Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo R. Č. gynėjos advokatės Dianos Višinskienės skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nutarties, kuria R. Č. priklausančiam turtui pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimas trims mėnesiams.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kėdainių rajono apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-54-836/2016, kurioje R. Č. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 207 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje.2015 m. lapkričio 18 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi kaltinamajam R. Č. pratęstas laikinas nuosavybės apribojimo terminas iki 2016-03-03. 2016-03-02 Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi kaltinamajam R. Č. pratęstas laikinas nuosavybės apribojimo terminas iki 2016-06-03. 2016-05-17 kaltinamajam R. Č. pratęstas nuosavybės teisių apribojimo terminas iki 2016-09-03. 2016-09-02 Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimas trims mėnesiams, t. y. nuo 2016-09-03 iki 2016-12-03 apribojant R. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teises: į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Kėdainių rajono savivaldybė, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį R. Č.; ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)., bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio R. Č. ir I. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Nutartimi nustatytas dalinis nuosavybės teisių apribojimas, uždraudžiant valdyti, disponuoti, paliekant naudojimosi teisę. Turto saugotoju paskirtas R. Č..Kaltinamojo R. Č. gynėja advokatė Diana Višinskienė (toliau – ir advokatė) skunde prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartį ir priimti naują sprendimą - panaikinti R. Č. turtui taikomą laikiną nuosavybės teisės apribojimą.Advokatė skunde nurodo, kad ši procesinė prievartos priemonė skundžiama teismo nutartimi kaltinamojo R. Č. atžvilgiu pratęsiama visiškai nepagrįstai, kadangi baudžiamojoje byloje nėra pakankamai duomenų, suteikiančių pagrindą manyti, kad R. Č. galbūt padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, kurios priskirtino sunkioms ir labai sunkioms. Advokatė skunde atkreipia dėmesį į skundžiamos nutarties teiginių formuluotę „Tokiu būdu R. Č. įformindamas statytinius asmenis ir imituodamas laukų apdirbimą, produkcijos realizavimą, sandėliavimą, buhalterinės apskaitos dokumentų vedimą laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2011-12-31 tariamai įregistruotų ūkininkų ūkiu pagalba tyčia apgaule Įgijo didelės vertės 6765100 Lt ( kas atitinka 1959308,39 Eur) išmokų iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.“ Advokatės nuomone ši formuluotė suteikia pagrindą manyti, kad teismas jau turi išankstinę šališką nuomonę dėl R. Č. pareikšto kaltinimo, t. y. teismas jį jau laiko kaltu. Manytina, kad tokia Teismo teiginių formuluotė yra netinkama ir akivaizdžiai pažeidžianti R. Č. teises, o būtent tai aiškiai pažeidžia nekaltumo prezumpcijos principą. Advokatė mano, kad skundžiamoje nutartyje neturėjo būti formuluočių, būdingų apkaltinamajam nuosprendžiui. Šiuo atveju tokių formuluočių buvimas skundžiamoje nutartyje reiškia nekaltumo prezumpcijos principo, įtvirtinto Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 6 dalyje, pažeidimą. Skunde nurodoma, kad BPK 11 straipsnyje nurodyta, kad procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejai, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso veiksmų. Skunde pažymima, kad byloje nėra jo duomenų, jog kaltinamasis ketina perleisti turtą ar kitaip jį paslėpti. Nurodo, kad kaltinamasis yra nepriekaištingos reputacijos, brandaus amžiaus, neteistas, jokių jį kompromituojančių duomenų byloje nėra. Advokatė skunde nurodo, kad skundžiama nutartimi nustatyta procesinė prievartos priemonė yra taikoma neproporcingai ilgą laiką tuo pažeidžiant R. Č. konstitucinę teisę į nuosavybę. Advokatė atkreipia dėmesį, kad kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą todėl laikinasis nuosavybės teisių apribojimas negali būti taikomas neribotą laiką. Taip pat advokatė mano, kad Kėdainių rajono apylinkės teismas netinkamai aiškino bei taikė LR BPK 151 straipsnį ir padarė neteisingas išvadas, jog aptariama procesinė prievartos priemonė taikoma iš esmės visada. Taip pat advokatė skunde pažymi tai, jog 2016-09-06 Kėdainių rajono apylinkės teismas baudžiamojoje byloje 1-54-836/2016 priėmė nutartį, kuria atsisakė, priimti ir išnagrinėti civilinį ieškinį bei jį grąžino padavusiam asmeniui. Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys net nėra pareikštas, todėl nuosavybės teisės apribojimas gali būti taikomas tik tuo atveju kai yra pakankamas pagrindas.

Kaltinamojo gynėjos advokatės Dianos Višinskienės skundas atmetamas.Įvertinus teismui pateiktą medžiagą ir skundžiamą ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normų reikalavimų, todėl ją naikinti nėra pagrindo.Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK numatytų procesinės prievartos priemonių. BPK 151 straipsnio 1 dalis numato, jog civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui ar išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam arba pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinasis nuosavybės teisės apribojimas. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad bylą perdavus į teismą, nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo arba jo termino pratęsimo klausimą sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. BPK 151 straipsnio nuostatų prasme, teismo proceso metu dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo sprendžia teismas, turintis bylą savo žinioje.Iš teismui pateiktos medžiagos bei R. Č. pareikšto kaltinimo matyti, kad jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 207 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje. R. Č. kaltinamas tuo, kad jis būdamas ūkininku ir gerai žinodamas reikalavimus ūkininko ūkiui registruoti ir iš anksto turėdamas tikslą apgaule įgyti teisę gauti kuo didesnes išmokas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, sukūrė schemą ir, jo iniciatyva, iš anksto susitaręs su E. Č., V. K., A. M., R. D., D. J., J. B., įregistravo šių asmenų vardu ūkininkų ūkius, o būtent: Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymo Nr. 3D-152 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais patvirtintų taisyklių 9.9.5 punktu „maksimali metinės išmokos suma, valdai dalyvaujant Ekologinio ūkininkavimo programoje - 400000 Lt." Ūkis negali būti skaidomas, siekiant išvengti paramos apribojimų (400 000 Lt valdai), R. Č. tyčia, siekdamas įgyti didesnę išmoką iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, fiktyviai įsteigė ir įregistravo ūkininkų ūkius: 2005-03-16 ūkininko A. M., 2005-04-25 V. K., 2007-10-31 R. D., 2008-04-29 E. Č., 2010-03-16 J. B., 2010-03-16 D. J., kurie realiai veiklos nevykdė, nes žemes ūkio paskirties žemės nuosavybėje neturėjo, materialinių ir fizinių resursų: tai yra samdomų darbuotojų žemės ūkio darbams, sandėliavimo patalpų, reikalingos žemės ūkio technikos neturėjo, tariamai vykdė tą pačią veiklą kaip ir R. Č. - augino tas pačias kultūras: rugius, kviečius, rapsą, pupas, juodąsias garstyčias, kurios pagrindu įgijo teisę kaip ekologinio ūkininkavimo subjektai gauti išmokas iš Nacionalinės Mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos. Tokiu būdu R. Č. įformindamas statytinius asmenis ir imituodamas laukų apdirbimą, produkcijos realizavimą, sandėliavimą, buhalterinės apskaitos dokumentų vedimą laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2011-12-31 tariamai įregistruotų ūkininkų ūkiu pagalba tyčia apgaule įgijo didelės vertės 6765100,- Lt išmokų iš Nacionalinės Mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad bendrais R. Č. ir jo bendrininkų A. M., V. K., R. D., E. Č., J. B., D. J. veiksmais valstybei galimai padaryta didelė 6.765.100,- Lt žala, kuri buvo išmokėta išmokomis iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.Iš pateiktos medžiagos matyti, kad 2016-05-16 Nacionalinės mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos pateikė civilinį ieškinį, kuriame civiliniu atsakovu be kitų kaltinamųjų įtrauktas ir R. Č.. Šiuo civiliniu ieškiniu buvo prašoma priteisti Nacionalinės mokėjimo tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos naudai turtinę žalą, kurią sudaro atsakovams išmokėta 2 822 648,24 Eur paramos suma. 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartimi Kėdainių rajono apylinkės teismas atsisakė priimti ir nagrinėti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM pateiktą civilinį ieškinį ir nutarė jį grąžinti padavusiam asmeniui. Advokatė skunde nurodo vieną iš argumentų, kodėl turėtų būti panaikintas nuosavybės teisių apribojimas į R. Č. priklausantį nekilnojamąjį turtą, yra būtent aplinkybė, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje atsisakyta priimti ir nagrinėti civilinį ieškinį. Aukštesnysis teismas pažymi, kad procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas, gali būti paskirta esant bent vienam iš trijų pagrindų, t. y. procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys arba galimas turto konfiskavimas, arba išplėstinis turto konfiskavimas. Konfiskuotinu turtu BK 72 straipsnio 2 dalies prasme laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas, bet kokio pavidalo turtas. Pažymėtina, kad baudžiamieji įstatymai įpareigoja prokurorą, o taip pat ir teismą užtikrinti galimą turto konfiskavimą (BPK 170¹ str., 357 str., BK 72 str., 723 str.).Iš bylos medžiagos matyti, kad R. Č. kaltinamas apgaule įgijęs didelės vertės 6765100,- Lt išmokų iš Nacionalinės Mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir tuo padaręs didelės žalos valstybei. Tai yra R. Č. kaltinamas nusikaltimu susijusiu su apgaule įgytomis piniginėmis lėšomis. Taigi, nors baudžiamojoje byloje civilini ieškinį atsisakyta priimti ir nagrinėti, tačiau neišnyko kiti, aukščiau paminėti, procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindai – galimas turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas. Advokatė skunde nurodo, kad teismas nutartyje naudoja tokias formuluotes, kurios suteikia pagrindą manyti, kad teismas jau turi išankstinę šališką nuomonę dėl R. Č. pareikšto kaltinimo. Aukštesnysis teismas pažymi, kad teismas nutartyje išsamiai įvardina kuo R. Č. yra kaltinamas, kitaip tariant, nurodo formuluotes, kurios naudojamos kaltinamajame akte. Kaltinimo, suformuluoto kaltinamajame akte nurodymas, negali būti laikomas kaip teismo išankstinė nuomonė ir nepažeidžia nekaltumo prezumpcijos principo.BPK 151 straipsnio 6 dalies norma, kad nuosavybės teisės apribojimas gali būti pratęstas 2 kartus po tris mėnesius taikoma ikiteisminio tyrimo stadijoje, o ne tais atvejais kai byla yra teismo žinioje. Aukštesnysis teismas pažymi, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas yra laikina procesinė prievartos priemonė, taigi jos taikymas bus panaikintas atsiradus priežastims, dėl kurių ši procesinė prievartos priemonė taptų nebereikalinga (BPK 151 straipsnio 8 dalis). Todėl nepagrįstas advokatės skundo argumentas, kad Kėdainių rajono apylinkės teismas netinkamai aiškino bei taikė BPK 151 straipsnį. Apibendrinat pažymėtina, kad asmens konstitucinė teisė į nuosavybės neliečiamumą nėra absoliuti ir jos ribojimai baudžiamojo proceso kontekste, reglamentuojami baudžiamojo kodekso ir baudžiamojo proceso kodekso nuostatose, yra galimi. Šios procesinės prievartos priemonės tikslas - užkirsti kelią perleisti kitiems asmenims turimas teises, paslėpti, sunaudoti ar sunaikinti turimą turtą ir taip išvengti galimos atsakomybės, atsižvelgiant į tai, nuosavybės teisių apribojimas yra adekvati bei proporcinga priemonė kaltinimų turiniui bei apimčiai, todėl paskirta pagrįstai.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartis yra teisėta, laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstas pagrįstai. Tenkinti kaltinamojo R. Č. gynėjos advokatės D. Višinskienės skundą jame išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

atmesti kaltinamojo R. Č. gynėjos advokatės Dianos Višinskienės skundą ir palikti galioti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir neskundžiama.