Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Artūras Ridikas Baudžiamoji byla Nr. 1A-475-719/2014

2014 m. birželio 11 d.

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Ridiko, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Bronės Vidzėnienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ str. ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. G. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir A. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams.

D. T. ieškinys tenkintas visiškai ir jai iš A. G. priteista 4400 litų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. nuteistas už tai, kad jis 2013 m. birželio 13 d., apie 23 val., įsibrovė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė bendros 4400 litų vertės D. T. turtą, bei, tęsdamas nusikalstamą veiką, pagrobė namo laiptinėje paliktą 1700 litų vertės D. T. dviratį.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d., apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliantas skundu ginčija tik jam paskirtą bausmę ir nukentėjusiosios D. T. įvertintos bei apylinkės teismo priteistos turtinės žalos, atsiradusios dėl auksinės grandinėlės su pakabuku pagrobimo, dydį, todėl neišeidamas už apeliacinio skundo ribų, apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio teisėtumo kitoje dalyje netikrina.

Dėl bausmės

BK 54 str. 2 d. įtvirtinta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei ją sunkinančias aplinkybes ir kitas teisingos bausmės paskyrimui svarbias aplinkybes. BK 27 str. 1 d. nustatyta, kad recidyvistu laikomas asmuo, kuris, būdamas teistu už tyčinio nusikaltimo padarymą ir neišnykus teistumui už jį ar jo nepanaikinus, vėl padarė vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, o BK 56 str. 1 d. sakoma, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. BK 61 str. 2 d. ir 4 d. nustatyta, kad įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę <...>.

Šioje baudžiamojoje byloje skirdamas A. G. bausmę apylinkės teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį (A. G. padarė tyčinį, baigtą, apysunkį nusikaltimą), į vieną apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir ją sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tinkamai įvertino A. G. asmenybę (anksčiau jis buvo teistas 17 kartų, yra recidyvistas, psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas, nusikalstamą veiką įvykdė netrukus po to, kai buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietos atlikęs anksčiau jam paskirtą bausmę), o taip pat atsižvelgė ir į kitas teisingos bausmės paskyrimui svarbias aplinkybes (byloje yra duomenys apie kitų baudžiamųjų bylų nagrinėjimą kituose apylinkių teismuose ir kt.). Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nusikalstamą veiką A. G. padarė veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. sąmoningai. Jis niekur nesimoko, nedirba ir net neieško darbo (1 t., 135, 136 b. l.). Skundžiamu nuosprendžiu A. G. buvo nubaustas už savanaudišką nusikaltimą, nukreiptą į lėšų gavimą nusikalstamu būdu, anksčiau jis taip pat 17 kartų buvo nuteistas už tokias pačias savanaudiškas nusikalstamas veikas. Visos šios aplinkybės A. G. charakterizuoja tik neigiamai ir leidžia pagrįstai manyti, kad apeliantas išvadų iš ankstesnio savo elgesio ir gyvenimo būdo nepadarė, jis nepasitaisė ir nenori to daryti, anksčiau A. G. taikytos bausmės savo tikslų nepasiekė ir nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, A. G. yra linkusi nusikalsti ir pavojinga visuomenei asmenybė, todėl apylinkės teismas pagrįstai paskyrė jam BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, kuris savo trukme yra mažesnis už BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Subendrindamas šią bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatydamas galutinės subendrintos bausmės trukmę apylinkės teismas BK reikalavimų nepažeidė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos manymu, nei švelnesnėmis bausmėmis, nei atidėjus nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nebus pasiekti bausmių tikslai – tik realus apylinkės teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas padės sulaikyti A. G. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ateityje, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą ir leis pasiekti BK 41 str. įtvirtintus bausmės tikslus.

Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes teisėjų kolegija pripažįsta, kad skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas tinkamai išsprendė A. G. atsakomybės individualizavimo klausimą. Apeliacinio skundo argumentai dėl nuteistajam paskirtos bausmės apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka apeliacinės instancijos teismas, nepaneigia, A. G. paskirta bausmė atitinka nuteistojo asmenybę ir nėra aiškiai per griežta, todėl keisti nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytomis aplinkybėmis ir sušvelninti apeliantui paskirtą bausmę nėra jokio pagrindo.

Dėl priteistos turtinės žalos dydžio

BPK 28 str. 1 d. nustatyta, kad nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar moralinės žalos. BPK 44 str. 10 d. įtvirtinta nukentėjusiojo teisė reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo bei gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Pagal BPK 110 str. 1 d. civiliniu ieškovu pripažįstamas asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Taip pat BPK 113 str. 1 d. ir 115 str. 1 d. sakoma, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, o priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Iš faktinių bylos duomenų matyti, kad A. G. pagrobė D. T. turtą, kartu ir auksinę grandinėlę su pakabuku. Dėl A. G. nusikaltimo D. T. patyrė turtinę žalą, kurią reikalavo atlyginti, todėl ji teisingai buvo pripažinta nukentėjusiąja ir civiline ieškove (1 t., 1, 5–13 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nurodė, kad auksinę grandinėlę ji įsigijo Šveicarijoje prieš kelis metus. Įvykio metu ši grandinėlė buvo su auksiniu pakabuku. D. T. tiksliai apibūdino iš jos pagrobtą grandinėlę ir pakabuką, nurodė jų svorį ir šiuos daiktus kartu įvertino 4000 litų (1 t., 5–6, 10, 12 b. l.). Savo civilinį ieškinį D. T. palaikė apylinkės teismo posėdžio metu (2 t., 31 b. l.). Itin svarbu tai, kad ikiteisminio tyrimo metu A. G., apklausiamas įtariamuoju, dalyvaujant gynėjui, sutiko su nukentėjusiosios nurodyta visų iš jos pagrobtų daiktų verte (1 t., 142–143, 147 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme nuteistasis taip pat neprieštaravo nukentėjusiosios pareikštam civiliniam ieškiniui, žalą žadėjo atlyginti dirbdamas laisvės atėmimo vietoje (2 t., 30 b. l.). A. G. gynėjas pirmosios instancijos teisme taip pat sutiko su nukentėjusiosios civiliniu ieškiniu (2 t., 31 b. l.). Apeliacinės instancijos teismo manymu, nukentėjusiosios nurodyta pagrobtos auksinės grandinėlės su pakabuku vertė nėra aiškiai per didelė ir ji atitinka realybę. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusioji būtų susipykusi su nuteistuoju ir būtų suinteresuota nepagrįstai apkalbėti jį tiek kaltinant nusikaltimo padarymu, tiek ir nurodant didesnę, nei jie iš tikrųjų verti, pagrobtų daiktų vertę, todėl nesiremti D. T. parodymais ir netikėti nukentėjusiosios nurodytomis pagrobtų daiktų vertėmis, su kuriomis iki skundžiamo nuosprendžio paskelbimo sutiko tiek pats A. G., tiek ir jo gynėjas, nėra jokio pagrindo.

Taigi, nustatydamas D. T. patirtos turtinės žalos, patirtos dėl jos asmeninių daiktų, kartu ir auksinės grandinėlės su pakabuku, pagrobimo, dydį apylinkės teismas atsižvelgė į visus baudžiamojoje byloje esančius duomenis bei vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Naujų aplinkybių, į kurias, nustatydamas D. T. patirtos turtinės žalos dydį, nebūtų atsižvelgęs pirmosios instancijos teismas ir kurios galėtų paneigti apylinkės teismo argumentus šioje dalyje, A. G. apeliaciniame skundė nenurodė. Vietoje to jis apsiribojo tik paviršutiniškais, deklaratyviais bei niekuo nepagrįstais teiginiais ir prielaidomis.

Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiosios D. T. nurodytos ir skundžiamu nuosprendžiu jai iš A. G. priteistos turtinės žalos dydžio apeliacinio skundo argumentais keisti nėra jokio pagrindo.

Baudžiamojoje byloje nėra nuteistojo prašymo leisti jam susipažinti su teisiamojo posėdžio protokolu. Teisiamojo posėdžio protokole toks apelianto prašymas taip pat neužfiksuotas. Perklausius teisiamojo posėdžio garso įrašą nustatyta, kad teisiamojo posėdžio metu A. G. neišsakė savo pageidavimo susipažinti su teisiamojo posėdžio protokolu. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo teiginys apie tai, jog teisėja neleido A. G. susipažinti su teisiamojo posėdžio protokolu, laikytinas nepagrįstu.

Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam A. G., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš pažymos matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 50 Lt. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra privalomas (BPK 322 str. 1 d.). BPK 51 str. 3 d. numatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo turtinę padėtį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, gali būti išieškotos į valstybės biudžetą. Nuteistasis A. G. neprieštaravo, jog iš jo būtų išieškotos antrinės teisinės pagalbos išlaidos. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į minėtas Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas bei į nuteistojo A. G. poziciją sprendžia, kad išlaidos už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą turi būti išieškotos valstybės naudai iš nuteistojo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti valstybės naudai iš A. G. 50 Lt (penkiasdešimt litų) proceso išlaidų už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.