Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Meidaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. J. apeliacinį skundą dėl 2008 m. sausio 8 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Pagal BK 63 str. 1, 4, 9 d., iš dalies sudedant subendrinus šią bausmę su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-10-05 nuosprendžiu paskirta bausme, jam skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti A. T. ir A. J., jie teismo nuosprendžio neskundžia.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

J. J. nuteistas už tai, kad 2007 m. rugsėjo 9 d., apie 20 val., kartu su A. T. ir A. J., veikdami bendrininkų grupėje su asmenimis, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėjęs amžius, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, Panevėžyje, Venslaviškio g. 15, išlaužę langą įsibrovė į UAB „Fulgor“ gamybines patalpas, iš kur pagrobė šios bendrovės turtą : elektronines svarstykles 570 Lt vertės, prekių ženklintuvą 97,46 Lt vertės, 10 kilogramų sausainių „Aguonaitė“ 85 Lt vertės, 30 kilogramų sausainių „Vafliniai“ 330 Lt vertės, 4 kilogramus sausainių „Trapūs pyragėliai“ 34 Lt vertės, 3 kg vyniotinio „Siurprizas“ 21,60 Lt vertės, 1,2 kg šakočio 15,6 Lt vertės, 1,2 kilogramo vanilino 108 Lt vertės, 12 kilogramų vaflių lakšto 72 Lt vertės, 10 kilogramų cukraus pudros 30,5 Lt vertės, 25 kilogramus konditerinio glaisto 185 Lt vertės, 45 kilogramus riešutų 135 Lt vertės – viso pagrobė turto už 1684,16 Lt.

Apeliaciniu skundu nuteistasis J. J. prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti ir sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Prašo atsižvelgti į tai, kad jis nebuvo nusikaltimo, už kurį nuteistas, iniciatorius. Mano, kad A. T. ir A. J. galėjo duoti prieš jį neteisingus parodymus, kadangi su jais nesutaria. Bendrininkai žinojo, kad jis ankščiau buvo pakliuvęs policijai, todėl pasistengė visą kaltę suversti jam vienam. Atlikinėdamas bausmę suprato, kad darydamas nusikaltimus nieko nepasieks, nori tęsti mokslus, dorai gyventi ir dirbti.

Teismo posėdyje prokurorė prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti. Kiti proceso dalyviai prašo skundą patenkinti.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę J. J., t.y. parinkdamas bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį tiek už paskutinę jo padarytą veiką, tiek ir galutinę subendrintą bausmę, nepažeidė BK 41, 54, 61 str. numatytų bausmės skyrimo pagrindų ir sąlygų, atsižvelgė ir tinkamai taikė BK XI skyriaus, reglamentuojančio bausmės skyrimo nepilnamečiams ypatumus, nuostatas, nurodė pakankamus ir išsamius savo sprendimo motyvus, pagrįstus bylos duomenimis.

J. J. nuteistas už tyčinį, apysunkį, baigtą, savanaudišką nusikaltimą. Jis, nors dar labai jaunas, buvo aktyvus šio nusikaltimo vykdytojas. Teismas nelaikė jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe to, kad jis šį nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje – tokią teisę teismas pagal BK 60 str. 1 d. 1 p. turi; nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad apeliantas prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Iš bylos matyti, kad nusikaltimą J. J. padarė būdamas nepilnamečiu – buvo sulaukęs tik 16 metų amžiaus, augo turėdamas blogas materialines, buitines gyvenimo sąlygas, tačiau bendrai jis gali būti charakterizuojamas tik išimtinai neigiamai – teistas tris kartus (skundžiamu nuosprendžiu nuteistas jau ketvirtą kartą); visi jo teistumai už nusikaltimus nuosavybei; paskutinį nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė praėjus tik 4 mėnesiams po arešto bausmės atlikimo; nusikaltimus darė sistemingai, nekreipdamas jokio dėmesio į jam priimamus vis naujus nuosprendžius; niekur nesimokė (sąmoningai nelankė mokyklos, todėl buvo išbrauktas iš mokyklos mokinių sąrašų); nuolat darė administracinius teisės pažeidimus, už ką jo tėvams buvo skiriamos administracinės nuobaudos; dėl savo neleistino elgesio buvo įrašytas į policijos įskaitą. Esant tokioms apelianto asmenybę apibūdinančioms aplinkybėms, kolegijos nuomone, pirmos teismas visiškai teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad teismų nuosprendžiais skiriamos švelnios bausmės neturi jokios įtakos jo nusikalstamiems polinkiams, nesulaiko nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ir todėl skyrė jam artimą minimaliai laisvės atėmimo bausmę, kuri yra gerokai mažesnė, nei įstatyme numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Subendrindamas bausmes pagal kelis nuosprendžius ir skirdamas jam galutinę bausmę, teismas taikė nuteistajam palankesnį bausmių sudėjimo būdą – bausmes sudėjo tik iš dalies. Tokiu būdu, tiek bausmė už paskutinį nusikaltimą, tiek ir subendrinta J. J. skirta bausmė šiuo atveju nelaikytina neteisinga, t.y. aiškiai per griežta.

Apeliantas skunde prašo atsižvelgti į tai, kad jis nebuvo pagrindinis šio nusikaltimo organizatorius. Tačiau iš jo paties parodymų ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme matyti, kad būtent jis pasiūlė kitiems asmenims padaryti šį nusikaltimą. Tai teisme patvirtino ir A. J. bei A. T.. Byloje nėra duomenų, kad šie nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti asmenys davė neteisingus parodymus prieš apeliantą.

Tokiu būdu, skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais ir dar labiau švelninti jam paskirtą bausmę nėra jokio pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p. teismas

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

Nuteistojo J. J. apeliacinį skundą atmesti.