- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-19
- Bylos Nr.
- e2-4907-633/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-01077-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algis Vieraitis
- Atsakovas
- Vilkaviškio rajono savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- L. A.
- Advokatai
- Arūnas Sakalauskas
sekretoriaujant Dalei Butkienei, dalyvaujant ieškovo valstybės įmonės (toliau ir – VĮ) „Turto banko“ (toliau ir – ieškovo), atstovaujančio Lietuvos Respubliką, atstovui Dainiui Vinciūnui (nuotoliniu būdu, naudojantis vaizdo konferencijų ir pokalbių platforma Zoom), trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje L. A. (toliau ir – trečiajam asmeniui), jo atstovui advokatui Arūnui Sakalauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal VĮ „Turto banko“ ieškinį atsakovei Vilkaviškio rajono savivaldybei (toliau ir – atsakovei), trečiajam asmeniui L. A., dėl nuosavybės teisės pripažinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Proceso dalyvių reikalavimai (bylos esmė).
1. Ieškovas prašo teismą pripažinti jo atstovaujamai valstybei (Lietuvos Respublikai) nuosavybės teisę į butą su 23,46 kv. m. ploto rūsiu (duomenys neskelbtini), bei 2394/6400 dalį ūkinio pastato (duomenys neskelbtini). Ieškinio patenkinimas leis jam, ieškovui, įgyvendinti teisės aktuose nustatytas centralizuoto valstybės turto valdytojo teises ir pareigas, išvardinto aukščiau nekilnojamo turto (toliau ir – ginčo turto) nuosavybės teises valstybei patvirtinantys dokumentai nėra išlikę, ginčo turtas Nekilnojamo turto registre likęs įregistruotas tuometinės vietos savivaldos organo administracinių aktų (sprendimo ir išvadų) pagrindu jau likviduotos ir išregistruotos iš juridinių asmenų registro valstybinės-kooperatinės įmonės - Vilkaviškio rajono Rausvės žemės ūkio įmonės (bendrovės), vardu.
2. Atsakovas ir trečiasis asmuo priešinių ir (ar) savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko byloje nepareiškė.
II. Šalių ir trečiojo asmens paaiškinimai.
3. Ieškovas per atstovą teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad yra gavęs pranešimą iš atsakovės Vilkaviškio rajono savivaldybės apie neperduotus savivaldybei (į jos balansą), ir teisės aktų nustatyta tvarka neprivatizuotus, todėl vertintinus valstybės nuosavybe, butą ir jam priskirtą dalį ūkio pastato (ginčo turtą). Kadangi pastarasis ginčo turtas buvo sukurtas kaip valstybės (viešosios) nuosavybės objektai ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduotas, parduotas ar kitaip perleistas privačių asmenų nuosavybėn, todėl, ieškovo vertinimu, jis turi būti pripažįstamas priklausančiu nuosavybės teise valstybei. Ginčo dėl teisių į ginčo turtą nebuvo ir šiuo metu nėra.
Atsiliepimas
4. Atsakovė Vilkaviškio rajono savivaldybė atsiliepimu į ieškinį su ieškovo reikalavimu visiškai sutiko (jį pripažino), taip pat patvirtino ieškinio faktiniu pagrindu ieškovo nurodytas aplinkybes apie tai, kad ginčo turtas (butas ir jam priskirta dalis ūkio pastato) po Nepriklausomybės atkūrimo Vilkaviškio rajono savivaldybei nebuvo perduoti įgyvendinant 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymus „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ bei „Dėl dalies turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo“, taip pat šių įstatymų įgyvendinimo tvarką detalizavusį šalies Vyriausybės 1995 m. rugsėjo 20 d. nutarimą Nr. 1251 „Dėl dalies valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos“. Ginčo pastatai taip pat nebuvo ir privatizuoti ar kt. teisėtu būdu perduoti privačių asmenų nuosavybėn, paskutinis ginčo turto nuosavybės teisės subjektas – Vilkaviškio rajono Rausvės žemės ūkio įmonė (bendrovė), yra likviduotas (pasibaigęs) ir išregistruotas iš Juridinio asmenų registro, jo teisės ir pareigos įstatymo nustatyta tvarka perimtos nebuvo.
5. Trečiasis asmuo L. A. su ieškiniu taip pat visiškai sutiko bei teisme patvirtino, kad nuo 2008 metų gyvena ginčo bute bei taip pat valdo ir naudoja jam priskirtą dalį ginčo ūkinio pastato. Bute apsigyveno ir jį bei jam priskirtą dalį ūkio pastato naudoja ginčo turto buvimo vietos (Vilkaviškio r. sav. Keturvalakių seniūnijos) seniūno leidimu. Gyvendamas butą savo lėšomis remontavo, pagerino, yra sudaręs sutartis su komunalinių paslaugų teikėjais, jiems moka komunalinius mokesčius. Nuomos mokesčio nei atsakovei, nei kitiems asmenims niekada nemokėjo ir nemoka (niekas to nereikalavo). Ginčo butas ir jam priskirta dalis ūkio pastato ankstesnių naudotojų (gyventojų) privatizuotas nebuvo, apsigyvenęs pats butą taip pat neprivatizavo, nes jau buvo faktiškai likviduota Nekilnojamojo turto registre savininku registruota žemės ūkio įmonė (bendrovė). Trečiasis asmuo prieštaravimų ieškovo reikalavimui nereiškia, prašomų jam pripažinti nuosavybės teisių į ginčo turtą neginčija ir ieškinį prašo patenkinti, įregistravus valstybės daiktines teises į ginčo butą ir jam priskirtą dalį ūkio pastato, ketinantis ginčo turtą iš valstybės nusipirkti tai reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės.
6. Ieškovo faktiniu ieškinio pagrindu nurodytas bei papildomai teisme paaiškintas aplinkybes, atsakovo ir trečiojo asmens neginčijamas ir pripažįstamas, todėl nereikalaujančias papildomo įrodinėjimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnio 1 ir 2 dalys), ginčo turto sukūrimo (perėmimo), jo valdymo ir naudojimo aplinkybes patvirtina ir rašytiniai bei oficialūs rašytiniai įrodymai : atsakovės Vilkaviškio rajono savivaldybės pranešimai pareiškėjui apie be aiškaus savininko likusį ginčo turtą, dėl kurio į teismą kreiptasi nagrinėjamu byloje ieškiniu, patvirtinimas, jog ginčo butas su priskirta jam dalimi ūkio pastato nebuvo privatizuotas ar kitaip perleistas privačių asmenų nuosavybėn butų privatizavimo įstatymo ir (ar) kitų teisės aktų nustatyta tvarka, Nekilnojamo turto registro duomenys apie ginčo buto ir ūkinio pastato suformavimą savarankiškais nekilnojamo turto vienetais (daiktais), jų įregistravimą šiame registre, įregistravimą administracinių aktų pagrindu visų jų savininku Vilkaviškio rajono Rausvės žemės ūkio įmonės (bendrovės), duomenys apie ginčo buto gyventojus, Vilkaviškio r. Rausvės žemės ūkio įmonės (bendrovės) likvidavimą ir išregistravimą iš Juridinių asmenų registro, duomenų paieškos valstybės archyvuose atsakymai ir kt.
7. Kadangi visi aukščiau aptarti bylos duomenys vieni kitiems neprieštarauja, vieni kitus papildo ir patvirtina, yra išsamūs, nuoseklūs bei nekelia abejonių, teismas jais patvirtintas aplinkybes, išdėstytas aukščiau (punktai 3-5), vertina šioje byloje faktiškai nustatytomis (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 183 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 ir 2 dalys). Kadangi nagrinėjamas ieškinys yra visiškai pripažįstamas, toliau teismas išdėsto sutrumpintus priimamo sprendimo argumentus (CPK 268 straipsnio 5 dalis).
IV. Bylos faktinių aplinkybių vertinimas ir sprendimo teisiniai argumentai.
8. Dėl ginčo turto vertinimo (pripažinimo) valstybės nuosavybe. Šalies Nepriklausomybės atkūrimo ir butų privatizavimo vykdymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos butų kodekso (1982 m. gruodžio 2 d. įstatymas Nr. X-2703, galiojęs nuo 1983 m. kovo 1 d. iki 1998 m. liepos 1 d.) 5 straipsnio nuostatos gyvenamuosius namus ir butus (bei jų priklausinius), priklausiusius valstybiniams-kolūkiniams ir kitokiems valstybiniams-kooperatiniams susivienijimams, įmonėms ir organizacijoms priskyrė visuomeniniam butų fondui, o šis buvo šalies butų fondo sudedamoji dalis. Pagal bylai aktualiu laikotarpiu galiojusio 1964 m. Lietuvos civilinio kodekso (toliau ir – 1964 m. CK) (1964 m. liepos 7 d. įstatymas, galiojęs nuo 1965 m. sausio 1 d. iki 2001 m. liepos 1 d.) 97 ir 98 straipsnių sisteminio aiškinimo ir taikymo praktiką būtent valstybė buvo vienintelė viso valstybinio turto (viešosios nuosavybės), įskaitant valdomą valstybinių-kolūkinių ir kitokių valstybinių-kooperatinių susivienijimų, įmonių ir organizacijų visuomeninį butų fondą, savininkė (2011 m. vasario 8 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis kasacinėje civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011 ir kt.). Todėl, teismo vertinimu, bylos duomenys teikia pakankamą pagrindą spręsti, kad nuo to momento, kai buvo priimtas sprendimas likviduoti buvusią valstybinę-kooperatinę įmonę Vilkaviškio rajono Rausvės žemės ūkio įmonę (bendrovę), šios įmonės (bendrovės) valdytas nuosavybės teise butų fondas, tame tarpe ir ginčo butas su jam priskirta dalimi ūkinio pastato, kaip buto priklausinio, perėjo valstybės nuosavybėn. Byloje nėra abejonių ir dėl to, kad kaip valstybės nuosavybė sukurtas (perimtas) ginčo turtas nebuvo nei aukščiau minėtų teisės aktų nustatyta tvarka perduotas Vilkaviškio rajono savivaldybei ar likviduoto buvusio paskutinio savininko Vilkaviškio rajono Rausvės žemės ūkio įmonės (bendrovės) galimam teisių perėmėjui, nei privatizuotas gyventojų pagal Butų privatizavimo įstatymą ar perleistas kitais teisėtais pagrindais privačių asmenų nuosavybei. Apibendrindamas teismas sprendžia, jog ginčo turtas ieškovo yra teisėtai ir pagrįstai vertinamas valstybės nuosavybe, ir visiškai pritaria tokiam vertinimui.
9. Dėl pagrindo ir sąlygų pripažinti ieškovo atstovaujamai valstybei nuosavybės teises. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 4.47 straipsnyje nebaigtiniu sąrašu įstatymų leidėjas yra išvardinęs nuosavybės teisės į ginčo daiktus įgijimo pagrindus. Teismo vertinimu, ieškovo atstovaujamos valstybės nuosavybės teisė į ginčo daiktus (turtą) atsirado minėto straipsnio 4 ir 12 punktų pagrindais (Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašai), byloje nėra duomenų, kad ginčo pastatai būtų pastatyti pažeidžiant jų statybą reglamentavusių teisės aktų reikalavimus (savavališka ar kt. neteisėta statyba), likvidavus žemės ūkio įmonę (bendrovę), valstybė neatsisakė savo daiktinių teisių į ginčo pastatus, nors aktyviai jų ir neįgyvendino. Pagal suformuotą teismų praktiką viešosios nuosavybės objektų priklausymas valstybei yra preziumuojamas įstatymais ir ši prezumpcija pastarojoje byloje nebuvo ginčijama ir nėra nuginčyta, o nuosavybės teisės tam tikrą laiką neįgyvendinimas (pasyvus elgesys su daiktu) nepanaikina subjektinės civilinės teisės į daiktą (CK 1.137 straipsnio 6 dalis), valstybė konkrečiu atveju savo daiktinių teisių į ginčo turtą nebuvo ir nėra atsisakiusi, jis niekuomet nebuvo tapęs bešeimininkiu turtu, nuosavybės teisė nebuvo įgyta įgyjamąja senatimi trečiojo asmens (CK 4.69 straipsnio 3 dalis).
10. Dėl aukščiau padarytų išvadų ieškinys patenkintinas visiškai ir pripažintina ieškovo atstovaujamai valstybei nuosavybės teisė į ginčo butą ir jo priklausinį (dalį ūkinio pastato).
V. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
11. Bylos duomenimis nei bylos šalys, nei trečiasis asmuo jokių bylinėjimosi išlaidų šioje byloje asmeniškai nepatyrė ir tokių atlyginimo nereikalauja, todėl tokios išlaidos nepaskirstomos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
12. Valstybės patirtas byloje bylinėjimosi išlaidas sudaro : a) 15,86 Eur procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos; b) 270,83 Eur trečiajam asmeniui L. A. byloje teiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos (2025 m. lapkričio 28 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini). Trečiasis asmuo bylos procese dalyvavo atsakovės pusėje, ieškovo ieškinys yra visiškai patenkinamas, o atsakovė nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo yra atleista įstatymu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), todėl aptariamos išlaidos nagrinėjamu atveju padengtinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 1 ir 4 dalys). Pagrindo nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių šioje byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) esantis butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 23,46 kv. m. ploto rūsiu, bei šiam butui priskirtos 2394/6400 dalys (duomenys neskelbtini) esančio ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), - yra valstybės – Lietuvos Respublikos – nuosavybė.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) bei trečiajam asmeniui L. A. suteiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas padengti iš valstybės biudžeto lėšų.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.