- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-08
- Bylos Nr.
- I-6890-189/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01499-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Donatas Vansevičius, Irena Paulauskienė, Bronius Januška
- Pareiškėjas
- G. P.
- Atsakovas
- Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Žemės ūkio ministerija
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irenos Paulauskienės ir Donato Vansevičiaus,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. P. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo Žemės ūkio ministerija).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu (I t., b. l. 1–5, 40–44) kreipėsi į teismą, prašydamas:
1) Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. BRK-10532 (12.4), kuriuo nuspręsta suteikti tik 64 303,89 Eur dydžio paramą (toliau – ir Sprendimas);
2) Panaikinti Agentūros 2016 m. kovo 3 d. protokolinį sprendimą Nr. BR 22-9;
3) Priimti naują sprendimą skirti pareiškėjui 78 902 Eur dydžio paramą.
Pareiškėjas Agentūrai 2015 m. rugsėjo 29 d. pateikė mokėjimo prašymą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“, kuriuo prašė suteikti 78 902 Eur dydžio paramą. Pareiškėjas 2015 m. lapkričio 20 d. Agentūrai pateikė prašymą bei prašymo papildymą „Dėl projekto pakeitimų“, kuriais buvo prašoma vietoj medinių tualetų įrengti plastikinius biotualetus. Agentūra šiam prašymui nepritarė. Agentūra, nagrinėdama pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 29 d. prašymą, vadovavosi UAB „Civitta“ ekspertinio konsultavimo ataskaita Nr. 124 (toliau – ir Ataskaita), kurioje buvo pateiktos atliktų darbų ir įsigytų prekių rinkos kainos, galiojusios sutarties pasirašymo dieną, taip pat atliko patikrą vietoje. Vadovaudamasi Ataskaita, Agentūra priėmė skundžiamą 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimą, kuriuo nusprendė suteikti tik dalį paramos.
Atsakovas Sprendimą motyvavo tuo, kad pareiškėjas vietoje Agentūrai pateiktame techniniame projekte Nr. ECOA-15-001-TP nurodytų medinių lauko tualetų įrengė 2 plastikinius biotualetus, taip pat, kad kitų atliktų darbų ir įsigytų prekių kaina yra nepagrįstai didelė ir netinkama kompensuoti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją, kuri 2016 m. vasario mėn. rašte nurodė, kad Ataskaitoje nėra nurodyta, jog buvo apskaičiuotas prekių, paslaugų ar darbų vidurkis, todėl Sprendimas neatitiko Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Tačiau Agentūra 2016 m. kovo 3 d. protokoliniu sprendimu Nr. BR 22-9 paliko galioti 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimą.
Nesutikdamas su Sprendimu, pareiškėjas nurodė, kad nėra duomenų, jog UAB „Civitta“ yra ekspertų įmonė, turinti teisę vykdyti vertinimo veiklą. UAB „Civitta“ pateikta ataskaita yra nepagrįsta ir todėl, kad ji yra konsultacinė ir yra neprivalomojo pobūdžio. Ataskaitoje nenurodyta, kokie metodai buvo naudojami nustatant darbų ir prekių rinkos kainas, nepateikti paskaičiavimai. Be to, UAB „Civitta“ nustatė rinkos kainas, galiojusias rangos sutarties sudarymo dieną, bet ne vidutines rinkos kainas, o atsakovas nepagrįstai nurodė, kad buvo nustatytos vidutinės rinkos kainos. Pažymėjo, kad Agentūra rėmėsi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių (toliau – Administravimo taisyklės) 253.13 papunkčiu, tačiau nedetalizavo, kaip ši nuostata buvo pažeista. Pareiškėjo teigimu, atsakovas neįvertino, kad darbai buvo atliekami miške, todėl jų kaina galėjo skirtis nuo darbų atliekamų, pavyzdžiui, mieste, šios aplinkybės Agentūra neįvertino. Pareiškėjo manymu, Sprendimas nenuginčijo pareiškėjo patirtų išlaidų pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti. Akcentavo, kad Agentūra nepagrįstai vadovavosi UAB „Civitta“ atlikta užsakomąja skaičiuojamųjų kainų ekspertize, remdamasi kuria darė išvadą dėl viršytų investicijų rinkos kainų, nes minėta įmonė neturi teisės atlikti ekspertizių ir teikti ekspertų išvadų. Tuo tarpu pareiškėjas yra pateikęs UAB „Kovertas“, įrašytos į išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą, nuomonę dėl vidutinės turto kainos rinkoje, pagal kurią investicijų rinkos kaina yra netgi didesnė, nei realiai pareiškėjo patirtos išlaidos.
Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo (I t., b. l. 49–54) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.
Nurodė, kad pareiškėjas nesilaikė techninio projekto reikalavimų, vietoje medinių tualetų įrengė plastikinius biotualetus, todėl šioje dalyje Agentūra pagrįstai pripažino išlaidas investicijai netinkamomis finansuoti. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad laužavietė buvo įrengta ne taip, kaip numatyta projekte, taip pat dalis rekreacinių takų buvo įrengti ne pagal projektą. Atitinkamai laužavietės ir takų kaina buvo paskaičiuota pagal atliktus darbus. Konteinerių PC šiukšlėms nebuvo rasta. Agentūra apskaičiavo, kad netinkamomis finansuoti yra 14 297, 04 Eur išlaidos ir 32 994,04 Eur. Todėl buvo nuspręsta pareiškėjui nesuteikti 12 867,34 Eur (14 297,04 x 90 proc.).
Dėl ekspertinės ataskaitos pagrįstumo ir patikimumo nurodė, kad Agentūros pasitelktas ekspertas yra nepriklausoma verslo konsultacijos bendrovė, kurios paslaugos buvo įsigytos viešojo konkurso būdu pagal atitinkamus kvalifikacinius reikalavimus. Ekspertizė atlikta vadovaujantis 2015 m. kovo mėn. statybų skaičiuojamųjų kainų nustatymo rekomendacijomis, kurias rengia Statybos produkcijos sertifikavimo centras. Tuo tarpu pareiškėjo išlaidų, patirtų įsigyjant investicijas už padidintą kainą, negali būti laikoma būtinosiomis išlaidomis projektui įgyvendinti. Pažymėjo, kad pareiškėjui buvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus dėl įsigytų investicijų ir jų kainų pagrįstumo. Pareiškėjas pateikė papildomus dokumentus, kurie buvo įvertinti, priimant Sprendimą. Pareiškėjui taip pat buvo pateikta paramos administravimo probleminių klausimų komisijos 2016 m. kovo 3 d. protokolo išrašo kopija, iš kurio matyti, kuo rėmėsi ekspertai, atlikdami vertinimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė palaikė atsiliepimo motyvus ir prašė skundą atmesti.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Žemės ūkio ministerija atsiliepimo (II t., b. l. 1–7) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2015 m. liepos 20 d. Agentūra ir pareiškėjas pasirašė paramos sutartį Nr. 2IM-KU-12-1-011601-PR001 (toliau – Paramos sutartis), kuria pareiškėjas įsipareigojo inter alia įgyvendinti projektą „Miško parko infrastruktūros sukūrimas“ adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – Projektas), nepažeisdamas šios sutarties sąlygų, Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu, reikalavimų. Paramos sutarties 2 punkte nustatyta, kad pareiškėjui bus kompensuojama iki 78 902 Eur (90 proc.) visų tinkamų kompensuoti Projekto išlaidų. Paramos suteikimo sąlygos įtvirtintos Paramos sutarties II dalies 4–5 punktuose (I t., b. l. 88–97).
2015 m. rugsėjo 29 d. Agentūroje gautas pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 29 d. mokėjimo prašymas Nr. 2IM-KV-12-1-011601-MP001 paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“, prašant išmokėti 78 902 Eur paramos sumą (I t., b. l. 163–176).
Agentūra 2015 m. lapkričio 17–19 d. atliko mokėjimo prašymo Nr. 2IM-KV-12-1-011601-MP001 patikrą vietoje ir surašė patikros vietoje ataskaitą Nr. V-VU-0789569 (I t., b. l. 99–121).
Agentūra, išnagrinėjusi minėtą pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 29 d. mokėjimo prašymą Nr. 2IM-KV-12-1-011601-MP001, skundžiamu 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. BRK-10532 (12.4) nurodė, jog pareiškėjui suteikiama 64 303,89 Eur paramos suma (I t., b. l. 6–10). Nurodė, kad Agentūra patikros vietoje metu nustatė, jog Projekto įgyvendinimo vietoje įrengti du plastikiniai lauko tualetai, neatitinkantys Agentūrai pateikto techninio projekto Nr. ECOA-15-001-TP, kuriame buvo numatyta įrengti medinius lauko tualetus, reikalavimų. Todėl Agentūra pareiškėjo patirtas plastikinių lauko tualetų įrengimo išlaidas (1 923,08 Eur) laikė netinkamomis finansuoti ir, vadovaudamasi Administravimo taisyklių 3 punktu, 197.1.7 papunkčiu, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 3D-163 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose įgyvendinimo taisyklių (toliau – Įgyvendinimo taisyklės) 21.1, 22.6.11 papunkčiais, 110 punktu 111.1 papunkčiu, konstatavo, jog pareiškėjui nesuteikiama 1 730,77 Eur paramos suma (1 923,08 Eur netinkamos finansuoti išlaidos x 90 proc. paramos intensyvumas). Taip pat Agentūra, tikrindama mokėjimo prašyme pateiktos informacijos teisingumą ir nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti, vadovaudamasi Administravimo taisyklių 5.10 papunkčiu, atliko užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę. Skundžiamame sprendime nurodė, jog ekspertai, išnagrinėję pirkimo dokumentus ir kitus dokumentus bei atlikę patikrą Projekto įgyvendinimo vietoje, nustatė, kad dalies mokėjimo prašyme deklaruojamų investicijų vidutinė rinkos vertė (neįskaitant PVM) yra 18 697 Eur (neįskaitant PVM), tuo tarpu pareiškėjo deklaruota suma minėtoms investicijoms sudarė 32 994,04 Eur. Agentūra, vadovaudamasi ekspertizės metu surinktais duomenimis, apskaičiavo, kad netinkamos finansuoti yra 14 297,04 Eur išlaidos (32 994,04 Eur pareiškėjo deklaruota suma minėtoms investicijoms – 18 697,00 Eur tinkamos išlaidos, apskaičiuotos atlikus skaičiuojamąsias kainų ekspertizes). Todėl, vadovaudamasi Administravimo taisyklių 197.1.8 papunkčiu bei Įgyvendinimo taisyklių 21.1, 110, 111.4 papunkčiais, konstatavo, jog pareiškėjui nesuteikiama 12 867,34 Eur paramos suma (14 297,04 Eur x 90 proc. paramos intensyvumas).
Pareiškėjas, nesutikęs su tokiu Agentūros sprendimu, 2016 m. sausio 13 d. skundu kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją, prašydamas panaikinti Sprendimą, iš esmės laikydamasis pozicijos, jog UAB „Civitta“ neturėjo teisės atlikti Projekto išlaidų ekspertizės, nes nėra įtraukta į atestuotų ekspertų sąrašą, pateikdamas papildomus dokumentus (tame tarpe UAB „Kovertas“ vertinimo pažymą), jo vertinimu, patvirtinančius, kad pareiškėjo patirtos ginčo išlaidos buvo tinkamos finansuoti (I t., b. l. 17–24).
Žemės ūkio ministerija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2016 m. vasario 26 d. rašte Nr. 31N-251 (8.1 E) dėl pareiškėjo argumento, kad nebuvo nustatytas prekių, paslaugų ar darbų kainų vidurkis, kaip reikalauja Administravimo taisyklių 197.1.8 papunktis, nurodė, jog UAB „Civitta“ 2015 m. gruodžio 11 d. ekspertinio konsultavimo ataskaitoje Nr. 124, kuria rėmėsi Agentūra, priimdama Sprendimą, nėra nurodyta, kad buvo apskaičiuotas prekių, paslaugų ar darbų kainų vidurkis, todėl, Žemės ūkio ministerijos nuomone, toks Sprendimas neatitinka 1999 m. birželio 17 d. Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 (2006 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. X-736 redakcija, toliau – Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnio reikalavimo. Taip pat, Žemės ūkio ministerijos nuomone, Agentūra turėtų įvertinti pareiškėjo pateiktą UAB „Kovertus“ 2016 m. sausio 13 d. pažymą „Nuomonė dėl vidutinės turto kainos rinkoje Nr. 16-01/001“, pasirašytą įmonės direktoriaus K. J., ir K. J. turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą, apie kuriuos Agentūrai, priimant Sprendimą, nebuvo žinoma, ir priimti dėl jų sprendimą (II t., b. l. 50–55).
Agentūra, atsižvelgdama į Žemės ūkio ministerijos rašte iškeltus klausimus, paramos administravimo probleminių klausimų sprendimo komisijos posėdyje (2016 m. kovo 3 d. posėdžio protokolas Nr. BR 22-9) nusprendė nepervertinti pareiškėjo mokėjimo prašymo Nr. 2IM-KV-12-1-011601-MP001 ir palikti galioti Sprendimą (I t., b. l. 33–34). Dėl kainų vidurkio nurodė, jog ekspertinio konsultavimo ataskaitoje Nr. 124 nurodyta, kad „statybos rangos būdu sukuriami investicijų objektai yra vertinami remiantis paramos gavėjo statybos rangos sutarties sudarymo dieną galiojusiomis statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo rekomendacijomis, kurios yra atnaujinamos kas pusmetį kovo ir spalio mėnesiais ir sudaromos, remiantis rinkoje egzistuojančių medžiagų, darbų ir įrengimų darbinių valandų vidurkiais“. Dėl pareiškėjo pateiktos UAB „Kovertus“ 2016 m. sausio 13 d. pažymos, kurioje nurodyta didesnė galima vidutinė investicijų rinkos kaina, nei nustatė UAB „Civitta“, Agentūra kreipėsi į UAB „Civitta“, prašydama įvertinti UAB „Kovertus“ pažymą ir pranešti, ar ji turi įtakos atliktai išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizės išvadai. Nurodė, kad 2016 m. kovo 2 d. UAB „Civitta“ nurodė, jog atestuoto specialisto sąmatiniai skaičiavimai nėra pateikti kartu su turto ir verslo vertintojų nuomone, todėl nėra galimybės patikrinti skaičiavimų pagrįstumo.
Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl Agentūros 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. BRK-10532 (12.4) ir 2016 m. kovo 3 d. protokolinio sprendimo Nr. BR 22-9 teisėtumo.
Įvertinus pareiškėjo skunde teismui išdėstytus ir teismo posėdžio metu akcentuotus argumentus, darytina išvada, jog šioje byloje ginčo esmę sudaro du aspektai:
– ar pagrįstai Agentūra pripažino pareiškėjo patirtas išlaidas biotualetams netinkamomis finansuoti, todėl nesuteikė 1 730,77 Eur paramos sumos,
– ar pagrįstai Agentūra atsisakė pareiškėjui suteikti 12 867,34 Eur paramos sumą, konstatavusi, kad investicijų išlaidų vertė neatitiko vidutinės rinkos kainos investicijų įsigijimo dieną.
Pasisakant pirmuoju ginčo klausimu, akcentuotina, jog bylos medžiaga nustatyta, kad, pareiškėjui įgyvendinant Projektą, pagal techninį projektą Nr. ECOA-15-001-TP buvo numatyta įrengti medinius lauko tualetus. Tačiau, Agentūrai 2015 m. lapkričio 17–19 d. atlikus pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 29 d. mokėjimo prašymo Nr. 2IM-KV-12-1-011601-MP001 paramai gauti patikrą vietoje, buvo nustatyta, kad Projekto įgyvendinimo vietoje įrengti du plastikiniai lauko tualetai. Svarbu pažymėti, jog pareiškėjas po pateikto 2015 m. rugsėjo 29 d. mokėjimo prašymo paramai gauti Agentūrai pateikė du 2015 m. lapkričio 20 d. prašymus, prašydamas Agentūros pritarti techninio projekto pakeitimams – vietoj medinių tualetų įrengti plastikinius biotualetus, nes jie yra praktiškesni ir ilgaamžiškesni, bei teigdamas, jog techniniame projekte per klaidą buvo nurodyta, kad bus rengiami mediniai tualetai. Agentūra 2015 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. BRK-9932 nepritarė pareiškėjo prašymui dėl investicijų keitimo, nurodydama, kad pagal 2011 m. sausio 27 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 65/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 kontrolės procedūrų įgyvendinimo ir kompleksinio paramos susiejimo įgyvendinimo taisyklės, susijusios su paramos kaimo plėtrai priemonėmis, 3 straipsnio 3 dalį, jei kompetentinga institucija jau yra informavusi paramos gavėją apie pirmoje pastraipoje nurodytuose dokumentuose, t. y. paramos paraiškoje, mokėjimo prašyme ar kitoje deklaracijoje arba jų dalyse, nustatytus pažeidimus arba jei kompetentinga institucija yra pranešusi paramos gavėjui apie ketinimą atlikti patikrinimą vietoje ir jei per patikrinimą vietoje nustatomi pažeidimai, su tais pažeidimais susijusių dalių atsiimti neleidžiama.
Administravimo taisyklių 3 punkte nustatyta, kad tinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos įgyvendinant projektą paramos gavėjo faktiškai padarytos būtinos išlaidos, atitinkančios paramos paraiškoje ir (arba) paramos sutartyje, kai tokia sutartis sudaroma, nurodytas sąlygas ir nepažeidžiant Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų.
Pagal Įgyvendinimo taisyklių 21.1. punktą tinkamomis finansuoti pripažįstamos tokios išlaidos, kurios yra būtinos projektui vykdyti ir numatytos paramos sutartyje.
Paramos sutarties 4.3 punkte numatyta, jog, išmokant paramos lėšas, paramos gavėjui kompensuojamos tik tos investicijos (sąnaudos, išlaidos), kurios yra laikomos tinkamomis finansuoti, vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių nuostatomis, ir numatytos paraiškoje gauti Europos Sąjungos fondų finansinę paramą bei miškotvarkos projekte. Paramos sutarties 17.1 punkte įtvirtinta, kad paramos gavėjas privalo, siekdamas numatytų Projekto rezultatų, tikslų ir uždavinių, įgyvendinti Projektą taip, kaip aprašyta paraiškoje, miškotvarkos projekte.
Administravimo taisyklių 190 punkte nurodyta, kad jokie su Agentūra raštu nesuderinti nukrypimai nuo planuoto projekto įgyvendinimo, keičiantys projekto apimtį, keičiantys projekto išlaidas, pratęsiantys projekto įgyvendinimo laikotarpį ar kitaip keičiantys projektą ar paramos sutartyje ir (arba) paraiškoje bei sprendime skirti paramą nustatytus paramos gavėjo įsipareigojimus, nėra leidžiami.
Pagal Įgyvendinimo taisyklių 111.1 punktą parama sumažinama, jeigu Agentūra patikrų vietoje nustato reikalavimų neatitinkančias išlaidas. Administravimo taisyklių 197.1.1 punkte nustatyta, jog jeigu Agentūra patikrų vietoje metu nustato reikalavimų neatitinkančias išlaidas, parama sumažinama reikalavimų neatitinkančių išlaidų suma.
Taigi, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes (pareiškėjas vietoj pagal techninį projektą numatytų įrengti medinių lauko tualetų įrengė plastikinius lauko tualetus), vadovaujantis išdėstytu teisiniu reglamentavimu, konstatuotina, jog Agentūra pagrįstai ir teisėtai netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažino pareiškėjo mokėjimo prašyme paramai gauti deklaruotą 1 923,08 Eur lauko tualetų įsigijimo išlaidų sumą ir pareiškėjui nesuteikė 1 730,77 Eur paramos sumos.
Sprendžiant klausimą, ar pagrįstai Agentūra atsisakė pareiškėjui suteikti 12 867,34 Eur paramos sumą, teigusi, kad investicijų išlaidų vertė neatitiko vidutinės rinkos kainos investicijų įsigijimo dieną, konstatuotina, jog sisteminė ginčo teisinius santykius reglamentuojančių Administravimo taisyklių 3, 5.9–5.10, 116, 153.2, 197.1.8 punktų, Įgyvendinimo taisyklių 19–23, 76, 78 punktų nuostatų analizė sudaro pagrindą teigti, kad Agentūra turi pareigą pripažinti tinkamomis kompensuoti tik tas išlaidas, kurios yra būtinos, t. y. realiai rinkoje egzistuojančių (ne padidintų) kainų vertę, o išlaidų, patirtų įsigyjant projekto investicijas už padidintą kainą dalis, kuri viršija rinkos kainą, negali būti laikoma būtinosiomis išlaidomis Projektui įgyvendinti ir tokios išlaidos negali būti kompensuojamos.
Bylos medžiaga nustatyta, jog Agentūra, tikrindama pareiškėjo mokėjimo prašyme paramai gauti pateiktos informacijos teisingumą ir nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti, siekdama nustatyti investicijų vertės atitiktį rinkos vertei, atliko užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę (UAB „Civitta“ 2015 m. gruodžio 11 d. ekspertinio konsultavimo ataskaita Nr. 124 ir 2015 m. gruodžio 18 d. ekspertinio konsultavimo ataskaita Nr. 124¹ (II t., b. l. 71–80). Ekspertizės metu, išnagrinėjus pareiškėjo Projekto pirkimo dokumentus ir ekspertų surinktus faktinius duomenis, buvo nustatyta, kad pirkimo dokumentuose nurodytų dalies investicijų (laužaviečių įrengimo (2 vnt.), rekreacinių takų įrengimo, laiptelių įrengimo (2 vnt.), rodyklių (6 vnt.), informacinių stendų (30 vnt.) vertė rinkoje yra 18 697 Eur, neįskaitant PVM, kai pareiškėjo deklaruota minėtų investicijų suma yra 32 994,04 Eur be PVM. Agentūra Sprendimu nustatė, kad netinkamos finansuoti yra 14 297,04 Eur išlaidos, ir konstatavo, jog pareiškėjui nesuteikiama 12 867,34 Eur paramos suma.
Minėta, jog pareiškėjas, skųsdamas Sprendimą, Žemės ūkio ministerijai pateikė papildomus dokumentus (tame tarpe UAB „Kovertas“ vertinimo pažymą), jo nuomone, patvirtinančius, kad pareiškėjo patirtos ginčo išlaidos buvo tinkamos finansuoti. Žemės ūkio ministerija nurodė, jog Agentūra turi įvertinti pareiškėjo pateiktą UAB „Kovertus“ 2016 m. sausio 13 d. pažymą „Nuomonė dėl vidutinės turto kainos rinkoje Nr. 16-01/001“, pasirašytą įmonės direktoriaus K. J., ir K. J. turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą. Agentūra paramos administravimo probleminių klausimų sprendimo komisijos posėdyje, atsižvelgusi į tai, kad 2016 m. kovo 2 d. UAB „Civitta“ nurodė, jog UAB „Kovertus“ atestuoto specialisto sąmatiniai skaičiavimai nėra pateikti kartu su turto ir verslo vertintojų nuomone, todėl nėra galimybės patikrinti skaičiavimų pagrįstumo, nusprendė nepervertinti pareiškėjo mokėjimo prašymo Nr. 2IM-KV-12-1-011601-MP001.
Iš byloje esančios UAB „Kovertas“ nuomonės dėl vidutinės turto kainos rinkoje Nr. 16-01/001 (II t., b. l. 39–40) matyti, jog joje nurodyta, kad ši konsultacinė nuomonė pagrįsta atliktais preliminariais skaičiavimais, pareiškėjo suteikta informacija, UAB „Sistela“ atkuriamosios vertės kainynais, atestuoto sąmatininko M. Š. paruoštais sąmatiniais skaičiavimais (II t., b. l. 17–34). Taigi Agentūros pozicija, kad su UAB „Kovertas“ pateikta konsultacine nuomone nebuvo pateikti sąmatiniai skaičiavimai, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl negali būti laikoma pagrįsta.
Administravimo taisyklių 5.9 punkte nustatyta, jog Agentūra atlieka projektų, kuriems buvo skirta parama, priežiūrą, atlieka patikras vietoje, priima ir registruoja pateiktus mokėjimo prašymus ir kasmetinius prašymus, tikrina paramos gavėjų mokėjimo prašymuose, kasmetiniuose prašymuose arba paramos paraiškose pateiktos informacijos teisingumą ir nurodytų išlaidų arba prašomos paramos tinkamumą finansuoti, tiria pažeidimus, vertina projektų įgyvendinimo eigą bei galutinę projekto įgyvendinimo ir užbaigto projekto metinę ataskaitas, tikrina paramos gavėjų atitiktį projekto priežiūros rodikliams, esant poreikiui taiko priemones, skirtas paramos gavėjų atitikčiai projekto priežiūros rodikliams gerinti, prižiūri ir kontroliuoja šių priemonių įgyvendinimo eigą, užtikrina, kad visi patikrinimai, nustatyti Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktuose, būtų atlikti ir tinkamai dokumentuoti (šioms funkcijoms atlikti Agentūra gali pasitelkti nepriklausomus ekspertus). Agentūra turi teisę ankstesniais ir (arba) einamaisiais metais pateiktas paramos paraiškas administruoti iš naujo bei priimti sprendimus dėl reikalavimo grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos sumos ir (arba) taikyti kitas poveikio priemones už su prašoma arba gauta parama susijusių įsipareigojimų nevykdymą ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymą.
Taigi Agentūra, vadovaudamasi minėta nuostata, atsižvelgdama į vieną iš bendrųjų gero administravimo principų, kuriuo įgyvendinamas konstitucinis imperatyvas – valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis), tikrindama pareiškėjo mokėjimo prašyme Nr. 2IM-KV-12-1-011601-MP001 nurodytų išlaidų ir prašomos paramos tinkamumą finansuoti, privalėjo įvertinti pareiškėjo papildomai pateiktus įrodymus dėl investicijų: laužaviečių įrengimo (2 vnt.), rekreacinių takų įrengimo, laiptelių įrengimo (2 vnt.), rodyklių (6 vnt.), informacinių stendų (30 vnt.), vidutinės rinkos kainos.
Kadangi atsakovas nagrinėjamoje bylos dalyje nevertino pareiškėjo su skundu Žemės ūkio ministerijai pateiktų dokumentų dėl ginčo investicijų vidutinės rinkos kainos, darytina išvada, jog Agentūra pažeidė nuostatą skundžiamo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. BRK-10532 (12.4) dalį pagrįsti pilnutinai ir visapusiškai surinktais ir ištirtais įrodymais.
Pažymėtina, jog viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis bendraisiais viešosios teisės principais. Tai reiškia, jog Agentūra, būdama viešojo administravimo subjektu, privalo laikyti Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų, inter alia objektyvumo. Vadovaujantis objektyvumo principu, administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 punktas), t. y. viešojo administravimo subjekto sprendimai turi atitikti tikrąsias faktines aplinkybes, kurios nustatomos išaiškinus visas aplinkybes, turinčias reikšmės ginčui teisingai išspręsti ir kritiškai, nešališkai vertinant visus reikšmingus bylai įrodymus. Viešojo administravimo subjektas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, turi patikrinti kiekvieno jų tikrumą, realumą, pakankamumą ir tarpusavio ryšį.
Be to, svarbu pažymėti, jog Žemės ūkio ministerija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl Agentūros Sprendimo, 2016 m. vasario 26 d. rašte nurodė, kad Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Tačiau Agentūra šio Sprendimo trūkumo nepašalino, 2016 m. kovo 3 d. protokoliniame sprendime Sprendimo pagrįstumą motyvuodama UAB „Civitta“ ekspertinio konsultavimo ataskaitos teiginiais.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį, ne kartą yra konstatavęs, kad šioje normoje įtvirtintos nuostatos reiškia, jog viešojo administravimo subjekto priimtame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pavyzdžiui: 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, publikuotas „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, publikuotas „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 20, 2010; 2015 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A448-556/2015; 2016 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-855-556/2016). Taigi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010, publikuota „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 20, 2010).
Remiantis išdėstytu, darytina išvada, jog būtent Agentūros, kaip viešojo administravimo subjekto, pareiga sprendime nurodyti tokius duomenis, t. y. teisiškai reikšmingus faktus, iš kurių net ir be papildomų informacijos šaltinių, laiko sąnaudų asmeniui, kuriam skirtas individualus administracinis aktas, nepriklausomai nuo jo išsilavinimo, amžiaus, būtų visiškai aiškus sprendime suformuluotų išvadų pagrindas, t. y. sprendimas privalo būti ne tik pagrįstas, bet ir motyvuotas (suprantamas asmeniui).
Taigi atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą iš dalies tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimą, panaikinti Agentūros sprendimą dalyje dėl pareiškėjui nesuteiktos 12 867,34 Eur paramos sumos, Agentūrai konstatavus, kad ginčo investicijų išlaidų vertė neatitiko vidutinės rinkos kainos investicijų įsigijimo dieną, ir įpareigoti atsakovą iš naujo įvertinti pareiškėjo mokėjimo prašymą Nr. 2IM-KV-12-1-011601-MP001, atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktą UAB „Kovertus“ 2016 m. sausio 13 d. pažymą „Nuomonė dėl vidutinės turto kainos rinkoje Nr. 16-01/001“ bei su ja susijusius dokumentus, ir priimti naują sprendimą, atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu,
nusprendė:
G. P. skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. BRK-10532 (12.4) dalyje dėl pareiškėjui nesuteiktos 12 867,34 Eur paramos sumos, konstatavus, kad investicijų išlaidų vertė neatitiko vidutinės rinkos kainos investicijų įsigijimo dieną, ir įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo įvertinti pareiškėjo mokėjimo prašymą Nr. 2IM-KV-12-1-011601-MP001, atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktą UAB „Kovertus“ 2016 m. sausio 13 d. pažymą „Nuomonė dėl vidutinės turto kainos rinkoje Nr. 16-01/001“ bei su ja susijusius dokumentus, ir priimti naują sprendimą, atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.
Kitoje dalyje skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.