Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. I. (A. I.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį bei 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. I., 2014 m. liepos 1 d., apie 14.00 val. Vilniuje, Žaliakalnio Sodų 2-oji g. 10, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairuodamas automobilį „VW Passat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į namo tvorą ir pastarąją bei automobilį apgadino. Taip A. I. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 14, 133 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

Be to, A. I., tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairuodamas automobilį „VW Passat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neatsižvelgęs į kelio ir meteorologines sąlygas, nepasirinkęs saugaus greičio, nesuvaldęs automobilio, atsitrenkęs į namo tvorą, ją bei automobilį apgadinęs, pasišalino iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taip A. I. pažeidė KET 234 punkto reikalavimą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje A. I. savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad vairuotojo pažymėjimo neturi, išties įvykio dieną pasinaudojo draugo senelio automobiliu, atleido rankinį stabdį ir nesuvaldęs automobilio apgadino nukentėjusiosios V. L. tvorą. Dėl pažeidimo gailisi, ateityje elgsis atsargiau.

Nukentėjusioji V. L. teismo posėdyje paaiškino, kad paties įvykio nematė, tačiau dėl jo jai padaryta turtinė žala, kuri siekia 200 Lt. Todėl prašo atlyginti padarytą žalą, juo labiau, kad tie patys kaimynai jau ne pirmą kartą pridaro jai turtinių nuostolių.

Iš 2014 m. spalio 30 d. komercinio pasiūlymo matyti, kad stulpo betonavimas, tvoros tinklas ir kiti darbai kainuoja apie 342,05 Lt (b. l. 7).

A. I. kaltę, padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje bei 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus, patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš byloje esančio A. I. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog jame užfiksuotos visos jo padarytų administracinių teisės pažeidimų aplinkybės (b. l. 2). Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. I. 2014 m. lapkričio 3 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, jog tai jis įvykio dieną vairavo automobilį „VW Passat“. Su draugu A. B. norėjo pabandyti pavažiuoti, bet nepavyko. Nuėmus rankinį stabdį, mašina pradėjo judėti atgal ir jis, nepamatęs tvoros, į ją atsitrenkė. Ištiktas šoko, jis pastatė automobilį atgal į vietą, kur ši stovėjo prieš tai. Kaimynė dėl tvoros tartis nesutiko (b. l. 4). Iš byloje esančio 2014 m. rugsėjo 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-8555-8798/2014 matyti, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl šio įvykio visų pirma buvo pradėta P. B. (P. B.), tačiau nutraukta, nenustačius pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje bei 130 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Minėtos administracinės bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog P. B. prisiėmė kaltę už A. I., siekdamas išvengti nemalonumų savo anūkui A. B., kuris davė pavairuoti automobilį A. I.. A. I., apklausiamas teismo posėdžio metu taip pat pripažino vairavęs automobilį, sulaužęs tvorą ir išsigandęs nuvažiavęs atgal, kur šis pirmiau stovėjo. Nukentėjusioji V. L. taip pat patvirtino, jog P. B. anūkas jai sakė, kad automobilį vairavo ir tvorą sugadino jo draugas. Šiuos byloje surinktus įrodymus detalizuoja kita bylos medžiaga: 2014 m. liepos 1 d. V. L. pareiškimas dėl įvykio, kurio metu buvo apgadinta jos tvora (b. l. 22); 2014 m. liepos 1 d. policijos pareigūno tarnybinis pranešimas (b. l. 18); eismo įvykio vietos schema (b. l. 19), papildomi duomenys apie eismo įvykį (b. l. 20); transporto priemonės techninės apžiūros aktas, nuotraukos, kuriuose užfiksuoti automobilio apgadinimai (b. l. 21, 27-28), policijos įvykio registro išrašas (b. l. 23); VĮ „Regitra“ informacija, iš kurios matyti, jog transporto priemonė priklauso P. B. (b. l. 24).

Pirmiau išdėstyti įrodymai visiškai patvirtina, kad A. I., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairuodamas automobilį, jo nesuvaldė, atsitrenkė į namo tvorą ir pastarąją bei automobilį apgadino, todėl tokia jo veika kvalifikuotina pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Be to, pirmiau aptartų įrodymų visumos analizė leidžia daryti neabejotiną išvadą ir dėl to, jog A. I., sukėlęs eismo įvykį, iš įvykio vietos pasišalino tyčia. Juolab, kad to neneigė ir pats atsakomybėn traukiamas asmuo, paaiškinęs, jog išlaužęs tvorą išsigando, todėl nuvažiavo ir pastatė automobilį ten, kur jis pirmiau stovėjo. Šioje dalyje A. I. veika kvalifikuotina pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Teismas, skirdamas A. I. nuobaudą, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį (eismo įvykio metu apgadinta namo tvora, svetimas automobilis, kaltininkas pasišalino iš eismo įvykio vietos), į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – pažeidimus padarė būdamas nepilnametis, administracine tvarka nebaustas. Nors A. I. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodė, jog dėl įvykio gailisi, teismas, įvertinęs tai, jog jis iš karto po įvykio neprisipažino padaręs pažeidimus, administracinių teisės pažeidimų byla pradėta kito asmens atžvilgiu ir tyrimas taip buvo apsunkintas, neturi pagrindo jo gailėjimosi vertinti kaip administracinę atsakomybę lengvinančią aplinkybę pagal ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Kita vertus, teismas nenustato ir A. I. sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgus į tai, kas aptarta pirmiau, teismas daro išvadą, jog A. I. skirtinos minimalios ATPK 130 straipsnio 1 dalies ir 127 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytos administracinės nuobaudos – baudos. Įvertinus tai, kad A. I. pažeidimus padarė būdamas nepilnametis, taikytinos ATPK 24 straipsnio 4 dalies nuostatos ir baudos mažintinos pusiau. Teismas nenustatė pagrindo konfiskuoti pažeidėjo vairuotą transporto priemonę, nes bylos duomenimis transporto priemonę A. I. paėmė savavališkai, jos savininkui nežinant.

Ivanovui skirtinos nuobaudos bendrintinos ATPK 33 straipsnyje nustatyta tvarka.

A. I. teismo posėdyje pareiškė, kad gauna pajamas, nors ir nedideles, todėl vadovaujantis ATPK 37¹ straipsniu jis įpareigotinas per vieną mėnesį nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai V. L. padarytą 200 Lt dydžio turtinį nuostolį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 27, 30, 30², 33 straipsniais, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224 straipsniu ir 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. I. (A. I.) pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam penkių šimtų litų (500 Lt) dydžio baudą.

A. I. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam dviejų tūkstančių litų (2000 Lt) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, A. I. paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir skirti jam galutinę administracinę nuobaudą – dviejų tūkstančių litų (2000 Lt), t. y. penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų (579 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 37¹ straipsnio 1 dalimi, įpareigoti A. I. per vieną mėnesį nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai V. L. padarytą 200 Lt (t. y. 57 Eur, 92 eurocentų) turtinį nuostolį.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6030.

Apie baudos sumokėjimą pranešti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Jeigu baudos administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sumokėti negali, jis ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.