Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjęs nuteistojo T. P. (toliau – T. P.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-me sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. liepos 21 d. nutarimą Nr. 93-549 taikyti nuteistajam T. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. P. 2004 m. spalio 28 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d., paskiriant jam 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

2009 m. birželio 5 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. nuostatomis, T. P. buvo lygtinai paleistas neatlikus 4 (ketverių) metų 3 (trijų) mėnesių 15 (penkiolikos) dienų jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

2012 m. rugsėjo 13 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi panaikinus lygtinį paleidimą T. P. atžvilgiu, jis buvo pasiųstas atlikti likusią, 2004 m. spalio 28 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį – 4 (ketverius) metus 3 (tris) mėnesis ir 15 (penkiolika) dienų.

Bausmės pradžia 2013 m. rugsėjo 19 d., bausmės pabaiga – 2018 m. sausio 3 d..

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartimi atsisakė patvirtinti 2015 m. liepos 21 d. Komisijos nutarimą, motyvuodamas tuo, kad šiuo metu nuteistąjį paleidus iš pataisos įstaigos būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra.

Nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką jis daro tik nuo 2014 metų, pažymėdamas, kad per visą bausmės atlikimo laiką jis buvo baustas tik kartą, skatintas net 16 kartų. Be to, jis pateikė visus reikalingus dokumentus, patvirtinančius jo galimybę lygtinio paleidimo atveju įsidarbinti bei gauti gyvenamąją vietą. Nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl nuteistojo įvykdyto nusikaltimo sunkumo bei pavojingumo nurodant, kad šios aplinkybės jau buvo įvertintos jam skiriant bausmę, todėl negali būti analizuojamos pakartotinai sprendžiant ir jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Skundu pažymima, kad jau praėjo daug laiko nuo įvykdyto nusikaltimo, šiuo metu jis jaučiasi labiau subrendęs, todėl jį neramina kaltės jausmas, kad yra išlaikomas iš valstybės biudžeto, mano, jog šiuo metu jis būtų naudingesnis laisvėje.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. P. skundas tenkinamas.

Nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusioje Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. redakcijojs numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal naująjį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą ir pažangą ją mažinant. Iš BVK 157 str. 1 d. lingvistinio aiškinimo taip pat seka, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Įgyvendinant pakeistas BVK nuostatas, 2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 253¹, 360, 362 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1820, buvo pakeistos ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo tvarką. Komentuojamo įstatymo 5 str. 2 d. numatyta, kad klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų ir skundų (atsiliepimų) dėl šių nutarimų, pateiktų iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., teismas nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendžia šio įstatymo 2 str. išdėstyto BPK 360 str. nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, o taip pat į tai, kad BVK nuostatos, sutinkamai su BVK 3 str. 1 d., taikomos nuo jų įsigaliojimo dienos, nuteistojo T. P. skundas nagrinėtinas taikant naująsias aukščiau aptartas BVK bei BPK nuostatas.

BVK 164 str. 2 d. inter alia įtvirtinta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 str. 8 d. nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, bei priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl patvirtinimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo - taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą - sprendžiantis teismas vertina ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 str. 2 d.).

Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, konstatuotina, kad priešingai nei nustatyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, Komisija, nors ir svarsčiusi nuteistojo T. P. prašymą dėl lygtinio paleidimo dar galiojant ankstesnėms BVK nuostatoms, tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją bei pažangą mažinant savo kriminogeninius veiksnius, dėl ko pagrįstai sprendė, jog šiuo metu įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, taikant lygtinio paleidimo institutą. Tuo tarpu apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė nuteistojo įvykdyto nusikaltimo pobūdžiui, pavojingumui bei neatliktos bausmės dydžiui, tačiau visapusiškai neįvertino aplinkybių, susijusių su skundo autoriaus rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių T. P. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Tokie pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo institutu, jeigu jis įvykdys visus įstatyme keliamus reikalavimus, juo labiau įvertinus ir tai, kad, remiantis naujuoju BVK 157 str. 1 d. reglamentavimu, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nusikalstamos veikos pavojingumas, pobūdis ir likusi neatliktos bausmės dalis gali būti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti.

Pritariant Komisijos išvadoms, pažymėtina, kad nors T. P. jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo, įtvirtinto BK 129 str. 1 d., padarymą, sukėlusio negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, tačiau šiuo metu jis jau yra atlikęs BVK 157 str. 2 d. 2 p. reikalaujamą bausmės dalį, t. y. netgi ženkliai daugiau nei pusę jam paskirtos bausmės, kas suponuoja išvadą, kad nuteistojo paskirtos ir atliktos bausmės dalis atitinka įstatymo reikalavimus, todėl, priešingai nei skundžiamoje nutartyje konstatavo pirmosios instancijos teismas, negali būti traktuojama kaip per maža ar prieštaraujanti teisingumo principo įgyvendinimui. Tokiu būdu, nekylant abejonėms dėl reikalaujamos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo, sprendžiant T. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, esminę reikšmę įgauna jo socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimas bei pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri, aukštesniojo teismo vertinimu, neabejotinai sudaro pagrindą manyti, kad T. P. lygtinio paleidimo atveju laikysis įstatymų ir nenusikals.

Kaip matyti iš 2015 m. liepos 8 d. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pažymos apie T. P. socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimą, 2015 m. sausio 13 d., netenkinant nuteistojo prašymo dėl lygtinio paleidimo taikymo, jam buvo nustatytos šios socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijos: nepažeidinėti nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, tęsti darbinę veiklą ir mokymąsi pataisos įstaigoje, dengti civilinį ieškinį bei aktyviai dalyvauti socialinės reabilitacijos programose. Remiantis aptariamoje pažymoje suformuotomis išvadomis, T. P. jam nustatytus reikalavimus įvykdė tinkamai. Abejoti tokiomis Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininko suformuotomis išvadomis, įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, teisinio pagrindo nėra. Remiantis skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, T. P. nuo 2013 m. spalio 18 d. pradėjo dirbti Pravieniškių valstybės įmonėje „Mūsų amatai“, o 2014/2015 metais – mokytis Elektrėnų profesinio mokymo centre baldžiaus specialybės, kurią, remiantis 2015 m. birželio 22 d. išduotu profesinio mokymo diplomu, sėkmingai įgijo, mokslus baigdamas aukščiausiais pažymiais. Per rekomendacijų laikotarpį (t. y. nuo 2015 m. sausio 13 d.) T. P. vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidęs nebuvo, už pavyzdingą elgesį bei sąžiningą darbą buvo skatintas tris kartus (bausmės atlikimo metu skaičiuojant nuo 2013-09-19 - penkis kartus), aktyviai dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, laisvu nuo darbo metu dalyvavo papildomoje Socialinio ugdymo centro programoje, lankė anglų kalbos būrelį, privalomąsias programas bei anoniminių alkoholikų užsiėmimus, kas itin aktualu įvertinus T. P. inkriminuoto nusikaltimo įvykdymo aplinkybes (nusikaltimas padarytas jam apsvaigus nuo alkoholio). Šių duomenų kontekste vertinant nuteistojo socialinio reabilitacijos plano įgyvendinimą, pažymėtina ir tai, kad sutinkamai su 2015 m. liepos 8 d. socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis teismo nuosprendžiu turi priteistą civilinį ieškinį 2450 litų (729,57 eurų) sumai, tačiau šiuo metu jį jau yra pilnai padengęs ir nors pataisos įstaiga yra gavusi vykdomuosius patvarkymus dėl nuteistojo ieškinių dengimo vaikų išlaikymui, tačiau, kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, vaikų išlaikymui T. P. taip pat skiria savo asmenines lėšas, ką patvirtina ir jo paties pateikta pažyma apie jam priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį. Šių duomenų visuma aukštesniajam teismui leidžia pritarti Komisijos išvadoms ir pagrįstai konstatuoti T. P. atitikimą BVK 157 str. 1 d. įtvirtintiems reikalavimams – jis ne tik tinkamai vykdo, bet ir nepriekaištingai įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.

Vertinant T. P. asmenybės pokyčius bei jo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, pažymėtina, kad sutinkamai su psichologinės tarnybos išvados duomenimis, nuteistajam nustatyta tiek nusikalstamo elgesio riziką mažinančių, tiek didinančių veiksnių. Tačiau nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai tokie kaip artimųjų palaikymas ir pagalba bei konkretūs darbinės veiklos planai šiuo atveju nusveria tikimybę, kad nuteistasis nekeis ankstesnio savo mąstymo bei elgesio, požiūrio į alkoholio vartojimą bei priežiūrą. Tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu įgijo baldžiaus specialybę, o būdamas laisvėje Klaipėdos aukštesniojoje technikos mokykloje baigė suvirintojo dujomis specialybę, dirbo UAB „E.“ suvirintojo – montuotojo pareigose, kur ketina grįžti ir lygtinio paleidimo atveju, leidžia manyti, kad laisvėje jis sugebės užsiimti prasminga veikla, dirbti, užsitikrinti legalias pajamas, sėkmingai įsilieti į visuomenę ir tokiu būdu keisti ankstesnį gyvenimo būdą. Be to, iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad T. P. atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatina jo nusikalstamą veiką ir vengia situacijų, galinčių sukelti galimybę nusikalsti, nors praeityje ir buvo įtakojamas asocialios grupės, tačiau šiuo metu suvokia, kad ši įtaka buvo vienas iš veiksnių, susijusių su jo nusikalstamumu, jo požiūris į įstatymus ir tvarką yra teigiamas, jis suvokia poreikį turėti bendras, visų pripažintas vertybes. Šios aplinkybės, aukštesniojo teismo vertinimu, leidžia tikėtis, kad nuteistais lygtinio paleidimo atveju vengs bendrauti su rizikingo elgesio asmenimis bei tinkamai reaguos į jam nustatytą priežiūrą. Būtina pažymėti ir tai, kad T. P. atžvilgiu praeityje dėl šio nuteisimo jau buvo taikytas lygtinio paleidimo institutas. Atlikti likusios laisvės atėmimo bausmės dalies į pataisos namus jis buvo grąžintas dėl lygtinio paleidimo metu įvykdytų administracinių teisės pažeidimų, kurie (Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis), didžiąja dalimi buvo susiję su nesaikingu alkoholio vartojimu, tačiau, kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, T. P., siekdamas išspręsti savo alkoholio vartojimo problemas, lankė anoniminių alkoholikų grupės užsiėmimus, kas, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neabejotinai rodo jo elgesio korekciją teigiama linkme, jo suvokimą apie alkoholio žalą, pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką ir pasiryžimą pasitaisyti. Aukštesniojo teismo nuomone, aptartos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą spręsti apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir rodo, kad T. P. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu pervertino ne tik savo elgesį, bet ir vertybes, ką patvirtina ir žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika (pagal OASys – 26 balai). Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant, sudaro pagrindą manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl T. P. gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos.

Aptartų aplinkybių pagrindu, darytina išvada, kad Komisija, vienbalsiai priimdama nutarimą taikyti nuteistajam T. P. lygtinį paleidimą iš pataisos namų, tinkamai taikė BVK nustatytas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas, nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Dėl aukščiau išdėstytų motyvų skundžiama teismo nutartis naikintina, o dėl nuteistojo skundo priimtinas naujas sprendimas – Komisijos nutarimas dėl T. P. lygtinio paleidimo patvirtinamas, paskiriant jam atitinkamus įpareigojimus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 7 punktu, 8 punktu ir 10 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo T. P. skundą tenkinti.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą: patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įsitaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2015 m. liepos 21 nutarimą Nr. 93-549 dėl nuteistojo T. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir jį lygtinai paleisti iš pataisos namų neatlikus 2 (dvejų) metų 2 (dviejų) mėnesių 18 (aštuoniolikos) dienų laisvės atėmimo bausmės.

Vadovaujantis BK 75 str. 2 d. 5 p., 7 p., 8 p. ir 10 p., įpareigoti nuteistąjį T. P.:

- pradėti dirbti (užsiregistruoti darbo biržoje) per 15 dienų nuo nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos;

- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.