsiaiškinti. Todėl pareiškėjos veiksmai ir buvo aktyvus veikimas, siekiant nedelsiant imtis visų teisėtų priemonių, siekiant apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus. Komisija, tyrusi tarnybinį nusižengimą, šiuos Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus vertinimus laikė nevertus dėmesio ir išvadoje apie juos net neužsiminė. Tokia komisijos pozicija neteisinga ir nepriimtina, nes ji rodo akivaizdų išankstinį nusiteikimą prieš pareiškėją, siekiant vienintelio – pašalinti pareiškėją iš jos užimamų pareigų. Kad norima pareiškėją atleisti iš užimamų pareigų, parodė po Įsakymo priėmimo šie įvykiai: Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018 m. kovo mėnesį informaciniu pranešimu dėl pareigų tęstinumo pranešė, kad Tarnyba priėmė sprendimą pateikti pareiškėjai eiti tarnyboje vyriausiojo specialisto (gynėjo) pareigas ir patarėjo pareigų nesiūlyti. Tokį sprendimą Tarnyba motyvavo tuo, kad ji įvertino Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2017 m. gruodžio 22 d. pažymoje Nr. (6.1.-2017-209)PR-30 nurodytą informaciją dėl galimai netinkamų pareigų atlikimo ir tai, jog pareiškėjai Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais 2018 m. sausio 29 d. ir 2018 m. vasario 23 d. yra paskirtos tarnybinės nuobaudos. Taigi, nors 2018 m. sausio 29 d. paskirtą tarnybinę nuobaudą pareiškėja apskundė, o 2018 m. vasario 23 d. tarnybinės nuobaudos apskundimo terminas dar nepasibaigęs, jau iš anksto daroma išvada, kad pareiškėja nubausta du kartus ir tuo pagrindu siūlomos žemesnės pareigos. Mano, jog tarnybinė nuobauda skirta nepagrįstai.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog nesutinka su pareiškėjos skundu, tarnybinis patikrinimas atliktas nepažeidžiant procedūrų, palaiko atsiliepime išdėstytus argumentus (b. l. 63–65). Mano, jog pareiškėja netinkamai atliko savo pareigas, netinkamai koordinavo skyriaus darbą. Prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime (b. l. 63–65) nurodė, jog tarnybinė nuobauda pareiškėjai paskirta pagrįstai ir teisėtai. Skiriant nuobaudą laikytasi Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977. Komisijos protokoluose ir motyvuotoje išvadoje yra motyvuotai nurodytas konkretus pareiškėjos padarytas pažeidimas, įvykdymo aplinkybės, kaltės forma, pažeidimo padariniai. Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalis apibrėžia, kad tarnybinis nusižengimas – valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkoje numatytą procedūrą nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį. Komisija nustatė konkrečias vyriausiojo specialisto veikas, kuriomis buvo pažeisti teisės aktai. Komisijos protokole ir motyvuotoje išvadoje nustatyta ir pareiškėjos kaltė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos D. T. skundas tenkintinas.
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl 2018 m. vasario 13 d. Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. PA-93 (toliau – ir Įsakymas), kuriuo pareiškėjai D. T. paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos medžiaga nustatyta, kad Kelmės rajono savivaldybės administracija 2018 m. sausio 15 d. pranešimu Nr. DD-10 „Apie tarnybinį nusižengimą“ (toliau – ir Pranešimas) pareiškėjai pranešė, kad yra duomenų, jog yra įtariama padariusi tarnybinį nusižengimą – Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 6, 8 punktų, 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktų, pareigybės aprašymo, patvirtinto Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. A-1012, 12, 16 ir 17 punktų nuostatų netinkamas vykdymas. Prie Pranešimo pridėjo I. T. 2018 m. sausio 9 d. prašymo kopiją (4 lapai), Valstybės tarnybos įstatymo 3 ir 15 straipsnių kopijas (1 lapas) ir pareigybės aprašymo kopiją (2 lapai). Pareiškėja su pranešimu susipažino 2018 m. sausio 15 d. (b. l. 7).
2018 m. vasario 21 d. išvadoje Nr. VA-25 „Dėl D. T. galimo tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Išvada) nurodyta, kad „įvertinus įrodymus nustatyta, kad D. T. veikloje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis. D. T. organizuodama ir koordinuodama skyriaus darbuotojų veiklą paimant vaiką netinkamai atliko pareigas įvertinant aplinką, ir įsitikinant ar yra kilusi reali grėsmė vaiko sveikatai ir saugumui taip pat paėmus vaiką iš šeimos neužtikrino, kad vaiko motina I. T. arba jo patėvis M. T. būtų laiku informuoti apie vaiko paėmimą iš šeimos. Tais savo veiksmais pažeidė Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2002 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 56, 8 punktą, Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą (valstybės tarnautojas privalo gerbti žmogų ir pagrindines jo teises bei laisves, Konstituciją, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, įstatymus, kitus teisės aktus ir teismų sprendimus); 6 punktą (valstybės tarnautojas atsako už savo sprendimus); 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą (valstybės tarnautojai privalo laikytis konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų); 4 punktą (tinkamai atlikti pareigybės aprašyme numatytas funkcijas). Šis veiksmas sukėlė neigiamas pasekmes buvo pažeistos vaiko ir šeimos teisės ir teisėti interesai, sumenkintas Kelmės rajono savivaldybės administracijos prestižas, diskredituotas valstybės tarnautojo vardas. Veikoje lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nusižengimo padarymo data 2018 m. sausio 3 d. Nusižengimas padarytas neveikimu. Komisija pripažįsta, kad D. T. Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja, padarė tarnybinį nusižengimą – pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 6, punktus, 15 straipsnio 1 dalies 1–4 punktus, pareigybės aprašymo (Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 5 d. įsakymas Nr. A-1012) 12 ir 17 punktus. Rekomenduojame D. T. skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą“.
Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktorius 2018 m. vasario 23 d. įsakymu Nr.PA-93 „Dėl tarnybinės nuobaudos D. T. skyrimo“ vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3, 15, 28, 29 ir 30 straipsnių nuostatomis, tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977, ir atsižvelgdamas į Komisijos D. T. galimam tarnybiniam nusižengimui tirti 2018 m. vasario 21 d. išvadą Nr. VA-25 „Dėl D. T. galimo tarnybinio nusižengimo“, skyrė D. T., Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjai, tarnybinę nuobaudą – pastabą (b. l. 66).
Šiuo atveju, sprendžiant, ar Įsakymu nuobauda pareiškėjai buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y., kad neatliko arba netinkamai atliko valstybės tarnautojo pareigas, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių.
Tarnybinio nusižengimo sąvoka įtvirtinta Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje. Pagal minėtą teisės normą tarnybinis nusižengimas – valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės.
Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. Nr. 977 (toliau – ir Taisyklės) 7 punkte nurodoma, kad už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – komisija) per 5 darbo dienas nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – nuo komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo) surašo pranešimą apie tarnybinį nusižengimą (toliau – pranešimas) pagal Taisyklių priedą. Šiuo pranešimu jis pasirašytinai informuoja valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, kad pradėtas šio tarnybinio nusižengimo tyrimas, ir kartu pateikia nurodytam valstybės tarnautojui turimą informaciją apie tarnybinį nusižengimą. Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių priede „Pranešimo apie tarnybinį nusižengimą formos pavyzdys“ nurodoma, jog pranešime apie tarnybinį nusižengimą turi būti nurodytas tarnybinis nusižengimas ir aplinkybės.
Iš pateiktų į bylą įrodymų nustatyta, kad pranešime „Apie tarnybinį nusižengimą“ Vaiko teisų apsaugos skyriaus vedėjai D. T. nurodyta, kad „yra duomenų, jog yra įtariama padariusi tarnybinį nusižengimą – Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 6, 8 punktų, 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktų, pareigybės aprašymo, patvirtinto Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. A-1012, 12, 16 ir 17 punktų nuostatų netinkamas vykdymas“.
Taisyklių 7 punktas reikalauja, kad pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo tikrinamas pareigūnas būtų informuotas apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, jo teises bei pateikti tikrintojo turimi duomenys apie tarnybinį nusižengimą. Duomenų pateikimas Tarnybinių patikrinimų atlikimo Taisyklių 7 punkto kontekste reiškia ne ką kita, o reikalavimą įrašyti tikrintojo turimus duomenis į tarnybinį pranešimą, kad tikrinamas valstybės tarnautojas galėtų suprasti, kokio tarnybinio nusižengimo padarymu jis įtariamas, ir galėtų ginti savo teises, pateikdamas paaiškinimus, prašymus, įrodymus.
Kaip matyti iš Taisyklių priede nurodytos Pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo formos, šiame pranešime privaloma nurodyti įtariamo tarnybinio nusižengimo aplinkybes. Administracinių teismų praktikoje tokiomis aplinkybėmis pripažįstamos faktinės, objektyviai įtariamą pažeidimą patvirtinančios aplinkybės, pavyzdžiui, konkretūs pareigūno (valstybės tarnautojo) veiksmai (neveikimas), įtariamo pažeidimo padarymo laikas ir kitos reikšmingos aplinkybės. Taigi Pranešime dėl tarnybinio nusižengimo, informuojant tikrinamą pareigūną (valstybės tarnautoją), privaloma išdėstyti esminius objektyviuosius įtariamo nusižengimo požymius (konkreti veika, pažeidimo padarymo būdas, priemonės, laikas, vieta, veikos padariniai ir pan.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-339/2011).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 14 d. sprendime administracinės bylos Nr. A-3008-662/2018 nurodoma, jog kitos viešojo administravimo įstaigos ar institucijos raštu pateikta informacija dėl galimo valstybės tarnautojo tarnybinio nusižengimo tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūroje negali būti vertinama kaip dokumentas, pakeičiantis Taisyklių 7 punkte numatytą pranešimą apie tarnybinį nusižengimą. Būtent už įstaigos personalo tvarkymą atsakingam asmeniui arba kitam tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotam valstybės tarnautojui (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – komisijai) kyla pareiga išsiaiškinti, kokios viešojo administravimo įstaigos ar institucijos pateiktoje informacijoje dėl galimo tarnybinio nusižengimo nurodytos aplinkybės gali turėti tarnybinio nusižengimo požymių, ir aiškiai suformuluoti kaltinimą valstybės tarnautojui, įtariamam padariusį tarnybinį nusižengimą, nurodant konkretų tarnybinį nusižengimą ir aplinkybes (veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys šio valstybės tarnautojo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme. Taigi šiuo atveju tokia pareiga aiškiai suformuluoti kaltinimą pareiškėjai, įtariamai padariusiai tarnybinį nusižengimą, nurodant konkretų tarnybinį nusižengimą ir aplinkybes, kilo atsakovui, t. y. Kelmės rajono savivaldybės administracijai. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškėja turėjo suprasti, kuo ji yra kaltina, nes prie pranešimo „Apie tarnybinį nusižengimą“ buvo pridėtas I. T. 2018 m. sausio 9 d. prašymas. Teismas konstatuoja, jog I. T. 2018 m. sausio 9 d. prašymas, nevertintinas kaip dokumentas, iš kurio pareiškėja turėjo ir galėjo aiškiai suprasti, kokio pobūdžio tarnybinio nusižengimo padarymu ji yra kaltinama, nes minėtame prašyme taip pat aprašomas ir kito asmens elgesys, t. y. ir T. B. veiksmai.
Teismas įvertinęs Pranešimo turinį, konstatuoja, kad jame nurodomos tik bendro pobūdžio teisės normos, tačiau nėra nurodomos tarnybinio nusižengimo aplinkybės, taip pat Pranešime nenurodytas pažeidimo padarymo laikas ir kitos reikšmingos aplinkybės. Pažymėtina, jog valstybės tarnautojui tarnybinė nuobauda gali būti skiriama tik nustačius konkrečias valstybės tarnautojo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas. Atsižvelgdamas į visumą išdėstytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad Pranešimas apie tarnybinį nusižengimą, kuris buvo įteiktas pareiškėjai, nėra pakankamai aiškus ir išsamus. Esant pagrįstų abejonių, ar atitinkama asmens veika užtraukia tarnybinę atsakomybę, visos abejonės turi būti traktuojamos traukiamo atsakomybėn asmens naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011).
Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Nagrinėjamu atveju tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas karjeros valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta valstybės tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Valstybės tarnybos įstatyme, pareigybės aprašyme, kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose socialinio draudimo išmokų skyrimą ir mokėjimą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma.
Tarnybinio patikrinimo išvadoje turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, valstybės tarnautojo kaltė, atitinkamais atvejais – pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių. Nepakanka Išvadoje tik formaliai įvardyti nusižengimą ir konstatuoti, kad jį padarė konkretus valstybės tarnautojas (žr., pvz., 2012 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2362/2012; 2013 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-565/2013 ir kt.). Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Pažymėtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis.
Įsakymas skirti nuobaudą gali būti skundžiamas teismui, o teismas nagrinėdamas tokią bylą privalo ištirti ir įvertinti ne tik valstybės tarnautojo, kuriam skirta ši nuobauda, veiką, bet ir darbdavio ir jo įgaliotų tirti pažeidimą asmenų veiksmus dėl teisės normų, reglamentuojančių nuobaudos skyrimo procedūrą, tinkamo taikymo, teismas daro išvadą, kad visi įstatymo nustatyti reikalavimai, į kuriuos darbdavys, skirdamas nuobaudą, privalo atsižvelgti, turi atsispindėti administraciniame akte dėl nuobaudos skyrimo.
Kaip minėta, tam, kad valstybės tarnautojas būtų patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad valstybės tarnautojas neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Tam būtinas ir kitas nusižengimo sudėties elementas – valstybės tarnautojo kaltė, ir teismas, nagrinėdamas bylą, privalo patikrinti, ar darbdavys aiškinosi kaltės klausimą ir ar ją (kaltę) nustatė teisingai.
Teisės doktrinoje pripažįstama, kad teisės normų, susijusių su atsakomybės asmeniui nustatymu ir taikymu, jo nubaudimu, negalima aiškinti plečiamai. Atsižvelgiant į tarnybinės atsakomybės prigimtį ir pobūdį, šios atsakomybės taikymo pagrindai neabejotinai turi būti aiškiai nustatyti įstatyme. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime inter alia pažymėjo kad įstatymu turi būti nustatyta valstybės tarnautojo atsakomybė už valstybės tarnyboje padarytus teisės pažeidimus, o teisės pažeidimai, už kuriuos teisės aktuose yra nustatyta atsakomybė, turi būti aiškiai apibrėžti.
Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, konstatuoja, kad atsakovas nenustatė pareiškėjos kaltės formos dėl konstatuoto tarnybinio nusižengimo. Atsakovas jos nepagrindė ir tik formaliai pažymėjo, kad nusižengimas padarytas neveikimu. Teismas pažymi, kad tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (žr., pvz., 2013 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-577/2013). Atsakovas Išvadoje nurodė, kad D. T. tarnybinis nusižengimas yra padarytas neveikimu. Tačiau pažymėtina, kad tarnybinė atsakomybė gali pasireikšti tyčine bei neatsargia kaltės forma. Šios aplinkybės yra privalomai įrodinėtinos tarnybinio patikrinimo metu ir tai yra institucijos, skiriančios nuobaudą, pareiga, todėl negali būti nustatinėjamos teisme. Taigi nenustačius subjektyviosios pusės – tarnautojo kaltės, negalima ir tarnybinė atsakomybė. Tai – esminis procedūrinis pažeidimas, dėl kurio paskirta nuobauda – pastaba pripažintina neteisėta ir nepagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos D. T. skundą tenkinti.
Panaikinti Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 23 d. įsakymą Nr. PA-93 „Dėl tarnybinės nuobaudos D. T. skyrimo“, kuriuo pareiškėjai skirta nuobauda – pastaba.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.