Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Irena Poderienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo G. K. prašymą dėl teismo leidimo išdavimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Leidimą išduoti atsisakytina.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.85 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti tam tikri nuosavybės teisių į gyvenamąją patalpą įgyvendinimo apribojimai, kurie visų pirma susiję su nepilnamečių vaikų interesais. Šiomis įstatyminėmis normomis visų pirma siekiama užtikrinti visokeriopą vaikų teisių apsaugą, įgyvendinti prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 straipsnio 1 dalis), užtikrinti, kad vaikas neliktų be gyvenamojo būsto (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 6 punktas). Teismui sprendžiant leidimo sudaryti sandorį su šeimos turtu išdavimo klausimą visų pirma svarbu nustatyti, ar sudaromas sandoris nepažeis vaikų teisių ir atitinka jų interesus, ar po tokio sandorio sudarymo neatsiras papildomos rizikos vaikų teisių ir interesų pažeidimams. Atkreiptinas dėmesys, kad vaikų, gimusių santuokoje, ir vaikų, gimusių tėvams nesusituokus, teisės yra lygios. Taigi visų vaikų, nepriklausomai nuo tėvų tarpusavio teisinės padėties, teisės ir interesai ginami vienodai.

CPK XXXIX skyriaus normos nenustato prašymų dėl teismo leidimų priėmimo ir prašymų trūkumų šalinimo tvarkos. Atsižvelgiant į tai, kad prašymai dėl teismo leidimo išdavimo turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per penkias dienas nuo jų priėmimo dienos, negali būti taikomos CPK 115 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios procesinių dokumentų ir jų priedų priėmimą bei trūkumų ištaisymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. 41 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant bylas dėl teismo leidimų išdavimo pagal Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriaus taisykles“).

Prašymas dėl teismo leidimo išdavimo turi atitikti bendruosius procesinio dokumento formos ir turinio reikalavimus (CPK 443 straipsnis, 111 straipsnis, 113 straipsnis). Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, reikšmingi sprendžiant klausimą dėl leidimo išdavimo (CPK 581 str.). Lietuvos Respublikos CPK 582 straipsnio 4 dalis numato, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus. Kai sprendžiamas klausimas dėl leidimo perleisti nuosavybės teisę į šeimos turtą, šeimos turtą įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį, teismas, atsižvelgdamas į aplinkybes, turi teisę reikalauti, kad pareiškėjai pateiktų įrodymus, patvirtinančius šeimos turtinę padėtį (pajamas, santaupas, kitą turtą, prievoles), duomenis apie perleidžiamą šeimos turtą, duomenis iš vaiko teisių apsaugos tarnybos apie vaiko tėvus, taip pat būsimo sandorio preliminarias sąlygas ir jo įvykdymo galimybes bei vaiko teisių apsaugos galimybes sandorio neįvykdymo atveju ir kitus įrodymus.

Iš pareiškimo priedų matyti, kad prašomas parduoti butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaunas, priklauso pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise. Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Dainavos seniūnijos pažymos matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, deklaruotas pareiškėjas ir jo mažametis sūnus. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016-02-25 pažymoje Nr. 19-3-162 nurodyta, kad pareiškėjo deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Kaunas, šeima dėl vaikų nepriežiūros bei vaikų teisių pažeidimų Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje nėra registruota. Teismas pažymi, kad ketinamas parduoti butas yra vienintelis pareiškėjui priklausantis būstas (NTR CDB 2016-03-18 išrašas). Pareiškėjas nurodė, kad parduoda vienintelį šeimos būstą, nes ketina pirkti kitą nekilnojamąjį turtą – namą. Pateikė tai pagrindžiantį įrodymą – preliminarią namo pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą 2016-03-01 tarp pirkėjo G. K. ir pardavėjos I. P.. Šioje sutartyje nurodyta, kad pareiškėjas G. K. perka namą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendro 69,29 kv.m. ploto, kuris pardavėjai, t. y. I. P. priklauso nuosavybės teise. Patikrinus Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis, preliminarioje pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytas namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso dviem savininkams, t. y. I. P. priklauso 52/100 pastato Nr. (duomenys neskelbtini), o šio pastato kita dalis - 48/100 priklausanti kitam savininkui yra areštuota. Paaiškėjus šioms aplinkybėms teismas negali spręsti, ar vienintelio šeimos būsto pardavimas nepažeis pareiškėjo nepilnamečio vaiko interesų - teisės turėti gyvenamąjį būstą.

Esant šioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad įstatymas nenustato prašymų dėl teismo leidimų priėmimo ir prašymų trūkumų šalinimo tvarkos, teismo leidimą išduoti atsisakytina. Pareiškėjui išaiškinama, kad ši teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama, tačiau ji neatima galimybės pareiškėjui, ištaisius trūkumus, bendra tvarka paduoti teismui naują prašymą dėl teismo leidimo išdavimo (CPK 582 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti išduoti teismo leidimą pareiškėjui G. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudaryti buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, pardavimo sandoriui sudaryti.

Nutartis neskundžiama.