Kauno apygardos teismo nutartis

2017-05-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-238-785/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-10
Bylos Nr.
1A-238-785/2017
Teisminio proceso Nr.
1-36-1-00282-2014-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Edita Dambrauskienė, Ramūnas Antanavičius, Algerdas Urbšys
Nuteistasis
H. S.
Nukentėjusysis
E. D., R. D.
Civilinis atsakovas
draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Baltarusijos Respublikos
Civilinis ieškovas
R. D., E. D.
Atsakovas
Baltarusijos Respublikos uždarąją akcinę draudimo bendrovę
Advokatai
Kęstutis Gudynas, Darius Butvilavičius, Eugenijus Senovaitis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-238-785/2017Teisminio proceso Nr. 1-36-1-00282-2014-0Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.4.4 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Antanavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Editos Dambrauskienės, Algerdo Urbšio,

sekretoriaujant Evelinai Dzenytei,dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei,nuteistojo H. S. (H. S.) gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui,nukentėjusiųjų E. D. ir R. D. atstovui advokatui Kęstučiui Gudynui,

civilinio atsakovo draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui Dariui Butvilavičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovo advokato Dariaus Butvilavičiaus apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nuosprendžio, kuriuo:

H. S. (H. S.) pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 24 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 16 MGL t. y. 602,56 Eur (šešių šimtų dviejų eurų 56 ct) dydžio bauda.

H. S. skirta kardomoji priemonė – 1449,27 Eur (5000 Lt) užstatas, paliktas galioti iki įsiteisės nuosprendis.

Nuketėjusiųjų bei civilinių ieškovų R. D. ir E. D. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista:

- iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo nukentėjusiesiems R. D. bei E. D. iš viso 5000 Eur neturtinės žalos ir 10542,47 Eur turtinės žalos;

- iš civilinio atsakovo Baltarusijos Respublikos privačios unitarinės transporto įmonės (duomenys neskelbtini) nukentėjusiesiems R. D. bei E. D. iš viso 5000 Eur neturtinės žalos.

Iš H. S. priteista valstybei teismo turėtos proceso išlaidos – 1296,61 Eur.

Iš H. S. priteista nukentėjusiesiems R. D. bei E. D. jų turėtos advokato atstovavimo išlaidos – 724,05 Eur.

Civilinis ieškinys prieš atsakovą Baltarusijos Respublikos uždarąją akcinę draudimo bendrovę (duomenys neskelbtini) atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

H. S. pirmos instancijos teismo nuteistas už tai, kad jis vairuodamas automobilį pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvykio eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Nustatyta, jog 2014 m. rugsėjo 6 d., apie 9.00 val., (duomenys neskelbtini), H. S., neatsargiai vairuodamas krovininį automobilį „Volvo FH 4x2 T“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Kogel SN24“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 133, 134 punktų (akto redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 19 d. iki 2014 m. spalio 11 d.) reikalavimus, t. y., vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neįvertino eismo intensyvumo, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o kelyje atsiradus kliūčiai – dešinėje eismo juostoje stovinčiai transporto priemonių kolonai, nesulėtino vairuojamo automobilio greičio, laiku jo nesustabdė, dėl ko atsitrenkė į priekyje, ta pačia eismo juosta važiavusio ir sustojusio automobilio „Citroen Xsara“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamo E. D., kėbulo galinę dalį. Dėl smūgio šis automobilis, veikiamas inercinės jėgos, atsitrenkė į priekyje stovėjusio automobilio „Mercedes Benz Atego 918“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamo R. A. (R. A.), kėbulo galinę dalį, o šis automobilis, veikiamas inercijos, atsitrenkė į priekyje stovėjusio automobilio „Huyndai Getz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamo A. G. (A. G.), kėbulo galinę dalį, o šis automobilis, veikiamas inercijos, atsitrenkė į priekyje stovėjusio automobilio „DAF“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), puspriekabės „Schmitz SKO“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamo M. K. (M. K.), galinę dalį, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužaloti automobilio „Citroen Xsara“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas E. D., kuriam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir šio automobilio keleivė R. D., kuriai taip pat padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2016 m. vasario 24 d. nutartimi civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo atstovo advokato Dariaus Butvilavičiaus apeliacinis skundas atmestas, o nukentėjusiųjų bei civilinių ieškovų R. D. ir E. D. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nuosprendis pakeistas. Iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo nukentėjusiesiems R. D. ir E. D. iš viso priteista 15115 Eur turtinės žalos atlyginimo. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus mišri išplėstinė septynių teisėjų kolegija 2017 m. sausio 10 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2016 m. vasario 24 d. nutarties dalį, kuria atmestas (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo apeliacinis skundas ir iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo nukentėjusiesiems R. D. ir E. D. bendrai priteista 15115 Eur turtinei žalai atlyginti, ir šią nutarties dalį perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kitą Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2016 m. vasario 24 d. nutarties dalį paliko nepakeistą.Apeliaciniame skunde civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo atstovas advokatas Darius Butvilavičius prašo pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiems R. D. ir E. D. iš (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo priteista neturtinė ir turtinė žala, o jų ieškinys prieš atsakovą Baltarusijos Respublikos uždarąją akcinę bendrovę (duomenys neskelbtini) atmestas, ir priteisti R. D. ir E. D. neturtinę ir turtinę žalą iš Baltarusijos Respublikos uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), o nukentėjusiųjų ieškinį (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialui atmesti. Nagrinėjamoje byloje kaltinamojo civilinė atsakomybė, valdant Baltarusijos Respublikoje registruotą transporto priemonę „Volvo FH 4x2 T“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio metu buvo apdrausta Baltarusijos Respublikos draudimo bendrovėje (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialas, remiantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (toliau – TPVCAPDĮ), yra draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovas pretenzijoms nagrinėti Lietuvos Respublikoje. TPVCAPDĮ nėra numatyta, kad atsakingo draudiko atstovas pretenzijoms nagrinėti gali būti įtraukiamas į bylą atsakovu dėl žalos, kurią pagal sudarytą draudimo sutartį privalo atlyginti draudimo liudijimą išdavęs kitos šalies draudikas. TPVCAPDĮ nenumato ir to, kad atsakingo draudiko atstovas pretenzijoms nagrinėti gali būti atsakingo draudiko atstovu teismo procese. Pažymima, kad tokia galimybė nėra numatyta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (55 straipsnis, 56 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju pagal sudarytą transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, už nusikalstama kaltinamojo veika padarytą žalą materialiai atsakingu asmeniu yra Baltarusijos Respublikos draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini), o ne jos atstovas pretenzijoms nagrinėti – (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialas. Eismo įvykiu padarytos žalos atlyginimo sprendimo teisme atveju civiliniu atsakovu gali būti traukiamas tik atsakingas draudikas arba žalą padaręs asmuo, o ne subjektas, kuriam pagal įstatymą patikėta administruoti žalą ir mokėti išmoką ne teismine tvarka. Šiai bylai aktualiu klausimu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika yra suformuota civilinėse bylose Nr. 3K-3-499/2012 ir Nr. 3K-3-474/2011. Atstovo žalų sureguliavimo reikalams paskyrimas nėra filialo, kaip apibrėžta Direktyvos 92/49/EEB 1 straipsnio b punkte, atidarymas, o atstovas žalų sureguliavimo reikalams neturi būti laikomas draudimo įmonės įstaiga, kaip apibrėžta Direktyvos 88/357/EEB 2 straipsnio c punkte, arba draudimo įmonės įstaiga, kaip apibrėžta 1968 m. rugsėjo 27 d. Briuselio konvencijoje dėl jurisdikcijos ir sprendimų vykdymo užtikrinimo civilinėse ir komercinėse bylose. Taigi atsakingo draudiko atstovas žalų sureguliavimo reikalams, nors ir turi pakankamai įgaliojimų kitoje valstybėje narėje atstovauti draudikui prieš nukentėjusiuosius, tačiau nevertintinas kaip draudiko filialas ar draudimo įmonės įstaiga, todėl, kilus ginčui, procese netraukiamas atsakovu. Taigi prašoma atsižvelgti, kad (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialas nei įstatymo, nei sutarties, nei kitu teisiniu pagrindu nėra materialiai atsakingas už kaltinamojo veika padarytą žalą, taip pat nėra materialiai atsakingas už teisinius įsipareigojimus, kuriuos prisiėmė Baltarusijos Respublikos draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini), sudarydama Baltarusijos Respublikoje registruotos transporto priemonės „Volvo FH 4x2 T“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį.Atsikirtime į civilinio atsakovo apeliacinį skundą nukentėjusiųjų R. D. ir E. D. atstovas advokatas Kęstutis Gudynas prašo civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo apeliacinį skundą atmesti, kadangi žalos priteisimo klausimas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje yra išspręstas teisingai.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė Dana Rutkauskaitė, nuteistojo H. S. gynėjas advokatas Eugenijus Senovaitis ir nukentėjusiųjų E. D., R. D. atstovas advokatas Kęstutis Gudynas prašė apeliacinį skundą atmesti, o civilinio atsakovo draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo atstovas advokatas Darius Butvilavičius prašė apeliacinį skundą tenkinti.Civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo atstovo advokato Dariaus Butvilavičiaus apeliacinis skundas tenkinamas.Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nuosprendžio buvo gauti civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo atstovo advokato Dariaus Butvilavičiaus ir nukentėjusiųjų bei civilinių ieškovų R. D. ir E. D. apeliaciniai skundai. Minėti skundai buvo išnagrinėti ir priimta Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2016 m. vasario 24 d. nutartis. Minėta nutartis buvo apskųsta kasacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus mišri išplėstinė septynių teisėjų kolegija 2017 m. sausio 10 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2016 m. vasario 24 d. nutarties dalį, kuria atmestas (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo apeliacinis skundas ir iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo nukentėjusiesiems R. D. ir E. D. iš viso priteista 15115 Eur turtinei žalai atlyginti, ir šią nutarties dalį perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kitą Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2016 m. vasario 24 d. nutarties dalį paliko nepakeistą. Taigi šiuo atveju byla yra nagrinėjama tik civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo atstovo advokato Dariaus Butvilavičiaus apeliacinio skundo ribose.Apeliaciniame skunde teigiama, jog pagal sudarytą transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, už nusikalstama kaltinamojo veika padarytą žalą materialiai atsakingu asmeniu yra Baltarusijos Respublikos draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini), o ne jos atstovas pretenzijoms nagrinėti – (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialas. Eismo įvykiu padarytos žalos atlyginimo sprendimo teisme atveju civiliniu atsakovu gali būti traukiamas tik atsakingas draudikas arba žalą padaręs asmuo, o ne subjektas, kuriam pagal įstatymą patikėta administruoti žalą ir mokėti išmoką ne teismine tvarka.Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Nukentėjusysis, nepareiškęs civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 112 straipsnio 1 dalis). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. BPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išimtinais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.Nagrinėjamu atveju dėl eismo įvykio, kurį sukėlė H. S., buvo sužaloti automobilio „Citroen Xsara“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas E. D., kuriam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir šio automobilio keleivė R. D., kuriai taip pat padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusieji pateikė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Eismo įvykio metu H. S. valdyta Baltarusijos Respublikoje registruota transporto priemonė, krovininis automobilis „Volvo FH 4x2 T“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Kogel SN24“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), civilinės atsakomybės draudimu, kuriai taip pat buvo išduota ir žalioji kortelė, buvo apdrausta Baltarusijos draudimo bendrovėje (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialas yra minėtos draudimo bendrovės atstovas pretenzijoms nagrinėti Lietuvoje. Apeliacinės instancijos teisme buvo pateiktas Bendradarbiavimo susitarimas tarp akcinių draudimo bendrovių „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir uždarosios akcinės draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini). Minėtas Bendradarbiavimo susitarimas, išklausius proceso dalyvių nuomonės, 2017 m. balandžio 5 d. teismo posėdžio metu buvo prijungtas prie bylos medžiagos. Siekiant nustatyti (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo įgaliojimų apimti, buvo atliktas įrodymų tyrimas, kurio metu ištirtas pateiktas Bendradarbiavimo susitarimas. Apeliacinės instancijos 2017 m. balandžio 5 d. teismo posėdžio metu civilinio atsakovo draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo atstovas advokatas Darius Butvilavičius parodė, kad Bendradarbiavimo susitarimas buvo sudarytas su Baltarusijos akcine draudimo bendrove (duomenys neskelbtini). Jis buvo sudarytas tarp (duomenys neskelbtini) ir 3 draudimo bendrovių, veikiančių Lietuvoje, Estijoje ir Latvijoje. Pirmame paragrafe nurodoma, kad pagal Biuro tarybos 2002 m. gegužės 30 d. vidaus taisykles, (duomenys neskelbtini) įgalioja (duomenys neskelbtini) kaip korespondentus teikti paslaugas, sureguliuojant nuostolius, o (duomenys neskelbtini) įsipareigoja vykdyti funkciją po sutarties patvirtinimo. Iš sutarties dalyko apibrėžimo matyti, jog kalba apie draudiko atstovavimą, remiantis Biuro tarybos vidaus tvarkos taisyklėmis. Antram paragrafe įvardinta, kad (duomenys neskelbtini) veikia kaip korespondentai, įsipareigoja apdoroti, reguliuoti pretenzijas autotransporto priemonių savininkų, apdraustų (duomenys neskelbtini) ribose, išplaukiančius nuostolius, kurie atsitiko Lietuvos, Latvijos ar Estijos teritorijoje. (duomenys neskelbtini) nuomonė ir pozicija – susitarti ir atstovauti (duomenys neskelbtini) pretenzijų nagrinėjimo stadijoje. Šios sutarties dalykas nebuvo atstovavimas teisme. Atsakingo draudiko vardu, (duomenys neskelbtini) turi teisę išmokėti draudimo išmokas. Jei būtų pirmosios instancijos teismas civilinį ieškinį priteisęs iš atsakingo draudiko (duomenys neskelbtini), nukentėję galėtų kreiptis su tokiu teismo sprendimu į atstovą pretenzijoms nagrinėti ir prašyti, kad būtų išmokama išmoka pagal tokį teismo sprendimą. Jei yra atsakingas draudikas, kuris išdavė žaliąją kortelę, jis turėtų prisiimti visas išlaidas, jei byla peržengia pretenzijos nagrinėjimo stadiją. Pagal sutartį matyti, kad ji nenumato papildomų įsipareigojimų ir (duomenys neskelbtini) nėra prisiėmusi daugiau įsipareigojimų. Neturėtų būti apsunkintas nukentėjusiesiems žalos išmokėjimas, kreipiantis į Baltarusijos bendrovę, nes galima kreiptis į atstovą pretenzijoms nagrinėti. Jei neduotų sutikimo atsakingas draudikas išmokėti, tokią prievolę turėtų baltarusių nacionalinis draudikų biuras, kuris yra kaip garantas, kad už bet kurio jo sudėtyje esančio draudiko išduotą žalią kortelę, bus atlyginta žala pagal tos šalies, kur įvyko įvykis, teisę.Iš byloje esančio Bendradarbiavimo susitarimo matyti, jog jį sudaro 6 dalys (sutarties dalykas; šalių įsipareigojimai; paslaugų apmokėjimas; sutarties galiojimas; kitos sąlygos; šalių juridiniai adresai, bankų rekvizitai ir parašai). Bendradarbiavimo susitarimo 1 dalyje nustatyta, jog pagal Biuro Tarybos 2002 m. gegužės 30 d. Vidaus taisykles (Internal Regulations) (duomenys neskelbtini) įgalioja (duomenys neskelbtini) kaip korespondentus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje teikti paslaugas sureguliuojant nuostolius autotransporto savininkų civilinės atsakomybės draudimo srityje, o (duomenys neskelbtini) įsipareigoja vykdyti šią funkciją po sutarties patvirtinimo Nacionaliniuose biuruose, tuo tikslu šalys susitaria kreiptis į savo Nacionalinius biurus. Bendradarbiavimo susitarimo 2 dalyje nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) kaip Korespondentai įsipareigoja apdoroti ir reguliuoti pretenzijas autotransporto priemonių savininkų, apdraustų (duomenys neskelbtini), draudimo ribose, išplaukiančias pagal nuostolius, kurie atsitiko Lietuvos, Latvijos ir Estijos teritorijoje, Korespondento funkcijų vykdymo pagrindas yra Vidinių taisyklių (Internal Regulations) nuostatos (1 dalies 1 punktas). (duomenys neskelbtini) įsipareigoja per trumpiausią laiką pateikti visą raštišką informaciją, susijusią su visomis pretenzijomis, pareikštomis dėl autotransporto įvykių, nurodant jų apimtį ir esminius pasikeitimus kartu su informacija apie tai, kokios tolesnės pretenzijos gali atsirasti dėl autotransporto įvykio, taip pat pranešti (duomenys neskelbtini) apie žmonių aukas ir galimą regresinį reikalavimą kaltininkui (1 dalies 2 punktas). (duomenys neskelbtini) įsipareigoja kartu su finansiniu reikalavimu išsiųsti su byla susijusius dokumentus: banko dokumentą, patvirtinantį žalos atlyginimo išmokėjimą nukentėjusiajai šaliai; policijos protokolą arba kitą oficialų dokumentą, patvirtinantį aplinkybes, kuriomis įvyko autotransporto įvykis; pažeistos transporto priemonės foto nuotraukas; techninės ekspertizės dokumentus; sąskaitą už transporto priemonės remontą, taip pat kitas sąskaitas, patvirtinančias išlaidas, patirtas dėl šio transporto įvykio; kitus dokumentus, susijusius su šiuo autotransporto įvykiu, kuriuos turi (duomenys neskelbtini): medicinines išvadas ir ekspertizės rezultatus, dokumentus apie pajamų praradimą ir visus kitus įrodymus, nustatančius nuostolių ir reikalavimo dydį (1 dalies 2 punktas). Kitose Bendradarbiavimo susitarimo dalyse daugiau šalių įsipareigojimų nenumatyta.Taigi išanalizavus Bendradarbiavimo susitarimą tarp akcinių draudimo bendrovių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) bei civilinio atsakovo draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo atstovo advokato Darius Butvilavičius paaiškinimus matyti, jog (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialas buvo korespondentas teikti paslaugas sureguliuojant nuostolius autotransporto savininkų civilinės atsakomybės draudimo srityje. (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialas sutarties pagrindu nebuvo prisiėmusi vykdyti iš civilinės atsakomybės draudimo sutarties kylančios prievolės trečiųjų asmenų (nukentėjusiųjų) naudai savo sąskaita. (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialas taip pat nebuvo įgaliota atstovauti Baltarusijos draudimo bendrovei (duomenys neskelbtini) teismo procese.Nustačius, jog (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo sutarties pagrindu nebuvo galima byloje traukti atsakovu, būtina įvertinti aktualų teisinį reglamentavimą. Kadangi (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialas buvo tik korespondentas teikti paslaugas sureguliuojant nuostolius autotransporto savininkų civilinės atsakomybės draudimo srityje, todėl šiuo atveju yra aktuali 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo (priėmus šią direktyvą buvo kodifikuota 2000 m. gegužės 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva Nr. 2000/26/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu (toliau – Direktyva Nr. 2000/26/EB) bei kitos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykiams reglamentuoti ES teisėje skirtos ir iki tol galiojusios direktyvos), taip pat Teisingumo Teismo praktika aiškinant šią direktyvą.Kaip nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus mišri išplėstinė septynių teisėjų kolegija 2017 m. sausio 10 d. nutartyje Nr. 2K-7-27-895/2017, pagal Direktyvą 2009/103/EB, nukentėjusieji, patyrę žalos kitoje valstybėje narėje, be kita ko, turi teisę dėl žalos atlyginimo kreiptis į savo gyvenamojoje šalyje atsakingo draudiko paskirtą atstovą žalos sureguliavimo reikalams. Direktyvos 2009/103/EB konstatuojamųjų dalių (34) ir (37) nuostatų, taip pat 21 straipsnio, reglamentuojančio atstovų žalų sureguliavimo reikalams institutą, normų turinys leidžia daryti išvadą, jog atstovų žalos atlyginimo reikalams paskyrimo tikslas – padaryti paprastesnį ir taip palengvinti pretenzijų dėl žalos, atsiradusios dėl transporto priemonių, kurių valdytojų civilinė atsakomybė apdrausta kitoje valstybėje narėje, nei ta, kurioje gyvena nukentėjusysis, atlyginimo nagrinėjimą būtent nukentėjusiam asmeniui.Direktyvos 2009/103/EB 34 konstatuojamojoje dalyje nustatyta, kad nukentėjusioji šalis, sužalota eismo įvykyje, kuriam taikoma ši direktyva ir kuris įvyko kitoje valstybėje narėje nei nukentėjusio asmens gyvenamoji valstybė, turėtų galėti pasinaudoti teise gyvenamosios vietos valstybėje reikalauti atlyginti žalą iš eismo įvykį sukėlusios valstybės draudimo įmonės atstovo, paskirto žalos sureguliavimo reikalams. Toks sprendimas sudarytų sąlygas nagrinėti asmenų, sužalotų eismo įvykiuose, įvykusiuose kitoje valstybėje narėje nei jo gyvenamosios vietos valstybė narė, žalos atlyginimą jiems įprasta tvarka. Direktyvos 2009/103/EB 37 konstatuojamojoje dalyje inter alia (be kita ko) nustatyta, kad atstovams žalos sureguliavimo reikalams turėtų būti suteikti pakankami įgaliojimai atstovauti draudimo įmonę santykiuose su asmenimis, patyrusiais žalą tokiuose eismo įvykiuose, taip pat atstovauti draudimo įmonę nacionalinėse valdžios institucijose, o prireikus teismuose, jei tai suderinama su tarptautine privatine teise dėl teismo jurisdikcijos suteikimo. Pagal Direktyvos 2009/103/EB 21 straipsnio 5 dalį, atstovas žalos sureguliavimo reikalams turi turėti pakankamus įgaliojimus atstovauti draudimo įmonei jos santykiuose su nukentėjusiosiomis šalimis <...> ir visiškai patenkinti jų prašymus atlyginti žalą; jis privalo galėti nagrinėti žalų sureguliavimo klausimus valstybės narės, kurioje nuolat gyvena žalą patyrusi šalis, valstybine kalba (kalbomis). Sprendžiant dėl atsakingo už padarytą žalą transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudiko atstovo žalų sureguliavimo reikalams galimybės būti atsakovu byloje, aktualios ir Direktyvos 2009/103/EB 21 straipsnio 4 ir 6 dalys. Direktyvos 2009/103/EB 21 straipsnio 4 dalyje inter alia (be kita ko) įtvirtinta, jog reikalavimas paskirti atstovą žalos sureguliavimo reikalams neatima iš nukentėjusiosios šalies ar jos draudimo įmonės teisės pareikšti ieškinį tiesiogiai eismo įvykį sukėlusiam asmeniui ar jo draudimo įmonei. Pagal Direktyvos 2009/103/EB 21 straipsnio 6 dalį, atstovo žalos sureguliavimo reikalams paskyrimas savaime nėra filialo, kaip apibrėžta Direktyvos 92/49/EEB 1 straipsnio b punkte, atidarymas, o atstovas žalos sureguliavimo reikalams nelaikomas draudimo įstaiga, kaip apibrėžta Direktyvos 88/357/EEB 2 straipsnio c punkte, arba įstaiga, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 44/2001.Teisingumo Teismas, aiškindamas Direktyvos 2009/103/EB 21 straipsnio 5 dalies nuostatą, yra pažymėjęs, kad nors joje nėra patikslinama atstovo žalos sureguliavimo reikalams įgaliojimų apimtis, Sąjungos teisės aktų leidėjas siekė, kad Direktyvos 2009/103/EB 21 straipsnio 5 dalyje numatytas draudimo įmonių atstovavimas apimtų, kiek tai neprieštarauja tarptautinės privatinės teisės normoms, tokį atstovavimą, kuris leistų žalą patyrusiems asmenims veiksmingai kreiptis į nacionalinius teismus su ieškiniu dėl patirtos žalos atlyginimo (ESTT 2013 m. spalio 10 d. sprendimo byloje Spedition Welter GmbH prieš Avanssur SA, C - 306/12, 18, 21 punktai). Šiuo aspektu yra aktuali ir Teisingumo Teismo jurisprudencija aiškinant Direktyvos 2000/26/EB 4 straipsnio nuostatas. Teisingumo Teismas, aiškindamas Direktyvos 2000/26/EB 4 straipsnio nuostatas konstatavo, kad žalos atlyginimo neteisminiame etape atstovas žalos sureguliavimo reikalams niekaip nepakeičia jo atstovaujamos bendrovės ir atlieka tik tarpininko vaidmenį, kuris neišvengiamai yra ribotas. Pasak Teisingumo Teismo, Direktyva 2000/26/EB siekiama užtikrinti vienodą požiūrį į per eismo įvykius nukentėjusius asmenis, nepaisant šių įvykių vietos Sąjungoje; siekiant šio tikslo, nukentėjusieji turi turėti galimybę savo gyvenamosios vietos valstybėje narėje už įvykį atsakingo asmens draudimo bendrovės šioje valstybėje paskirtam atstovui žalos sureguliavimo reikalams pateikti prašymą gauti žalos atlyginimą; šio atstovo funkcija – palengvinti žalą patyrusiems nukentėjusiems asmenims atlikti formalumus, konkrečiai kalbant – sudaryti sąlygas pateikti reikalavimus savo kalba. Būtent Teisingumo Teismas nurodė, jog Sąjungos teisės aktų leidėjas siekė, kad Direktyvos 2000/26/EB 4 straipsnio 5 dalyje numatytas draudimo įmonių atstovavimas apimtų, kiek tai neprieštarauja tarptautinės privatinės teisės normoms, tokią funkciją, kuri leistų nukentėjusiems asmenims veiksmingai kreiptis į nacionalinius teismus su ieškiniu dėl patirtos žalos atlyginimo. Šiomis aplinkybėmis pakankami įgaliojimai, kuriuos turi turėti atstovas žalos sureguliavimo reikalams, apima įgaliojimą priimti įteikiamus teismo dokumentus. Šioje byloje buvo padaryta išvada, kad Direktyvos 2000/26/EB 4 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad valstybėms narėms nenustatyta pareigos numatyti, kad atstovas, kuris pagal šį straipsnį įpareigotas dalyvauti nustatant žalą ir išmokant išmoką, vietoje jo atstovaujamos bendrovės gali būti atsakovas nacionaliniame teisme, nagrinėjančiame ieškinį dėl žalos atlyginimo, kurį pareiškė nukentėjusysis (ESTT 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimo byloje A. J. Vieira de Azevedo ir kt. prieš CED Portugal Unipessoal, Lda, C-558/15, 26, 30, 33, 39 punktai).Taigi, aiškinant TPVCAPDĮ 14 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą (kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonės atstovas pretenzijoms nagrinėti Lietuvos Respublikoje yra šios įmonės patikėtinis, skiriamas žalos administravimo ir išmokos mokėjimo funkcijoms šios draudimo įmonės vardu atlikti) dėl draudimo atstovo kartu su minėtais ES teisės aktais bei Teisingumo Teismo jurisprudencija, darytina išvada, kad šis teisinis reguliavimas nereiškia, jog užsienio valstybės draudimo bendrovės atstovas pretenzijoms nagrinėti tampa materialiojo teisinio santykio – draudimo išmokos mokėjimo prievolės šalimi, todėl yra asmeniškai atsakingas nukentėjusiajam asmeniui ir dėl to yra tinkamas civilinis atsakovas teismo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-474/2011, 2K-7-27-895/2017). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nei aktualus teisinis reglamentavimas, nei byloje esantis Bendradarbiavimo susitarimas nesudaro pagrindo teigti, jog (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialas yra tinkamas atsakovas šioje byloje, nes materialiojo teisinio santykio šalys yra ieškovai (nukentėję asmenys) ir Baltarusijos draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini), apdraudusi krovininio automobilio su puspriekabe valdytojo civilinę atsakomybę privalomuoju transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimu. Todėl įvertinus minėtas aplinkybes, civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo atstovo advokato Dariaus Butvilavičiaus apeliacinis skundas tenkintinas ir skundžiama Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nuosprendžio (pakeisto Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 24 d. nutartimi) dalis keistina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo atstovo advokato Dariaus Butvilavičiaus apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nuosprendžio (pakeisto Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 24 d. nutartimi) dalį, kuria iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo nukentėjusiesiems R. D. bei E. D. iš viso priteista 5000 Eur neturtinės žalos ir 15115 Eur turtinės žalos, o civilinis ieškinys prieš atsakovą Baltarusijos Respublikos uždarąją akcinę draudimo bendrovę (duomenys neskelbtini) atmestas.

Priteisti iš civilinio atsakovo Baltarusijos Respublikos uždarosios akcinės draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) nukentėjusiesiems R. D. bei E. D. iš viso 5000 Eur neturtinės žalos ir 15115 Eur turtinės žalos

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Ramūnas AntanavičiusEdita DambrauskienėAlgerdas Urbšys