Kauno apygardos teismo nuosprendis

2010-12-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-132-397-2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2010-12-23
Bylos Nr.
1A-132-397-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Gytis Večerskas (pirm.), Arvydas Stankus, Algerdas Urbšys
Kaltinamasis
E. B., G. V., B. T., A. D., A. K., R. Č., A. M., L. P., A. Ž.
Advokatai
Algimantas Degulis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1A-132-397-10Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.3;2.4.6.4.2;1.2.19.4;1.2.29.1. (S)
Pranešėjas G. VečerskasTeisėjas R. KrušinysKAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų Arvydo Stankaus, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Vitai Beleckaitei, Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Genei Ramanauskienei, gynėjams advokatams Algimantui Deguliui, Kęstučiui Šlitui, Ričardui Girdziušui, Vaidučiui Paliukui, Juozui Klimaičiui, Stasiui Zabitai, Romualdui Matoniui, Editai Gaubienei, V.Knezevičiui, išteisintiesiems E. B., G. V., B. T., A. D., A. K., R. Č., A. M., L. P., A. Ž.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 9 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 300str.1d. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių ( LR BPK 3str.1d.1p.).

G. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 228str.1d. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių ( LR BPK 3str.1d.1p.).

B. T. pagal Lietuvos Respublikos BK 228str.1d. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių ( LR BPK 3str.1d.1p.).

A. D. pagal Lietuvos Respublikos BK 228str.1d. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių ( LR BPK 3str.1d.1p.).

A. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 228str.1d.( dėl 2003 11 21, 2004 02 20 veikų ) išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių ( LR BPK 3str.1d.1p.).

R. Č. pagal Lietuvos Respublikos BK 228str.1d. ( dėl 2004 01 14, 2004 02 07 veikų ) ir pagal BK 24str.6d. ir 228str.1d. ( dėl 2004 02 20 veikos ) išteisintas, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų požymių ( LR BPK 3str.1d.1p.).

A. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 228str.1d. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių ( LR BPK 3str.1d.1p.).

L. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 228str.1d. ( 2004 02 20 veikos ), ir pagal Lietuvos Respublikos BK 300str.1d. išteisintas, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų požymių ( LR BPK 3str.1d.1p.).

A. Ž. pagal Lietuvos Respublikos BK 24str.4d. ir 228str.1d. ( dėl 2003 11 08, 2003 11 20, 2004 11 29, 2004 01 14, 2004 02 07 veikų ), pagal Lietuvos Respublikos BK 228str.1d. ( dėl 2004 02 20 veikos ) ir pagal Lietuvos Respublikos BK 300str.1d. išteisintas, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų požymių ( LR BPK 3str.1d.1p.), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. buvo kaltinamas tuo, kad jis iš anksto susitaręs ir bendrai veikdamas su A. Ž., 2004-02-20 apie 14.00 val. automobiliu VW LT 35, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su G. B. ir A. V. įvežė iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respublikos muitinę, Kalvarijos kelio posto, esančio Salaperaugio k., Marijampolės r., raudonuoju kanalu 11 baldų komplektų, 14142,31 litų vertės. Siekdamas išvengti už šias įvežtas prekes importo muitų ir mokesčių, A. Ž. organizavus, suklastojo tikrus dokumentus: keleivio deklaraciją Nr. AAR 251938, melagingai nurodydamas, kad sekciją, 410 litų vertės, jaunuolio baldų komplektą, 350 litų vertės, iš Lenkijos į Lietuvą įvežė E. V., kuris faktiškai prekių nevežė; keleivio deklaraciją Nr. AAR 251939, melagingai nurodydamas, kad svetainės komplektą su spinta, 640 litų vertės ir sekciją, 300 litų vertės, iš Lenkijos į Lietuvą įvežė A. M., kuri faktiškai prekių nevežė; keleivio deklaraciją Nr. AAR 251940, joje melagingai nurodydamas, kad virtuvės baldų komplektą, 430 litų vertės, Prieškambario baldų komplektą, 310 litų vertės, iš Lenkijos į Lietuvą įvežė V. Z., kuris faktiškai prekių nevežė. Šiuos suklastotus tikrus dokumentus – keleivio deklaracijas Nr. AAR 251938, Nr. AAR 251939, Nr. AAR 251940 - E. B. realizavo, pateikdamas muitinei ir tai sąlygojo Lietuvos Respublikos muitinės suklaidinimą, neteisingai pateikiant duomenis keleivio deklaracijose.

G. V. buvo kaltinamas tuo, kad jis būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas (duomenys neskelbtini) inspektoriaus pareigose, 2003-11-08 apie 9.00 – 11.00 val., kartu su Kauno teritorinės muitinės Sudargo kelio posto inspektoriumi A. Ž., tyčia piktnaudžiavo tarnybine padėtimi - pastarojo pažįstamam E. B. kartu su G. B. ir M. M. automobiliu VW LT 35, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) apie 10.20 val. įvežus iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respublikos muitinę, Kalvarijos kelio posto raudonuoju kanalu, 10 baldų komplektų, 12901.29 litų vertės, tyčia netikrino įvežamų prekių, bei jų dokumentų ir neužtikrino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-03-06 nutarimu Nr. 199 „Dėl muito režimo keleiviams, vykstantiems per Lietuvos Respublikos valstybės sieną”, už šias įvežtas prekes būtų nustatyti bei sumokėti importo muitai ir mokesčiai. Tokiais savo veiksmais G. V. grubiai pažeidė Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p., 3 p., 4 p., 6 p., 8 p. numatytus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo, atsakomybės, pavyzdingumo principus, taip pat grubiai pažeidė Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 4 p., 5 p. numatytas ir 2003-06-30 Kauno teritorinės muitinės viršininko įsakymu nr. 3B-432 patvirtintų jo pareigybės aprašymo 23, 35.1, 35.2, 35.4, 35.5, 35.12 punktuose detalizuotas pareigūno pareigas: laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas – atlikti per postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų muitinį tikrinimą ir įforminimą, vadovaujantis teisės aktais klasifikuoti prekes, nustatyti jų kilmę ir muitinę vertę, apskaičiuoti muitus ir kitus mokesčius, vykdyti muitų taisyklių pažeidimų prevenciją, išaiškinus muitinės veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų faktus, surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Dėl tokių valstybės tarnautojo G. V. veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos valstybės institucijos – Lietuvos muitinės – funkcijos ir veiklos principai, bei diskredituotas muitinės tarnautojo vardas.

B. T. buvo kaltinamas tuo, kad jis būdamas valstybės tarnautoju, 2003-11-20 21:00 val. – 2003-11-21 02:00 val. dirbdamas (duomenys neskelbtini) inspektoriumi, iš anksto susitaręs veikė bendrai su (duomenys neskelbtini) viršininku A. K., Kauno teritorinės muitinės Sudargo kelio posto inspektoriumi A. Ž., tyčia piktnaudžiavo tarnybine padėtimi – pastarojo pažįstamai G. B., su D. J. ir M. M. automobiliu VW LT 35, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) 2003-11-20 apie 22.45 val. įvežus iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respublikos muitinę, Kalvarijos kelio posto raudonuoju kanalu 7 baldų komplektus, 10823,72 litų vertės, tyčia netikrino įvežamų prekių, bei jų dokumentų ir neužtikrino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-03-06 nutarimu Nr. 199 “Dėl muito režimo keleiviams, vykstantiems per Lietuvos Respublikos valstybės sieną”, už šias įvežtas prekes būtų nustatyti bei sumokėti importo muitai ir mokesčiai. Tokiais savo veiksmais B. T. grubiai pažeidė Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p., 3 p., 4 p., 6 p., 8 p. numatytus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo, atsakomybės, pavyzdingumo principus, taip pat grubiai pažeidė LR Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 4 p., 5 p. numatytas ir 2003-11-17 Kauno teritorinės muitinės viršininko įsakymu Nr. 3B-722 patvirtintų jo pareigybės aprašymo 23, 35.1, 35.2, 35,4 35.5, 35.12, 35.15 punktuose detalizuotas pareigūno pareigas: laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas – atlikti per postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų muitinį tikrinimą ir įforminimą, vadovaujantis teisės aktais klasifikuoti prekes, nustatyti jų kilmę ir muitinę vertę, apskaičiuoti muitus ir kitus mokesčius, vykdyti muitų taisyklių pažeidimų prevenciją, išaiškinus muitinės veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų faktus, surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Dėl tokių valstybės tarnautojo B. T. veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos valstybės institucijos – Lietuvos muitinės – funkcijos ir veiklos principai, bei diskredituotas muitinės tarnautojo vardas.

A. D. buvo kaltinamas tuo, kad jis būdamas valstybės tarnautoju, 2003-11-29 9.00 – 11.00 val. dirbdamas (duomenys neskelbtini) pareigose, iš anksto susitaręs veikė bendrai su Kauno teritorinės muitinės Sudargo kelio posto inspektoriumi A. Ž., tyčia piktnaudžiavo tarnybine padėtimi – pastarojo pažįstamam E. B. su G. B. ir M. M. automobiliu VW LT 35, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) apie 10:15 val. įvežus iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respublikos muitinę, Kalvarijos kelio posto raudonuoju kanalu 12 baldų komplektų, 14311.62 litų vertės, tyčia netikrino įvežamų prekių, bei jų dokumentų ir neužtikrino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-03-06 nutarimu Nr. 199 „Dėl muito režimo keleiviams, vykstantiems per Lietuvos Respublikos valstybės sieną”, už šias įvežtas prekes būtų nustatyti bei sumokėti importo muitai ir mokesčiai. Tokiais savo veiksmais A. D. grubiai pažeidė Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 2 d. 2 p., 3 p., 4 p., 6 p., 8 p. numatytus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo, atsakomybės, pavyzdingumo principus, taip pat grubiai pažeidė Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 4 p., 5 p. numatytas ir 2003-11-17 Kauno teritorinės muitinės viršininko įsakymu Nr. 3B-722 patvirtintų jo pareigybės aprašymo 23, 35.1, 35.2, 35,4 35.5, 35.12, 35.15 punktuose detalizuotas pareigūno pareigas: laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas – atlikti per postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų muitinį tikrinimą ir įforminimą, vadovaujantis teisės aktais klasifikuoti prekes, nustatyti jų kilmę ir muitinę vertę, apskaičiuoti muitus ir kitus mokesčius, vykdyti muitų taisyklių pažeidimų prevenciją, išaiškinus muitinės veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų faktus, surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Dėl tokių valstybės tarnautojo A. D. veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos valstybės institucijos – Lietuvos muitinės – funkcijos ir veiklos principai, bei diskredituotas muitinės tarnautojo vardas.

R. Č. buvo kaltinamas tuo, kad jis būdamas valstybės tarnautoju, 2004-01-14 apie 17:00 – 20:00 val. dirbdamas(duomenys neskelbtini) inspektoriumi, iš anksto susitaręs veikė bendrai su Kauno teritorinės muitinės Sudargo kelio posto inspektoriumi A. Ž., tyčia piktnaudžiavo tarnybine padėtimi – pastarojo pažįstamam E. B. su G. B. ir E. V. automobiliu VW LT 35, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) apie 19.15 val. įvežus iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respublikos muitinę, Kalvarijos kelio posto raudonuoju kanalu 7 baldų komplektus, 11214.83 litų vertės, tyčia netikrino įvežamų prekių, bei jų dokumentų ir neužtikrino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-03-06 nutarimu Nr. 199 „Dėl muito režimo keleiviams, vykstantiems per Lietuvos Respublikos valstybės sieną”, už šias įvežtas prekes būtų nustatyti bei sumokėti importo muitai ir mokesčiai. Tokiais savo veiksmais R. Č. grubiai pažeidė Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 2 d. 2 p., 3 p., 4 p., 6 p., 8 p. numatytus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo, atsakomybės, pavyzdingumo principus, taip pat grubiai pažeidė Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 4 p., 5 p. numatytas ir 2003-11-17 Kauno teritorinės muitinės viršininko įsakymu Nr. 3B-722 patvirtintų jo pareigybės aprašymo 23, 35.1, 35.2, 35,4 35.5, 35.12, 35.15 punktuose detalizuotas pareigūno pareigas: laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas – atlikti per postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų muitinį tikrinimą ir įforminimą, vadovaujantis teisės aktais klasifikuoti prekes, nustatyti jų kilmę ir muitinę vertę, apskaičiuoti muitus ir kitus mokesčius, vykdyti muitų taisyklių pažeidimų prevenciją, išaiškinus muitinės veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų faktus, surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Dėl tokių valstybės tarnautojo R. Č. veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos valstybės institucijos – Lietuvos muitinės – funkcijos ir veiklos principai, bei diskredituotas muitinės tarnautojo vardas.

Be to, buvo kaltinamas ir tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju, 2004-02-07 apie 9.00 – 11.00 val., dirbdamas (duomenys neskelbtini) inspektoriumi iš anksto susitaręs veikė bendrai su Kauno teritorinės muitinės Sudargo kelio posto inspektoriumi A. Ž. bei Kauno teritorinės muitinės Kalvarijos kelio posto inspektore A. M., ir būdamas padėjėju, tyčia piktnaudžiavo tarnybine padėtimi – žinodamas, kad į Lietuvos Respubliką E. B. įveš baldus, už kuriuos siekiama nenustatyti importo muitų ir mokesčių, telefoninių pokalbių metu suderino su A. Ž. veiksmus, pranešdamas, kad žaliajame – raudonajame kanale dirba A. M. ir taip padėjo E. B. su G. B. automobiliu VW LT 35, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) apie 10.23 val. įvežus iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respublikos muitinę, Kalvarijos kelio posto raudonuoju kanalu 6 baldų komplektus, 11866,17 litų vertės, išvengti įvežamų prekių ir dokumentų tikrinimo, bei importo muitų ir mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-03-06 nutarimu Nr. 199 „Dėl muito režimo keleiviams, vykstantiems per Lietuvos Respublikos valstybės sieną”. Tokiais savo veiksmais R. Č. grubiai pažeidė Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p., 3 p., 4 p., 6 p., 8 p. numatytus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo, atsakomybės, pavyzdingumo principus, taip pat grubiai pažeidė Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 4 p., 5 p. numatytas ir 2003-11-17 Kauno teritorinės muitinės viršininko įsakymu Nr. 3B-722 patvirtintų jo pareigybės aprašymo 35,4, 35.12, 35.15 punktuose detalizuotas pareigūno pareigas: laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, vykdyti muitų taisyklių pažeidimų prevenciją. Dėl tokių valstybės tarnautojo R. Č. veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos valstybės institucijos – Lietuvos muitinės – funkcijos ir veiklos principai, diskredituotas muitinės tarnautojo vardas.

Be to, buvo kaltinamas ir tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju, 2004-02-20 apie 9:00 – 15:00 val., dirbdamas (duomenys neskelbtini) inspektoriumi iš anksto susitaręs veikė bendrai su Kauno teritorinės muitinės Sudargo kelio posto inspektoriumi A. Ž. bei Kauno teritorinės muitinės Kalvarijos kelio posto pamainos viršininku A. K., tos pačios pamainos inspektoriumi L. P. ir būdamas padėjėju, tyčia piktnaudžiavo tarnybine padėtimi - žinodamas, kad į Lietuvos Respubliką E. B. įveš baldus, už kuriuos siekiama nenustatyti importo muitų ir mokesčių, telefoninių pokalbių metu suderino su A. Ž. veiksmus pranešdamas, kad žaliajame-raudonajame kanale dirba L. P., ir taip padėjo E. B. su G. B. ir A. V., automobiliu VW LT 35, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) apie 9.50 val. įvežus iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respublikos muitinę, Kalvarijos kelio posto raudonuoju kanalu 11 baldų komplektų, 14142,31 litų vertės, išvengti įvežamų prekių ir dokumentų tikrinimo, bei importo muitų ir mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-03-06 nutarimu Nr. 199 „Dėl muito režimo keleiviams, vykstantiems per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Tokiais savo veiksmais R. Č. grubiai pažeidė Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p., 3 p., 4 p., 6 p., 8 p. numatytus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo, atsakomybės, pavyzdingumo principus, taip pat grubiai pažeidė LR Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 4 p., 5 p. numatytas ir 2003-11-17 Kauno teritorinės muitinės viršininko įsakymu Nr. 3B-722 patvirtintų jo pareigybės aprašymo 35,4, 35.12, 35.15 punktuose detalizuotas pareigūno pareigas: laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, vykdyti muitų taisyklių pažeidimų prevenciją. Dėl tokių valstybės tarnautojo R. Č. veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos valstybės institucijos – Lietuvos muitinės – funkcijos ir veiklos principai, diskredituotas muitinės tarnautojo vardas.

A. M. buvo kaltinama tuo, kad ji būdama valstybės tarnautoja, 2004-02-07 apie 9:00 – 11:00 val., dirbdama (duomenys neskelbtini) inspektorės pareigose, iš anksto susitarusi veikė bendrai su Kauno teritorinės muitinės Sudargo kelio posto inspektoriumi A. Ž., bei Kauno teritorinės muitinės Kalvarijos kelio posto inspektoriumi R. Č., tyčia piktnaudžiavo tarnybine padėtimi – A. Ž. pažįstamam E. B. su G. B. automobiliu VW LT 35, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) apie 10:23 val., įvežus iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respublikos muitinę, Kalvarijos kelio posto raudonuoju kanalu 6 baldų komplektus, 11866.17 litų vertės, tyčia netikrino įvežamų prekių, bei jų dokumentų ir neužtikrino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-03-06 nutarimu Nr. 199 „Dėl muito režimo keleiviams, vykstantiems per Lietuvos Respublikos valstybės sieną”, už šias įvežtas prekes būtų nustatyti bei sumokėti importo muitai ir mokesčiai. Tokiais savo veiksmais A. M. grubiai pažeidė Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p., 3 p., 4 p., 6 p., 8 p. numatytus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo, atsakomybės, pavyzdingumo principus, taip pat grubiai pažeidė Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 4 p., 5 p. numatytas ir 2003-11-17 Kauno teritorinės muitinės viršininko įsakymu Nr. 3B-722 patvirtintų jos pareigybės aprašymo 23, 35.1, 35.2, 35,4 35.5, 35.12, 35.15 punktuose detalizuotas pareigūno pareigas: laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas – atlikti per postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų muitinį tikrinimą ir įforminimą, vadovaujantis teisės aktais klasifikuoti prekes, nustatyti jų kilmę ir muitinę vertę, apskaičiuoti muitus ir kitus mokesčius, vykdyti muitų taisyklių pažeidimų prevenciją, išaiškinus muitinės veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų faktus, surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Dėl tokių valstybės tarnautojos A. M. veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos valstybės institucijos – Lietuvos muitinės – funkcijos ir veiklos principai, bei diskredituotas muitinės tarnautojo vardas.

L. P. buvo kaltinamas tuo, kad jis būdamas valstybės tarnautoju, 2004-02-20 laikotarpyje nuo 9:00 val. iki 15:00 val. dirbdamas (duomenys neskelbtini) inspektoriumi, iš anksto susitaręs veikė bendrai su Kauno teritorinės muitinės, Kalvarijos kelio posto inspektoriumi R. Č., pamainos viršininku A. K., Sudargo kelio posto inspektoriumi A. Ž., tyčia piktnaudžiavo tarnybine padėtimi – pastarojo pažįstamam E. B., kartu su G. B. ir A. V. automobiliu VW LT 35, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) 2004-02-20 apie 14:10val. įvežus iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respublikos muitinę, Kalvarijos kelio posto raudonuoju kanalu 11 baldų komplektų, 14142.31 litų vertės, tyčia netikrino įvežamų prekių bei jų dokumentų ir neužtikrino, kad vadovaujantis LR Vyriausybės 1997-03-06 nutarimu Nr. 199 „Dėl muito režimo keleiviams, vykstantiems per Lietuvos Respublikos valstybės sieną”, už šias įvežtas prekes būtų nustatyti ir sumokėti importo muitai ir mokesčiai. Tokiais savo veiksmais L. P. grubiai pažeidė Lietuvos Respublikos Valstybės įstatymo 3 str. 2 d. 2 p., 3 p., 4 p., 6 p., 8 p. numatytus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo, atsakomybės, pavyzdingumo principus, taip pat grubiai pažeidė Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 4 p., 5 p. numatytas ir 2003-11-17 Kauno teritorinės muitinės viršininko įsakymu Nr. 3B-722 patvirtintų jo pareigybės aprašymo 23, 35.1, 35.2, 35,4 35.5, 35.12, 35.15 punktuose detalizuotas pareigūno pareigas: laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas – atlikti per postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų muitinį tikrinimą ir įforminimą, vadovaujantis teisės aktais klasifikuoti prekes, nustatyti jų kilmę ir muitinę vertę, apskaičiuoti muitus ir kitus mokesčius, vykdyti muitų taisyklių pažeidimų prevenciją, išaiškinus muitinės veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų faktus, surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Dėl tokių valstybės tarnautojo L. P. veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos valstybės institucijos – Lietuvos muitinės – funkcijos ir veiklos principai, bei diskredituotas muitinės tarnautojo vardas.

Be to, buvo kaltinamas ir tuo, kad 2004-02-20 laikotarpyje nuo 9:00 val. iki 15:00 val., dirbdamas Kauno teritorinės muitinės Kalvarijos kelio posto, esančio Marijampolės r. sav. Salaperaugio kaime, inspektoriumi, E. B., kartu su G. B. ir A. V. automobiliu VW LT 35, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) apie 14:10 val., įvežus iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, Kalvarijos kelio posto teritoriją raudonuoju kanalu 11 baldų komplektų, tyčia, siekdamas padėti išvengti mokesčių už įvežtus baldus, priėmė muitinei ir taip realizavo jam žinomai E. B. suklastotas keleivio deklaracijas Nr. AAR 251938, AAR 251939, AAR 251940, kad baldus į Lietuvos Respubliką įvežė faktiškai Lenkijos Respublikoje nebuvę E. V., V. Z. ir A. M..

A. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis būdamas valstybės tarnautoju, 2003-11-20 21:00 val. – 2003-11-21 02:00 val. dirbdamas (duomenys neskelbtini) pamainos viršininku, iš anksto susitaręs, veikė bendrai su Kauno teritorinės muitinės Sudargo kelio posto inspektoriumi A. Ž., bei Kauno teritorinės muitinės, Kalvarijos kelio posto inspektoriumi B. T., tyčia piktnaudžiavo tarnybine padėtimi - A. Ž. pažįstamai G. B. su D. J. ir M. M. automobiliu VW LT 35, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), 2003-11-20 apie 22:45 val., įvežus iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respublikos muitinę, Kalvarijos kelio posto raudonuoju kanalu 7 baldų komplektus, 10823.72 litų vertės, tyčia nekontroliavo pamainos darbo, bei netikrino įvežamų prekių, bei jų dokumentų ir neužtikrino, kad vadovaujantis LR Vyriausybės 1997-03-06 nutarimu Nr. 199 „Dėl muito režimo keleiviams, vykstantiems per Lietuvos Respublikos valstybės sieną”, už šias įvežtas prekes būtų nustatyti bei sumokėti importo muitai ir mokesčiai. Tokiais savo veiksmais A. K. grubiai pažeidė Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p., 3 p., 4 p., 6 p., 8 p. numatytus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo, atsakomybės, pavyzdingumo principus, taip pat grubiai pažeidė LR Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 4 p., 5 p. numatytas ir 2003-11-17 Kauno teritorinės muitinės viršininko įsakymu Nr. 3B-722 patvirtintų jo pareigybės aprašymo 23, 36.1, 36.2, 36.5, 36.12, 36.22 punktuose detalizuotas pareigūno pareigas: laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas – organizuoti, planuoti ir kontroliuoti pamainos darbą, užtikrinti pamainos kompetencijai priskirtų muitinės priežiūros priemonių taikymą, prireikus asmeniškai atlikti muitinį tikrinimą ir įforminimą, vykdyti nustatytas muitų ir mokesčių surinkimo bei kitas užduotis, vykdyti muitų taisyklių pažeidimų prevenciją, išaiškinus muitinės veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų faktus, surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Dėl tokių valstybės tarnautojo A. K. veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos valstybės institucijos – Lietuvos muitinės – funkcijos ir veiklos principai, bei diskredituotas muitinės tarnautojo vardas.

Be to, buvo kaltinamas ir tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju, 2004-02-20 laikotarpyje nuo 9:00 val. iki 15:00 val., dirbdamas (duomenys neskelbtini)viršininku, esančiame (duomenys neskelbtini), iš anksto susitaręs veikė bendrai su Kauno teritorinės muitinės, Kalvarijos kelio posto inspektoriumi R. Č., inspektoriumi L. P., Sudargo kelio posto inspektoriumi A. Ž., tyčia piktnaudžiavo tarnybine padėtimi - pastarojo pažįstamam E. B., kartu su G. B. ir A. V. automobiliu VW LT 35, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) 2004-02-20 apie 14:10val., įvežus iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respublikos muitinę, Kalvarijos kelio posto raudonuoju kanalu 11 baldų komplektų, 14142.31 litų vertės, tyčia nekontroliavo pamainos darbo, bei netikrino įvežamų prekių, bei jų dokumentų ir neužtikrino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-03-06 nutarimu Nr. 199 „Dėl muito režimo keleiviams, vykstantiems per Lietuvos Respublikos valstybės sieną”, už šias įvežtas prekes būtų nustatyti bei sumokėti importo muitai ir mokesčiai. Tokiais savo veiksmais A. K. grubiai pažeidė Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p., 3 p., 4 p., 6 p., 8 p. numatytus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo, atsakomybės, pavyzdingumo principus, taip pat grubiai pažeidė Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 4 p., 5 p. numatytas ir 2003-11-17 Kauno teritorinės muitinės viršininko įsakymu Nr. 3B-722 patvirtintų jo pareigybės aprašymo 23, 36.1, 36.2, 36.5, 36.12, 36.22 punktuose detalizuotas pareigūno pareigas: laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas – organizuoti, planuoti ir kontroliuoti pamainos darbą, užtikrinti pamainos kompetencijai priskirtų muitinės priežiūros priemonių taikymą, prireikus asmeniškai atlikti muitinį tikrinimą ir įforminimą, vykdyti nustatytas muitų ir mokesčių surinkimo bei kitas užduotis, vykdyti muitų taisyklių pažeidimų prevenciją, išaiškinus muitinės veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų faktus, surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Dėl tokių valstybės tarnautojo A. K. veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos valstybės institucijos – Lietuvos muitinės – funkcijos ir veiklos principai, bei diskredituotas muitinės tarnautojo vardas.

A. Ž. buvo kaltinamas tuo, kad jis būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas (duomenys neskelbtini) inspektoriumi, 2003-11-08, apie 9:00-11:00 val., pats būdamas Kauno rajone, Garliavoje, iš anksto susitaręs veikė kartu su Kauno teritorinės muitinės Kalvarijos kelio posto inspektoriumi G. V., ir būdamas organizatoriumi tyčia piktnaudžiavo tarnybine padėtimi – telefoninių pokalbių su G. V. ir E. B. metu organizavo, kad E. B. kartu su G. B. ir M. M., automobiliu VW LT 35, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) apie 10:20 val., įvežus iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respublikos muitinę, Kalvarijos kelio posto raudonuoju kanalu 10 baldų komplektų, 12901.29 litų vertės, būtų netikrinamos įvežamos prekės ir jų dokumentai, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-03-06 nutarimu Nr. 199 „Dėl muito režimo keleiviams, vykstantiems per Lietuvos Respublikos valstybės sieną”, už šias įvežtas prekes nebūtų nustatyti bei sumokėti importo muitai ir mokesčiai. Tokiais savo veiksmais A. Ž. grubiai pažeidė LR Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p., 3 p., 4 p., 6 p., 8 p. numatytus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo, atsakomybės, pavyzdingumo principus, taip pat grubiai pažeidė LR Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 4 p., 5 p. numatytas ir 2003-06-30 Kauno teritorinės muitinės viršininko įsakymu Nr. 3B-432 patvirtintų jo pareigybės aprašymo 23, 34.12 punktuose detalizuotas pareigūno pareigas – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, nepiktnaudžiauti tarnyba. Dėl tokių valstybės tarnautojo A. Ž. veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos valstybės institucijos – Lietuvos muitinės – funkcijos ir veiklos principai, bei diskredituotas muitinės tarnautojo vardas.

Be to, buvo kaltinamas ir tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju, 2003-11-20 21.00 val. – 2003-11-21 02:00 val., pats būdamas Kauno rajone, Garliavoje, iš anksto susitaręs veikė bendrai su Kauno teritorinės muitinės Kalvarijos kelio posto inspektoriumi B. T., pamainos viršininku A. K. ir būdamas organizatoriumi tyčia piktnaudžiavo tarnybine padėtimi - telefoninių pokalbių, su B. T., A. K. ir E. B., metu organizavo, kad G. B. su D. J. ir M. M. automobiliu VW LT 35, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) 2003-11-20 apie 22:45 val., įvežus iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respublikos muitinę, Kalvarijos kelio posto raudonuoju kanalu 7 baldų komplektus, 10823.72 litų vertės, būtų netikrinamos įvežamos prekės ir jų dokumentai, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-03-06 nutarimu Nr. 199 „Dėl muito režimo keleiviams, vykstantiems per Lietuvos Respublikos valstybės sieną”, už šias įvežtas prekes nebūtų nustatyti bei sumokėti importo muitai ir mokesčiai. Tokiais savo veiksmais A. Ž. grubiai pažeidė Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p., 3 p., 4 p., 6 p., 8 p. numatytus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo, atsakomybės, pavyzdingumo principus, taip pat grubiai pažeidė Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 4 p., 5 p. numatytas ir 2003-11-17 Kauno teritorinės muitinės viršininko įsakymu Nr. 3B-722 patvirtintų jo pareigybės aprašymo 23, 34.12 punktuose detalizuotas pareigūno pareigas – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, nepiktnaudžiauti tarnyba. Dėl tokių valstybės tarnautojo A. Ž. veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos valstybės institucijos – Lietuvos muitinės – funkcijos ir veiklos principai, bei diskredituotas muitinės tarnautojo vardas.

Taip pat buvo kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju, 2003-11-29 apie 9:00 – 11:00 val., pats būdamas Kauno rajone, Garliavoje, iš anksto susitaręs veikė bendrai su Kauno teritorinės muitinės Kalvarijos kelio posto inspektoriumi A. D. ir būdamas organizatoriumi tyčia piktnaudžiavo tarnybine padėtimi - telefoninių pokalbių, su A. D. ir E. B., metu organizavo, kad E. B. su G. B. ir M. M., automobiliu VW LT 35, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) apie 10.15 val. įvežus iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respublikos muitinę, Kalvarijos kelio posto raudonuoju kanalu 12 baldų komplektų, 14311.62 litų vertės, būtų netikrinamos įvežamos prekės ir jų dokumentai, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-03-06 nutarimu Nr. 199 „Dėl muito režimo keleiviams, vykstantiems per Lietuvos Respublikos valstybės sieną”, už šias įvežtas prekes nebūtų nustatyti bei sumokėti importo muitai ir mokesčiai. Tokiais savo veiksmais A. Ž. grubiai pažeidė Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p., 3 p., 4 p., 6 p., 8 p. numatytus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo, atsakomybės, pavyzdingumo principus, taip pat grubiai pažeidė Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 4 p., 5 p. numatytas ir 2003-11-17 Kauno teritorinės muitinės viršininko įsakymu Nr. 3B-722 patvirtintų jo pareigybės aprašymo 23, 34.12 punktuose detalizuotas pareigūno pareigas – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, nepiktnaudžiauti tarnyba. Dėl tokių valstybės tarnautojo A. Ž. veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos valstybės institucijos – Lietuvos muitinės – funkcijos ir veiklos principai, bei diskredituotas muitinės tarnautojo vardas.

Be to, buvo kaltinamas ir tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju, 2004-01-14, apie 17:00 – 20:00 val., (duomenys neskelbtini) iš anksto susitaręs veikė bendrai su Kauno teritorinės muitinės Kalvarijos kelio posto inspektoriumi R. Č. ir būdamas organizatoriumi tyčia piktnaudžiavo tarnybine padėtimi - telefoninių pokalbių, su R. Č. ir E. B., metu organizavo, kad E. B. su G. B. ir E. V. automobiliu VW LT 35, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) apie 19:15 val., įvežus iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respublikos muitinę, Kalvarijos kelio posto raudonuoju kanalu 7 baldų komplektus, 11214,83 litų vertės, būtų netikrinamos įvežamos prekės ir jų dokumentai, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-03-06 nutarimu Nr. 199 „Dėl muito režimo keleiviams, vykstantiems per Lietuvos Respublikos valstybės sieną”, už šias įvežtas prekes nebūtų nustatyti bei sumokėti importo muitai ir mokesčiai. Tokiais savo veiksmais A. Ž. grubiai pažeidė LR Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p., 3 p., 4 p., 6 p., 8 p. numatytus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo, atsakomybės, pavyzdingumo principus, taip pat grubiai pažeidė LR Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 4 p., 5 p. numatytas ir 2003-11-17 Kauno teritorinės muitinės viršininko įsakymu Nr. 3B-722 patvirtintų jo pareigybės aprašymo 23, 34.12 punktuose detalizuotas pareigūno pareigas – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, nepiktnaudžiauti tarnyba. Dėl tokių valstybės tarnautojo A. Ž. veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos valstybės institucijos – Lietuvos muitinės – funkcijos ir veiklos principai, bei diskredituotas muitinės tarnautojo vardas.

Be to, buvo kaltinamas ir tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju 2004-02-07, apie 9:00 – 11:00 val., pats būdamas Kauno teritorinės muitinės, Sudargo kelio poste, esančiame Ramoniškių k., Šakių r., iš anksto susitaręs veikė bendrai su Kauno teritorinės muitinės Kalvarijos kelio posto inspektoriumi R. Č., inspektore A. M. ir būdamas organizatoriumi tyčia piktnaudžiavo tarnybine padėtimi - telefoninių pokalbių su R. Č., A. M. ir E. B. metu, organizavo, kad E. B. su G. B. automobiliu VW LT 35, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) apie 10.23 val. įvežus iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respublikos muitinę, Kalvarijos kelio posto raudonuoju kanalu 6 baldų komplektus, 11866,17 litų vertės, būtų netikrinamos įvežamos prekės ir jų dokumentai, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-03-06 nutarimu Nr. 199 „Dėl muito režimo keleiviams, vykstantiems per Lietuvos Respublikos valstybės sieną”, už šias įvežtas prekes nebūtų nustatyti bei sumokėti importo muitai ir mokesčiai. Tokiais savo veiksmais A. Ž. grubiai pažeidė Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p., 3 p., 4 p., 6 p., 8 p. numatytus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo, atsakomybės, pavyzdingumo principus, taip pat grubiai pažeidė Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 4 p., 5 p. numatytas ir 2003-11-17 Kauno teritorinės muitinės viršininko įsakymu Nr. 3B-722 patvirtintų jo pareigybės aprašymo 23, 34.12 punktuose detalizuotas pareigūno pareigas – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, nepiktnaudžiauti tarnyba. Dėl tokių valstybės tarnautojo A. Ž. veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos valstybės institucijos – Lietuvos muitinės – funkcijos ir veiklos principai, bei diskredituotas muitinės tarnautojo vardas.

Be to, buvo kaltinamas ir tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju, 2004-02-20 laikotarpyje nuo 9:00 val. iki 15:00 val., būdamas (duomenys neskelbtini) iš anksto susitaręs veikė bendrai su Kauno teritorinės muitinės Kalvarijos kelio posto inspektoriumi R. Č., inspektoriumi L. P., pamainos viršininku A. K. ir būdamas organizatoriumi tyčia piktnaudžiavo tarnybine padėtimi - telefoninių pokalbių, su R. Č., L. P., A. K. ir E. B., metu organizavo, kad E. B. su G. B. ir A. V., automobiliu VW LT 35, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) apie 14.10 val. įvežus iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respublikos muitinę, Kalvarijos kelio posto raudonuoju kanalu 11 baldų komplektų, 14142,31 litų vertės, būtų netikrinamos įvežamos prekės ir jų dokumentai, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-03-06 nutarimu Nr. 199 “Dėl muito režimo keleiviams, vykstantiems per Lietuvos Respublikos valstybės sieną”, už šias įvežtas prekes nebūtų nustatyti bei sumokėti importo muitai ir mokesčiai. Tokiais savo veiksmais A. Ž. grubiai pažeidė Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p., 3 p., 4 p., 6 p., 8 p. numatytus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo, atsakomybės, pavyzdingumo principus, taip pat grubiai pažeidė Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 4 p., 5 p. numatytas ir 2003-11-17 Kauno teritorinės muitinės viršininko įsakymu Nr. 3B-722 patvirtintų jo pareigybės aprašymo 23, 34.12 punktuose detalizuotas pareigūno pareigas – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, nepiktnaudžiauti tarnyba. Dėl tokių valstybės tarnautojo A. Ž. veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos valstybės institucijos – Lietuvos muitinės – funkcijos ir veiklos principai, bei diskredituotas muitinės tarnautojo vardas.

Be to, buvo kaltinamas ir tuo, kad jis 2004-02-20 apie 14:00 val., būdamas (duomenys neskelbtini)teritorijoje, iš anksto susitaręs veikė bendrai su E. B., pastarajam kartu su G. B. ir A. V. automobiliu VW LT 35, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) apie 14:10 val. įvežus iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, Kalvarijos kelio posto teritoriją raudonuoju kanalu 11 baldų komplektų, 14142,31 litų vertės, siekdamas išvengti už šias įvežtas prekes importo muitų ir mokesčių, organizavo tikrų dokumentų suklastojimą: keleivio deklaracijos Nr. AAR 251938, E. B. joje melagingai nurodant, kad sekciją, 410 litų vertės ir jaunuolio baldų komplektą, 350 litų vertės, iš Lenkijos į Lietuvą įvežė E. V., kuris faktiškai prekių nevežė; keleivio deklaracijos Nr. AAR 251939, E. B. joje melagingai nurodant, kad svetainės baldų komplektą su spinta, 640 litų vertės ir sekciją, 300 litų vertės, iš Lenkijos į Lietuvą įvežė A. M., kuri faktiškai prekių nevežė; keleivio deklaracijos Nr. AAR 251940, E. B. joje melagingai nurodant, kad virtuvės baldų komplektą, 430 litų vertės ir prieškambario baldų komplektą, 310 litų vertės, iš Lenkijo į Lietuvą įvežė V. Z., kuris faktiškai prekių nevežė. Šiuos suklastotus tikrus dokumentus – keleivio deklaracijas Nr. AAR 251938, Nr. AAR 251939, Nr. AAR 251940 – A. Ž. realizavo pateikdamas muitinei ir tai sąlygojo Lietuvos Respublikos muitinės suklaidinimą, neteisingai pateikiant duomenis keleivio deklaracijose.

Žemesnės instancijos teismas

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2005-03-09 nuosprendžiu A. Ž., G. V., B. T., A. D., A. K., R. Č., A. M., L. P. pagal BK 228 str. 1 d., R. Č. be to ir pagal BK 24 str. 6 d., 228 str. 1 d., A. Ž. pagal BK 24 str. 4 d., 228 str. 1 d., 228 str. 1 d., 300 str. 1 d., L. P. pagal BK 300 str. 1d., E. B. pagal BK 300 str. 1 d., išteisino, nepadarius jiems veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Pirmos instancijos teismas tokią savo išvadą grindė ištyręs byloje esančius įrodymus, laikydamas neįrodyta tą aplinkybę, koks kiekis baldų kiekvienu iš atvejų buvo įvežtas į Lietuvos Respubliką, kokia šių įvežtų baldų tikroji vertė ir ar tuo tikrai buvo pažeistas 1997-03-06 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 199 „Dėl muitų vežimo keleiviams, vykstantiems per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nustatymo“, bei taip pat teismas, įvertinęs tarp kaltinamųjų užfiksuotus pokalbius konstatavo, kad jie nepatvirtina kaltinimo pateiktų įrodymų, jog A. Ž. organizavo, iš anksto tarėsi su kitais kaltinamaisiais dėl E. B. vežamo krovinio netikrinimo ir ryšium su tuo susijusių neteisėtų veiksmų.

Šalies argumentai

Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas apeliaciniu skundu prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2005-03-09 išteisinamąjį nuosprendį E. B., G. V., B. T.,A. D., R. Č., A. M., L. P., A. K., A. Ž. atžvilgiu panaikinti ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį: E. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 300 str.1 d., ir nuteisti 20 MGL dydžio (2500 litų) bauda; G. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 228 str.1 d., ir nuteisti 30 MGL dydžio (3750 litų) bauda; B. T. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 228 str.1 d., ir nuteisti 30 MGL (3750 litų) bauda; A. D. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 228 str. 1 d., ir nuteisti 30 MGL dydžio (3750 litų) bauda; R. Č. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą ir Lietuvos Respublikos BK 228 str.1 d, ir nuteisti 30 MGL dydžio (3750 litų) bauda, pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., BK 228 str.1 d., ir nuteisti 20 MGL dydžio (2500 litų) bauda, pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str.6 d., ir nuteisti 20 MGL dydžio (2500 litų) bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str.1, 4 d., galutinę bausmę paskirti 50 MGL dydžio (6250 litų) bauda; A. M. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 228 str.1 d., ir nuteisti 30 MGL dydžio (3750 litų) bauda; L. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 228 str.1 d., ir nuteisti 30 MGL dydžio (3750 litų) bauda, pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str.1 d., ir nuteisti 20 MGL dydžio (2500 litų) bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str.1, 4 d., galutinę bausmę paskirti 40 MGL dydžio (5000litų) baudą; A. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 228 str. l d., ir nuteisti 35 MGL dydžio (4375 litų) bauda, pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 228 str.1 d., ir nuteisti 35 MGL dydžio (4375 litų) bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str.1 d., 4 d. ir BK 65 str., 66 str., galutinę bausmę paskirti 56 MGL dydžio (7000 litų) baudą; A. Ž. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 24 str.4 d., 228 str.1 d., ir nuteisti: dėl 2003-11-08 epizodo 40 MGL dydžio (5000 litų) bauda, dėl 2003-11-20 epizodo 40 MGL dydžio ( 5000 litų) bauda, dėl 2003-11-29 epizodo 40 MGL dydžio (5000 litų ) bauda, dėl 2004-01-14 epizodo 40 MGL dydžio (5000 litų) bauda, dėl 2004-02-07 epizodo 40 MGL dydžio (5000 litų) bauda, dėl 2004-02-20 epizodo 40 MGL dydžio (5000 litų ) bauda, pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 24 str.6 d., 300 str.1 d., ir nuteisti 30 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str.1 d.,4 d.,65 ir 66 str., galutinę bausmę paskirti 60 MGL dydžio (7500 litų) baudą.

Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas, nes teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių dėl šių aplinkybių, o būtent:

2003-11-08 epizodas

G. V. sako, kad tikrino automobilį, o vežamų prekių kiekis neviršijo leistinų normų. A. Ž. nurodo, kad atlikti kokius tai neteisėtus veiksmus V. neprašė. Tai prieštarauja objektyviai surinktiems duomenims. Iš 2003-11-08 9:16 val. pokalbio tarp Ž. ir B. (jau yra prie sienos, yra 3 žmonės ir „jis kaip visad pilnas“) yra aišku, kad automobilis buvo pilnai pakrautas baldų. 9:21 val. pokalbio tarp G. V. ir Ž. metu pastarasis nurodė, kad „kauniškis Edvinas, kurį tas turėtų atsiminti, nori grįžti su baldais, nes naktį nepavyko be kontrolės įvažiuoti (neprašoko)“, „trise vyksta ir komplektą viršaus veža“, prašo „sutvarkyti reikalus“ ir per daug „nenusmaukti“(9 t.,11-13 b.l.). Iš šio slapta kontroliuoto laisvai ir nesivaržančiai kalbančių pareigūnų pokalbio darytina išvada, kad B. vežamos prekės neatitiko LR Vyriausybės nutarimo Nr. 199 „Dėl muito režimo keleiviams, vykstantiems per Lietuvos Respublikos sieną nustatymo“ 5.2 p., kuriame nurodyta kokias prekes gali įvežti keleivis be importo muito ir mokesčių, nuostatų. Buvo vežama komercinės paskirties prekė – baldai. Abu pareigūnai tai žinojo, bet tyčia nereikalavo baldų įgijimo dokumentų, nuodugniai prekių kiekio ir vertės netikrino, tikslu, kad E. B. bei su juo vykstanti žmona ir pakeleivis minėto nutarimo 8-13 punktuose nustatyta tvarka išvengtų importo muito mokesčių mokėjimo. Šiuos duomenis patvirtino slaptos kontrolės būdu užfiksuoti pokalbiai telefonu tarp Ž. ir B. – 9:31 val. Ž. nurodė B. susirasti muitininką Gintą; sakyti, kad komplektą viršus veža ir žiūrėtų, kad ir jam (Ž.) „biškį liktų“. 10:31 val. B. telefonu informavo Ž., kad jis Lietuvoje ir jo „nenuskausmino“ (t.y. kaip ir buvo sutarta importo muito mokesčių sumokėjimo išvengė).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nepagrįstai pripažino, kad B. negalėjo įvežti 10 komplektų baldų, nes tiek netilptų į mikroautobusą. 2004-02-20 epizode tuo pačiu mikroautobusu B. iš Lenkijos į Lietuvą įvežė 12 komplektų baldų.

Teismas nepagrįstai nelaiko įrodymu kaltinimo pateiktus vien tik teisinės pagalbos būdu gautus iš Lenkijos Respublikos duomenis, jog 2003-11-08 minėti asmenys įvežė būtent 10 komplektų baldų 12901,29 Lt sumai. E. B. bei kartu su juo vykę asmenys Lenkijos Respublikoje, prieš išvykstant į Lietuvą, deklaruodavo duomenis apie išvežamas prekes (baldus) ir jų vertę patys ir pastoviai, tikslu susigrąžinti sumokėtą Lenkijoje WAT (pas mus PVM) mokestį už išvežamas į užsienį (t.y. įvežamas į Lietuvą) prekes. Minėtą mokestį susigrąžinti įmanoma tik tada, jeigu turimi ir pateikiami prekių įsigijimo dokumentai bei prekės tikrai išvežamos iš šalies. Iš Lenkijos Respublikos kompetentingų organų gautų dokumentų matosi, jog B. ir jo bendrakeleiviams sumokėtas WAT mokestis buvo grąžintas, ko seka, kad visais atvejais B., jo žmona G. ir bendrakeleiviai turėjo įvežamų į Lietuvą baldų įgijimo dokumentus su nurodyta visų šių prekių realia verte. Tai teisme patvirtino ir pats B., nurodydamas, jog baldus vežė su įsigijimo dokumentais. Būtent šių dokumentų turėjo pareikalauti, bet muitinio tikrinimo metu tyčia nereikalavo G. V., o kitais epizodais ir kiti Lietuvos muitinės pareigūnai.

Nuosprendyje užfiksuotas B. paaiškinimas, kad baldus pagal įsigijimo dokumentus veždavo per kelis kartus paneigiamas tuo, kad WAT mokesčiai jam, jo žmonai ir bendrakeleiviams buvo grąžinami tik realiai išvežus iš Lenkijos baldus. Iš Lenkijos pusės pateiktų dokumentų matyti, kad visas baldų kiekis buvo išvežamas vienu kartu. Teismas netyrė charakteringo atvejo, kuomet E. B. ir jo bendrakeleivė G. B. 2004 m. vasario 20 d., Lenkijos muitininkams deklaravus apie 12 baldų komplektų už 14142,31 Lt vertės išvežimą, negalėjo laisvai, kaip kitais kartais nesumokėję importo muito mokesčių įvažiuoti į Lietuvos teritoriją, nes tam sutrukdė muitinės pareigūnas V. K., netikėtai atvykęs į „raudoną“ kanalą. Pasitarus su A. Ž. ir A. K. buvo priimtas sprendimas sugrįžti su baldais į Lenkiją, bet šios šalies muitininkai įvažiuoti nebeleido, nes jau buvo deklaruotas baldų išvežimas iš Lenkijos ir pateikta informacija WAT mokesčio susigrąžinimui, kas sutrukdė priimti išsamų ir nešališką sprendimą. Be to, turėjo būti ištirti ir įvertinti nuosprendyje užfiksuoti A. Ž., G. V. bei kitų teisiamų pareigūnų bei E. B. paaiškinimai, jog pro Lietuvos muitinę buvo vežama tik leistina vienam asmeniui norma baldų.

Nuosprendyje neteisingai konstatuojama, kad G. V. bei kiti teisiami muitinės pareigūnai tikrindavo transporto priemonę, kuria E. B., jo žmona ir bendrakeleiviai atvykdavo į Lietuvą, tačiau jokių pažeidimų nenustatydavo, gabenamų prekių vertė vienam asmeniui neviršijo daugiau kaip po 1000 Lt, o kaltinimas nepateikė teismui jokių įrodymų, kokių muito mokesčių galėjo nesumokėti šie asmenys Lietuvos Respublikai. Byloje esančiais duomenimis užfiksuota, kad E. B. ir D. B. buvo įsidarbinę baldų prekyba užsiimančioje bendrovėje, kartu su bendrakeleiviais pastoviai, visada išvykdami trumpam, į Lietuvos Respubliką iš Lenkijos įveždavo tos pačios rūšies prekę – baldus. Būtent dėl šios rūšies prekės įvežimo E. B. visą laiką bendraudavo su muitininku A. Ž., o šis toliau derindavo baldų įvežimą į Lietuvos muitų zoną su konkrečiame poste pareigas atliekančiais G. V., B. T., R. Č., L. P., A. M. bei visiems jiems pamainos darbo metu vadovavusiu viršininku A. K.. E. B. su Ž. atvykimą į muitinę derino prie K. vadovaujamos pamainos darbo laiko, nes būtent toje pamainoje anksčiau buvo dirbęs A. Ž.. K. B., jo žmona su vienu ar kitu bendrakeleiviu tuo pačiu mikroautobusu pastoviai įveždavo baldus, žinojo visi tos pamainos pareigūnai, o K. ir Ž. net buvo pažadėta ar atvežta baldų, pateikti Lenkijoje pagamintų baldų katalogai. Tokie duomenys atskleisti slaptos kontrolės metu užfiksuotais pareigūnų telefoniniais pokalbiais bei suprantami iš to, kad tos pamainos muitininkai E. B. vadino pravarde „Edvinas baldinis“.

Edvinas ir G. B. kartu su bendrakeleiviais į Lietuvos Respubliką vežė baldus, kurių negalima priskirti nekomercinės paskirties prekėms. Būdami savo profesijos specialistai bei disponuodami iš paties E. B. tiesiogiai bei per A. Ž. gauta informacija, G. V., B. T., A. D., R. Č., A. M., L. P., A. K. žinojo ir aiškiai suprato, jog B. įvežamiems baldams taikyti 1997-03-06 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 199 5.2 p. reikalavimus ir atleisti pastaruosius kaip keleivius nuo importo muito ir mokesčių negalima. Teismas, išteisinamajame nuosprendyje be pagrindo akcentavo, kad nėra įrodyta, jog 2003-11-08, kaip ir kitais kartais, į Lietuvą buvo įvežta daugiau, nei leistina vienam asmeniui, prekių.

2003-11-20 epizodas

Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pokalbių tarp E. B. ir A. Ž., tarp A. Ž. ir B. T., tarp A. Ž. ir A. K. suvestinėse (t.1., b.l.95-114 ir kt.) nėra objektyvių ir neginčijamų duomenų bei įrodymų, kad kaltinamasis A. Ž. organizavo, iš anksto tarėsi su B. T., A. K., kad šie netikrintų E. B. vežamo krovinio, o telefoninių pokalbių tarp Algirdo ir J. Ž. turinio iš viso neanalizavo.

Iš byloje esančių pokalbių turinio analizės aiškiai matyti, kad A. Ž. eilinį kartą suderino su pamainos viršininku A. K. ir inspektoriumi B. T., dirbusiu „raudonajame“ kanale, visiems jiems „sklandų“, nepareikalaujant importo mokesčių sumokėjimo, B. vežamų komercinės paskirties prekių (baldų) įleidimą į Lietuvos Respubliką.

2003-11-20 inspektorių paskirstymo į darbo vietas naktinėje pamainoje grafike matyti, kad žaliajame-raudonajame kanale dirbo E. S. ir B. T.. E. S. formaliai įformino B. ir bendrakeleivių pateiktas deklaracijas. Apie tai, kad vežamas baldų kiekis ir vertė yra dideli, puikiai žinojo kartu su Stankevičiumi dirbęs B. T. bei pamainos viršininkas A. K.. Todėl kaltinimo surinkta pakankamai duomenų, kad pareigūnai A. K. ir B. T. privalėjo iš atvykstančių pareikalauti, kad pastarieji pateiktų įgijimo dokumentus, sumokėtų importo mokesčius arba prekių į Lietuvos muitų zoną neįleisti.

2004-03-16 gauta VSAT prie LR VRM medžiagoje nustatyta, kad 2003-11-20 22.46 val. automobiliu VW LT 35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į Lietuvos Respubliką įvažiavo D. J., G. B. ir M. M..

2004-06-14 gautoje teisinės pagalbos medžiagoje nustatyta, kad 2003-l1-20 Lenkijos pasienyje D. J. deklaravo 3 iš Lenkijos išvežamus baldų komplektus, G. B. deklaravo 2 iš Lenkijos išvežamus baldų komplektus, M. M. deklaravo 2 iš Lenkijos išvežamus baldų komplektus, viso buvo vežama 7 baldų komplektai, 10823,72 litų vertės.)

2003-11-20 muitinei buvo pateiktos tik keleivio deklaracijos Nr. AAR 285065, AAR 285066, AAR 285067.

Teismas nepagrįstai nelaiko įrodymu kaltinimo pateiktus teisinės pagalbos būdu gautus iš Lenkijos Respublikos duomenis, jog 2003-11-20 G. B., D. J. ir M. M. įvežė iš Lenkijos 7 komplektus baldų už 10823,72 Lt sumą.

2003-11-29 epizodas

Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pokalbių tarp E. B. ir A. Ž., tarp A. Ž. ir A. D. suvestinėse nėra objektyvių ir neginčijamų duomenų, kad kaltinamasis A. Ž. organizavo, iš anksto tarėsi su A. D., kad šis netikrintų E. B. vežamo krovinio, praleistų su prekėmis.

Iš visos byloje esančių pokalbių eigos aiškiai matosi, kad dar prieš B. išvykimą į Lenkiją A. Ž. derino išvykimo ir grįžimo laiką. Lapkričio 28-29 naktį baldų įvežti nepavyko, nes muitinės poste buvo „Jonas ir dar du“, kurie galėjo patikrinti krovinį. A. Ž., A. D. ir E. B. pokalbį apie tai, kad baldų komplektų yra virš normos, patvirtina iš Lenkijos Respublikos kompetentingų institucijų pagal teisinės pagalbos prašymą gauti duomenys. A. Ž. pasakymas A. D., kad „atvažiuos Edvinas“, tai yra asmens paminėjimas vardu, rodo, jog abiems E. B. yra gerai žinomas. Tai, kad A. D. paskambino A. Ž., o pastarasis E. B. skubino greičiau važiuoti, nes „atvyksta tikrintojai“, rodo, jog A. D. siekė ir tyčia įleido E. B. bei jo bendrakeleivius į Lietuvos Respubliką su baldų prekėmis be priklausančių sumokėti importo muito mokesčių.

Teismas nepagrįstai nelaiko įrodymu kaltinimo pateiktus vien tik teisinės pagalbos būdu gautus iš Lenkijos Respublikos duomenis, jog 2003-11-29 E. B., G. B. ir M. M. įvežė iš Lenkijos 7 komplektus baldų už 10823,72 Lt sumą, nes šių duomenų, vadovaujantis BPK 20 str. 4 d., negalima buvo patikrinti kitais procesiniais veiksmais ir jie nelaikytini įrodymais. Be to, tai neatitinka ir faktinių bylos duomenų, nes kaltinimas buvo nustatęs, kad 2003-11-29 E. B., G. B. ir M. M. įvežė iš Lenkijos 12 komplektų baldų už 14311,62 Lt sumą.

2004-01-14 epizodas

Teismas nepagrįstai konstatavo, jog kaltinimas nepateikė teismui objektyvių ir neginčijamų įrodymų, jog R. Č. iš anksto tarėsi su A. Ž., šiam organizavus dėl piktnaudžiavimo tarnyba, tarėsi dėl praleidimo prekių per muitinę, jų netikrinus, siekiant nesumokėti valstybei mokesčių. Nuosprendyje, vertinant veikas, iš konteksto buvo paimti ir aptarti tik keli tarp R. Č. ir A. Ž. įvykę telefoniniai pokalbiai, neįvertinta šių pokalbių visuma, todėl padaryta neteisinga išvada apie duomenų nebuvimą, jog R. Č. pažadėjo atlikti kokius tai neteisėtus veiksmus ar tyčia netikrino vežamų prekių.

Kaltinimas yra surinkęs ir pateikęs teismui duomenis apie tai, kad R. Č. ir A. M. žinojo E. B., kaip asmenį pastoviai (komerciniais tikslais) įvežantį į Lietuvą baldus, o A. Ž. apie E. B. „laisvą“, t.y. nesumokant muitų ir mokesčių, įvažiavimą į šalį sužinodavo iš R. Č., A. M., jie tarpusavyje nuspręsdavo, kada konkrečiai B. ir bendrakeleiviai gali įvežti prekes į Lietuvos muitų zoną, ir tardavosi dėl savo veiksmų, atliekamų piktnaudžiaujant tarnyba.

Iš byloje esančių telefoninių pokalbių tarp minėtų asmenų galima daryti išvadą, kad pareigūnams A. Ž., R. Č., A. M. buvo žinoma apie E. B. ir jo bendrakeleivių įvežamus didelius kiekius (komerciniams tikslams) baldų. Visų jų tikslas buvo padėti išvengti įvežamoms prekes importo muitų mokėjimo. Tuo tikslu buvo derinama, kada geriau atvykstantiems įvažiuoti į Lietuvą, informuojama apie netikėtus patikrinimus, kitas kliūtis. E. B. atsisakymas įvažiuot į muitinės postą, ten esant jam netikėtiems tikrintojams, aiškiai parodo, kad įvežant prekes, buvo siekiama nedeklaruoti jų kiekio ir vertės, bei taip, suderinus su „savais muitininkais“: A. Ž., A. M., R. Č., pastariesiems piktnaudžiaujant tarnyba, išvengti importo muito mokesčių sumokėjimo. Iš šių duomenų galima daryti išvadą, kad R. Č. labai gerai pažinojo E. B. bei suprato, kad pastarasis ir jo bendrakeleiviai yra „komersantai“, todėl už visas įvežamas prekes iš jų turėjo pareikalauti importo muito mokesčių.

2004-02-07 epizodas

Teismas nepagrįstai konstatavo, jog kaltinimas neįrodė, kad R. Č. bei A. M. iš anksto tarėsi su A. Ž., šiam organizavus, dėl piktnaudžiavimo tarnyba, tarėsi dėl praleidimo prekių per muitinę jų netikrinus, siekiant nesumokėti valstybei mokesčių. Nuosprendyje, vertinant veikas, iš konteksto buvo paimti ir aptarti tik keli tarp R. Č. ir A. Ž., tarp A. M. ir A. Ž. įvykę telefoniniai pokalbiai, neįvertinta jų visuma, todėl padaryta neteisinga išvada apie duomenų nebuvimą, jog R. Č. ir A. M. pažadėjo atlikti kokius tai neteisėtus veiksmus ar tyčia netikrino vežamų prekių.

Kaltinimas yra surinkęs ir pateikęs teismui duomenis apie tai, kad R. Č. ir A. M. žinojo E. B. kaip asmenį pastoviai (t.y. komerciniais tikslais) įvežantį į Lietuvą baldus, o A. Ž. dėl E. B. „laisvo“, t.y. nesumokant muitų ir mokesčių, įvažiavimo į šalį aplinkybių gaudavo informaciją iš R. Č., A. M. bei jie tarpusavyje nuspręsdavo, kada konkrečiai B. ir bendrakeleiviai gali įvežti prekes į Lietuvos muitų zoną ir tardavosi dėl savo veiksmų, atliekamų piktnaudžiaujant tarnyba.

Nustatyta, kad E. B., G. B. ir M. M. transportiniu mikroautobusu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į Lietuvą įvažiavo 2003-12-06 10.09 val..

Iš visų šių užfiksuotų telefoninių pokalbių tarp minėtų asmenų galima daryti išvadą, kad pareigūnams A. Ž., R. Č., A. M. buvo žinoma apie E. B. ir jo bendrakeleivių įvežamus didelius kiekius (suprantama, komerciniams tikslams) baldų. Visų jų tikslas buvo padėti išvengti įvežamoms prekes importo muitų mokėjimo. Tuo tikslu buvo derinama, kada geriau atvykstantiems įvažiuoti į Lietuvą, informuojama apie netikėtus patikrinimus, kitas kliūtis.

Iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad R. Č. ir A. M. labai gerai pažinojo E. B. bei suprato, kad pastarasis ir jo bendrakeleiviai yra komersantai, todėl už visas įvežamas prekes iš jų turėjo pareikalauto importo muito mokesčių.

2004-02-07 inspektorių paskirstymo į darbo vietas dieninėje pamainoje grafike matyti, kad žaliajame-raudonajame kanale dirbo A. M..

2004-03-16 gauta VSAT prie LR VRM medžiagoje nustatyta, kad 2004-02-07 22.46 val. automobiliu VW LT 35, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), į Lietuvos Respubliką įvažiavo E. B., G. B..

2004-06-14 gautoje teisinės pagalbos medžiagoje nustatyta, kad 2004-02-07 Lenkijos pasienyje E. B. deklaravo 2 iš Lenkijos išvežamus baldų komplektus, G. B. deklaravo 4 iš Lenkijos išvežamus baldų komplektus, viso buvo vežama 6 baldų komplektai, 11866,17 litų vertės.

2004-02-20 epizodas

Kaltinimas yra surinkęs ir pateikęs teismui objektyvius duomenis, iš kurių matyti, kad 2004m. vasario 20d. E. B. suklastojo tris keleivio deklaracijas, A. Ž. buvo šių dokumentų klastojimo organizatoriumi bei realizavo suklastotus dokumentus, L. P. – realizavo žinomai suklastotus dokumentus. Be to, R. Č., L. P., A. K., A. Ž., pastarajam organizavus, piktnaudžiavo tarnyba, veikiant bendrininkų grupėje. Šių asmenų padarytų nusikalstamų veikų teismas nenagrinėjo ir neįvertino platesnės muitinės pareigūnų bei verslininkų Gitanos ir E. B. kontaktų bei bendrų veiksmų analizės kontekste. O tai sąlygojo nepagrįsto bei neobjektyvaus išteisinamojo nuosprendžio priėmimą.

2004-01-20 07.09 val. E. ir G. B. kartu su D. J. transportiniu mikroautobusu VW-LT35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvyko į Lenkiją.

Išanalizavus byloje nurodytų veiksmų eigą bei slaptos kontrolės metu užfiksuotus pokalbius nekyla abejonių, kad pareigūnams A. Ž., A. K. ir kitiems buvo gerai žinomas ir suprantamas E. ir G. B. kelionių į Lenkiją komercinis pobūdis. Todėl prieš įvežant Bukauskams baldus į Lietuvą buvo griežtai tikrinama ar poste nėra pašalinių ir „saviems“ pareigūnams nepatikimų tikrintojų. Tokiems esant, E. B. buvo nurodoma nevykti ir palaukti, kol pastarieji išvyks. Buvo sukurta ir veikė gerai patikrinta schema, leidusi įvežti į Lietuvos muitų zoną prekes, neapmokestinant jų norminių aktų nustatyta tvarka importo muito mokesčiais. Todėl teismo išsakytas išteisinantis muitinės pareigūnus motyvas, kad A. Ž. skambindavo muitininkams į Kalvarijos kelio postą, klausdavo, kas dirba „raudonajame -žaliajame kanale“ ir buvusių bendradarbių prašydavo, kad šie padėtų E. B. tik greičiau pravažiuoti, be reikalo nesikabinėti, nesudaužyti baldų juos iškraunant, yra neteisingas. Teismas visų jam pateiktų slaptos pokalbių kontrolės metu gautų duomenų neanalizavo, nevertino bendros išvardintų asmenų veiklos kontekste, o tai sąlygojo nepagrįstą išteisinamojo nuosprendžio priėmimą.

Iš byloje esančių telefoninių pokalbių turinio matyti, kad tiek R. Č., tiek L. P. gerai žinojo E. B., kaip asmenį pastoviai įvežantį baldus. Todėl jiems negalėjo kilti jokių abejonių dėl tokios jo veiklos komerciškumo. Bet teismas nuosprendyje šios aplinkybės nevertino, o tai sąlygojo nepagrįsto ir neobjektyvaus nuosprendžio priėmimą.

Slaptos telefoninių pokalbių kontrolės metu gauti duomenys aiškiai parodo, jot E. ir G. B. įvežė baldus komercijos tikslais, o kiti fiktyvūs asmenys (tikrai ne keleiviai), kurių vardu pildytos deklaracijas, buvo reikalingi tik importo muito mokesčių už įvežamas prekes neišreikalavimo pateisinimui. Teismas šios aplinkybės nevertino, o tai sąlygojo nepagrįsto ir neobjektyvaus nuosprendžio priėmimą.

Šie duomenys, gauti slaptos telefoninių pokalbių kontrolės metu, aiškiai parodo, kad E. B. jokio „nelydimo bagažo“ E. V., V. Z., A. M. vardu nevežė, o keleivių deklaracijas užpildė jų vardu ir taip suklastojo dokumentus, turėdamas tikslą tokiu būdu, piktnaudžiaujant tarnyba muitinės pareigūnams A. Ž., A. K., R. Č., L. P., išvengti importo muito mokesčių už įvežamas komercinės paskirties prekes - baldus sumokėjimo. Liudytojai E. V., K.A. M., V. Z. buvo apklausti teisme, bet teismas su pačiais liudytojais nesiaiškino, ar jie buvo išvykę į užsienį ir ar galėjo turėti keleivio statusą. Teismas nepagrįstai nuosprendyje nurodė, kad kaltinimas nepateikė įrodymų, ar minėti liudytojai nebuvo prieš 2004-02-20 išvykę į užsienį. Kaltinimo duomenimis, nei vienas iš šių asmenų iki 2004-02-20 konkrečiai dėl tą dieną jų vardu deklaruotų baldų įvežimo į užsienį išvykę nebuvo. Teismas nepagrįstai E. V., K.A. M. ir V. Z. šiuo atveju pripažino keleiviais, kurių nelydimą bagažą atvežė E. B.. Vien tai, kad baldai į Lietuvos Respubliką buvo įvežti 2004-02-20 9.51 val., o asmenų duomenis, kurių vardu pildyti keleivių deklaracijas dėl šių baldų įvežimo, E. B. nurodymu surado ir perdavė jam J. Z. tik 2004-02-20 13.48 val., t.y. praėjus net keturioms valandoms po prekių įvežimo, parodo tokio veiksmo kaip deklaracijų pildymas „ant žmonių“ absurdiškumą. Negalima pripažinti prekes keleiviams, apie kuriuos pačius E. B. informaciją gavo jau baldus įvežęs į Lietuvą. Nuosprendyje teismas šių duomenų neanalizavo bei nevertino, todėl išteisindamas dėl dokumentų klastojimo organizavimo ir realizavimo A. Ž., dėl tikrų dokumentų suklastojimo E. B., dėl žinomai suklastotų dokumentų realizavimo L. P., bei pastarąjį, A. Ž., A. K., R. Č. dėl piktnaudžiavimo tarnyba - priėmė nepagrįstą ir neobjektyvų sprendimą.

Iš byloje esančių duomenų aiškiai matyti, kad A. Ž. bei kiti muitinės pareigūnai žinojo, o dėl komercinio E. B. veiklos pobūdžio turėjo ir suprasti, kad E. B. prekes iš Lenkijos į Lietuvą įveždavo, turėdamas prekių įgijimo dokumentus. Pareigūnai privalėjo jų pareikalauti ir įvežamų baldų vertę nustatyti pagal sandorio vertės metodą, o ne vadovaujantis „Premi“, kaip nurodyta nuosprendyje, duomenų baze.

Be to minėtais duomenimis pilnai paneigiama teismo patvirtinta aplinkybė, ką teismo metu nurodė E. B. ir A. Ž., kad E. B. baldus vežė ne tik sau, bei ir kitiems asmenims kaip nelydimą bagažą. Iš paskutiniųjų A. Ž. ir A. K. telefoninių pokalbių aiškiai matyti, kad E. B. gabenamas prekes jau buvo sulaikę ir tikrino muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai, o tik tada buvo organizuojamas deklaracijose nurodytų asmenų pasų pateikimas pasieniečiams dėl fiktyvaus atžymėjimo apie išvykimą į Lenkiją.

Išanalizavus visus A. Ž., E. B., A. K., L. P., R. Č. tarpusavio, o taip pat su kitais asmenimis pokalbius, palyginus juos su kitais surinktais ir teismui pateiktais duomenimis, aiškiai matyti, kad A. Ž. organizavo R. Č., L. P., A. K. atlikti priešingus tarnybai, neteisėtus veiksmus - tyčia netikrinti krovinio ir dokumentų tam, kad Edvinas ir G. B. išvengtų importo muito mokesčių už įvežamas į Lietuvą realizavimui komercines paskirties prekes, t.y. Lenkijoje įgytus baldus. A. K., būdamas pamainos viršininku, žinodamas apie daromus pažeidimus, tyčia nekontroliavo jam pavaldžių darbuotojų darbo ir, veikdamas bendrininkų grupėje, savo aktyviais veiksmais (situacijos stebėjimu; informacijos bei patarimų perdavimu) siekė, kad E. ir G. B. įvežamos prekės būtų praleistos nefiksuotos ir jie išvengtų importo muitų mokesčių.

Teismas be jokio pagrindo neapklausė liudytojos G. B. bei nepagrįstai nustatė, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojo apklausos metu jai nebuvo išaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus kaip įtariamojo E. B. šeimos nariui, pažeidžiant LR BPK 82 str. reikalavimus. E. B. vėlesnės apklausos metu buvo pareikštas įtarimas 2004 m. vasario 20 d. suklastojus tris keleivio deklaracijas, tik dėl to jis buvo atiduotas teismui. Apie aplinkybes, dėl ko E. B. pareikšti įtarimai, G. B. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklausinėjama. Dėl kitų veikų, pagal kurias pareikšti įtarimai ir buvo teisiami su G. B. giminystės ryšiais nesaistomi asmenys, G. B. buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu bei privalėjo duoti parodymus bylos nagrinėjimo teisme metu. Teismas jos neapklausęs, negalėjo pilnai ir visapusiškai išnagrinėti visų bylos aplinkybių bei priimti objektyvaus sprendimo.

Teismas visiškai be pagrindo įrodymu laiko „2004-05-24 Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu panaikinti E. B. prekių konfiskavimą“ nurodytą motyvą, kad baldai buvo grąžinti ir neapmokestinti jokiais muito mokesčiais, o teismas savo nutarime konstatavo, jog E. B. gabeno baldus kitiems asmenims. Kauno apygardos administracinis teismas bylą nagrinėjo jam pateiktų dokumentų apimtyje, neturėdamas informacijos apie duomenis, surinktus baudžiamojoje byloje dėl E. B. komercinės veiklos, jo ryšių su muitines pareigūnais.

2004-03-01 poėmio metu iš L. P. buvo paimtas mobilaus ryšio telefonas Nokia su SIM kortele.

2004-03-01 kratos metu iš E. B. buvo paimtas mobilaus ryšio telefonas M. T. su SIM kortele.

2004-03-01 kratos metu iš A. Ž. buvo paimtas mobilaus ryšio telefonas Nokia 8310 su SIM kortele, geltonos spalvos popieriaus lapelis su užrašais.

2004-03-16 gauta VSAT prie LR VRM medžiagoje nustatyta, kad 2004-02-20 9.51 val. automobiliu VW LT 35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į Lietuvos Respubliką įvažiavo E. B., G. B. ir A. V..

2004-06-14 gautoje teisinės pagalbos medžiagoje nustatyta, kad 2004-02-20 Lenkijos pasienyje E. B. deklaravo 4 iš Lenkijos išvežamus baldų komplektus, G. B. deklaravo 2 iš Lenkijos išvežamus baldų komplektus, A. V. deklaravo 5 iš Lenkijos įvežamus baldų komplektus, viso buvo vežama 11 baldų komplektų, 14142,31 litų vertės.

Teismas nepagrįstai nelaiko įrodymu kaltinimo pateiktus teisinės pagalbos būdu gautus iš Lenkijos Respublikos duomenis, jog 2004-02-20 E. B., G. B. ir A. V. įvežė iš Lenkijos 11 komplektų baldų už 14142,31 lt. sumą. Lenkų muitinės duomenys prieštarauja byloje esantiems kitiems įrodymams, kad nurodyti asmenys į Lietuvą įvežė prekių už 5390 lt. sumą, ir ne 11 baldų komplektų, o 12 baldų komplektų.

Teismas atmetė ikiteisminio tyrimo metu iš Lenkijos Respublikos pagal teisinės pagalbos prašymą gautus įrodymus, nesiimdamas jokių priemonių jiems patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Taip pat ikiteisminio tyrimo metu darytus telefoninių pokalbių garso įrašų teismas netyrė, nors prokuroro nuomone, juos išklausyti buvo tikslinga.

Neištyrus visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų negalėjo būti priimtas teisėtas nuosprendis.

Teisiamojo posėdžio metu LR BPK 290 str.3 d. tvarka teisėjas išvardino bylos duomenis dėl 2003-11-03 baldų vežimo epizodo, nors kaltinimai dėl šio epizodo nebuvo pateikti.

2005-03-09 teisiamajame posėdyje, skelbiant nuosprendį, dalyvavo tik kaltinamieji ir gynėja advokatė E. Gaubienė, nors pagal LR BPK 308 str.4 d. reikalavimą, skelbiant nuosprendį, kaltinamasis, prokuroras ir gynėjas privalo būti posėdžių salėje.

Atsikirtimuose į apeliacinį skundą išteisintasis L. P. prašo Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą atmesti. Teigia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, kadangi jis iš esmės motyvuojamas vien tik prielaidomis. Nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytais faktais, kad iš 2004-01-21, 2004-01-23, 2004-01-24 pokalbių galima daryti išvadą, jog muitinės pareigūnams (tame tarpe ir išteisintajam) buvo žinomas ir suprantamas E. ir G. B. kelionių į Lenkiją komercinis pobūdis, kadangi iki šio įvykio jis E. ir G. B. visiškai nepažinojo, nei jų važiavimo į Lenkiją periodiškumas, nei jų kelionių į Lenkiją tikslas ar veiklos komerciškumas nebuvo žinomas. Apeliaciniame skunde, kaip teigiama atsikirtimuose, L. P. bei A. Ž. telefoninis pokalbis bei jo turinys yra perteikiamas netiksliai, interpretuojamas kaltinimui naudinga prasme, visiškai neatsižvelgiant į tai, kad jis truko gal 15 sek.. Be to, šis telefoninis pokalbis vyko apie 9.25val., kai tuo tarpu muitiniam patikrinimui E. B. atvyko tik apie 15 val., kas įrodo, kad telefoninis pokalbis buvo tik bendro pobūdžio kaip kolegos su kolega, be jokių prašymų ar įsipareigojimų. Išteisintasis nesutinka ir su prokuroro apeliacinio skundo motyvu, kad E. B. „nelydimo bagažo“ kitiems nevežė ir kad tai buvo tik būdas formaliu bei neteisėtu pretekstu išvengti įvežamų prekių apmokestinimo importo muito mokesčiais, kadangi tai, jog tokia muitinės procedūra yra galima, bylos nagrinėjimo metu patvirtino ir liudytoju šioje byloje apklaustas Kauno teritorinės muitinės veiklos organizavimo skyriaus viršininkas A. K.. Nurodo, kad apeliaciniame skunde klaidingai yra nurodomas baldų į Lietuvą įvežimo momentas, t.y. 9.51 val., kadangi šiuo laiku E. B. tik kirto Lietuvos pasienio kontrolės postą. Tvirtina, jog visiškai nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad muitinės pareigūnai privalėjo E. B. pareikalauti įvežamų prekių įsigijimo dokumentų ir įvežamų prekių vertę nustatyti pagal sandorio vertės metodą, o ne vadovaujantis „Premi“ duomenų baze, nes muitinės pareigūnas neturi jokios teisės reikalauti fizinį asmenį pateikti prekių įsigijimo dokumentų, jeigu jis jų nepateikia geranoriškai. Teismas visiškai pagrįstai nelaikė įrodymu kaltinimo pateiktus duomenis iš Lenkijos Respublikos, kadangi jie prieštarauja ne tik byloje esantiems dokumentams, bet ir kelia dideles abejones dėl jų patikimumo bei įrodomosios reikšmės.

Žemesnės instancijos teismas

Atsikirtimuose į apeliacinį skundą išteisintasis B. T. prašo Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą atmesti. Teigia, jog skunde nurodyti telefoniniai pokalbiai (tarp jo ir A. Ž.) turi tik informacinį pobūdį, jie vyko tada, kai kaltinime nurodytas automobilis VW LT 35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jau buvo tikrinamas ne tik muitinės pareigūno - liudytojo E. S., bet ir muitinės kriminalinės tarnybos pareigūno - liudytojo J. Ž.. Minėti pareigūnai jokių neatitikimų, vykstančių asmenų deklaruotame krovinyje, nenustatė, ką E. S. užfiksavo, įformindamas keleivių deklaracijas Nr. AAR285065, AAR285066, AAR285067. Tvirtina, jog aukščiau nurodytą automobilį tikrino ne jis, o muitinės inspektorius E. S., kuris tai patvirtino savo asmeniniu spaudu, parašu ir suvesdamas tikrinimo rezultatus į kompiuterines laikmenas, naudodamasis savo asmeniniu kodu. Be to, prokuroro apeliaciniame skunde pateikiamos tik prielaidos dėl vykstančių asmenų pažinojimo, įvežamų baldų kiekio, jų darboviečių žinojimo, nes išteisintasis jų nepažinojo. Kad jis inkriminuojamo nusikaltimo nepadarė, buvo atleistas iš darbo nepagrįstai, patvirtina įsiteisėjęs. Kauno apygardos administracinio teismo 2004-11-12 sprendimas, kuriuo jis grąžintas į ankščiau užimtas pareigas.

Teismo posėdyje išteisintieji ir jų gynėjai prašė apeliacinį skundą atmesti.

Prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas dalinai.

Vadovaudamasi BPK 320 straipsnio nuostatomis, kolegija šią bylą ir nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrino tiek, kiek to prašoma paduotame apeliaciniame skunde, ir visų pirma konstatuoja, kad prokuroro apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl priimto teismo išteisinamojo nuosprendžio iš dalies yra pagrįsti. Nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas – priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų, jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Savo forma ir turiniu pirmosios instancijos teismo nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio reikalavimus, būti įtikinamas, nekelti abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas reiškia, kad turi būti kruopščiai ištirtos visos byloje tirtinos versijos, susijusios su įrodinėtinomis aplinkybėmis, kad turi būti renkami bei tiriami tiek teisinantys, tiek kaltinantys įrodymai. Tam tikrų duomenų teismas gali nepripažinti įrodymais tik nustatęs, kad: 1) tie duomenys buvo gauti nesilaikant BPK 20 straipsnyje nustatytų leistinumo reikalavimų (reikalavimai rinkti duomenis įstatymų nustatyta tvarka, teisėtais būdais, surinktus duomenis patikrinti) arba 2) duomenys yra nereikšmingi bylai, nes jie neįrodo ar nepaneigia nė vienos iš byloje įrodinėtinų aplinkybių – t. y. duomenys neatitinka sąsajumo reikalavimo. Prokuroras teisus skunde teigdamas, kad ne visi svarbūs bylai duomenys yra išanalizuoti, įrodymai vertinti atskirai vienas nuo kito, įrodymų vertinimo spragų. Tačiau negalima sutikti su prokuroro išvada, kad teismas padarė klaidų vertindamas byloje surinktus įrodymus dėl visų pareikštų kaltinimų ir dėl to priimtas išteisinamasis nuosprendis turėtų būtų naikinamas visa apimtimi.

Prokuroras teisus skunde teigdamas, kad duomenys, gauti teisinės pagalbos iš Lenkijos Respublikos, būdu yra gauti įstatymo nustatyta tvarka ir yra teisėti. Teisinės pagalbos prašymas į Lenkiją buvo išsiųstas vadovaujantis BPK 66 str. ir dvišalės teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose sutarties su Lenkija nuostatomis. Tuo pagrindu buvo gauti duomenys iš Lenkijos Respublikos apie E. B. ir jo bendrakeleivių deklaruotas išvežamas prekes (baldus) ir jų vertę. Šiuos duomenis E. B. ir kartu su juo vykę asmenys deklaruodavo Lenkijos Respublikos muitinės pareigūnams patys ir pastoviai, tikslu susigrąžinti sumokėtą Lenkijoje WAT (Lietuvoje atitinkantį PVM), mokestį už išvežamas į užsienį, t.y. į Lietuvos Respubliką, prekes. Iš Lenkijos Respublikos gautų dokumentų matosi, jog E. B. ir jo bendrakeleiviams sumokėtas WAT mokestis buvo grąžintas. Iš to seka, kad visais atvejais E. B., jo žmona G. B. turėjo įvežamų į Lietuvą baldų dokumentus su juose nurodyta baldų realia verte. Visi iš Lenkijos Respublikos kompetentingų organų gauti dokumentai atitinka BPK 95 str., 96 str. nustatytus reikalavimus, duomenys gauti teisėtais būdais. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas be pagrindo jų nelaikė įrodymais byloje ir be pagrindo jų nevertino. Niekuo neparemta ir nepagrįsta teismo išvada apie tai, kad E. B. negalėjo įvežti kaltinime nurodomo baldų komplektų skaičiaus, nes šie netilptų į mikroautobusą. Kaip teisingai pažymėta apeliaciniame skunde, buvo neginčijamai nustatyta, kad 2004-02-20, tuo pačiu mikroautobusu, E. B. iš Lenkijos į Lietuvą įvežė dvylika baldų komplektų, tokie duomenys yra užfiksuoti baudžiamojoje byloje esančiuose dokumentuose, todėl nėra jokio pagrindo abejoti, kad ankstesniais baldų vežimo atvejais E. B. negalėjo mikroautobuse patalpinti iki dešimties baldų komplektų. Būtent šie, paminėtieji, duomenys, sugretinus juos su kitomis, byloje nustatytomis, aplinkybėmis ir atlikus jų išsamią analizę, rodo teismo padarytų išvadų nepagrįstumą.

Kolegija, išnagrinėjusi ir įvertinusi visus byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad:

2003-11-08 epizodas

A. Ž., būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas Kauno teritorinės muitinės Sudargo kelio posto inspektoriumi ir G. V., būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas Kauno teritorinės muitinės Kalvarijos kelio posto inspektoriaus pareigose, iš anksto susitarę ir veikdami bendrai, A. Ž. būnat šios veikos organizatoriumi, tyčia piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl ko valstybė patyrė didelę žalą. Būtent, 2003-11-08, apie 9 – 11 val., A. Ž. telefoninių pokalbių metu, sutaręs su E. B., kad pastarasis su dviem bendrakeleiviais įveš iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respubliką dešimt baldų komplektų ir kad šios prekės, bei jų dokumentai muitinėje būtų netikrinami, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-03-06 nutarimu Nr. 199 „Dėl muitų režimo keleiviams, vykstantiems per Lietuvos Respublikos sieną“, už šias, įvežtas, prekes nebūtų nustatyti bei sumokėti importo muitai ir mokesčiai, susitarė su tuo metu muitinės poste dirbusiu G. V., kad šis įvežamų prekių netikrins. Po ko E. B., kartu su G. B. ir M. M., automobilio VW LT 35, apie 10:20 val., įvežus iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respublikos muitinę, Kalvarijos kelio posto raudonuoju kanalu dešimt baldų komplektų 12901,29 Lt vertės, G. V. tyčia šių įvežamų prekių ir jų dokumentų netikrino ir neužtikrino, kad už šias prekes, vadovaujantis paminėtu Vyriausybės nutarimu, būtų nustatyti ir sumokėti importo muitai ir mokesčiai. Šiais veiksmais G. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 str. 1 d., A. Ž. – nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 str. 4 d., 228 str. 1 d..

Nors G. V., A. Ž. kaltais padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką neprisipažino, jų kaltė yra įrodyta pirmos instancijos bei apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose ištirtais įrodymais.

Iš byloje esančių 2003-11-08 inspektorių paskirstymo į darbo vietas inspektorių pamainos grafiko (t. 6, b. l. 168), VSAT pažymos (t. 7, b. l. 26), matyti, kad 2003-11-08 muitinės žaliajame – raudinamajame kanale dirbo inspektorius G. V., būtent tuo pat metu į Lietuvos Respubliką, automobiliu VW LT 35, tuo pačiu ir į muitinę, įvažiavo E. B., G. B. ir M. M.. Šias aplinkybes pripažino ir E. B., ir G. V.. 2004-06-14 gauta teisinės pagalbos medžiaga patvirtina (t. 6, b. l. 33, 40, 45, 49, 55, 60), kad 2003-11-08, Lenkijos pasieny, E. B., G. B. ir M. M., iš viso bendrai deklaravo dešimt baldų komplektų, 12901,29 Lt vertės (lito ir zloto santykis – 10 zlotų – 7, 48 lito, t. 6, b .l. 66). Iš telefoninių pokalbių, kurie buvo užfiksuoti tarp A. Ž. – E. B., A. Ž. – G. V. (t. 1, b l. 64-73) turinio seka, kad E. B., 2003-11-08, dar neprivažiavus Lietuvos valstybės sienos, informavo A. Ž. apie tai, kad veža pilną transporto priemonę baldų, po ko A. Ž. informavo G. V. apie E. B. vežamus baldus, pranešė ir apie tai, kad vežamas didesnis, nei leistinas, baldų kiekis. Dar vėlesnio pokalbio su E. B. metu A. Ž. liepia jam susirasti G. V. ir prisistatyti, jog jis nuo jo (A. Ž.), bei liepia nesakyti tiesos apie vežamų baldų kiekį, šio pokalbio metu A. Ž. kalba ir apie atsilyginimą už tokią paslaugą. 2003-11-08, paskutinio telefoninio pokalbio metu, E. B. informuoja A. Ž., kad valstybės sieną jau pravažiavęs ir viskas tvarkoje.

Tad, pirmosios instancijos teismui, nustačius, jog muitinės pareigūnas G. V. tikrai patikrino minėtą transporto priemonę, vežamų prekių kainas nustatė pagal muitinėje naudojamą „Premi“ prekių muitinio įvertinimo duomenų ir palyginamųjų importuojamųjų prekių kainų bazę (remdamasis 2002-07-31 patvirtinta Muitinės departamento prie Finansų ministerijos direktoriaus įsakymu 463), nepagrįstai neįvertino teisinės pagalbos būdu gautų duomenų iš Lenkijos Respublikos ir virš aptartų telefoninių pokalbių turinio, iš kurių seka, kad buvo pravežtas tikrai didesnis, negu leistinas gabenamų prekių 1000 Lt vertės vienam asmeniui, pagal tuo metu galiojusio 1997-03-06 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 199 „Dėl muito režimo keleiviams, vykstantiems per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nustatymo“ , kiekis ir ši aplinkybė G. V. buvo žinoma. G. V., vykdantis muitinės inspektoriaus pareigas, privalėjo užtikrinti, kad būtų vykdomi minėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 199 reikalavimai, draudžiantys be importo muito ir mokesčių į Lietuvos Respubliką įvežti nekomercinės paskirties daiktų už bendrą sumą, didesnę nei 1000 Lt, tačiau, kaip seka iš paminėto, šios savo pareigos neįvykdė ir priešingai Kauno teritorinės muitinės viršininko įsakymu Nr. 3B-722 patvirtintam pareigybės aprašymui ir pareigoms: laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti nustatytas funkcijas – atlikti per postą gabenamų, ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų muitinį tikrinimą ir įforminimą, vadovaujantis teisės aktais klasifikuoti prekes, nustatyti jų kilmę ir muitinę vertę, apskaičiuoti muitus ir kitus mokesčius, vykdyti muitų taisyklių pažeidimų prevenciją, išaiškinus muitinės veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų faktus, surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Esant tokioms aplinkybėms, A. Ž. ir G. V. padaryti nusikalstami veiksmai (2003-11-08) teisingi kvalifikuoti ir atitinka pirmajam – BK 24 str. 4 d., 228 str. 1d., antrajam – BK 228 str. 1 d..

2003-11-20 epizodas

A. Ž., būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas (duomenys neskelbtini) inspektoriumi ir B. T., būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas (duomenys neskelbtini) inspektoriaus pareigose, iš anksto susitarę ir veikdami bendrai, A. Ž. būnat šios veikos organizatoriumi, tyčia piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl ko valstybė patyrė didelę žalą. Būtent, 2003-11-20, nuo 21 val. iki 2003-11-21, 02 val., A. Ž. telefoninių pokalbių metu, sutaręs su E. B., kad G. B. su dviem bendrakeleiviais įveš iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respubliką septynis baldų komplektus ir kad šios prekės, bei jų dokumentai muitinėje būtų netikrinami, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-03-06 nutarimu Nr. 199 „Dėl muitų režimo keleiviams, vykstantiems per Lietuvos Respublikos sieną“, už šias, įvežtas, prekes nebūtų nustatyti bei sumokėti importo muitai ir mokesčiai, susitarė su tuo metu muitinės poste dirbusiu B. T., kad šis įvežamų prekių netikrins. Po ko G. B. kartu su D. J. ir M. M., automobiliu VW LT 35, apie 22:45 val., įvežus iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respublikos muitinę, Kalvarijos kelio posto raudonuoju kanalu septynis baldų komplektus 10823,72 Lt vertės, B. T. tyčia šių įvežamų prekių ir jų dokumentų netikrino ir neužtikrino, kad už šias prekes, vadovaujantis paminėtu Vyriausybės nutarimu, būtų nustatyti ir sumokėti importo muitai ir mokesčiai. Šiais veiksmais B. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 str. 1 d., A. Ž. – nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 str. 4 d., 228 str. 1 d.. Kaip aukščiau buvo minėta, A. K. buvo kaltinamas įvykdęs A. Ž. suorganizuotą minėtą nusikaltimą, tačiau, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, įrodymų, leidžiančių padaryti kategorišką išvadą, kad A. K. užsiėmė tokia veika, dėl kurios jis gali būti pripažįstamas kaltu pagal BK 228 str. 1 d., nepakanka, todėl pagal šį kaltinimą jis pagrįstai išteisintas.

Nors B. T., A. Ž. kaltais padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką neprisipažino, jų kaltė yra įrodyta pirmos instancijos bei apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose ištirtais įrodymais.

Iš byloje esančių 2003-11-20 inspektorių paskirstymo į darbo vietas inspektorių pamainos grafiko (t. 6, b. l. 169), VSAT pažymos (t. 7, b. l. 26), matyti, kad 2003-11-20 muitinės žaliajame – raudonajame kanale dirbo inspektorius B. T., būtent tuo pat metu į Lietuvos Respubliką, automobiliu VW LT 35, tuo pačiu ir į muitinę, įvažiavo G. B., D. J. ir M. M.. 2004-06-14 gauta teisinės pagalbos medžiaga patvirtina (t. 6, b. l. 33, 40, 45, 49, 55, 60), kad 2003-11-20, Lenkijos pasienyje G. B. D. J. ir M. M., iš viso bendrai deklaravo septynis baldų komplektų, 10823,72 Lt vertės (lito ir zloto santykis – 10 zlotų – 7, 48 lito, t. 6, b .l. 66). Iš telefoninių pokalbių, kurie buvo užfiksuoti tarp A. Ž. – E. B., A. Ž. – B. T., A. Ž. – A. K. (t. 1, b l. 96-132) turinio seka, kad E. B., 2003-11-20, dar neprivažiavus Lietuvos valstybės sienos, informavo A. Ž. apie tai, kad jo žmona G. B. su dar dviem asmenimis veža didesnį, negu leistiną baldų komplektų kiekį, o A. Ž. informavo E. B., jog muitinėje dirba B. T.. Iš pokalbių tarp A. Ž. ir B. T. seka, kad B. T. informuoja A. Ž., jog vežamus baldus nori tikrinti muitinės pareigūnas, įvardinamas „Jonu“, ir šiuos baldus A. K. liepė iškrauti. Dar vėlesnio telefoninio pokalbio metu A. Ž. praneša B. T., kad į muitinę atvažiuoja dar keturi žmonės, paprašo pareigūno, jog šis duotų jiems deklaracijas ir pamokytų tuos asmenis, jog šie pasakytų, kad atvažiavo iš paskos (krovinio). Po to sekusio pokalbio metu A. Ž. duoda nurodymus E. B., kad papildomai atvykę žmonės kreiptųsi pas B. T. dėl deklaracijų pildymo bei pamoko, kaip šie turi pameluoti. Iš tolesnių pokalbių tarp A. Ž. ir B. T. bei A. Ž. ir E. B. pokalbių seka, kad muitinės pareigūnas, įvardinamas „šuniniu“, iškrovė tikrinimui baldus, o B. T. patvirtina, kad su šiuo tikrinimu „susitvarkys“. 2003-11-21 telefoninio pokalbio metu E. B. informavo A. Ž., kad baldus gabenę žmonės muitinę pravažiavę, kad papildomų žmonių nereikėjo, kad buvo vežama šešiais komplektais daugiau.

Tad paminėtų telefoninių pokalbių turinys, tarimasis apie aplinkybių nuslėpimą, keli žmonės iš tikrųjų gabena baldus per Lietuvos valstybės sieną, patvirtina, kad A. Ž. ir B. T. buvo žinomas faktas, jog vežamas baldų kiekis, jų vertė yra didesni, negu leidžiama pravežti juos neapmokestintus, B. T. vežamus baldus, vykdydamas savo tiesiogines pareigas, patikrino, kitas muitinės pareigūnas (E. S.) juos įvertino naudojant „Premi“ prekių muitinio įvertinimo duomenų ir palyginamųjų importuojamųjų prekių kainų bazę (remdamasis 2002-07-31 patvirtinta Muitinės departamento prie Finansų ministerijos direktoriaus įsakymu 463), bet pažeidimų nenustatė ir didesnis įvežtų prekių kiekis nebuvo apmokestintas importo muitais ir mokesčiais.

Esant tokioms aplinkybėms, A. Ž. ir B. T. padaryti nusikalstami veiksmai (2003-11-20) kaltinimo teisingi kvalifikuoti ir atitinka pirmajam – BK 24 str. 4 d., 228 str. 1d., antrajam – BK 228 str. 1 d..

Apeliacinio skundo argumentai ir teiginiai, kad telefoninių pokalbių suvestinės bei duomenys gauti teisinio bendradarbiavimo būdu iš Lenkijos Respublikos, kad A. K. buvo žinoma E. B. komercinė veikla užsiimant baldų prekyba, pagrindžia ir išteisintojo A. K. kaltę piktnaudžiavus tarnybine padėtimi yra tik deklaratyvaus pobūdžio. Paminėtieji įrodymai A. K. pareikštojo kaltinimo nepagrindžia, vien tik prielaidomis grįstas kaltinimas nėra ir negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Specialisto A. K. parodymai rodo, kad A. K. neprivalėjo nei tikrinti įvežamų krovinių, nei įvertinti įvežamus krovinius, nei apskaičiuoti muito mokesčių dydį. Už šio darbo atlikimą buvo tiesiogiai atsakingi A. K. vadovaujamo skyriaus darbuotojai – konkrečiuose kelio postuose dirbantys muitinės inspektoriai. A. K., kaip pamainos viršininko pareigas, užtikrinant muitinį tikrinimą ir įforminimą, vykdant nustatytą muitų ir mokesčių surinkimą, muitų taisyklių pažeidimo prevenciją ir t.t., sudarė darbo vietų pareigūnams paskirstymo užtikrinimas, kontroliavimas, kad darbo vietos nebūtų tuščios, reikalavimas, kad darbo vietose dirbantys pareigūnai nepažeidinėtų drausmės, operatyviai ir tiksliai atliktų savo pareigas ir kitų organizacinio pobūdžio klausimų sprendimas. A. K. pareigos nėra tapačios ir negali būti tapatinamos su pareiga atlikti jo vadovaujamo skyriaus darbuotojo- kelio posto inspektoriaus darbą, bei vietoje poste dirbančio pareigūno, pačiam tikrinti įvažiavusį krovinį, jo dokumentus ir t.t. Tokių veiksmų atlikimo iš A. K. būtų galima reikalauti tik nustačius, kad pastarasis turėjo duomenis apie jo vadovaujamo skyriaus kelio poste dirbančio pareigūno piktnaudžiavimą tarnyba, įgaliojimų viršijimą. Tokie faktiniai duomenys byloje nekonstatuoti. Vadinasi, kad Patraukti A. K. baudžiamojo atsakomybėn pagal BK 228 str. 1 d., ikiteisminio tyrimo metu turėjo būti nustatyti būtent tokie tyčiniai A. K. priskirtų pareigų pažeidimai, kurie susiję su jo, o ne su jo pavaldinių, tiesioginių pareigų nevykdymu ar netinkamu vykdymu, su jo daromais įstatymų pažeidimais, padarytais naudojantis jo, kaip pamainos viršininko tarnybinėmis pareigomis. Tačiau tai byloje nekonstatuota.

Kaip seka iš specialisto A. K. paaiškinimo, Lenkijos pasieniečiai informaciją apie iš jų valstybės išvežtą krovinį, turėjo teisę suteikti tik bendradarbiavimo sutarties pagrindu ir nustatytu būdu, t.y. tik į oficialius žklausimus raštu, adresuotus per jų kompetentingas institucijas ir tiesiogiai į žodinius užklausimus informacijos jie neteikė. Vadinasi, B. ir su jais vykusių asmenų sienos kirtimo momentais A. K., realios galimybės nedelsiant iš Lenkijos pasieniečių sužinoti į Lietuvą išvežto krovinio kiekį ir vertę, negalėjo. Tad kaltinimo teiginiai, kad A. K. tyčia pagal krovinio išvežimo iš Lenkijos vertę neapmokestino bei tyčia nepareikalavo ir nekontroliavo, kad jo vadovaujamo skyriaus postuose dirbantys pareigūnai apmokestintų B. krovinį pagal jo išvežimo iš Lenkijos vertę, taip pat deklaratyvūs. Tuo labiau, kad ištirtais įrodymais nustatyta, kad E. B. ir jį lydėję asmenys krovinio dokumentų muitiniam tikrinimui nepateikdavo, o apie krovinį deklaruodavo žodžiu, ko įstatymas nedraudė. Tokių įvežtų krovinių po žodinio ar rašytinio deklaravimo muitinį įvertinimą lemdavo krovinio įvertinimui skirta „ Premi“ sistema. Būtent tai kiekvienu iš atvejų ir buvo daroma.

Byloje duomenų, rodančių, kad E. B. artimai bendravo su A. K., kad A. K. žinojo ar galėjo žinoti, jog B. baldus veža komerciniais tikslais, tuo labiau, kad baldus vežė ir kiti B. lydintys asmenys, nėra. Iš to, kas minėta, matyti, kad A. K. ir šioje dalyje pareikštas kaltinimas, piktnaudžiavus tarnybine padėtimi, preziumuotas remiantis dažnu E. B. vykdytu baldų vežimu, bei kaltinimo manymu, jog A. K. turėjo žinoti apie E. B. komercinius tikslus, tad ir šioje dalyje pareikštas kaltinimas yra deklaratyvus.

Telefonų pokalbių tarp A. K. ir A. Ž. turinys prokuroro padarytos išvados, kad A. K. suderino su A. Ž. bei muitinės kanale dirbusiu pareigūnu – muitinės inspektoriumi B. vežamų baldų įleidimą Lietuvos Respubliką, jų netikrinant, nepareikalaujant importo mokesčių sumokėjimo, nepatvirtina. Telefoninių pokalbių metu A. Ž. išsakytos frazės ir abejonės, kad „ gal ten keliais staliukais ir daugiau veža“, A. K. atsakymas, kad „Boria va pažiūrės ir paleis“ neduoda pakankamo pagrindo spręsti apie išankstinį A. K. susitarimą su A. Ž. ir B. T. dėl krovinio netikrinimo ar jo neapmokestinimo. Duomenys, kad A. K. susitarė su jam pavaldžiu muitinės inspektoriumi dėl įvežtų baldų netikrinimo, neapmuitinimo, ar kad jis būtų davęs pareigūnui nurodymus neatlikti savo pareigų, byloje taip pat nenustatyti. Faktiniai bylos duomenys rodo, kad šiuo konkrečiu atveju, vežamą krovinį patikrinus muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnui J. Ž., po to B. krovinį tikrino ir vežto krovinio vertę pagal „Premi“ sistemą nustatė ne A. K., A. Ž. bendrininku įvardytas kelio posto inspektorius B. T., bet kelio posto inspektorius E. S.. E. S. baudžiamojon atsakomybėn nepatrauktas, jo atlikti veiksmai nusikalstamais nepripažinti, krovinio vertės nustatymas, nepanaikintas. Tad šiuo atveju kaltinimo pozicija, nenustačius jokių A. K. ir E. S. bendrininkavimo požymių, ar kokios nors neteisėtos įtakos šiam pareigūnui darymu, įsikišimu į muitinių procedūrų atlikimą, yra logiška ir pagrįsta.

Iš to kas pasakyta, kolegija konstatuoja, kad kaltinimo įrodymais laikomi 2003-11-20 A. K. telefoniniai pokalbiai bei teisinės pagalbos būdu iš Lenkijos Respublikos gauti duomenys, A. K. tyčinio piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, nepatvirtina. Iš šių kaltinimo pateiktų įrodymų negalima suprasti, kuo konkrečiai ir kaip minėtos telefoninių pokalbių metu pasakytos frazės pažeidė teisingumo, teisėtumo, lojalumo, nesavanaudiškumo, padorumo, atsakomybės, ir kitus principus, taisykles bei pareigas, kokią konkrečią, kodėl ir kam žalą padarė, kodėl padarytoji žala yra didelė. Nenustačius, kad A. K. 2003-11-20 suvokė ir suprato, jog veikia priešingai tarnybos interesams, numatė ir galėjo numatyti, kad dėl tokios jo veikos neišvengiamai atsiras arba yra reali galimybė atsirasti didelei žalai valstybės interesams, bei, kad jis norėjo būtent tokių savo veikos pasekmių, tiek traukimas baudžiamojon atsakomybėn, tiek ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas A. K. atžvilgiu, negalimas, todėl A. K. dėl jam inkriminuoto 2003-11-20 piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, pagal BK 228 str. 1 d. išteisintas pagrįstai, nepadarius veikos turinčios nusikaltimo požymių.

2003-11-29 epizodas

A. Ž., būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas Kauno teritorinės muitinės Sudargo kelio posto inspektoriumi ir A. D., būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas Kauno teritorinės muitinės Kalvarijos kelio posto inspektoriaus pareigose, iš anksto susitarę ir veikdami bendrai, A. Ž. būnat šios veikos organizatoriumi, tyčia piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl ko valstybė patyrė didelę žalą. Būtent, 2003-11-29, apie 9 – 11 val., A. Ž. telefoninių pokalbių metu, sutaręs su E. B., kad pastarasis su dviem bendrakeleiviais įveš iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respubliką dvylika baldų komplektų ir kad šios prekės, bei jų dokumentai muitinėje būtų netikrinami, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-03-06 nutarimu Nr. 199 „Dėl muitų režimo keleiviams, vykstantiems per Lietuvos Respublikos sieną“, už šias, įvežtas, prekes nebūtų nustatyti bei sumokėti importo muitai ir mokesčiai, susitarė su tuo metu muitinės poste dirbusiu A. D., kad šis įvežamų prekių netikrins. Po ko E. B., kartu su G. B. ir M. M., automobilio VW LT 35, apie 10:15 val., įvežus iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respublikos muitinę, Kalvarijos kelio posto raudonuoju kanalu dvylika baldų komplektų 14311,62 Lt vertės, A. D. tyčia šių įvežamų prekių ir jų dokumentų netikrino ir neužtikrino, kad už šias prekes, vadovaujantis paminėtu Vyriausybės nutarimu, būtų nustatyti ir sumokėti importo muitai ir mokesčiai. Šiais veiksmais A. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 str. 1 d., A. Ž. – nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 str. 4 d., 228 str. 1 d..

Nors A. D., A. Ž. kaltais padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką neprisipažino, neigė, kad būtų prašę, taręsi netikrinti krovinio, praleisti jį pažeidžiant įstatymo reikalavimus, jų kaltė yra įrodyta pirmos instancijos bei apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose ištirtais įrodymais.

Iš byloje esančių duomenų (t. 7, b. l. 27), matyti, kad 2003-11-29, į Lietuvos Respubliką, automobiliu VW LT 35, tuo pačiu ir į muitinę, įvažiavo E. B., G. B. ir M. M., minėtą transporto priemonę tikrino muitinės pareigūnas A. D. ir nenustatė pažeidimų, kad būtų viršytas gabenamų prekių kiekis, leistinas vienam asmeniui – 1000 Lt (t. 9, b. l. 121 Kauno teritorinės muitinės raštas). 2004-06-14 gauta teisinės pagalbos medžiaga patvirtina (t. 6, b. l. 33, 40, 45, 49, 55, 60), kad 2003-11-29, Lenkijos pasienyje, E. B., G. B. ir M. M., iš viso bendrai deklaravo dvylika baldų komplektų, 14311,62 Lt vertės (lito ir zloto santykis – 10 zlotų – 7, 48 lito, t. 6, b .l. 66). Iš telefoninių pokalbių, kurie buvo užfiksuoti tarp A. Ž. – E. B., A. Ž. – A. D. (t. 1, b l. 136-155) turinio seka, kad E. B., 2003-11-28, dar neprivažiavus Lietuvos valstybės sienos, informavo A. Ž. apie tai, kad veža daug baldų, po ko A. Ž. informavo A. D., kad atvažiuos E. B., kuris veža per daug baldų. To paties pokalbio metu A. D. pažadas A. Ž., kad viskas bus gerai. Dar vėlesnio pokalbio su E. B. metu A. Ž. liepia jam susirasti A. D. ir prisistatyti, jog jis nuo jo (A. Ž.), ir taip pat nurodo, kad šis pareigūnas viską sutvarkys, be to, pokalbio metu kalbama ir apie atsilyginimą. 2003-11-29, paskutinio telefoninio pokalbio metu, E. B. informuoja A. Ž., kad valstybės sieną jau pravažiavęs, kad atėjo A. D. ir viską sutvarkė.

Tad, pirmosios instancijos teismui, nustačius, jog muitinės pareigūnas A. D. tikrai patikrino minėtą transporto priemonę, vežamų prekių kainas nustatė pagal muitinėje naudojamą „Premi“ prekių muitinio įvertinimo duomenų ir palyginamųjų importuojamųjų prekių kainų bazę (remdamasis 2002-07-31 patvirtinta Muitinės departamento prie Finansų ministerijos direktoriaus įsakymu 463), nepagrįstai neįvertino teisinės pagalbos būdu gautų duomenų iš Lenkijos Respublikos ir virš aptartų telefoninių pokalbių turinio, iš kurių seka, kad buvo pravežtas tikrai didesnis, negu leistinas neapmokestinamas gabenamų prekių 1000 Lt vertės vienam asmeniui, pagal tuo metu galiojusio 1997-03-06 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 199 „Dėl muito režimo keleiviams, vykstantiems per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nustatymo“, kiekis ir ši aplinkybė, kaip ir A. Ž., taip ir A. D., buvo žinoma, tarp jų iš anksto aptarta. A. D., vykdantis muitinės inspektoriaus pareigas, privalėjo užtikrinti, kad būtų vykdomi minėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 199 reikalavimai, draudžiantys be importo muito ir mokesčių į Lietuvos Respubliką įvežti nekomercinės paskirties daiktų už bendrą sumą, didesnę nei 1000 Lt, tačiau, kaip seka iš paminėto, šios savo pareigos neįvykdė ir priešingai Kauno teritorinės muitinės viršininko įsakymu Nr. 3B-722 patvirtintam pareigybės aprašymui ir pareigoms: laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti nustatytas funkcijas – atlikti per postą gabenamų, ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų muitinį tikrinimą ir įforminimą, vadovaujantis teisės aktais klasifikuoti prekes, nustatyti jų kilmę ir muitinę vertę, apskaičiuoti muitus ir kitus mokesčius, vykdyti muitų taisyklių pažeidimų prevenciją, išaiškinus muitinės veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų faktus, surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Esant tokioms aplinkybėms, A. Ž. ir A. D. padaryti nusikalstami veiksmai (-29) teisingi kvalifikuoti ir atitinka pirmajam – BK 24 str. 4 d., 228 str. 1d., antrajam – BK 228 str. 1 d.. 2003-11

2004-01-14 epizodas

A. Ž., būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas(duomenys neskelbtini) inspektoriumi, pasikėsino organizuoti (duomenys neskelbtini)inspektoriaus pareigose dirbusio R. Č. piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, dėl ko valstybė patyrė didelę žalą. Būtent, 2004-01-14, telefoninių pokalbių su muitinės pareigūnu R. Č. metu mėgino organizuoti šį pareigūną, kad jis 2004-01-14, E. B., G. B. ir E. V. automobiliu VW LT 35 įvežus iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respublikos muitinę, Kalvarijos kelio postą septynis baldų komplektus, 11214,83 Lt vertės, netikrintų šių prekių, jų dokumentų, bei už šias prekes nebūtų nustatyti ir sumokėti importo muitai bei mokesčiai. Kaip aukščiau buvo minėta, R. Č. buvo kaltinamas įvykdęs A. Ž. suorganizuotą minėtą nusikaltimą, tačiau, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, įrodymų, leidžiančių padaryti kategorišką išvadą, kad R. Č. užsiėmė tokia veika, dėl kurios jis gali būti pripažįstamas kaltu pagal BK 228 str. 1 d., nepakanka, todėl pagal šį kaltinimą jis pagrįstai išteisintas.

Nors A. Ž. kaltu padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką neprisipažino, jo kaltė yra įrodyta pirmos instancijos bei apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose ištirtais įrodymais.

Iš telefoninių pokalbių, kurie buvo užfiksuoti tarp A. Ž. – E. B., A. Ž. – R. Č. (t. 2, b l. 66-92) turinio seka, kad A. Ž., gavus informaciją apie tai, kad E. B. vyksta su baldų kroviniu iš Lenkijos Respublikos į Lietuvą, A. Ž. 2004-01-14 skambino telefonu R. Č. ir teiravosi pas pastarąjį, kad šis sužinotų, kas dirba muitinės kanale. Šio pokalbio metu minėjo ir tai, kad į Lietuvą grįžta E. B., kurį įvardino kaip „baldinį“. Po to sekė A. Ž. ir E. B. telefoniniai pokalbiai, kurių metu A. Ž. informavo apie muitinėje dirbantį R. Č., o E. B. paskutinio pokalbio metu patvirtino, kad muitinį tikrinimą jau pravažiavo ir viskas buvo gerai. Tad iš šių pokalbių turinio spręsti, kad A. Ž. kokiu nors būdu informavo muitinės pareigūną – R. Č. apie E. B. ir jo bendrakeleivių vežamo baldų krovinio neleistiną kiekį, ar kad tarėsi dėl šių baldų netikrinimo, negalima. Vien tos aplinkybės, kuriomis grindžiamas apeliacinis skundas, kad dar iki šio sienos pravažiavimo, t. y. 2003-12-22, 2004-01-07, tarp A. Ž., R. Č., A. M. buvo telefoniniai pokalbiai, kurių metu A. Ž. informavo pastaruosius apie tai, kad per sieną nori važiuoti E. B. su baldais, dar nepatvirtina, kad tarp šių asmenų jau vyko susitarimas dėl E. B. vežamo didesnio baldų kiekio, jų netikrinimą ir pan.. Pažymėtina ir tai, kad 2003-12-19 tarp A. Ž. ir R. Č. buvo telefoninis pokalbis, kurio metu A. Ž. informavo apie sieną kertantį E. B., teiravosi apie muitinėje dirbančius asmenis, po ko 2003-12-20 E. B. su bendrakeleiviais įvežė į Lietuvą baldus, tačiau dėl šio epizodo ir veikos jokie kaltinimai nei R. Č., nei kitiems muitinės pareigūnams nebuvo pareikšti. Byloje esantys duomenys (teisinės pagalbos būdu gauti iš Lenkijos Respublikos), jog 2004-01-14 E. B., G. B. ir E. V. įvežė iš Lenkijos septynis baldų komplektus 11214,83 Lt vertės, taip pat vienareikšmiškai negali būti pagrindžiančiais išteisintojo R. Č. kaltę, tyčia piktnaudžiavus tarnybine padėtimi. Bylos duomenimis nustatyta, kad įvežto krovinio įgijimo dokumentai kelio posto inspektoriams pateikiami nebuvo (E. B. nurodydavo, kad juos yra pirkęs Lenkijos turgavietėse). Tokių įvežtų krovinių, po žodinio ar rašytinio deklaravimo, muitinį įvertinimą lemdavo krovinio įvertinimui skirta „Premi“ sistema. Būtent tai ir buvo daroma 2004-01-14, kai muitinį tikrinimą atliko R. Č.. Turėtina omenyje ir tai, ką patvirtina kiti byloje esantys telefoniniai pokalbiai, užfiksuoti tarp A. Ž. ir E. B., kad šie asmenys tarpusavyje tardavosi ne tik dėl neteisėtų susitarimų su muitinės pareigūnais, bet ir dėl būdų kaip juos apgauti, nenurodant tikrojo vežamų prekių kiekio ir vertės. Todėl, įvertinus visas šias aplinkybes, grįsti pareikštą kaltinimą R. Č.kaltinimo pateiktais duomenimis, nėra pakankamo pagrindo. Nors duomenų grįsti kaltinimą minėtiems asmenims nepakanka, tačiau kiek tai liečia A. Ž. nusikalstamos veikos nustatymą, šie duomenys, įvertinant ir 2003-11-08, 2003-11-20, 2003-11-29, padarytas nusikalstamas veikas, jų sistemiškumą ir tapatumą, laikytini pakankamais. Bet kadangi nenustatyta, kad 2004-01-14 R. Č. padarė piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, A. Ž. padaryti nusikalstami veiksmai, organizuojant nusikaltimą (piktnaudžiavimą tarnyba), nelaikytini baigtu nusikaltimu, o kvalifikuotini kaip pasikėsinimas ( BK 22 str. 1 d., 24 str. 4 d., 228 str. 1 d.).

2004-02-07 epizodas

A. Ž., būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas (duomenys neskelbtini)inspektoriumi, pasikėsino organizuoti (duomenys neskelbtini)inspektorių pareigose dirbusių R. Č. ir A. M. piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, dėl ko valstybė patyrė didelę žalą. Būtent, 2004-02-07, telefoninių pokalbių su muitinės pareigūnais R. Č. ir A. M. metu mėgino organizuoti šiuos pareigūnus, kad jie 2004-02-07, apie 10:23 val., E. B. ir G. B. automobiliu VW LT 35 įvežus iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respublikos muitinę, Kalvarijos kelio postą šešis baldų komplektus, 11866,17 Lt vertės, netikrintų šių prekių, jų dokumentų, bei už šias prekes nebūtų nustatyti ir sumokėti importo muitai bei mokesčiai. Kaip aukščiau buvo minėta, R. Č. buvo kaltinamas padėjęs A. Ž. padaryti minėtą nusikaltimą, o A. M. buvo kaltinama įvykdžiusi tą patį nusikaltimą, tačiau, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, įrodymų, leidžiančių padaryti kategorišką išvadą, kad R. Č. ir A. M. užsiėmė tokia veika, dėl kurios jie gali būti pripažįstami kaltais, atitinkamai pagal BK 24 str. 4 d., 228 str. 1 d. ir 228 str. 1 d., nepakanka, todėl pagal šiuos kaltinimus jie pagrįstai išteisinti.

Nors A. Ž. kaltu padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką neprisipažino, jo kaltė yra įrodyta pirmos instancijos bei apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose ištirtais įrodymais.

Iš telefoninių pokalbių, kurie buvo užfiksuoti tarp A. Ž. – E. B., A. Ž. – R. Č., A. M. (t. 3, b l. 9-33) turinio seka, kad A. Ž., gavus informaciją apie tai, kad E. B. vyksta su baldų kroviniu iš Lenkijos Respublikos į Lietuvą, A. Ž. 2004-02-06, 2004-02-07 kelis kartus skambino telefonu R. Č. ir teiravosi pas pastarąjį, kad šis sužinotų, kas dirba muitinės kanale. Šio pokalbio metu minėjo ir ta, kad į Lietuvą nori grįžti E. B., kurį įvardino kaip „baldinį“. Vėlesnių pokalbių metu R. Č. perduoda A. Ž. informaciją, kad muitinės poste dirba Audronė (M.). Po to sekė vienintelis A. Ž. telefoninis pokalbis su A. M., kurio metu A. Ž. pasakė, kad nori važiuoti „baldinis“ – E. B., o pastaroji atsakė, kad jį žino ir kad jis gali važiuoti. Tad iš šių pokalbių turinio spręsti, kad A. Ž. kokiu nors būdu informavo muitinės pareigūnus – R. Č. ir A. M. apie E. B. ir jo bendrakeleivių vežamo baldų krovinio neleistiną kiekį, ar kad tarėsi dėl šių baldų netikrinimo, negalima. Vien tos aplinkybės, kad dar iki šio sienos pravažiavimo, t. y. 2003-12-22, 2004-01-07, tarp A. Ž., R. Č., A. M. buvo po vieną telefoninį pokalbį, kurių metu A. Ž. informavo pastaruosius apie tai, kad per sieną nori važiuoti E. B. su baldais, dar nepatvirtina, kad tarp šių asmenų jau vyko susitarimas dėl E. B. vežamą didesnį baldų kiekį, jų netikrinimą ir pan.. Pažymėtina ir tai, kad 2003-12-19 tarp A. Ž. ir R. Č. buvo telefoninis pokalbis, kurio metu A. Ž. informavo apie sieną kertantį E. B., teiravosi apie muitinėje dirbančius asmenis, po ko 2003-12-20 E. B. su bendrakeleiviais įvežė į Lietuvą baldus, tačiau dėl šio epizodo ir veikos jokie kaltinimai nei R. Č., nei kitiems muitinės pareigūnams nebuvo pareikšti. Byloje esantys duomenys (teisinės pagalbos būdu gauti iš Lenkijos Respublikos), jog 2004-02-07 E. B. ir G. B. įvežė iš Lenkijos šešis baldų komplektus 11866,17 Lt vertės, taip pat vienareikšmiškai negali būti pagrindžiančiais išteisintųjų R. Č. ir A. M. kaltę, tyčia piktnaudžiavus tarnybine padėtimi. Bylos duomenimis nustatyta, kad įvežto krovinio įgijimo dokumentai kelio posto inspektoriams pateikiami nebuvo (E. B. nurodydavo, kad juos yra pirkęs Lenkijos turgavietėse). Tokių įvežtų krovinių, po žodinio ar rašytinio deklaravimo, muitinį įvertinimą lemdavo krovinio įvertinimui skirta „Premi“ sistema. Būtent tai ir buvo daroma 2004-02-07, kai muitinį tikrinimą atliko A. M.. Turėtina omenyje ir tai, ką patvirtina kiti byloje esantys telefoniniai pokalbiai, užfiksuoti tarp A. Ž. ir E. B., kad šie asmenys tarpusavyje tardavosi ne tik dėl neteisėtų susitarimų su muitinės pareigūnais, bet ir dėl būdų kaip juos apgauti, nenurodant tikrojo vežamų prekių kiekio ir vertės. Todėl, įvertinus visas šias aplinkybes, grįsti pareikštą kaltinimą R. Č. ir A. M. kaltinimo pateiktais duomenimis, nėra pakankamo pagrindo. Nors duomenų grįsti kaltinimą minėtiems asmenims nepakanka, tačiau kiek tai liečia A. Ž. nusikalstamos veikos nustatymą, šie duomenys, įvertinant ir 2003-11-08, 2003-11-20, 2003-11-29, 2004-01-14, padarytas nusikalstamas veikas, jų sistemiškumą ir tapatumą, laikytini pakankamais. Bet kadangi nenustatyta, kad 2004-02-07 R. Č. padėjo padaryti piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, o A. M. buvo šios veikos vykdytoja, A. Ž. padaryti nusikalstami veiksmai, organizuojant nusikaltimą (piktnaudžiavimą tarnyba), nelaikytini baigtu nusikaltimu, o kvalifikuotini kaip pasikėsinimas ( BK 22 str. 1 d., 24 str. 4 d., 228 str. 1 d.).

2004-02-20 epizodas

A. Ž., būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas (duomenys neskelbtini)inspektoriumi ir L. P., būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas (duomenys neskelbtini)inspektoriaus pareigose, iš anksto susitarę ir veikdami bendrai, A. Ž. būnat šios veikos organizatoriumi, tyčia piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl ko valstybė patyrė didelę žalą. Taip pat A. Ž. organizavo tikrų dokumentų suklastojimą, E. B. suklastojo tikrus dokumentus ir šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus realizavo, bei L. P. realizavo tuos pačius žinomai suklastotus tikrus dokumentus. Būtent, 2004-02-20, nuo 9 iki 15 val., A. Ž. telefoninių pokalbių metu, sutaręs su E. B., kad pastarasis su dviem bendrakeleiviais įveš iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respubliką vienuolika baldų komplektų 14142,31 Lt vertės ir kad šios prekės, bei jų dokumentai muitinėje būtų netikrinami, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-03-06 nutarimu Nr. 199 „Dėl muitų režimo keleiviams, vykstantiems per Lietuvos Respublikos sieną“, už šias, įvežtas, prekes nebūtų nustatyti bei sumokėti importo muitai ir mokesčiai, susitarė su tuo metu muitinės poste dirbusiu L. P., kad šis įvežamų prekių netikrins. Po ko E. B., kartu su G. B. ir A. V., automobiliu VW LT 35, apie 14:10 val., įvežus iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respublikos muitinę, Kalvarijos kelio posto raudonuoju kanalu vienuolika baldų komplektų 14142,31 Lt vertės, L. P. tyčia šių įvežamų prekių ir jų dokumentų netikrino ir neužtikrino, kad už šias prekes, vadovaujantis paminėtu Vyriausybės nutarimu, būtų nustatyti ir sumokėti importo muitai ir mokesčiai. Po to, kitiems muitinės pareigūnams išaiškinus vežamų baldų kiekį, A. Ž. siekiant padėti išvengti mokesčių už įvežamus baldus, organizavo, kad E. B. suklastotų tikrus dokumentus – tris keleivio deklaracijas Nr. AAR 251938, Nr. AAR 251939 ir Nr. AAR 251940, jose melagingai nurodant, jog sekciją 410 litų vertės, jaunuolio baldų komplektą 350 litų vertės iš Lenkijos į Lietuvą įvežė E. V., svetainės baldų komplektą su spinta 640 litų vertės, sekciją 300 litų vertės iš Lenkijos į Lietuvą įvežė A. M., virtuvės baldų komplektą 430 litų vertės, prieškambario baldų komplektą 310 litų vertės iš Lenkijos į Lietuvą įvežė V. Z., kurie faktiškai prekių nevežė. E. B., turėdamas tą patį tikslą – išvengti už įvežtas prekes importo muitų ir mokesčių, virš paminėtus tikrus dokumentus (keleivių deklaracijas), juose melagingai nurodydamas, kad minimus baldus įvežė kiti asmenys (virš paminėti), kurie faktiškai šių prekių nevežė, suklastojo ir juos pateikdamas muitinei, tuo pačiu neteisingai pateikiant duomenis apie įvežamas prekes, taip šiuos žinomai suklastotus dokumentus realizavo. L. P., vykdydamas savo tiesiogines Kauno teritorinės muitinės Kalvarijos kelio posto inspektoriaus pareigas, tuos pačius žinomai suklastotus tikrus dokumentus 2004-02-20 apie 15 val. tyčia priėmė muitiniam tikrinimui ir taip realizavo žinomai E. B. suklastotas keleivio deklaracijas Nr. AAR 251938, AAR 251939, AAR 251940, kad deklaracijose nurodytus baldus į Lietuvos Respubliką įvežė faktiškai Lenkijos Respublikoje nebuvę ir šių baldų neįgiję asmenys – E. V., V. Z. ir A. M.. Šiais veiksmais L. P. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 str. 1 d., 300 str. 1 d., A. Ž. – nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 str. 4 d., 228 str. 1 d., 300 str. 1 d., E. B. – nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 1 d.. Kaip aukščiau buvo minėta, R. Č. ir A. K. buvo kaltinami įvykdę A. Ž. suorganizuotą minėtą nusikaltimą, tačiau, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, įrodymų, leidžiančių padaryti kategorišką išvadą, kad R. Č. ir A. K. užsiėmė tokia veika, dėl kurios jie gali būti pripažįstami kaltais pagal BK 228 str. 1 d., nepakanka, todėl pagal šį kaltinimą jie pagrįstai išteisinti.

Nors L. P., A. Ž. ir E. B. kaltais padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas neprisipažino, neigė, kad būtų prašę, taręsi netikrinti krovinio, praleisti jį pažeidžiant įstatymo reikalavimus, jų kaltė yra įrodyta pirmos instancijos bei apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose ištirtais įrodymais.

Iš byloje esančių duomenų (t. 7, b. l. 30), matyti, kad 2004-02-20, 9:51 val., į Lietuvos Respubliką, automobiliu VW LT 35, tuo pačiu ir į muitinę, įvažiavo E. B., G. B. ir A. V., minėtą transporto priemonę tikrino muitinės pareigūnas L. P. ir nenustatė pažeidimų, kad būtų viršytas gabenamų prekių kiekis, leistinas vienam asmeniui – 1000 Lt. 2004-06-14 gauta teisinės pagalbos medžiaga patvirtina (t. 6, b. l. 34, 44, 30), kad 2004-02-20, Lenkijos pasienyje, E. B., G. B. ir A. V., iš viso bendrai deklaravo vienuolika baldų komplektų (pirmasis – keturis, antroji – du, trečiasis – penkis baldų komplektus), 14142,31 Lt vertės (lito ir zloto santykis – 10 zlotų – 7, 48 lito, t. 6, b .l. 66). Iš telefoninių pokalbių, kurie buvo užfiksuoti tarp A. Ž. – E. B., A. Ž. – L. P. (t. 3, b l. 46-87) turinio seka, kad E. B., 2004-02-20, dar neprivažiavus Lietuvos valstybės sienos, informavo A. Ž. apie tai, kad veža baldus, sutaria, kad per Valstybės sieną važiuos 2004-02-20. Po to A. Ž. telefoninio pokalbio metu iš R. Č. sužino, kad muitinėje tikrinimą atlieka muitinės pareigūnas L. P.. Po to sekusio A. Ž. ir L. P. telefoninio pokalbio metu A. Ž. informuoja pastarąjį, kad vežami baldai (važiuoja „baldinis“) ir jų vežama daugiau, negu leistina, o L. P. tam pritaria ir liepia baldus vežančiam asmeniui važiuoti. Dar vėlesnio telefoninio pokalbio metu A. Ž. iš R. Č. sužinojęs, kad E. B. automobilis bus detaliai tikrinamas, liepia E. B. susirasti žmogų, kurio vardu reikės užpildyti deklaracijas. Iš telefoninių pokalbių, užfiksuotų tarp E. B. ir J. Z., seka, kad pastarasis prašo pas J. Z., jog ši pateiktų trijų žmonių duomenis, reikalingus deklaracijų užpildymui ir J. Z. išvardina šiuos asmenis – E. V., V. Z., A. M. – bei jų anketinius duomenis, taip pat E. B. prašo, kad minėti asmenys atvažiuotų į Lenkiją ir po to grįžtų į Lietuvą. Telefoninio pokalbio tarp E. B. ir G. B. turinys atskleidžia, kad E. B. su G. B. tariasi, kaip reikia pildyti deklaracijas, kiek baldų deklaruoti kitiems žmonėms. Tad, pirmosios instancijos teismui, nustačius, jog muitinės pareigūnas L. P. tikrai tikrino minėtą transporto priemonę, vežamų prekių kainas nustatė pagal muitinėje naudojamą „Premi“ prekių muitinio įvertinimo duomenų ir palyginamųjų importuojamųjų prekių kainų bazę (remdamasis 2002-07-31 patvirtinta Muitinės departamento prie Finansų ministerijos direktoriaus įsakymu 463), nepagrįstai neįvertino teisinės pagalbos būdu gautų duomenų iš Lenkijos Respublikos ir virš aptartų telefoninių pokalbių turinio, iš kurių seka, kad buvo pravežtas tikrai didesnis, negu leistinas neapmokestinamas gabenamų prekių 1000 Lt vertės vienam asmeniui, pagal tuo metu galiojusio 1997-03-06 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 199 „Dėl muito režimo keleiviams, vykstantiems per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nustatymo“, kiekis ir ši aplinkybė, kaip ir A. Ž., taip ir L. P., buvo žinoma, tarp jų iš anksto aptarta. L. P., vykdantis muitinės inspektoriaus pareigas, privalėjo užtikrinti, kad būtų vykdomi minėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 199 reikalavimai, draudžiantys be importo muito ir mokesčių į Lietuvos Respubliką įvežti nekomercinės paskirties daiktų už bendrą sumą, didesnę nei 1000 Lt, tačiau, kaip seka iš paminėto, šios savo pareigos neįvykdė ir priešingai Kauno teritorinės muitinės viršininko įsakymu Nr. 3B-722 patvirtintam pareigybės aprašymui ir pareigoms: laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti nustatytas funkcijas – atlikti per postą gabenamų, ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų muitinį tikrinimą ir įforminimą, vadovaujantis teisės aktais klasifikuoti prekes, nustatyti jų kilmę ir muitinę vertę, apskaičiuoti muitus ir kitus mokesčius, vykdyti muitų taisyklių pažeidimų prevenciją, išaiškinus muitinės veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų faktus, surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Esant tokioms aplinkybėms, A. Ž. ir L. P. padaryti nusikalstami veiksmai (2004-02-20) teisingai kvalifikuoti ir atitinka pirmajam – BK 24 str. 4 d., 228 str. 1d., antrajam – BK 228 str. 1 d..

Tų pačių virš aptartų telefoninių pakalbių turinys ir chronologija, kiti byloje esantys įrodymai patvirtina ir tai, kad ir A. Ž. ir E. B. ir L. P. žinojo ir suprato, kad baldus iš Lenkijos į Lietuvą iš tikro įvežė tik trys asmenys (E. B., G. B. ir A. V.), kiti gi trys asmenys – E. V., V. Z. ir A. M., kurių vardu E. B. užpildė tris keleivio deklaracijas ir jas pateikė muitiniam tikrinimui, deklaracijose nurodomų baldų neįgijo ir jų į Lietuvą nevežė. Tai yra, sužinojus apie sustiprintą tikrinimą muitinės poste, A. Ž. pasiūlo E. B. ir suderina planą dėl papildomų žmonių įtraukimo į gabenančių baldus žmonių sąrašą, toliau vykdydamas šį planą E. B. telefoninio pokalbio metu su J. Z. paprašo surasti tris žmones ir pateikti jų anketinius duomenis, kad galėtų jų vardu užpildyti keleivio deklaracijas. Vėlesnis telefoninis pokalbis tarp šių asmenų rodo, kad J. Z. tokius žmones suranda, nurodo jų vardus, pavardes ir anketinius duomenis. Būtent po šių pokalbių, E. B. jau tariasi su G. B. kaip pildyti keleivio deklaracijas ir kokius kiekius baldų užrašyti ant naujų asmenų. Visa tai rodo, kad, turėdami vienintelį tikslą apgauti muitinės pareigūnus ir tokiu būdu išvengti muitinio apmokestinimo už virš leistinos normos vežamus baldus, A. Ž. suorganizavo tikrų dokumentų – trijų keleivio deklaracijų suklastojimą, o E. B. šiuos dokumentus surašydamas ir pateikdamas muitiniam tikrinimui, įvykdė tikrų dokumentų suklastojimą ir juos (dokumentus) realizavo. Tokie A. Ž. nusikalstami veiksmai atitinka ir kvalifikuotini pagal BK 24 str. 4 d. 300 str. 1 d., o E. B. – pagal BK 300 str. 1 d. Kadangi L. P., kaip nustatyta aukščiau aptartais įrodymais, atlikdamas E. B. ir jį lydinčių asmenų muitinį tikrinimą jau žinojo apie vežamo krovinio (baldų) didesnį, negu leistinas, kiekį, žinojo ir iš tikro šį krovinį gabenančius tris asmenis, iš to darytina išvada, kad jam buvo žinomas ir pateiktų keleivio deklaracijų, užpildytų iš Lenkijos nevykusių asmenų – E. V., V. Z. ir A. M. vardu, suklastojimo faktas. Todėl žinodamas šias aplinkybes L. P. negalėjo priimti muitiniam tikrinimui žinomai suklastotų dokumentų, o kadangi jis tai padarė, jo veiksmai kvalifikuotini kaip žinomai suklastoto dokumento realizavimas – pagal BK 300 str. 1 d..

Vertinant įrodymus, kuriais apeliantas grindžia A. K. kaltę, padarius nusikalstamą veiką 2004-02-20, remtasi tais pačiais motyvais, kurie aptarti prie 2003-11-20 padarytos veikos epizodo. Apeliaciniame skunde nurodomi telefoniniai pokalbiai tarp A. Ž. ir A. K. taip pat nelaikytini išteisintojo kaltę pagrindžiančiais įrodymais. Iš pokalbių turinio nematyti, kad A. K. kokiu nors būdu būtų informuotas apie realiai E. B. vežamą krovinį, jo kiekį, šį krovinį lydinčius asmenis, tokias aplinkybes A. Ž. buvo nurodęs tik muitinės kelio posto inspektoriui L. P.. Kaltinimo padaryta prielaida, kad E. B., A. Ž. ir A. K. visi kartu buvo susitikę ir susitikimo metu A. K. nurodė E. B. būdą, kad suradus tariamus krovinio savininkus bus galima išvengti muitų mokesčio mokėjimo, faktiniais bylos duomenimis nepagrįsta. A. K. ir A. B. tai neigia. Bylos duomenys patvirtina, kad E. B. ne vieną kartą vežė iš Lenkijos į Lietuvą baldus, jų vežimą ir galimą mokesčių išvengimą aptarinėjo su A. Ž., tad jam buvo gerai žinoma krovinio gabenimo sąlygos, jo deklaravimas kitų asmenų vardu, be to iš vieno pokalbio tarp E. B. ir A. Ž. turinio seka, kad A. Ž. nurodo E. B., kad šis sąžiningai surašytų visą (baldų) kiekį, nes ateis A. K., o jau vėlesnio pokalbio metu E. B. informuoja A. Ž., kad jo A. K. su kroviniu į Lietuvą nepraleido ir grąžino į Lenkiją. A. K. ir E. B. teigimu, tą dieną E. B. palikęs krovinį Lenkijos pusėje ir atėjęs į Lietuvos muitinę, prašė A. K. paaiškinti, ar jis turi mokėti muitų mokestį, jei įvažiuoja į Lietuvą su kartu nevažiuojančių asmenų baldų kroviniais. A. K. teigia paaiškinęs, kad jei baldų savininkų nėra, tai įvežimas galimas tik apmokėjus muito mokesčius. E. B. pasakius, kad mokesčių mokėjimui neturi pinigų, jis liepęs jam grįžti atgal į Lenkiją ir laukti atvykstant krovinio savininkų. Šie A. K. parodymai, faktiniais duomenimis nepaneigti, tokius jo teiginius iš dalies tik patvirtina virš paminėtų telefoninių pokalbių turinys. A. K. pokalbis su A. Ž., kurio metu A. K. pasako frazę „žinai, o mokesčiai, tai čia visai tada nevažiuok“, tik dar kartą patvirtina E. B. grąžinimo atgal į Lenkiją faktą, bet pagrindo preziumuoti šį pokalbį kaip neteisėtą A. K. patarimą, kaip E. B. gali išvengti mokesčių mokėjimo, neduoda. E. B. prašymu, paaiškinęs pastarajam muitinės procedūras ir mokesčių mokėtojui keliamus reikalavimus, A. K. vykdė savo, kaip muitinės pareigūno, pareigas ir nei Muitinės įstatymo, nei savo pareigybės nuostatų nepažeidė, tad apelianto teigimas, kad minėtas sakinys apie mokesčius rodo A. K. padėjimą E. B. išvengti muitų mokesčių, taip pat nėra faktiniais duomenimis pagrįsta kaltinimo prielaida. Kaltinimas motyvų, dėl ko A. K. veiksmai, paaiškinant muitinių procedūrų nelydimam bagažui sąlygas, laikomi tyčiniu piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, kodėl ir kaip šiais veiksmais buvo pažeista teisingumo, nesavanaudiškumo, lojalumo ir kiti principai, Konstitucijos ir kitų įstatymų straipsniai, taisyklės bei pareigos, kam ir kokio dydžio žala padaryta, taip pat nenurodo.

Apeliaciniame skunde nurodomas telefoninis pokalbis tarp A. Ž. ir A. K., kurio metu A. K. pasako, jog pas juos „iš visų pusių blogai – yra G., Chaimanas ir kriminalkė“ ir šio pokalbio interpretavimas kaip pagalba A. Ž., kaip tyčinis, sąmoningas informacijos teikimas siekiant padėti, irgi tėra faktiniais duomenimis nepagrįsta prielaida. Viso minėto pokalbio analizė rodo, kad A. Ž., skambinimo A. K. metu, jau žinojo muitinėje esančią padėtį, pats pirmas pasakė, jog mato, kad yra G. ir tuo parodė, kad gerai žino apie sustiprintą muitinės tikrinimą. A. K. atsakymas „visi čia ir G., ir ...“, tik pratęsė A. Ž. apie tai užvestą kalbą. Tad teigimas, jog A. K. piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi „informavo“ A. Ž. apie muitinėje esančias specialiąsias tarnybas, yra tik prielaida apie galimą A. K. padėjimą A. Ž., neparemiant to faktiniais duomenimis. Skundo argumentai, kad kitų telefoninių pokalbių metu A. K. pasakyti teiginiai, jog „nežino, ką daryti – G. (G.G.) ir V. (V. K.) kontroliuoja tikrinimą“ rodo, jog A. K. padėjo E. B. išvengti muitų mokesčio, taip pat yra tik preziumuojančio pobūdžio. Šio pokalbio turinys rodo tik A. K. pamąstymus, apie įtemptą darbą, šiam pokalbyje nei prašymų, nei pažadų ar nurodymų neatlikti E. B. krovinio muitinio tikrinimo, nereikalauti muitų mokesčių, nėra. Faktiniai bylos duomenys patvirtina priešingus kaltinimo nurodomiems, A. K. veiksmus, t.y, kad E. B. vežamas krovinys buvo patikrintas ne tik muitinės kriminalinių tarnybų pareigūnų, bet ir A. K. vadovaujamo skyriaus darbuotojų, šio tikrinimo metu buvo nustatyti pažeidimai ir A. K. specialiai tam paskirtas muitinės pareigūnas surašė E. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą, kurio pagrindu už neteisingą vežto baldų kiekio ir teisingos vertės deklaracijose nurodymą E. B. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal (duomenys neskelbtini) str. 2 d..

Iš viso to, kas pasakyta, matyti, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu A. K. inkriminuoto nusikaltimo – tyčinio piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, sudėties objektyvioji pusė, kuri gali pasireikšti tiek aktyviais veiksmais, tiek neveikimu, nenustatyti ir jam pareikšti kaltinimai deklaratyvūs, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai išteisino A. K. pagal BK 228 str. 1 d., nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Vertinant visus 2004-02-20 įvykusius telefoninius pokalbius tarp A. Ž. – E. B., A. Ž. – A. K., A. Ž. – L. P., A. Ž. – R. Č., kuriais remiantis apeliantas grindžia kaltinimą R. Č., darytina išvada, kad šie pokalbiai visiškai nepatvirtina R. Č. kaltės, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Iš bylos duomenų matyti, kad tarp A. Ž. ir R. Č. faktiškai įvyko tik du telefoniniai pokalbiai, kurių metu R. Č. pasako A. Ž., kad muitinės kanale dirba L. P., o kito pokalbio metu informuoja, jog Gudynas liepė tikrinti krovinį ir išsako savo nuomonę, kad krovinį reiktų deklaruoti keliems žmonėms. Tad šių pokalbių turinys, įvertinant ir tai, kad R. Č. realiai E. B. vežamo krovinio tikrinimo neatliko, su jokiais kitais pareigūnais dėl to nesitarė, neduoda pakankamo pagrindo tvirtinti, kad tarp jo ir A. Ž. ar E. B. buvo susitarimas padėti E. B. išvengti krovinio patikrinimo ir apmokestinimo ir tai būtų sąlygoję jo piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi. Pareikšti kaltinimai R. Č. yra deklaratyvūs, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį išteisino pagal BK 228 str. 1 d., nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Taigi, nustačius, kad 2003-11-08 G. V. ir A. Ž., 2003-11-20 B. T. ir A. Ž., 2003-11-29 A. D. ir A. Ž., 2004-01-14 A. Ž., 2004-02-07 A. Ž., 2004-02-20 A. Ž., L. P., E. B. padarė virš aptartas nusikalstamas veikas, jų atžvilgiu priimtas išteisinamasis nuosprendis panaikintinas ir priimtinas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 2 p.). kiekvienam iš kaltinamųjų skiriant bausmę atsižvelgtina į jų padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, sunkumo laipsnį, konkrečius jų atliktus veiksmus ir jų apimtį darant nusikaltimą. Atsižvelgtina ir į kaltinamuosius charakterizuojančią medžiagą, jų atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tad, įvertinus visus šiuos duomenis, kaltinamiesiems skirtinos baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytos su laisvės atėmimu nesusiję bausmės.

E. B., A. Ž. ir L. P. padarytos nusikalstamos veikos, susiję su tikrų dokumentų suklastojimu ir žinomai suklastotų dokumentų realizavimu, numatytos BK 300 str. 1 d., baudžiamojo įstatymo priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.). Pagal BK 95 str. 1 d. 1 p. b papunktį (veikos padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija) asmeniui, padariusiam nesunkų tyčinį nusikaltimą, po nusikalstamos veikos praėjus daugiau kaip penkeriems metams, negali būti priimamas apkaltinamasis nuosprendis. Tad kadangi šiuo atveju, po kaltinamųjų padarytų minėtų nusikalstamų veikų, yra praėję daugiau kaip penkeri metai ir nėra jokių duomenų, kad po šių nusikalstamų veikų jie būtų padarę kitas nusikalstamas veikas, kurios būtų sustabdę senaties eigą, ar slapstęsi, pagal BK 300 str. jiems baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 327 str. 1 d. 1 p.).

Prokuroro skunde konstatuota, kad 2005-03-09 pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje, skelbiant nuosprendį, dalyvavo tik kaltinamieji ir gynėja advokatė, nors pagal BPK 308 str. 4 d., reikalavimą skelbiant nuosprendį, kaltinamasis, prokuroras bei gynėjas privalo būti posėdžių salėje. Toks konstatavimas teisingas. Nurodyti įstatymo reikalavimai tikrai buvo pažeisti, tačiau šio pažeidimo padarymas pagrindo naikinti išteisinamąjį nuosprendį, neduoda.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi BPK 320 str., 324 str., 326 str. 1 d. 1 p., 326 str. 1 d. 2 p., 326 str. 4 d., 329 str. 2 p.,

nusprendė:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2005-03-09 nuosprendį dalyje dėl E. B. pagal BK 300 str. 1 d., G. V. pagal BK 228 str. 1d., B. T. pagal BK 228 str. 1 d., A. D. pagal BK 228 str. 1 d., L. P. pagal BK 228 str. 1 d. ir 300 str. 1 d., A. Ž. pagal BK 24 str. 4 d., 228 str. 1 d. (2003-11-08, 2003-11-20, 2003-11-29, 2004-01-14, 2004-02-07 veikos), 228 str. 1 d. (2004-02-20), 300 str. 1 d., išteisinimo, panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

E. B. atžvilgiu baudžiamąją bylą pagal BK 300 str. 1 d., suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai (BK 95 str. 1 d. 1 p. b p.p.), nutraukti.

G. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. ir paskirti jam bausmę 30 MGL dydžio (3750 Lt) baudą.

B. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. ir paskirti jam bausmę 30 MGL dydžio (3750 Lt) baudą.

A. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. ir paskirti jam bausmę 30 MGL dydžio (3750 Lt) baudą.

L. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. ir paskirti jam bausmę 30 MGL dydžio (3750 Lt) baudą.

L. P. atžvilgiu baudžiamąją bylą pagal BK 300 str. 1 d., suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai (BK 95 str. 1 d. 1 p. b p.p.), nutraukti.

A. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 228 str. 1 d. (2003-11-08 veika) ir paskirti jam bausmę 40 MGL dydžio (5000 Lt) baudą, BK 24 str. 4 d., 228 str. 1 d. (2003-11-20 veika) paskirti jam bausmę 40 MGL dydžio (5000 Lt) baudą, BK 24 str. 4 d., 228 str. 1 d. (2003-11-29 veika) ir paskirti jam bausmę 40 MGL dydžio (5000 Lt) baudą, BK 22 str. 1 d., BK 24 str. 4 d., 228 str. 1 d. (2004-01-14 veika) ir paskirti jam bausmę 40 MGL dydžio (5000 Lt) baudą, BK 22 str. 1 d., BK 24 str. 4 d., 228 str. 1 d. (2004-02-07 veika) ir paskirti jam bausmę 40 MGL dydžio (5000 Lt) baudą, BK 24 str. 4 d., 228 str. 1 d. (2004-02-20 veika) ir paskirti jam bausmę 40 MGL dydžio (5000 Lt) baudą. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 60 MGL dydžio (7500 Lt) baudą.

A. Ž. atžvilgiu baudžiamąją bylą pagal BK 24 str. 6 d., 300 str. 1 d., suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai (BK 95 str. 1 d. 1 p. b p.p.), nutraukti.

Kitoje dalyje nuosprendį dėl A. K., R. Č., A. M. išteisinimo, palikti nepakeistą.

E. B., G. V., B. T., A. D., R. Č., A. M., L. P., A. K., A. Ž. paskirtas kardomąsias priemones, panaikinti.

Kolegijos pirmininkas Gytis VečerskasTeisėjai Arvydas StankusAlgerdas Urbšys