Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

2016-10-28 · Byla Nr. A2.2.-273-880/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-10-28
Bylos Nr.
A2.2.-273-880/2016
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Linas Zinkevičius
Pažeidėjas
Ž. K.
Nukentėjusysis
Ričardui R
Kategorijos
  • 2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.2.-273-880/2016Teisminio proceso Nr. 4-44-3-00231-2016-0Procesinio sprendimo kategorija 2.3. (S)
ŠIRVINTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. spalio 28 d.Širvintos
Širvintų rajono apylinkės teismo teisėjas Linas Zinkevičius,dalyvaujant traukiamam administracinėn atsakomybėn Ž. K.,nukentėjusiajam Ričardui R. K.,

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyriaus atstovei Dangirai Bareikienei,

viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje Ž. K., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. K. tvarkydamas aplinką savo žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), tyčia nurodė asmenims, tvarkantiems jo žemės sklypą, atlikti veiksmus ir gretimame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), t. y. išrauti pakrantėje esančius medžius, pakeisti šlaitą, išstumdyti dirvožemį, iš upės išvežti dumblą ant pakrantės. 2015 m. gruodžio 11 d. Žemės naudojimo patikrinimo metu, tikrinant žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį Ričardui R. K., buvo nustatyta, kad gretimame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris nuosavybės teise priklauso E. K. ir Ž. K., kuriame įrenginėjamas gyvenamasis namas, yra tvarkoma aplinka (klojamos trinkelės, stumdomas dirvožemio sluoksnis). R. K. priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis prie kelio (plotas apie 0,0866 ha) yra išvažinėta sunkiasvorėmis transporto priemonėmis, išstumdytas dirvožemis, sugadinta pieva, o dalyje prie upės (plotas apie 0,0886 ha) yra išstumdytas dirvožemis, nupjauti ir išrauti medžiai, suverstas dumblas iš upės, sugadinta pieva ir suformuotas šlaitas, tuo savavališkai užimta apie 0,1752 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). 2016 m. gegužės 10 d. žemės naudojimo patikrinimo metu nustatyta, kad pažeidimas nepašalintas.

Tokiais savo veiksmais Ž. K. įvykdė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

2016- 05-10 Ž. K. nurodė, kad nesutinka su jam inkriminuojamu administracinės teisės pažeidimu, nurodytu ATPK 45 straipsnio 1 d., t.y. kad jis savavališkai užėmė ir naudojasi žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausančio R. R. K., dalimi. Ž. K. paaiškino, kad minėto žemės sklypo dalis prie upės yra tvarkoma pagal 2015 m. pabaigoje sudarytą žodinį susitarimą su R.R. K., taip pat jis turi suteiktą leidimą šioje dalyje statyti tiltelį, kurio nepateikė, žemės sklypo dalies prie kelio taip pat savavališkai nesugadino, nes ten buvo laikomi nežino kam priklausantys elektros stulpai, kuriuos išgabeno traktorius ir paliko išvažinėtą pievą. Taip pat paaiškino, kad jam įsigijus žemės sklypą, riboženkliai Nr. 20 ir Nr. 19 atitinkamai apie 15 metrų ir apie 5 metrus buvo pastatyti į upės upę.

2016-05-20 Ž. K. paaiškino, kad 2015 m. balandžio-gegužės mėn. K. visame žemės sklype dirbo freza, kuri mulčiavo žemę, smulkino krūmus, todėl mano, kad minėtą žemės užėmimą (medžių sunaikinimą, dirvožemio sugadinimą) galėjo atlikti ir ta pati freza. Taip pat Ž. K. paaiškino, kad 2014 m. R.R. K. žemės sklypas buvo neprižiūrima pieva, šiuo metu yra išdirbtas, užsėtas javais laukas.

Teismo posėdžio metu Ž. K. nurodė, kad su pažeidimu nesutinka. Jo teigimu R. K. sklypą išvažinėjo transporto priemonė išvežusi elektros stulpus. Minėta transporto priemonė ir stulpai jam nepriklauso, todėl jis už tai nėra atsakingas. Ž. K. taip pat nurodė, kad pakrantę išvažinėjo traktorius lyginęs jo sklype gruntą, toje vietoje yra šaltiniuota, traktorius įkrito į versmę, todėl jį teko traukti ir tokiu būdu buvo sumaitota žemė. Jis taip pat nurodė, kad tuo metu jis gulėjo ligoninėje, o statybas prižiūrėjo jo uošvis. Jis realiai jokios žalos R. R. K. nepadarė, o tik sutvarkė netvarkingą pievą, kurioje buvo pilna padangų, butelių ir kitokių šiukšlių.

Nukentėjusysis R. R. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2015 m. pabaigoje atvykęs į savo žemės sklypą rado išmaitotą žemę. Jo sklype buvo iškirsti krūmai bei augę uosiai, buvo iškastas upės krantas, ant jo suverstas dumblas su žolėmis, apie penkis metrus žemės visai užlieta, žemės sustumdytos ir sugadinta prie upės apie 17 arų žemės. Jis taip pat nurodė, kad Ž. K. žadėjo viską sutvarkyti, tačiau iki šiol žemė nesutvarkyta, išskyrus tą sklypo dalį, kurioje buvo išvažinėta sunkiosios technikos, nes toje dalyje Ž. K. žemę išlygino. Iki šiol krantas nelygus, su duobėmis, medžiai neatsodinti ir t.t.

Nacionalinės žemės tarnybos Širvintų skyriaus atstovė Dangira Bareikienė nurodė, kad tiriant R.R. K. skundą nustatyta, kad užimta apie 8 arai prie upės R.R. K. žemės, t.y. ant jo žemės sustumtos žemės krūvos, suverstas iš užės dumblas, išrautas medis, o kitoje vietoje, prie kelio išvažinėta žemė sunkiasvore technika. Ž. K. turėjo žinoti savo ribas ir jų neperžengti vykdydamas darbus savo žemės sklype, tačiau jos buvo ženkliai peržengtos, todėl jis atsako už R.R. K. padarytą žalą. Jam buvo duotas gana ilgas terminas pašalinti pažeidimus, tačiau jis jokių veiksmų nesiėmė, todėl turi būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 45 straipsnį.

Liudytoja B. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji gerai žino R. R. K. žemės sklypą, nes per jį dažnai eina. Ji matė, kad dabar sklypas labai pasikeitęs, nes jame suverstos dumblo krūvos, pakeista upės vaga, iškirsti medžiai, pakeistas šlaitas, krantas sudarkytas ir nėra normalaus priėjimo.

Liudytojas K. U. nurodė, kad jis tyrė R. R. K. skundą dėl sunaikinto dirvožemio sluoksnio ir išpjautų medžių. Nuvykus į vietą buvo nustatyti skunde nurodyti pažeidimai ir už juos buvo nubaustas V. V., kuris ten vykdė darbus. Jam buvo paskirta administracinė nuobauda ir įpareigotas atlyginti padarytą žalą gamtai.

Liudytojas V. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis yra Ž. K. žmonos tėvas ir dėl žemės užėmimo jis nekaltas. Jis tik sutvarkė paupyje buvusį purvyną. Jis taip pat nurodė, kad R. R. K. pievą išvažinėjo jų traktorius. V. V. nurodė, kad jis organizavo darbus, nes Ž. K. sirgo ir, kad jam iš anksto buvo žinomos Ž. K. žemės sklypo ribos.

Administracinė atsakomybė pagal ATPK 45 straipsnio 1 dalį asmeniui kyla, jei jis savavališkai užima privačios nuosavybės teise priklausančią arba valstybinę žemę, mišką, vandens telkinius arba savavališkai naudoja privačius ar valstybinius vandens telkinius. Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties. ATPK 45 straipsnio 1 dalyje numatyta veika gali pasireikšti savavališku privačios nuosavybės teise priklausančios žemės, miško, vandens telkinių užėmimu arba savavališku privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimu.

Taigi, administracinei atsakomybei pagal ATPK 45 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veiksmų: 1) savavališką privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimą; arba 2) savavališką privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Ž. K. kaltinamas užėmus ir naudojus R.R. K. žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Teismo vertinimu, byloje neginčytinai nustatyta, jog Ž. K. savavališkai naudojosi R. R. K. žemės sklypu, t.y. be R. R. K. sutikimo išvažinėjo 0,0866 ha žemės plotą prie kelio (situacijos schemoje pažymėtą taškais 1,22,108,109, b.l. 18) sunkiąja technika ir 0,0866 ha žemės sklypo dalyje prie upės išlygino pievą, išrovė velėną ir medžius, supylė ant žemės sklypo dumblą ir pan. (situacijos schemoje pažymėtą taškais 100 -107, 14, b.l. 18).

Nors Ž. K. neigia išvažinėjęs R.R. K. žemės sklypą prie kelio sunkiąja technika, teismo vertinimu, byloje surinkta pakankamai duomenų leidžiančių daryti išvadą, kad žemės sklypą išvažinėjo transporto priemonės dirbę pas Ž. K.. Jo kaltė dėl šio pažeidimo įrodyta nukentėjusiojo parodymais, taip pat liudytojo V. V. parodymais, jog žemės sklypą išvažinėjo pas jo žentą dirbęs traktorius. Be to, nors ir netiesiogiai, tokią išvadą leidžia daryti ir tai, kad Ž. K., pasak R.R. K., minėtą vietą jau išlygino, t.y. pažeidimą šioje vietoje pašalino.

Pažymėtina, kad neigdamas kaltę dėl žemės išvažinėjimo, Ž. K. nurodė, jog yra liudytojas, kuris patvirtins, jog R.R. K. žemės sklypą išvažinėjo transporto priemonė išvežusi iš sklypo elektros stulpus, tačiau Ž. K. taip ir nesugebėjo nurodyti liudytojo duomenų ar pasirūpinti jo atvykimu į teismo posėdį, todėl šie jo argumentai vertinami kaip gynybinė pozicija.

Byloje situacijos schema, nukentėjusiojo ir liudytojų B. V., K. U. ir V. V. parodymais, Nacionalinės žemės tarnybos Širvintų skyriaus atstovės Dangiros Bareikienės parodymais, fotonuotraukomis, patikrinimo aktais nustatyta, kad R.R. K. žemės sklypo dalyje prie upės nustumdytas gruntas, išrauti medžiai, išrauta velėna, sugadinta pieva, išstumdytas iš upės iškastas dumblas. Visa tai buvo padaryta nežinant žemės sklypo savininkui ir neturint leidimo, todėl tai traktuotina kaip savavališkas privačios žemės naudojimas.

Nors Ž. K. kaltę neigia, jo kaltė įrodyta aukščiau nurodytais įrodymais. Jo kaltės nepaneigia ir jo nurodyti argumentai, jog riboženkliai buvo pertraukti į kitą vietą. Byloje nustatyta, kad Ž. K. turi žemės sklypo tiksliuosius matavimus, žemės sklypo planą ir aiškiai žino, kad jo žemės sklypas nesiriboja su upe, kurios pakrantę lygino ir iš upės kasė dumblą jo pasamdyti žmonės su specialia technika.

Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą Ž. K. teismas atsižvelgia į pažeidėjo asmenybę, pažeidimo pobūdį, t.y. kad padaryta nemaža žala nukentėjusiajam, tačiau dalis pažeidimų pašalinta, į tai, kad nėra pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, kad anksčiau pagal ATPK 45 straipsnį nėra baustas, todėl jam skirtina minimali 289 Eur bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ž. K. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 45 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti 289 Eur baudą.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 1 d. nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo nuorašo jai įteikimo dienos, o jį apskundus – per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie jo nepanaikinimą gavimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (gavėjas VMI, gavėjo kodas 188659752, įmokos kodas 1001, įmokos paskirtis ROIK: 16058088978).

Nutarimas per 20 d. gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliaciniu skundu, skundą paduodant per Širvintų rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Linas Zinkevičius