Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. K., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuva, teistas:

1) 1999-08-12 Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 str. 2 d. laivės atėmimu 2 metams;

2) 2001-01-26 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 str. 2 d., 43 str., laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams, pritaikius 2000-04-11 įstatymą „Dėl amnestijos“ nuo likusios bausmės dalies atlikimo atleistas;

3) 2001-05-24 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 111 str. 1 d., 104 str., 278 str. 2 d., 43 str., laisvės atėmimu 8 metams 6 mėnesiams;

4) 2005-08-23 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. 40 parų arešto, BK 63 str. bausmes subendrinus su 2001-05-24 nuosprendžiu – laisvės atėmimu 8 metams 6 mėnesiams, atlikus bausmę 2009-06-19 paleistas iš įkalinimo įstaigos;

5) 2010-05-18 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 str. 1 d. 20 MGL (2600 Lt) bauda;

6) 2010-10-26 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., laisvės atėmimu 6 mėnesiams, BK 64 str. 1 d., 64 str. 2 d., 65 str. 2 d. subendrinus su 2010-05-18 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu – laisvės atėmimu 6 mėnesiams ir 20 MGL (2600 Lt) bauda, 2011-03-21 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos likus 28 dienoms, nustatant įpareigojimus, 2011-04-18 bausmę atlikęs;

7) 2016-01-28 Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d. 8 mėn. laisvės apribojimo bausme, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam darbo biržoje bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (bausmę atlikęs);

8) 2018-06-21 Panevėžio apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 str. 7 d. 40 MGL (2000 Eur) dydžio bauda, ją įpareigojant sumokėti per 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo (neįsiteisėjęs); turintis neišnykusį teistumą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. K. 2018 m. liepos 20 d. apie 21.30 val. namuose, (duomenys neskelbtini), smurtaudamas šeimos nario – sutuoktinės E. K. atžvilgiu sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą, kai ginčo metu rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip du kartus ant kėdės sėdinčiai E. K. į dešinę veido pusę, pataikydamas į dešinę akį, vieną kartą įkando E. K. į kairę ranką ir dėl mažiausiai 2 (dviejų) smūgių (trauminių poveikių) padarydamas jai poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu kairiajame žaste, žaizdas kaktos dešinėje ir dešinės akies apatiniame voke, bei savo smurtiniu elgesiu prieš sutuoktinę pažeidė savo sūnaus E. K. (gim. (duomenys neskelbtini)), dukrų – G. K. (gim. (duomenys neskelbtini)), Ž. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) teisę ir poreikį, kad su jais būtų elgiamasi pagal jų raidos lygį neapsaugodamas į konfliktą įsitrauktų savo mažamečių vaikų nuo traumuojančios patirties.

Kaltinamasis Ž. K. dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jau kurį laiką jis su žmona nesutaria, konfliktuoja, o įvykio dieną jiems abiem būnant namuose kilo konfliktas, jie abu buvo neblaivūs, jis nesutiko būdamas neblaivus vežti žmoną į (duomenys neskelbtini). Žmona kabinėjosi prie jo, puolė jį kokias dvi valandas, kol jam trūko kantrybė. Norėjo jai tik įkasti, bet ji pradėjo daužyti jam į nugarą, ir jis tada kažkaip jai trinktelėjo. Pripažįsta, kad žmonai sudavė, įkando, dėl to gailisi. Kai žmona prigeria, visada kabinėjasi, ji jį išprovokavo. Po įvykio E. K. neatsiprašė ir neketina to daryti. Suprato, kad nebegali gyventi su žmona ir turi skirtis. Iki tol su žmona gyveno, nes buvo gaila vaikų. Metus laiko kentėjo dėl jos girtuokliavimo ir narkotikų vartojimo, tikėjosi, kad ji pasikeis.

Proceso dalyviams sutinkant, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimas vykdomas sutrumpintai pagal BPK 273 straipsnį.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Iš nukentėjusiosios E. K. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad ji paaiškino, jog 2018-07-20 apie 21 val. ji kartu su savo vyru Ž. K. ir vaikais: G. K., E. K. ir Ž. K. buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Buvo ką tik grįžę po maudynių karjere. Pažiūrėjo televizorių ir apie 21.30 val., dėl jai nežinomos priežasties (nei iš šio, nei iš to) prie jos priėjo vyras ir tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. Dėl ko kilo konfliktas, neatsimena. Ji sėdėjo ant kėdės ir ant savo kelių laikė vaiką E. K.. Ž. K. rankos kumščiu ne mažiau kaip du kartus sudavė į dešinę veido pusę, pataikydamas į dešinę akį. Ji bandė stotis, tačiau Ž. K. vieną kartą stipriai įkando į kairę ranką. Ž. K. veiksmai sukėlė stiprų fizinį skausmą. Civilinio ieškinio baudžiamojoje nereiškia. Ji pageidauja, kad kartu su bausme Ž. K. būtų paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, kuria jam būtų uždrausta lankytis jos gyvenamojoje vietoje bei bendrauti ir ieškoti ryšių su ja (t. 1, b. l. 25-28, 29-31).

Iš liudytojos R. M. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad ji paaiškino, jog 2018 m. liepos 20 d. apie 21.30 val. paskambino pusseserė E. K., gyv. (duomenys neskelbtini). ir paklausė, ar ji negali atvažiuoti jos pasiimti, nes ją sumušė vyras Ž. K.. Pažadėjus atvažiuoti, E. K. pasakė, kad yra kieme ir prašė pasiimti ką nors iš vyrų, nes ji bijojo Ž. K.. Važiuodama paskambino E. K. ir pasakė, kad kviečia policiją. E. K. tam neprieštaravo. Ji apie įvykį pranešė bendruoju pagalbos numeriu 112. Netrukus jai perskambino E. K. ir pasakė, kad bėga pas kaimynę. Kai ji nuvažiavo pas E. K., ši buvo pas kaimynę. Policijos pareigūnai jau buvo atvykę. Netrukus pareigūnai išvyko, kadangi bevažiuojant pasiklydo Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai. Po kurio laiko sugrįžo pareigūnai su medikais. Kadangi E. K. buvo neblaivi, todėl jos vaikai buvo perduoti jai. Ji matė, kad ant kažkurios E. K. rankos buvo mėlynė. Kaip paaiškino, E. K., jai į tą rankos vietą įkando Ž. K.. Be to, E. K. iš kažkurios akies bėgo kraujas. E. K. sakė, kad Ž. K. jai išdūrė akį, sakė, kad nieko nemato. Medikai išsivežė E. K.. Ji susirinko būtiniausius vaikų daiktus, pasiėmė E. K. vaikus ir išvažiavo. Kiek jai yra žinoma, Ž. K. prieš E. K. smurtauja nebe pirmą kartą (t. 1, b.l. 95-97).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). esančio vieno aukšto, žalios spalvos medinio gyvenamojo namo valgomajame. Įvykio vietos apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų neužfiksuota, niekas nepaimta (t. 1, b. l. 10-15).

2018 m. liepos 20 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuota, kad 2018 m. liepos 20 d. apie 21 val. 48 min. iš Panevėžio apskr. VPK. OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) neblaivus vyras sumušė savo žmoną. Moteriai išdurta akis. Moteris pas kaimynus. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė R. M.. Įvykio vietoje nustatyta, kad nukentėjusioji K. buvo susijaudinusi, ant dešinės akies matėsi sumušimo žymės, bėgo kraujas, ant kairės rankos matėsi įkandimo žymė. Aplinka, kurioje įvyko įvykis buvo netvarkinga. Smurtą patyręs asmuo – E. K. paaiškino, kad smurtas pasireiškė kai ji su vyru Ž. K. parvyko į namus, kur tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu vyras puolė, trenkė ranka į veidą, pataikydamas į dešinę akį, prakirto antakį ir įkando į kairę ranką. Ji pabėgo iš namų pas kaimynę ir paskambino pusseserei. Vyras liko užsirakinęs namuose. Fiksuoti smurtą galintys rodyti požymiai – kraujuojanti žaizda prie dešinės akies, patinimas kairėje rankoje. Fiksuota, kad anksčiau yra buvę smurto atvejų. Nepilnamečių vaikų, tapusių smurto artimoje aplinkoje liudytojais ar gyvenančių aplinkoje, kurioje buvo smurtauta, neužfiksuota. Smurtu įtariamas Ž. K. paaiškino, kad savo sugyventinės nemušė. Ž. K. buvo pristatytas į Panevėžio apskr. VPK Panevėžio m. ir r. PK laikino sulaikymo patalpas. Įvykio vietoje ir pristatant į policijos įstaigą Ž. K. elgėsi ramiai, miegojo (t. 1, b. l. 16-17).

Specialisto išvadoje Nr. G (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad E. K. padaryta poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu kairiajame žaste, siūtos žaizdos kaktos dešinėje ir dešinės akies apatiniame voke, kurie padaryti paveikus kietais bukais daiktais (paviršiais), mažiausiai 2 (dviejų) smūgių pasekoje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku, tai yra iki patekimo į ligoninę 2018-07-20 22.48 val. Pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją visumoje galima atmesti galimybę, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti nugriuvusi. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu, jų padarymas sukelia fizinį skausmą (t. 2, b.l. 8-9).

Iš alkotesterio parodymų matyti, kad 2016-07-20 23.17 val. Ž. K. nustatytas 1,35 promilių girtumas (t. 1, b.l. 18).

Iš alkotesterio parodymų matyti, kad 2016-07-20 22.05 val. E. K. nustatytas 1,44 promilių girtumas (t. 1, b.l. 18).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Panevėžio rajono savivaldybėje 2018-07-24 rašte nurodyta, kad Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-03-13 įsakymu Nr. A-161, E. K. ir Ž. K. šeima buvo įrašyta į Panevėžio rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos, netinkamos vaikų priežiūros, alkoholio vartojimo. E. K. šeimoje auga trys mažamečiai vaikai: Ž. K. (gim. (duomenys neskelbtini)), G. K. (gim. (duomenys neskelbtini)), E. K. (gim. (duomenys neskelbtini)). Ž. K. registruotas darbo biržoje, E. K. namuose augina vaikus. Nuo 2018-07-20 E. K. su mažamečiais vaikais gyvena pas savo močiutę A. Z. (t. 1, b.l. 86).

Kaip matyti, kaltinamasis pripažįsta kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tarp jo ir jo sutuoktinės E. K. kilus konfliktui, kurio metu jis sutuoktinės atžvilgiu pavartojo fizinį smurtą - ranka sudavė E. K. į veidą ir įkando jai. Šie jo parodymai sutampa su nukentėjusiosios E. K. parodymais, jai specialisto išvada konstatuotais sužalojimais, tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuotais duomenimis, iš dalies ir liudytojos R. M. parodymais.

Nėra abejonių, kad Ž. K. atliktieji kaltinime nurodytieji smurtiniai veiksmai, pasireiškę neteisėtu, nepageidaujamu kaltinamojo kontaktiniu poveikiu nukentėjusiosios kūnui – įkandant ir suduodant ranka į veidą, nukentėjusiajai E. K. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą, ką patvirtina ne tik pačios nukentėjusiosios parodymai, bet tai atsispindi ir kituose objektyviuose bylos duomenyse – specialisto išvadoje, tarnybiniame pranešime, liudytojos R. M. parodymuose, kurie esminėse detalėse sutampa, atitinka faktines bylos aplinkybes ir jais abejoti teismas neturi pagrindo.

Pastebėtina, kad tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad nepilnamečių vaikų, tapusių smurto artimoje aplinkoje liudytojais ar gyvenančių aplinkoje, kurioje buvo smurtauta, neužfiksuota, tačiau nukentėjusiosios E. K. ir liudytojos R. M. parodymai patvirtinta, kad kaltinime nurodytu metu namuose buvo trys sutuoktinių mažamečiai vaikai. Nors vaikų dėl jų amžiaus apklausti nebuvo galimybės (vaikai gimę (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), teismo vertinimu, akivaizdu, jog kaltinamojo smurtinis elgesys prieš mažamečių mamą formuoja pastariesiems traumuojančią patirtį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pastebi, kad byloje esantys kaltinime nurodytų vaikų gimimo datas patvirtinantys duomenys rodo, kad kaltinime minima kaltinamojo dukra Ž. K. yra gimusi ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) metais, todėl jos gimimo data kaltinime tikslintina.

Taigi, aukščiau aptartų bylos įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis Ž. K. 2018 m. liepos 20 d. apie 21.30 val. namuose, (duomenys neskelbtini), ginčo metu smurtavo prieš savo šeimos narę – sutuoktinę E. K., tai yra rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip du kartus E. K. į dešinę veido pusę ir vieną kartą įkando jai į kairę ranką, taip sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Be to, tokiu savo smurtiniu elgesiu prieš sutuoktinę kaltinamasis pažeidė kaltinime nurodytų įvykio metu namuose buvusių mažamečių teisę ir poreikį, kad su jais būtų elgiamasi pagal jų raidos lygį neapsaugodamas į konfliktą įsitrauktų savo mažamečių vaikų nuo traumuojančios patirties. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d. ir įrodyta aptartais įrodymais.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamojo Ž. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamojo gynėja teismo posėdžio metu prašė kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti jo prisipažinimą bei nuoširdų gailėjimąsi, tačiau, teismo vertinimu, toks prašymas nepagrįstas. Teismas pažymi, kad BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos lengvinančios aplinkybės pripažinimui būtinas ne tik prisipažinimas, bet ir nuoširdus gailestis, kuris nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo - jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Šiuo atveju kaltinamojo Ž. K. teisme duoti parodymai, pabrėžiant jo smurtinius veiksmus iššaukusį nukentėjusiosios netinkamą elgesį, neatsiprašymą jos ir neketinimą tai daryti, paneigia nuoširdaus gailesčio buvimą jo veiksmuose. Todėl teismas daro išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti prisipažinimą padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi.

Kaltinamojo Ž. K. atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra dvi – nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 9 ir 13 p.).

Ž. K. padarė vieną baigtą, tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jis yra teistas ir turi neišnykusį bei įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, administracine tvarka baustas ir turi galiojančių nuobaudų (b. l. 130-177), psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas (b. l. 180-182). Nors sutinkamai su bylos duomenimis kaltinamasis yra nedirbantis, registruotas darbo biržoje, pagal paties Ž. K. teisme duotą paaiškinimą – jis dirba Z. M. ūkyje pagalbiniu darbininku. Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis turi penkis vaikus, tris iš jų – kartu su nukentėjusiąja, kuri pagal bylos duomenis nedirba. Atkreiptinas dėmesys ir į nukentėjusiosios būklę bei elgesį įvykio metu. Iš įvykio aplinkybių matyti, kad Ž. K. veikė spontaniškai, paveiktas emocijų. Be to, nors nusikalstama veika ir yra smurtinio pobūdžio, tačiau ji nesukėlė didelės žalos.

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, jų visumą, siekiant nubaudimo ir teisingumo principo įgyvendinimo, teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskiriant laisvės apribojimo bausmę, jos trukmę nustatant maksimalią, ir BK 48 str. 6 d. 3 p. ir 7 d. pagrindais nustatant įpareigojimą bei draudimą.

Kartu su bausme kaltinamajam skirtinos BK 67 str. 2 d. 8 ir 9 p., 72¹ ir 72² str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu bei įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis Ž. K. savo kaltę pripažino visiškai, be kita ko, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, jam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytinas Ž. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. liepos 20 d. 22.40 val. iki 2018 m. liepos 22 d. 12.50 val. (2 paros) (b. l. 104-107).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, papildomai įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja E. K., nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje (b.l. 122-124), iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina (b. l. 122-124).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Proceso išlaidų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-303 straipsniais,

nusprendžia:

Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams, įpareigojant visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje bei per visą laisvės apribojimo laikotarpį uždrausti vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti Ž. K. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu ir BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaičiuoti Ž. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. liepos 20 d. 22.40 val. iki 2018 m. liepos 22 d. 12.50 val. (2 paras) ir laikyti, kad jis atliko 4 laisvės apribojimo dienas.

Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 8 ir 9 p., 72¹ ir 72² str. kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemones – įpareigojimą 6 (šešis) mėnesius gyventi skyrium nuo E. K. ir nesiartinti prie jos arčiau nei 50 atstumu bei įpareigojimą 6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio miesto apylinkės teismą.