Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. K., gimęs 1973 metų balandžio mėn. 8 d. Vilniuje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis Subačiaus g. 120-133, Vilniuje, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) 1989 06 09 Vilniaus miesto Spalio rajono teismo pagal BK 146 str. 2 d. 1 metams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 46 str. lygtinai su bandomuoju laikotarpiu 1 metams;

2) 1991 01 24 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal LR BK 150 str. 2 d. 3 metams laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 47 ¹ str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

3) 1992 08 14 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal LR BK 118 str. 3 d., 16 str. 90 str. 1 d. 8 metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 43 str., prie paskirtos bausmės iš dalies pridėta 1991 01 24 teismo nuosprendžiu neatlikta bausmė ir paskirta galutinė bausmė 9 metai laisvės atėmimo; 1997 09 24 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi, pritaikius LR BK 55 str., paleistas lygtinai prieš 2 metus 6 mėn. 11 dienų;

4) 2005 03 31 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal LR BK 259 str. 1 d. 6 mėnesiams laisvės atėmimo, pritaikius BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėn.;

5) 2007 03 22 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal LR BK 259 str. 1 d. 7 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2005 03 31 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendžiu, ir paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

6) 2007 10 08 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. 1 metams laisvės atėmimo (paskirtos bausmės neatlikęs), teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, kaltinamas pagal LR BK 129 str. 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. tyčia nužudė žmogų, t.y. jis 2007 07 12 apie 13 val. netoli Kirtimų geležinkelio stoties Dariaus ir Girėno g. 90A, Vilniuje, asmeninio konflikto su V. V. metu, būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, tyčia peiliu sudavė vieną smūgį V. V. į krūtinę, padarydamas durtinę pjautinę kiauryminę žaizdą krūtinės kairėje pusėje su V-o tarpšonkaulio minkštųjų audinių, krūtinplėvės, širdiplėvės, širdies, kairiojo plaučio sužalojimais ir kraujo susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, kas komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu į kairę krūtinplėvės ertmę, vidaus organų mažakraujyste, ko pasėkoje nukentėjusysis vietoje mirė ir tokiu būdu tyčia nužudė V. V..

Apklaustas kaltinamuoju G. K. savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad 2007 metų birželio mėnesį, grįžęs iš pataisos namų, nuvažiavo į čigonų taborą, kur prie jo prikibo Vitalikas (V. V.) su keliais draugais, kurie iš jo atėmė pinigus, dokumentus. 2007 07 12 dieną jis vėl nuvažiavo į čigonų taborą nusipirkti narkotinių medžiagų. Tada prie jo priėjo V. V. su mergina ir paprašė pinigų, kuriam jis pasakė, kad pinigų neturi. Tą pačią dieną, jam beišeinant iš taboro, jį pašaukė Vitalijus, priėjo prie jo su dviem nepažįstamais vaikinais ir liepė atiduoti pinigus, bandė apžiūrėti jo drabužių kišenes, įvyko konfliktas, kurio metu Vitalijus išsitraukė peilį. Jis (G. K.) supratęs, kad šis jam ruošiasi durti, sugriebė jam už rankos, atėmė peilį. Tačiau Vitalijus vis tiek puolė jį, bandė atimti peilį. Tada grumtynių metu, jis netyčia peiliu užkliudęs Vitalijų, pastarajam įdūrė, tačiau nežino į kokią kūno vietą. Kartu su Vitalijumi buvę vaikinai grumtynėse nedalyvavo. Po to, jis nuėjo prie geležinkelio bėgių, susileido narkotikų, paėjęs Rodūnės keliu link pašto, persirengė, nes po muštynių jo drabužiai buvo kruvini, kadangi buvo stipriai sužalota jo ranka, pakelyje numetė peilį. Po įvykio jis sutiko A. M., kuriam paaiškino, kad iš jo norėjo atimti pinigus. Adolis matė, kad jo drabužiai kruvini, peilis rankoje. Be to, kaltinamasis paaiškino, kad V. V. nužudė netyčia, tiesiog nuo jo gynėsi, jis (Vitalijus) pats prie jo prikibo, anksčiau jis buvo atėmęs pinigus, dokumentus.

Iš esmės analogiškus parodymus G. K. davė apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu bei juos patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t.2,b.l.68-75).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo parodymų, jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais bei kita bylos medžiaga.

N. S. V. parodė, kad yra nužudytojo V. V. motina. Apie tai, kad nužudytas jos sūnus, ji sužinojo po įvykio iš Vitalijaus draugės K. B., kuri papasakojo, kad paties įvykio nematė, tačiau iš karto po to, jį rado gulintį. Be to, nukentėjusioji parodė, kad jos sūnus buvo narkomanas, ji pati jam kartais duodavo pinigų narkotikams įsigyti, jis gi, buvo teistas, 2006 metų vasarą grįžo iš įkalinimo vietos. Nukentėjusioji pareiškė civilinį ieškinį 3987 litų sumai turtinei žalai atlyginti, kurią, kaip paaiškino, sudaro turėtos laidojimo išlaidos bei 200 000 litų neturtinei žalai atlyginti, t.y. už patirtus dvasinius išgyvenimus dėl sūnaus netekties.

Liudytoja K. B. parodė, kad nužudytasis V. V. buvo jos draugas, o kaltinamąjį G. K. pažįsta iš matymo kaip asmenį, kurį matydavo čigonų tabore kai nuvažiuodavo pirkti narkotinių medžiagų. Tiek ji, tiek V. V. yra narkomanai, narkotines medžiagas vartoja nuolat, kurių įsigyti beveik kiekvieną dieną važiuodavo į čigonų taborą. 2007 07 12 ji kartu su V. V. taip pat nuvyko į čigonų taborą nusipirkti narkotikų. Iš pradžių Vitalijus nuėjo pas čigonus parduoti jų atsivežtas šlepetes, po to jie sutiko kaltinamąjį G. K., kurio Vitalijus paprašė dviejų litų. Gintaras, kuris matėsi, kad jau yra apsvaigęs nuo narkotikų, pasakė, kad pinigų neturi. Tada Vitalijus nuėjo ir už jų abiejų turimus pinigus nupirko narkotikų, po ko jie abu (ji ir Vitalijus) nuėję į nuošalesnę vietą susileido po narkotikų dozę. Tuo metu pro juos praėjo G. K., Vitalijus, norėdamas paprašyti jo kelių litų, jį nusekė iš paskos. Netrukus paskui juos nuėjo ir A. M., kuris taip pat buvo netoli jų. Ji norėjo pažiūrėti kur eina Vitalijus, tačiau juos užstojo įkalnė, ir ji nei Vitalijaus su Adoliu, nei prieš juos nuėjusio Gintaro nebegalėjo matyti. Po to, praėjus neilgam laiko tarpui, ji išgirdo riksmą, kažkas rusiškai rėkė „papjovė“. Tada ji nuėjo link tos pusės, iš kur sklido šie garsai. Pakeliui, leisdamasi nuo kalnelio, ji sutiko kaltinamąjį G. K., kurio rankose matė peilį. Nusileidusi nuo kalnelio, krūmuose rado gulintį Vitalijų, kuris dar buvo gyvas, tačiau jau nieko negalėjo pasakyti, krūtinėje buvo kraujuojanti žaizda. Ji bandė užspausti žaizdą, kad ši stipriai nenukraujuotų. A. M. ir kiti žmonės, kurių dabar neatsimena, kvietė greitąją medicininę pagalbą, policiją. Atvažiavus policijai ji pasakė, kad matė nueinantį Gintarą su peiliu rankoje. Be to, liudytoja paaiškino, kad tos pačios dienos rytą, kai pirmą kartą sutiko tabore Gintarą, ji matė, kad pastarojo veidas yra nubrozdintas, jis eina šlubuodamas. Liudytoja K. B. teismo posėdyje patvirtino parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir paaiškino, kad šiuo metu nevisiškai prisimena visas įvykio aplinkybes, detaliau viską papasakojo apklausta ikiteisminio tyrimo metu. Be to, ji paaiškino, kad praėjus keletui dienui po Vitalijaus nužudymo, jai A. M. sakė, kad, jo nuomone, G. V. nužudė be priežasties.

Įvykio dieną – 2007 07 12 K. B. atpažino G. K. iš veido bruožų, kaip asmenį, kurį tą dieną sutiko su peiliu rankoje čigonų tabore. Jis buvo apsirengęs juodos spalvos sportiniu kostiumu, šlubavo (t.1,b.l.120-124).

Liudytojas A. M. parodė, kad tiek kaltinamąjį G. K., tiek ir nužudytąjį V. V. pažinojo kaip narkomanus, kuriuos dažnai sutikdavo čigonų tabore, kur ir jis pats važiuodavo įsigyti narkotinių medžiagų. 2007 07 12 jis kartu su Vitalijumi bei jo drauge Kristina nuvažiavo į čigonų taborą, kur nusipirko narkotikų, vietoje juos susileido. Tą dieną tabore matė ir Gintarą, kuris kaip jam atrodė, buvo apsvaigęs nuo narkotikų. Po to, kai jis kartu su Vitalijumi ir Kristina susileido po narkotikų dozę, pamatė pro šalį einantį Gintarą. Vitalijus pradėjo jį vytis. Nuo kalniuko Vitalijaus su Gintaru nesimatė. Po keleto minučių, ir jis pats nusekė paskui juos, netrukus iš paskos atėjo ir Kristina. Pakeliui jis pamatė Gintarą, kuris rankoje laikė peilį. Jis paklausė Gintaro kas atsitiko, o šis jam paaiškino, kad norėjo pinigus atimti. Be to, liudytojas parodė, kad paties įvykio jis nematė, tačiau matydamas Gintaro rankose kruviną peilį, pagalvojo, kad jis įdūrė Vitalijui. Jis gi, paaiškino, kad dabar nelabai prisimena tos dienos įvykių, tačiau perskaičius jo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t.1,b.l.158-160, 164-165, 169-170), juos patvirtino. Liudytojas A. M. duotus parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t.1,b.l.171-179). Analogiškus parodymus liudytojas A. M. davė ir akistatos su K. B. metu (t.1,b.l.161-1 63).

Liudytojas S. I. parodė, kad jis pažįsta G. K. ir V. V., jie abu narkomanai, juos dažnai sutikdavo čigonų tabore. 2007 metų liepos mėnesį jis gulėjo ligoninėje, vėliau iš pažįstamų narkomanų girdėjo kalbas, kad G. K. papjovė V. V.. Jis pats apie įvykio aplinkybes konkrečiai nieko nežino.

Liudytojas Č. F. K. parodė, kad jis yra kaltinamojo tėvas. Jis įtarė, kad sūnus vartoja narkotikus, tačiau konkrečiai to nežinojo. Gintaras gyveno atskirai, santykiai nėra artimi, kartas jis būdavo agresyvus. Apie nužudymą sužinojo tik iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų.

Liudytojas V. G. parodė, kad patruliavimo metu gavo pranešimą apie tai, kad čigonų tabore įvykdyta žmogžudystė, o ja įtariamas asmuo nuėjo Dariaus ir Girėno gatve link Rodūnės kelio, kartu buvo nurodyti įtariamo asmens požymiai – vyriškis, vidutinio ūgio, veidas nubrozdintas, apsirengęs juodu sportiniu kostiumu. Tada jis su kolega A. K. nuvažiavo Rodūnės keliu link pašto, kur netoli buvę vaikai pasakė, kad matė po medžiu gulintį vyriškį. Nuėję į nurodytą vietą, rado gulinį vyriškį, kaip vėliau paaiškėjo G. K., kuris buvo apsirengęs džinsais, iki pusės nuogas, netoli jo gulėjo krepšys, kurį apžiūrėję, jame rado kruvinus marškinėlius, paso kopija, piniginę, švirkštą. Šalia esančiuose krūmuose jie taip pat rado įkištas kruvinas juodas sportines kelnes. Kaip ir buvo nurodyti įtariamojo požymiai, jo veidas buvo nubrozdinta, jis pats buvo apsvaigęs, jo koordinacija sutrikusi, iš jo burnos nesklido alkoholio kvapas, apsvaigimas labai panašus į narkotinį. Tada jis kartu su kolega A. K. pristatė G. K. į Vilniaus m. VPK transporto PK aerouosto poskyrį.

Liudytojas A. K. teismo posėdyje davė iš esmės analogiškus parodymus liudytojui V. G..

Liudytojas J. V. parodė, kad atliko ikiteisminį tyrimą dėl V. V. nužudymo. 2007 07 12 į smurtinių nusikaltimų tyrimo skyrių įtariamas nužudymu buvo pristatytas G. K., kuris matėsi, jog yra apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Jis buvo vangus, mieguistas, svirduliavo į šalis, nuo jo alkoholio kvapas nesklido. Įtariant, kad jis gali būti apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, buvo nutarta nuvežti patikrinimui jį į Priklausomybės ligų centrą. Nuvažiavus iki centro, G. K. atsisakė išlipti iš automobilio ir kategoriškai atsisakė patikrinimo, jis sakė žinąs savo teises, jog gali patikrinimo atsisakyti. Be to, liudytojas parodė, kad G. K. pažįsta seniai kaip narkomaną, kadangi jis, dirbdamas Vilniaus m. VPK 3 PK, nekartą bendravo kaip su teisės pažeidėju.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (t.1,b.l.4-16) matyti, kad 2007 07 12 apie 13 val., prie geležinkelio bėgių esančiuose krūmuose, netoli geležinkelio stoties, adresu Dariaus ir Girėno g. 90A, Vilniuje, rastas vyriškos lyties lavonas (kaip nustatyta V. V., gim. 1978 m., t.1,b.l.25-27), gulintis ant žemės. Jo krūtinės kairės pusės širdies projekcijoje matosi durtinė-pjautinė žaizda.

A. V. V. lavono tyrimą, nustatyta, kad jis mirė nuo aklo durtinio pjautinio krūtinės sužalojimo – durtinės pjautinės kiauryminės žaizdos krūtinės kairėje pusėje su V-o tarpšonkaulio minkštųjų audinių, krūtinplėvės, širdiplėvės, širdies, kairio plaučio sužalojimais. Tai komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu į kairę krūtinplėvės ertmę, vidaus organų mažakraujyste. Sužalojimai padaryti plokščiu, vienašmenių savybių duriančiu-pjaunančiu įrankiu, kuris smigo į kūną įrankio bukajam kraštui nukreiptam į viršų, kai 15 cm ilgio kanalo kryptis iš dešinės į kairę ir iš apačios kiek į viršų, neužilgo iki mirties. Sužalojimai padaryti vienu trauminiu poveikiu. Tikėtina, kad nukentėjusysis po kūno sužalojimų padarymo galėjo atlikti kokius nors savarankiškus veiksmus ir išgyventi nuo keliolikos iki keliasdešimt sekundžių. V. V. lavono vidaus organuose rasti difenhidramino pėdsakai, šlapimo pūslėje – morfino pėdsakai (t.1,b.l.31-38).

Apžiūrėjus nukentėjusiojo V. V. drabužius, nustatytos kairėje pusėje ant marškinėlių didelės, netaisyklingų formų, rudai raudonos spalvos dėmės, galimai kraujo. Kairėje marškinėlių pusėje yra apie 2 cm dydžio pailga skylė. Kitoje marškinėlių pusėje (nugaroje) yra rudai raudonos spalvos netaisyklingų formų dėmės, galimai kraujo (t.1,b.l.66-72).

Specialisto išvadoje Nr.S342/07 (01) (t.2,b.l.19-27), atlikus DNR tyrimą, nustatyta, kad nuoplovose nuo K. B. rankų rasti kraujo pėdsakai. Gautas mišrus nemažiau dviejų asmenų DNR profilis, kuris galimai priklauso V. V. ir K. B.. Nuoplovose nuo G. K. rankų rasti kraujo pėdsakai, gautas DNR profilis sutampa su G. K. DNR profiliu su 99,9999999999proc. tikimybe. V. V. rankų nuokarpose su panagių turiniu gautas DNR profilis, kuris sutampa su V. V. DNR profiliu su 99,999999999 proc. tikimybe.

Atlikus G. K. po jo sulaikymo paimtų drabužių tyrimą, nustatyta, kad ant marškinėlių, sportinių kelnių, sportinio švarko, kuprinės rastas kraujas priklauso G. K. su 99,99999999999 proc. tikimybe (t.2,b.l.5-12).

2007 07 12 atlikus G. K. kūno tyrimą, Specialisto išvadoje konstatuota, jog jis yra vidutinio apsvaigimo būklėje. G. K. padaryta odos nubrozdinimai veide, paveikus kietais bukais daiktais; pjautinės žaizdos abiejų rankų nykščiuose, paveikus pjaunančių savybių turinčiais daiktais. Odos nubrozdinimai padaryti maždaug prieš 12-24 val, iki apžiūros; pjautinės žaizdos rankų pirštuose galėjo būti padarytos prieš keletą-keliolika valandų iki apžiūros. Sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nubrozdinimai veide nebūdingi savęs žalojimui; pjautinės žaizdos rankų pirštuose pasiekiamas paties tiriamojo rankoms, todėl savęs žalojimo galimybė neatmetama. Taip pat neatmetama galimybė, kad pjautinės žaizdos rankose galėjo gautis ginantis. Visi sužalojimai padaryti 5 trauminiais poveikiais (t.2,b.l.52).

Teismas, vertindamas byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo G. K. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 129 str. 1 dalį. Byloje nustatyta, kad G. K., būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, asmeninio konflikto metu su V. V., tyčia peiliu sudavė vieną smūgį pastarajam į krūtinę, kurio pasėkoje buvo padaryta durtinė- pjautinė kiauryminė žaizda krūtinės kairėje pusėje su tarpšonkaulio minkštųjų audinių, krūtinplėvės, širdiplėvės, širdies, kairio plaučio sužalojimais ir įvykus ūmiam išoriniam ir vidiniam nukraujavimui, V. V. mirė, tokiu būdu jį nužudė. Kaltinamasis G. K. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, t.y. jis suduodamas smūgį peiliu V. V. į krūtinės sritį, suvokė, kad savo veiksmais kėsinasi į V. V. gyvybę, tačiau savo pavojingos veikos padarinius numatė bendrai, jų sąmonėje neapibrėždamas, t.y. nedetalizuodamas ar tai sukels gyvybės atėmimą ar sveikatos sutrikdymą.

Nors kaltinamasis G. K., pripažindamas suduotą smūgį peiliu į V. V. krūtinės sritį, neigia, kad tai padarė tyčia, motyvuodamas tuo, kad jis tik gynėsi nuo jį užpuolusio V. V., tačiau tokie kaltinamojo parodymai paneigti byloje ištirtais įrodymais. Iš liudytojų A. M., K. B. parodymų matyti, kad V. V. nuėjo paskui G. K. tikslu paprašyti dviejų litų, kadangi jis dar tos pačios dienos rytą buvo prižadėjęs duoti jam (V. V.) kelis litus. Duomenų, kad V. V. buvo agresyviai nusiteikęs G. K. atžvilgiu, turėjęs tikslą jį sužaloti, ir dėl tos priežasties su savimi turėjęs peilį, byloje nėra. Be to, bylos duomenys nepatvirtina ir kaltinamojo G. K. nurodytos aplinkybės, kad V. V. jį užpuolė tryse, t.y., kad be V. V. dar buvo du jo atžvilgiu agresyviai nusiteikę vaikinai. Tiek A. M., tiek ir K. B. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, jog V. V., pamatęs čigonų tabore pro šalį einantį G. K., paskui jį nuėjo vienas, kitų asmenų su juo nebuvo. Jie gi, praėjus vos keletui minučių po G. K. ir V. V. susitikimo, pamatė einantį G. K., kuris rankoje nešėsi peilį. Šiuos liudytojų parodymus iš dalies papildo ir įvykio vietos ir lavono apžiūros, specialisto išvados, iš kurių matyti, kad V. V. buvo padaryta gili durtinė-pjautinė žaizda, sužalojimas padarytas į krūtinės srityje esančius gyvybiškai svarbius organus – širdį, plaučius. Pažymėtina ir tai, kad iš karto po įvykio, kaltinamasis G. K. nebandė suteikti nukentėjusiajam pagalbos, o nedelsdamas siekė naikinti įkalčius - išmetė nusikaltimo įrankį – peilį, persirengė krauju išteptus drabužius, paslėpė juos, kas taip pat patvirtina jo tyčinius veiksmus V. V. atžvilgiu ir tuo pačiu paneigia jo iškeltą versiją apie konflikto metu užimtą gynybos poziciją. Be to, teismas vertina kaip norą sušvelninti savo padėtį ir kaltinamojo nurodytą aplinkybę, jog nusikaltimo padarymo metu jis nebuvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Byloje surinkti įrodymai – liudytojų K. B., A. M. bei liudytojais apklaustų policijos pareigūnų V. G., A. K., J. V. parodymai patvirtina, kad 2007 07 12 G. K. buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, tai akivaizdžiai matėsi iš jo elgesio, reakcijos, judesių. Tai patvirtina ir specialisto išvada (t.2,b.l.52), kurioje G. K. nustatyta vidutinio apsvaigimo būklė. Objektyvių duomenų, kad narkotines medžiagas kaltinamasis vartojo po nusikaltimo padarymo, kaip jis pats teigia, byloje nėra. Įvertinant išdėstytą, teismas aukščiau ištirtus liudytojų parodymus bei kitus bylos įrodymus, vertina kaip patikimus, objektyvius ir kaltinamojo G. K. kaltę patvirtinančius įrodymus, pažymint ir tai, jog kaltinamasis bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo aplinkybių nebuvo visiškai nuoseklus ir savo parodymus gynybiškai keitė.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamasis G. K. anksčiau teistas šešis kartus (t.2,b.l.132-134, 146-148), sistemingai daro administracinės teisės pažeidimus (t.2,b.l.140-143), jam diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, priklausomybės sindromas (t.2,b.l.184), specialisto išvada (t.2,b.l.191) konstatuota, jog jam nustatytos diagnozės esminės įtakos asmens galimybei suvokti savo veiksmų esmę bei juos valdyti, neturi, duomenų, kad nusikaltimo metu buvo laikino psichikos sutrikimo būklėje, nėra. G. K. niekur nedirba (t.2,b.l.139), legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, 2007 06 15 būdamas paleistas į laisvę iš pataisos namų, praėjus vos keletui dienų padarė naujus nusikaltimus – 2007 06 23 pasikėsinimas pagrobti svetimą turtą (t.2,b.l.146) bei 2007 07 12 dieną – V. V. nužudymas. Pažymėtina ir tai, kad G. K. padarė labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį nepataisomus padarinius – atimta žmogaus gyvybė, be to, iš karto po nusikaltimo, siekdamas išvengti gresiančios atsakomybės, slėpė nusikaltimo įkalčius.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Visos šios išdėstytos aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis G. K. elgiasi asocialiai, iš ankstesnių teistumų tinkamų išvadų nepadarė, yra linkęs nusikalsti, todėl jį būtina izoliuoti nuo visuomenės, skiriant laisvės atėmimo bausmę, nemažesnę kaip inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje numatytas jos vidurkis, kuris pagal nusikaltimo metu galiojusią BK 129 str. 1 dalies redakciją (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymas Nr.VIII-1968, galiojęs iki 2007 07 21) vidurkis yra dešimt metų.

N. S. V. pareiškė civilinį ieškinį 203 987 litų sumai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Teismui pateikti dokumentai, patvirtinantys nukentėjusiosios sūnaus V. V. laidojimo išlaidas (t.1,b.l.95-97), kas sudaro 3987 litų. Šioje dalyje ieškinys pripažįstamas pagrįstu, todėl tenkintinas pilnai. Be to, nukentėjusioji prašė priteisti iš kaltinamojo 200 000 litų neturtinei žalai atlyginti, įvardindama tai kaip padarytą moralinę žalą dėl sūnaus nužudymo. Kaip matyti iš pačios nukentėjusiosios parodymų, ji kartu gyveno su sūnumi iki jo mirties, nuolat juo rūpinosi, išgyveno dėl jo priklausomybės narkotinėms medžiagoms, stengėsi jam padėti tiek moraliai, tiek finansiškai. Todėl visiškai neabejotina, kad dėl sūnaus V. V. mirties, nukentėjusioji S. V. patyrė emocinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, tačiau, atsižvelgiant į CK 6.250 str. 2 dalyje numatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t.y. ne tik į padarytos veikos padarinius, asmens kaltę, bet ir į kaltinamojo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiosios reikalaujama 200 000 litų suma yra aiškiai per didelė. Atsižvelgiant į tai, S. V. ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo jos naudai 50 000 litų neturtinei žalai atlyginti. Tokio dydžio priteisiama neturtinė žala atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus bei neprieštarauja CK 6.250 str. nuostatoms.

Vadovaujantis LR BPK 94 str. nuostatomis, daiktai, turintys reikšmės bylai ir saugomi Vilniaus m. VPK saugojimo kameroje, t.y. 4 nuorūkos, du švirkštai su adatomis, servetėlė (t.1,b.l.20-21), V. V. priklausę drabužiai – džinsinė striukė, marškinėliai, kelnės, apatinės kelnaitės, kojinės, batai – sunaikintini, o G. K. priklausantys daiktai – baltos spalvos marškinėliai, juodos spalvos sportinės kelnės, džemperis, juodos spalvos kuprinė, kepurė su snapeliu, piniginė (t.2,b.l.13-15) – grąžintini G. K..

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 129 str. 1 dalyje ir nuteisti jį 11 (vienuolikai) metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu su 2007 10 08 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę bausmę G. K. paskirti 11 (vienuolika) metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti 2007 10 08 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir atliktos bausmės dalį bei vadovaujantis BK 66 str., sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką nuo 2007 07 12 iki 2008 03 14 dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2008 03 14.

Kardomąją priemonę – suėmimą – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Išieškoti iš G. K. 3987 (tris tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt septynis) litus turtinei žalai ir 50 000 (penkiasdešimt tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti S. V. naudai.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai ir saugomus Vilniaus miesto VPK saugojimo kameroje – 4 nuorūkas, du švirkštus su adatomis, servetėlę, V. V. drabužius – džinsinę striukę, marškinėlius, kelnes, apatines kelnaites, kojines, batus – sunaikintini, o G. K. priklausančius daiktus – baltos spalvos marškinėlius, juodos spalvos sportines kelnes, džemperį, juodos spalvos kuprinę, kepurę su snapeliu, piniginę – grąžintini teisėtam savininkui G. K..

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.