- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-31
- Bylos Nr.
- 1S-1341-594/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Antanaitis, Kęstutis Dargužis, Olegas Šibkovas
- Kaltinamasis
- A. B.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kęstučio Dargužio, Olego Šibkovo,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi kaltinamojo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, turinčio pradinį išsilavinimą, nedirbančio, išsituokusio, ankščiau teisto, skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. nutarties, kuria kardomoji priemonė – suėmimas, kaltinamajam A. B. pratęsta 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. spalio 13 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. kaltinamas tuo, kad jis, dalyvaudamas organizuotoje grupėje, pasisavino valstybės tarnautojo ir viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardą, neteisėtai įgijo ir perdavė svetimus elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai panaudojo elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, bei neteisėtai prisijungdamas prie informacinės sistemos ir pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą, t. y.:
1.1. iki 2014 m. gruodžio 1 d., tiksli data tyrimo metu nenustatyta, (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), S. D. parengus nusikalstamos veikos planą ir susitarus su A. B., R. K., K. R., V. K., ir D. G., kad S. D. aprūpins mobiliuoju telefonu ir SIM kortele A. B., kuris mobiliuoju telefonu skambins atsitiktiniams asmenims, jiems prisistatys valstybės tarnautoju ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiu asmeniu, taip apgaule įgys jų pasitikėjimą, po ko perduos telefoną K. R., kuris, prisistatydamas valstybės tarnautoju ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiu asmeniu, apgaule įgys prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis, kuriais pasinaudodami organizuotos grupės nariai apgaule įgys svetimą turtą – pinigus. Taip pat, organizuotos grupės nariai susitarė, kad D. G., V. K. ir R. K. ieškos bendrininkų, kurie gaus banko sąskaitas į kurias bus pervedami apgaule įgyti pinigai, po ko pinigai bus išimti ir perduoti kitiems asmenims;
1.2. iki 2014 m. gruodžio 1 d., tiksli data tyrimo metu nenustatyta, D. G., vykdydamas aptartos nusikalstamos veikos planą, susitarė su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kad šis nurodys AB DNB banke esančią sąskaitą, į kurią bus pervesta dalis apgaule įgyti pinigų. 2014 m. gruodžio 1 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, vykdydamas susitarimą su D. G., paprašė V. B. atsidaryti AB DNB banke sąskaitą ir perduoti jam sąskaitos numerį. Tą pačią dieną V. B. atsidarė sąskaitą AB DNB banke ir jos numerį perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kuris V. B. sąskaitos numerį telefonu perdavė D. G.;
1.3. iki 2014 m. gruodžio 1 d., tiksli data tyrimo metu nenustatyta, V. K., vykdydamas aptartos nusikalstamos veikos planą, susitarė su Ž. P., kad jis nurodys AB DNB banke esančią sąskaitą, į kurią bus pervesta dalis apgaule įgytų pinigų. Iki 2014 m. gruodžio 1 d., tiksli data tyrimo metu nenustatyta, Ž. P., vykdydamas susitarimą su V. K., paprašė K. K. jam perduoti AB DNB banke turimą savo sąskaitos numerį, kurį gavęs Ž. P. telefonu perdavė V. K.;
1.4. iki 2014 m. gruodžio 1 d., tiksli data tyrimo metu nenustatyta, R. K., vykdydamas aptartos nusikalstamos veikos planą, susitarė su E. B., kad ji nurodys AB DNB banke esančią sąskaitą, į kurią bus pervesta dalis apgaule įgytų pinigų. Iki 2014 m. gruodžio 1 d., tiksli data tyrimo metu nenustatyta, E. B., vykdydama susitarimą su R. K., paprašė M. V. jai perduoti AB DNB banke turimą savo sąskaitos numerį, kurį gavusi E. B. telefonu perdavė R. K.. Be to, iki 2014 m. gruodžio 1 d., tiksli data tyrimo metu nenustatyta, R. K., vykdydamas aptartos nusikalstamos veikos planą, susitarė su A. R., kad ji iš E. B. perims dalį apgaule įgytų pinigų.
1.5. Tuo būdu S. D. organizavus nusikalstamą veiką ir pasiekus susitarimą, 2014 m. gruodžio 1 d. A. B. iš S. D. gautu mobiliojo telefonu, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), paskambino S. S. ir pasisavinęs valstybės tarnautojo vardą – prisistatęs Klaipėdos Korupcinių nusikaltimų tarnybos pareigūnu, melagingai pranešė, kad nuo jo sąskaitos nurašinėjami pinigai, bei paklausė, ar S. S. gali padėti užblokuoti sąskaitą. S. S. sutikus, A. B., pagal nusikalstamos veikos planą, telefoną perdavė K. R., kuris prisistatęs, viešojo administravimo funkcijas atliekančiu asmeniu – AB DNB banko darbuotoju, gavo iš S. S. pastarojo banko sąskaitos kodus, kortelių kodus, slaptažodžius, tokiu būdu apgaule įgijo S. S. prisijungimo prie sąskaitų AB DNB banke elektroninės bankininkystės duomenis.
1.6. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2014 gruodžio 1 d. 16.21 val. K. R., neteisėtai pasinaudodamas įgytais S. S. prisijungimo prie sąskaitos AB DNB banke elektroninės bankininkystės duomenimis, prisijungė prie S. S. banko sąskaitos, iš kurios 9500 litų (kas atitinka 2751,39 eurus), pervedė į V. B. naudojamą banko sąskaitą. Tą pačią dieną, 16.40 val. V. B., D. G. nurodymu, AB DNB banko, (duomenys neskelbtini), iš savo sąskaitos išėmė 9500 litų (kas atitinka 2751,39 eurus), iš kurių 9400 litų (kas atitinka 2722,43 eurus) perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, o 100 litų (kas atitinka 28,96 eurus) pasiliko sau.
1.7. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2014 gruodžio 1 d. 17.00 val. K. R., neteisėtai pasinaudodamas įgytais S. S. prisijungimo prie sąskaitos AB DNB banke elektroninės bankininkystės duomenimis, prisijungė prie S. S. banko sąskaitos, iš kurios 5500 litų (kas atitinka 1592,91 eurus), pervedė į K. K. naudojamą banko sąskaitą. Tą pačią dieną apie 17.04 val. K. K. veikdamas su Ž. P., V. K. nurodymu, AB DNB bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), iš savo sąskaitos, per tris kartus, išėmė 5000 litų (1448,10 eurus), iš kurių Ž. P. 300 86,89 eurus) pasiliko sau, 750 litų (217,22 eurus). perdavė K. K., o 4450 litų (1288,81 eurus) perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims.
1.8. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2014 gruodžio 1 d. 18.06 val. K. R. neteisėtai pasinaudodamas įgytais S. S. prisijungimo prie sąskaitos AB DNB banke elektroninės bankininkystės duomenimis, prisijungė prie S. S. banko sąskaitos, iš kurios 5000 litų (kas atitinka 1448,10 eurus) pervedė į M. V. naudojamą banko sąskaitą. Tą pačią dieną apie 18.09 val. M. V., kuriai per E. B. nurodė R. K., AB DNB bankomate, esančiame, adresu (duomenys neskelbtini), iš savo sąskaitos, per tris kartus, išėmė 5000 litų (1448,10 eurus), kuriuos apie 18.15 val. prekybos centre (duomenys neskelbtini), perdavė E. B..
1.9. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2014 gruodžio 1 d. 18.22 val. K. R. neteisėtai pasinaudodamas įgytais S. S. prisijungimo prie sąskaitos AB DNB banke elektroninės bankininkystės duomenimis, prisijungė prie S. S. banko sąskaitos, iš kurios 10 000 litų (kas atitinka 2896,20 eurus) pervedė į M. V. naudojamą banko sąskaitą. Tą pačią dieną, apie 18.33 val. M. V., kuriai per E. B. nurodė R. K., AB DNB banke, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), iš savo sąskaitos išėmė 10 000 litų (2896,20 eurų), iš kurių 79,36 litų (22,98eurų) buvo atskaityti banko mokesčiams, kuriuos 18.40 val. prekybos centre (duomenys neskelbtini), perdavė E. B., kuri, R. K. nurodymu, apie 18.50 val. iš M. V. per du kartus gautus 14 400 litų (4170,53 eurų) UAB „M. D.“, adresu (duomenys neskelbtini), perdavė A. R., 220 litų (63,72 eurus) pasiliko sau, 300 litų (86,89 eurus) davė M. V.. A. R. vykdydama R. K. nurodymą, tą pačią dieną, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, 10 000 (2896,20 eurus) perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, o 2014 m. gruodžio 2 d. 1000 litų (289,62 eurus) persiuntė R. K. žmonai D. K., už 600 litų (173,77 eurus) nupirko rūbų R. K. ir išsiuntė į (duomenys neskelbtini) pataisos namus ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens vardu, 400 litų (115,85 eurus) pervedė R. K. vardu į (duomenys neskelbtini) pataisos namų depozitinę banko sąskaitą, 900 litų (260,66 eurus) persiuntė tyrimo metu nenustatytam asmeniui, 1000 litų (289,62 eurus) persiuntė į (duomenys neskelbtini) pataisos namų depozitinę banko sąskaitą nenustatytam asmeniui, o 500 litų (144,81 eurus) pasiliko sau.
Tokiu būdu A. B., dalyvaudamas organizuotoje grupėje su S. D., R. K., K. R., D. G. ir V. K., apgaule iš S. S. įgijo 30 000 litų (kas atitinka 8688,60 eurų). Tokiais savo veiksmais A. B. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje, 289 straipsnyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. nutartimi kaltinamajam A. B. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nustatant 3 (trijų) mėnesių taikymo terminą, skaičiuojant jį nuo 2015 m. balandžio 13 d..
2.1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 8 d. nutartimi kaltinamajam A. B. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo, terminas buvo pratęstas 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. liepos 13 d..
2.2. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartimi kaltinamajam A. B. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo, terminas buvo pratęstas 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. spalio 13 d..
2.3. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartimi kaltinamajam A. B. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo, terminas buvo pratęstas 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. sausio 13 d..
2.4. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartimi kaltinamajam A. B. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo, terminas buvo pratęstas 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. balandžio 13 d..
2.5. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 d. nutartimi kaltinamajam A. B. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo, terminas buvo pratęstas 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. liepos 13 d..
2.6. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. nutartimi kaltinamajam A. B. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo, terminas buvo pratęstas 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. spalio 13 d..
Skundu apygardos teismui kaltinamasis A. B. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. nutartį ir paskirti jam švelnesnę kardomąją priemonę.
3.1. Kaltinamojo teigimu, nuo 2015 m. balandžio 13 d. jis atlieka teismo jam paskirtą terminuotą 9 (devynerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo jis yra pripažinęs visiškai, be to, ikiteisminio tyrimo metu padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams atskleisti tiriamą nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kaltinamojo įsitikinimu, akivaizdu, kad šioje proceso stadijoje taikyti jam griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, kai jis ir taip atlieka laisvės atėmimo bausmę, nėra jokio objektyvaus pagrindo.
Skundas atmetamas. Išnagrinėjus skundą, susipažinus su teismui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, išklausius proceso dalyvių paaiškinimų, daroma išvada, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. nutartis, priešingai nei teigiama kaltinamojo skunde, yra teisėta ir pagrįsta. Marijampolės rajono apylinkės teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. B. paskirtos griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo, taikymo terminą, teisingai įvertino visas kardomosios priemonės – suėmimo skyrimui (pratęsimui) teisiškai reikšmingas aplinkybes, nei BPK 119, 121, ar 122 straipsnių normų, nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos, ar Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė.
5.1. Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis (šiuo atveju kaltinamasis) padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Šiuo aspektu analizuojant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, spręstina, kad šiuo atveju apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų duomenų pakanka pagrįstai manyti, kad kaltinamasis A. B. galbūt padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, ką neabejotinai patvirtina tiek paties kaltinamojo prisipažinimas, išsamūs jo parodymai apie jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, mechanizmą bei kartu su juo dalyvavusius asmenis, tiek kiti nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinkti duomenys.
Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas tik esant BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytoms sąlygoms ir bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse nustatytų pagrindų. Tuo tarpu sutinkamai su BPK 125 straipsnio nuostatomis, teismas, skirdamas (ar pratęsdamas jos terminą) kardomąją priemonę – suėmimą, priima motyvuotą nutartį, kurioje be kitų duomenų privalo nurodyti suėmimo skyrimo (pratęsimo) sąlygas, vieną ar kelis BPK 122 straipsnyje nustatytus suėmimo skyrimo pagrindus ir juos motyvuoti.
6.1. Skundžiama apylinkės teismo nutartimi suėmimas A. B. buvo pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, t. y. pagrįstai manant, kad kaltinamasis darys naujus labai sunkius, sunkius ar BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus. Abejoti tokiu apylinkės teismo sprendimu, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančių duomenų visumą, teisinio pagrindo nėra.
BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas (kaltinamas) padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus ir yra duomenų, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar apysunkių nusikaltimų, nurodytų BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.
7.1. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad A. B. yra kaltinamas nusikalstamų veikų, sutinkamai su BK 11 straipsnio nuostatomis, priskiriamų nesunkių (BK 25 straipsnio 3 dalis, 289 straipsnis, 198¹ straipsnio 1 dalis), apysunkių (BK 214 straipsnio 1 dalis, 215 straipsnio 1 dalis) ir sunkių (BK 182 straipsnio 2 d.), nusikaltimų kategorijoms. BK 182 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nusikaltimas patenka ir į BPK 122 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų nusikalstamų veikų sąrašą, kas aukštesniajam teismui leidžia pagrįstai teigti, jo šiuo atveju BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas suėmimo taikymo pagrindas A. B. nustatytas pagrįstai. Konstatuojant šią išvadą, įvertintinos ir kitos kaltinamąjį bei jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką charakterizuojančios aplinkybės, kurių įvertinimas, sprendžiant kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės pratęsimo klausimą, sutinkamai su BPK 122 straipsnio 4 dalies nuostatomis, nekvestionuotinas.
7.2. Kaip matyti iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos, A. B. už įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamų veikų padarymą, praeityje buvo teistas net 13 kartų, jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas jis galimai įvykdė atlikinėdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, todėl šiuo atveju sutikti su kaltinamojo skundo argumentais, jog naujų nusikalstamų veikų padarymas, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, nėra įmanomas, dėl ko, jam taikomas suėmimas turėtų būti pakeistas švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, teisinio pagrindo nėra. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. B. inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvo galimai įvykdytos veikiant organizuotoje grupėje kartu su laisvės atėmimo bausmę atliekančiais ir laisvėje esančiais asmenimis, detaliai suplanavus nusikaltimų įvykdymo aplinkybes, panaudojant atitinkamas priemones ir įrankius, kas neabejotinai didina ne tik A. B. inkriminuojamų nusikaltimų mąstą, bet ir pačių kaltinamųjų (tame tarpe ir A. B.) pavojingumą visuomenei bei leidžia pagrįstai konstatuoti, jog kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės. Tuo tarpu tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ar padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams nustatyti kitus analizuojamų nusikaltimų įvykdyme dalyvavusius asmenis, sprendžiant kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės pratęsimo klausimą, jokios esminės reikšmės neturi. Jos svarbios tik galutinį nuosprendį priimančiam teismui, sprendžiant kaltinamajam skirtinos bausmės individualizavimo klausimą.
7.3. Šių duomenų visuma, aukštesniojo teismo vertinimu, leidžia neabejotinai teigti, kad kaltinamajam A. B. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo, sąlygos nėra pakitusios, įstatymo nuostata, kad suėmimas gali būti skiriamas ir taikomas tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, nepažeista, o, atsižvelgiant į aukščiau aptartų duomenų visumą, neabejotina, kad skundžiamos apylinkės teismo nutarties priėmimo metu (2016 m. spalio 3 d.) švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis užtikrinti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų kardomosioms priemonėms keliamų tikslų nebuvo galima, dėl ko spręstina, kad šioje proceso stadijoje skundžiama apylinkės teismo nutartis buvo teisėta ir pagrįsta. Nors A. B. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas be abejonės varžo jo teises bei laisves, tačiau įvertinus nusikaltimų, kuriais jis kaltinamas pobūdį, pavojingumą, kiekį bei įvykdymo aplinkybes, teigti, kad nagrinėjamu atveju jo teisės bei laisvės suvaržytos pažeidžiant proporcingumo principą ir (ar) proceso teises, nėra pagrindo. Aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. B. taikoma kardomoji priemonė – suėmimas, pateisinama tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek ir baudžiamojo proceso įstatymo taikymo kontekste, jos taikymu užtikrinamas ir viešasis interesas išsamiai ir visapusiškai ištirti nusikalstamas veikas, nubausti kaltuosius asmenis.
Vertinamo kaltinamojo A. B. skundo kontekste pažymėtina ir tai, kad nors analizuojamu atveju jam taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas maksimaliam 3 (trijų) mėnesių terminui, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad pasikeitus aplinkybėms, t. y. išnykus suėmimo pagrindui, tokia kardomoji priemonė turi būti taikoma iki jos pabaigos, ką neabejotinai patvirtina ir BPK 139 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi,
nutaria:
kaltinamojo A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. nutartį.
Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.