Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2021-05-31 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1753-1058/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-05-31
Bylos Nr.
e1-1753-1058/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-12332-2021-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrė Telksnienė
Kaltinamasis
V. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1753-1058/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12332-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.29.3.1; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 31 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje V. J. (V. J.), a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) tautybės, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirba, teistas:

1) Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 2 MGL (260 Lt) dydžio bauda;

2) Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 1 metams;

3) Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, ir subendrinus nutartimi su ankstesniu nuosprendžiu skirta bausme, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

4) Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 199 straipsnio 1 dalį – 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

5) Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį, ir subendrinus su Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 25 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 6 mėnesiams;

6) Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (iš viso 4 nusikalstamos veikos) – laisvės atėmimu 3 metams ir 3 mėnesiams. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartimi taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos;

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (2020 m. sausio 21 d. paleistas iš Pravieniškių pataisos namų),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. J., neturėdamas teisėto pagrindo, laikė ir panaudojo fizinio asmens dokumentą. Jis, nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto tikslaus laiko, neturėdamas teisėto pagrindo, laikė A. V. vardu išduotą Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2021 m. balandžio 20 d., kai apie 3.10 val., Vilniuje, Ozo g. 10, patikrinimo metu sustabdytas vairuojant automobilį „Ford Tourneo Connect, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir policijos pareigūnei paprašius pateikti savo vairuotojo pažymėjimą, pateikė A. V. vardu išduotą Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu, neturėdamas teisėto pagrindo laikė ir panaudojo svetimą – A. V. dokumentą.

Kaltinamasis V. J. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jam priklauso automobilis „Ford“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Naktį jis vairavo automobilį ir policijos pareigūnai jį sustabdė. Automobilyje važiavo draugas I., pavardės nepamena. Policijos pareigūnui paprašius pateikti dokumentus, jis paėmė automobilio registracijos dokumentus, kurie buvo padėti skydelio nuo saulės kišenytėje. Kai ėmė automobilio dokumentus, tuomet ir pamatė, kad ten guli jo draugo A. V. vairuotojo pažymėjimas. Nežino, kada A. galėjo palikti savo vairuotojo pažymėjimą jo automobilyje. Jis anksčiau yra vairavęs jo automobilį, todėl galbūt ir paliko. Jis pamatęs jo vairuotojo pažymėjimą, o pats neturėdamas savo vairuotojo pažymėjimo, nes teisė vairuoti jam yra atimta, staigiai nusprendė pasinaudoti surastu draugo vairuotojo pažymėjimu, tikėdamasis, kad pareigūnas nepastebės, kad tai ne jo dokumentas. Tačiau kai pareigūnas, pamatė, kad tai ne jo vairuotojo pažymėjimas, jis iš katro prisipažino, kad tai ne jo dokumentas. Pareigūnas surašė jam protokolą dėl administracinio nusižengimo padarymo, už tai kad vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti. Dėl padaryto labai gailisi (b. l. 37-38; e. b. l. 108-110). Papildomai apklaustas parodė, kad 2021 m. balandžio 11 d. nusipirko automobilį „Ford Tourneo Connect“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Savo vardu automobilio neregistravo, nes pardavėjas nebuvo pranešęs „Regitrai“ apie sandorį. 2021 m. balandžio 29 d. minėtą automobilį pardavė. Jam anksčiau buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas, tačiau 2018 m. vairuotojo pažymėjimas atimtas, padarius administracinį pažeidimą. Šiuo metu neturi vairuotojo pažymėjimo. 2021 m. balandžio 20 d. naktį pareigūnei sustabdžius jo vairuojamą automobilį ir paprašius pateikti automobilio dokumentus bei vairuotojo pažymėjimą, jis paėmė automobilio registracijos dokumentus, kurie buvo padėti skydelio nuo saulės kišenytėje. Kai ėmė automobilio dokumentus, tuomet ir pamatė, kad ten guli ir vairuotojo pažymėjimas. Iš karto nepastebėjo kieno vardu ir pavarde. Jis nežino, kokiu būdu ir kada minėtas vairuotojo pažymėjimas atsirado jo automobilyje. Jis savo automobilį skolino savo draugams, gali būti kad kažkuris ir paliko, tačiau jis nežino, kas ir kada tai galėjo padaryti. Jis net nežinojo, kad automobilyje yra vairuotojo pažymėjimas, kol nepamatė imdamas automobilio dokumentus. Kai pamatė, iš karto nusprendė pasinaudoti juo, norėdamas išvengti baudos už vairavimą neturint vairuotojo pažymėjimo, ir tikėdamasis, kad pareigūnė nepastebės, kad tai ne jo pažymėjimas. Tačiau kai pareigūnė, pamatė, kad tai ne jo vairuotojo pažymėjimas, jis iš karto prisipažino, kad tai ne jo dokumentas. Pareigūnė surašė jam protokolą dėl administracinio nusižengimo padarymo, už tai kad vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti. Pirmos apklausos metu nurodė, kad A. V. jo draugas, tikėdamasis kad tai palengvins jo atsakomybę, tačiau jis jo nepažįsta. Dėl padaryto labai gailisi. Pageidauja, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 43; e. b. l. 140-142).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. K. parodė, kad ji dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinėje vyriausiojo patrulio pareigose. 2021 m. balandžio 19 d. darbą pradėjo nuo 19.30 val. kartu su vyriausiaisiais patruliais I. T. ir A. V. tarnybine transporto priemone „VW Caddy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), V1715. 2021 m. balandžio 20 d., 01.00 val. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo nurodymu pradėjo vykdyti prevencines priemones nurodytame poste Ozo g., Vilniuje, ties ,,BMW“ centru. Apie 03.10 val. sustabdė patikrinimui automobilį „Ford“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Sustabdžius ir priėjus prie automobilio vairuotojo, prisistatė ir paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą, vairuotojas pateikė vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), asmens A. V. duomenimis. Patikrinus pateiktą vairuotojo pažymėjimą bei sutapatinus dokumentą su jį pateikusiu asmeniu iš karto pastebėjo, jog vairuotojas nepanašus į pateikto vairuotojo pažymėjimo asmens nuotrauką. Atsitraukus toliau nuo vairuotojo paprašė vairuotojo nusiimti veidą ir nosį dengiančią apsauginę kaukę ir suprato jog tai kitas asmuo. Paklausus vairuotojo ar tai tikrai jo vairuotojo pažymėjimas, nes įtaria, kad tai ne jo, asmuo, kaip vėliau paaiškėjo, V. J., prisipažino, kad pateikė ne savo, o svetimą vairuotojo pažymėjimą, nes jis neturi teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės. Paklausus V. J., ar žino, kad pateikus svetimą asmens dokumentą gresia baudžiamoji atsakomybė, asmuo pasakė, kad žino. Kartu su V. J. keleivio vietoje sėdėjo draugas I. B., kuris paaiškino, kad važiuoja iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną, nes rytoj jiems į darbą. Keleivis I. B. patikrinus paleistas, o vairuotojas V. J. buvo sulaikytas ir pristatytas į VPK OVS. Automobilis patikrintas, tvarkingas, V. J. automobilį „Ford“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nusipirkęs, turi pirkimo-pardavimo sutartį savo vardu. Automobilį „Ford“, valstybinsi Nr. (duomenys neskelbtini), pasiėmė atvykęs draugas D. G., turintis teisę vairuoti transporto priemonę. V. J. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 2 dalį. Įvykis filmuotas BODY 1716. V. J. faktinis sulaikymo laikas 03.20 val. (b. l. 9-10; e. b. l. 80-83). Iš esmės analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiosios patrulės R. K. tarnybiniame pranešime (b. l. 7; e. b. l. 73).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. V. parodė, kad jis nepažįsta asmens vardu V. J.. Pažįsta asmenis vardu V., tačiau žino jų pavardes, J. tarp jų nėra. Jis nevairavo automobilio „Ford Tourneo Connect“. Vairuotojo pažymėjimą jis gavo kiek pamena 2020 m. pradžioje, kadangi tuo metu darbinosi ir darbui reikėjo vairuotojo pažymėjimo. Maždaug prieš mėnesį jis jį pametė, nežino kur. Galvoja, kad viešajame transporte arba parduotuvėje. Į „Regitrą“ dėl naujo nesikreipė, kadangi buvo patalpintas atlikti arešto bausmę. Kokiu būdu jo pamestas vairuotojo pažymėjimas atsirado pas asmenį vardu V. J., nežino, pakomentuoti negali. Arešto bausmė jam pasibaigs 2021 m. gegužės 6 d. (b. l. 19-20; e. b. l. 123-124).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo D. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. balandžio 20 d. buvo gautas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiosios patrulės R. K. tarnybinis pranešimas, kad 2021 m. balandžio 20 d., apie 03.10 val., vykdant prevencines priemones nustatytame poste Ozo g., Vilniuje, patikrinimui buvo sustabdytas automobilis „Ford“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas V. J. pateikė svetimą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį A. V., t. y. laikė, gabeno ir panaudojo svetimą asmens dokumentą (b. l. 1-7; e. b. l. 1-9).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja R. K. tyrėjui pateikė A. V. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 12-13; e. b. l. 84-86).

Daiktų apžiūros protokole ir prie jo pridėtoje fotolentelėje užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas liudytojos R. K. tyrėjui pateiktas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad vairuotojo pažymėjimas išduotas A. V. vardu VĮ „Regitra“, galioja iki 2030 m. sausio 17 d. (b. l. 14-16; e. b. l. 126-131).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 302 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, o objektyvieji sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad asmuo atliktų bent vieną iš BK 302 straipsnio 1 dalies dispozicijoje išvardytų pavojingų veikų.

Kaltinamasis V. J. savo kaltę pripažino visiškai, paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Jo kaltę taip pat įrodo liudytojų R. K., A. V. parodymai, tarnybiniai pranešimai, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas ir daiktų apžiūros protokolas. Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad V. J. nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto tikslaus laiko, neturėdamas teisėto pagrindo, laikė A. V. vardu išduotą Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2021 m. balandžio 20 d., kai apie 3.10 val., Vilniuje, Ozo g. 10, patikrinimo metu sustabdytas vairuojant automobilį „Ford Tourneo Connect, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir policijos pareigūnei paprašius pateikti savo vairuotojo pažymėjimą, pateikė A. V. vardu išduotą Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu neteisėtai jį panaudodamas. Esant išdėstytoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad V. J. veiksmai pagal BK 302 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.

Kaltinamasis V. J. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko (b. l. 81-82, 83; e. b. l. 153-154).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas, kuris susijęs su disponavimu svetimais dokumentais, veika yra baigta, padaryta tiesiogine tyčia. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad V. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nors recidyvas prokuroro pareiškime nėra nurodytas prie atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau ankstesni kaltinamojo teistumai yra nurodyti prokuroro pareiškime, taigi jam žinomi. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, esant kaltinamajame akte (pareikšime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu) aprašytiems recidyvą liudijantiems faktams, teismas turi galimybę spręsti dėl šios sunkinančios atsakomybę aplinkybės pripažinimo (kasacinė nutartis 2K-304-648/2019). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – V. J. 7 kartus teistas, teistumas nėra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 64-77; e. b. l. 30-64), už analogiško pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą neteistas, eilę kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 56-63; e. b. l. 168-184), šiuo metu niekur nedirba (b. l. 78), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 79), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra. Ankstesniais teismų sprendimais V. J. buvo skiriamos tiek baudos ir laisvės apribojimo, tiek ir laisvės atėmimo bausmės, taip pat taikytas bausmės vykdymo atidėjimas bei lygtinis paleidimas, tačiau kaltinamasis išvadų nepadarė, ir toliau darė nusikalstamas veikas, nagrinėjama nusikalstama veika padaryta praėjus tik kiek daugiau nei metams po paskutiniu nuosprendžiu jam skirtos bausmės atlikimo. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – areštą. Prokuroro siūlomas bausmės dydis – 75 paros arešto, šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, V. J. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu V. J. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2021 m. balandžio 20 d. 03.10 val. iki 2021 m. balandžio 20 d. 11.13 val. t. y. vieną dieną (b. l. 30, 39; e. b. l. 21-27, 28-29), todėl, vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 40; e. b. l. 111-113) – paliktina nepakeista iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. J. paskirti galutinę bausmę – 50 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2021 m. balandžio 20 d. 03.10 val. iki 2021 m. balandžio 20 d. 11.13 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai ir V. J. nustatyti galutinę bausmę – 49 paras arešto.

V. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.

Išaiškinti V. J., kad:

1. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Nuteistasis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Giedrė Telksnienė