Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Elyjos Snieškaitės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, trauktas baudžiamojon atsakomybėn Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. liepos 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 2003 m. balandžio 30 d.) 10 MGL (1 250 Lt) dydžio bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis A. B. ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir gailisi, parodė, kad automobilis Opel Meriva, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam, kiti asmenys juo nevažinėja. Minėtą automobilį vairavo 2024 m. gegužės 22 d. Vilniuje, Antakalnio g. Negali pasakyti, kiek tą dieną išgėrė alkoholio, nes neprisimena. Taip pat negali pasakyti, kokį alkoholinį gėrimą gėrė. Nurodė, kad jis, jam priklausančiame automobilyje Opel Meriva, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nakvodavo ir vesdavo asocialų gyvenimo būdą (el. b. 2 t., b. l. 32–38).

Liudytojas A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. gegužės 22 d. apie 16 val. Vilniuje, Sapiegos g., važiavo savo automobiliu BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekį jo važiavo automobilis Opel Meriva, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Važiuojant pamatė, kad iš automobilio Opel Meriva keleivio pusės priekio ir galo pro langą buvo išmestos šiukšlės, automobilis įtartinai manevravo. Sustojus prie šviesoforo ir užsidegus žalios spalvos šviesoforo signalui automobilis nesugebėjo pajudėti iš vietos, kiti vairuotojai pradėjo naudoti garso signalą, tuomet automobilis greitai įsibėgėjo ir vairuotojas, nesuvaldęs automobilio, užvažiavo ant šaligatvio ir žalios vejos. Viskas įvyko išvažiuojant iš Sapiegos g. į Antakalnio g. Jis sustojo šalia automobilio Opel Meriva tam, kad jis neišvažiuotų toliau, ir iškarto nuėjo pasižiūrėti kas vairavo automobilį. Už vairo sėdėjo vyras, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, trumpų tamsių plaukų, vilkėjo baltos spalvos kelnes, tamsios spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis. Galėtų minėtą vyrą atpažinti, galėtų sudaryti foto-robotą. Šalia ant priekinės keleivio sėdynės sėdėjo keleivis, taip pat panašaus amžiaus vyras, kurio požymių neatsimena, ir ant galinės sėdynės buvo antras keleivis, kurio požymių neįsidėmėjo, kadangi stebėjo vairuotoją. Jis vairuotojui pasakė, kad liktų prie automobilio, kadangi atvažiuos policija. Paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112, kadangi vairuotojas buvo neblaivus. Keleiviai iš įvykio vietos pasišalino. Vairuotojas visą laiką rankoje turėjo automobilio raktelius, nuėjo šalia automobilio ant žalios vejos ir atsigulė. Nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti. Atvykus policijos pareigūnams jis nurodė automobilio vairuotoją ir pareigūnai jį sulaikė (el. b. 1 t., b. l. 26–29).

2024 m. gegužės 22 d. A. Ž. rašytiniuose paaiškinimuose nurodytos iš esmės tokios pačios aplinkybės, kokias nurodė A. Ž. apklausiamas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu (el. b. 1 t., b. l. 34).

Liudytojas R. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba ir užima specialisto pareigas. 2024 m. gegužės 22 d. dirbo pagal iš anksto nustatytą grafiką kartu specialistu S. S. (S. S.). Jiems patruliuojant 2024 m. gegužės 22 d. apie 16 val. gavo iš budėtojo pranešimą, kad Antakalnio g. prie kavinės „Trys pušelės“ susidūrė automobiliai Opel Meriva ir BMW (automobilių valstybinių numerių neatsimena), vienas iš automobilių vairuotojų galimai yra neblaivus. Jiems atvykus nurodytu adresu nuo Antakalnio g. mažėjančia tvarka ir pravažiavus kavinę „Trys Pušelės“ yra pirmas įvažiavimas į namo kiemą, ten dešinėje pusėje kelkraštyje pamatė stovintį automobilį Opel Meriva. Automobilis BMW stovėjo Antakalnio g. ties kitu įvažiavimu į kiemą. Tik jiems atvykus prie jų priėjo BMW vairuotojas ir parodė šalikelėje stovėjusio Opel Meriva automobilio vairuotoją, gulintį šalia esančiame miškelyje. Priėjus prie Opel Meriva vairuotojo, miškelyje apie 10–12 metrų atstumu nuo jo vairuojamo automobilio, jis miegojo. Ką pasakojo BMW vairuotojas jis šiuo metu nelabai atsimena, tik atsimena, kad jis teigė pastebėjęs Opel Meriva automobilį nuolat stebėjo. Pažadinus Opel Meriva automobilio vairuotoją jis sutiko pūsti į alkotesterį ir kiek šiuo metu atsimena pirmu pūtimu pripūtė daugiau nei 3 promiles, o antru pūtimu 2,99 promiles. Vairuotojas automobilyje buvo vienas daugiau asmenų nebuvo pastebėta. Taip pat jis neneigė vairavęs automobilį Opel Meriva ir sutiko su alkotesterio rodmenimis. Kiek šiuo metu atsimena Opel Meriva vairuotojas teigė gyvenantis automobilyje ir be pastovios gyvenamosios vietos, būna kad (duomenys neskelbtini). Taip pat jis jiems pažadėjo atvykti į policijos komisariatą, todėl jie jam įteikė šaukimą atvykti. Apžiūrėjus automobilį Opel Meriva buvo rastas automobilio salone atidarytas alaus butelis, tačiau koks tai buvo butelis šiuo metu neatsimena (el. b. 1 t., b. l. 182–185).

Liudytojas S. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kokias nurodė liudytojas R. V., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Papildė, kad eismo įvykio tarp automobilių BMW ir Opel Meriva nebuvo (el. b. 1 t., b. l. 193–199).

2024 m. gegužės 22 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuota įvykio vietos, esančios Vilniuje, Antakalnio g. 12, ir automobilio Opel Meriva, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovinčio įvykio vietoje, apžiūra. Automobilis stovi priekiu ant žalios vejos ir galu ant šaligatvio. Automobilio dešinės pusės priekinis ratas yra apgadintas, t. y. sulenktas diskas ir nuleista padanga. Automobilyje šalia keleivio sėdynės stovi pradarytas 1 l talpos alaus butelis. Aplinka automobilyje netvarkinga, visur išmėtyti daiktai, daug šiukšlių, matomi girtuokliavimo požymiai (el. b. 1 t., b. l. 8–10, 12–21).

2024 m. gegužės 22 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti A. B. neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, negali eiti tiesia linija – pėda po pėdos, negali stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs). Kaltinamajam pirmu pūtimu 2024 m. gegužės 22 d. 16.28 val. buvo nustatytas 3,02 promilių neblaivumas, o antru pūtimu 2024 m. gegužės 22 d. 16.49 val. – 2,99 promilių neblaivumas (el. b. 1 t., b. l. 33). Analogiški A. B. neblaivumo rezultatai užfiksuoti alkoholio kiekio matuoklio rodmenyse – alkoholio kiekio matuoklio, kuriuo buvo nustatytas kaltinamajam neblaivumas, patikra galioja iki 2024 m. gegužės 30 d. (el. b. 1 t., b. l. 30–32).

AB „Regitra“ duomenimis, automobilio Opel Meriva, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas–savininkas yra A. B. (el. b. 1 t., b. l. 44).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio Opel Meriva, 2004 m., vidutinė kaina Lietuvoje su PVM – 1 530 Eur (el. b. 1 t., b. l. 45).

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2024 m. gegužės 22 d. 15.58 val. pranešėja pranešė, jog prie kavinės „Trys pušelės“ susidūrė automobiliai BMW ir Opel. Vienas iš vairuotojų akivaizdžiai neblaivus, svirduliuoja, apsišlapinęs (el. b. 1 t., b. l. 147–155, 166–171).

2024 m. rugpjūčio 2 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti vaizdo įrašai iš mobiliųjų vaizdo stebėjimo priemonių, tvirtinamų prie policijos pareigūnų uniformų – kūno kamerų („Bodycam“), kuriuose užfiksuotas A. B. neblaivumo patikrinimo faktas:

1) vaizdo įrašo pavadinimu „PSS-20240522-161140UTC+0300“ trukmė 25 min. 6 sek. Vaizdas užfiksuotas iš policijos pareigūno Nr. 1 kūno kameros „Bodycam“. Vaizdo įrašo pradžioje matyti kaip policijos pareigūnai tarnybiniu automobiliu atvažiuoja į įvykio vietą. Aiškinamos įvykio aplinkybės. Policijos pareigūnus Nr. 1 ir Nr. 2 pasitinka liudytojas. Automobilio vairuotojas, kuris liudytojo parodymais „užšoko“ su savo automobiliu ant gatvės borto, aptinkamas neblaivus, gulintis ant žolės, galiausiai atsistoja. Sulaikytasis yra įsodinamas į tarnybinį automobilį. Liudytojas rodo filmuotą medžiagą savo telefone. Yra patikrinamas vairuotojo blaivumas, nustatytas 3,02 promilių neblaivumas;

2) vaizdo įrašo pavadinimu „PSS-20240522-161159UTC+0300“ trukmė 8 min 7 sek. Vaizdas užfiksuotas iš policijos pareigūno Nr. 2 kūno kameros „Bodycam“. Vaizdo įraše užfiksuotos analogiškos aplinkybės kaip vaizdo įraše, pavadinimu „PSS-20240522-161140UTC+0300“;

3) vaizdo įrašo pavadinimu „PSS-20240522-162110UTC+0300“ trukmė 9 min 35 sek. Vaizdas užfiksuotas iš policijos pareigūno Nr. 2 kūno kameros „Bodycam“. Vaizdo įraše matyti, kad apžiūrimi sulaikyto vairuotojo asmeniniai daiktai. Patikrinamas vairuotojo blaivumas, nustatytas 3,02 promilių neblaivumas;

4) vaizdo įrašo pavadinimu „PSS-20240522-164840UTC+0300(1)“ trukmė 10 min 43 sek. Vaizdas užfiksuotas iš policijos pareigūno Nr. 2 kūno kameros „Bodycam“. Vaizdo įraše matyti, kad antrą kartą patikrinamas vairuotojo blaivumas, nustatytas 2,99 promilių neblaivumas. Surašomas protokolas: pirmas pūtimas 16.28 val., antras pūtimas 16.49 val. Sulaikytasis teigia, kad alkoholį vartojo 12 val. dieną ir, kad išgėrė puse butelio alaus. Sulaikytajam įteikiama pasirašyti;

5) vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20240522-164840UTC+0300“ užfiksuotos analogiškos aplinkybės kaip vaizdo įraše, pavadinimu „PSS-20240522-164840UTC+0300(1)“;

6) vaizdo įrašo pavadinimu „PSS-20240522-175039UTC+0300“ trukmė 30 sek. Vaizdas užfiksuotas iš policijos pareigūno Nr. 2 kūno kameros „Bodycam“. Vaizdo įraše matyti, kad galutinai yra pasirašomi ir pildomi visi procesiniai dokumentai (el. b. 1 t., b. l. 200; el. b. 2 t., b. l. 1–2).

2024 m. rugpjūčio 2 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas 2024 m. gegužės 22 d. Bendrojo pagalbos skambučio (toliau – ir BPC) garso įrašas, pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID 92280249208, skambučio pradžia 2024-05-22 15:58:22)“, kuriame užfiksuota, kaip pranešėja praneša apie eismo įvykį Vilniuje, Antakalnio g., šalia kavinės „Trys pušelės“. Praneša, kad automobilio Opel Meriva vairuotojas yra akivaizdžiai neblaivus (el. b. 2 t., b. l. 4–6).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

KET 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. B. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Opel Meriva, kai jo iškvėptame ore yra 2,99 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio faktą. Tai, kad A. B. vairavo automobilį Opel Meriva, be kita ko, patvirtina liudytojų A. Ž., R. V. ir S. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Teismas nenustatė priežasčių netikėti liudytojų parodymais bei abejoti jų objektyvumu. Be to, tokias aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai – 2024 m. gegužės 22 d. A. Ž. rašytiniuose paaiškinimuose nurodytos aplinkybės, 2024 m. gegužės 22 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėje bei policijos įvykių registro išraše ir 2024 m. rugpjūčio 2 d. kitų objektų apžiūros protokole, kuriuo apžiūrėtas BPC garso įrašas, užfiksuotos aplinkybės. Minėtas aplinkybes taip pat patvirtina 2024 m. rugpjūčio 2 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėti vaizdo įrašai iš mobiliųjų vaizdo stebėjimo priemonių, tvirtinamų prie policijos pareigūnų uniformų – kūno kamerų („Bodycam“), kuriuose užfiksuotas A. B. neblaivumo patikrinimo faktas.

A. B. neblaivumo faktą įrodo 2024 m. gegužės 22 d. neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, kad, nustatyti A. B. neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, negali eiti tiesia linija – pėda po pėdos, negali stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs). Patikrinus blaivumą alkoholio kiekio matuokliu, A. B. 2024 m. gegužės 22 d. 16.49 val. nustatytas 2,99 promilių neblaivumas. Analogiški duomenys dėl kaltinamojo neblaivumo užfiksuoti ir alkoholio kiekio matuoklio rodmenyse. Teismas neturi pagrindo netikėti pateiktais duomenimis (alkoholio kiekio matuoklio patikra galioja iki 2024 m. gegužės 30 d.).

Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi A. B. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. B. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – areštu (el. b. 2 t., b. l. 69–73).

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. B. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 2 dalis). A. B. nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis.

A. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. B. anksčiau trauktas baudžiamojon atsakomybėn (teistumas išnykęs) (el. b. 2 t., b. l. 48–50), paskutinių 5 metų laikotarpiu jis itin daug kartų baustas administracine tvarka, daugiausia už įvairius KET pažeidimus, iš jų ir už vairavimą būnant neblaiviam, taip pat važiavimą viešuoju transportu be bilieto ir smulkias vagystes, paskirtos baudos nesumokėtos (el. b. 1 t., b. l. 58–146). „Sodros“ duomenimis, kaltinamasis nedirba (el. b. 2 t., b. l. 51–52). A. B., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pats nurodė, kad veda asocialų gyvenimo būdą. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. B. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – areštą. BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto. Teismo vertinimu, prokurorės siūloma 60 parų arešto bausmė, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

A. B. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti A. B. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio Opel Meriva konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

A. B. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,99 promilių etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamajam nustatytas 2,99 promilių neblaivumas beveik dvigubai viršija ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė (1,51 promilių neblaivumas). Jis vairavo automobilį dienos metu Vilniaus mieste, kur eismas tokiu laiku yra intensyvus. Taigi nėra abejonių, kad jis kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. A. B., vairuodamas automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis, nesuvaldė automobilio ir išvažiavo iš važiuojamosios kelio dalies ant žalios vejos ir šaligatvio, tik dėl laimingo atsitiktinumo išvengė skaudesnių padarinių tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių sveikatai ar gyvybei. Be to, kaltinamasis anksčiau buvo baustas administracine tvarka už įvairių KET pažeidimų padarymą, iš jų ir už vairavimą būnant neblaiviam. 2024 m. balandžio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje (ROIK 24235548427) jam buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas – 13 mėnesių, t. y. nuo 2024 m. gegužės 8 d. iki 2025 m. birželio 7 d. Taigi kaltinamasis padarė nusikaltimą neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Tai rodo jo neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtą elgesį ir KET. Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas skirtinas 2 metams (BK 67 straipsnio 3 dalis, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2024 m. rugpjūčio 19 d.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis).

A. B. padarė nusikalstamą veiką naudodamasi automobiliu Opel Meriva, kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė kaltinamajam (el. b. 1 t., b. l. 44). Kadangi nustatytos visos turto konfiskavimo sąlygos, A. B. priklausantis automobilis Opel Meriva konfiskuotinas valstybės naudai. Pažymėtina, kad automobilio nekonfiskavus, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuostatas, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, iš jų ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės, kurios vidutinė vertė 1 530 Eur (su PVM) (el. b. 1 t., b. l. 45), konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo A. B. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai

A. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (el. b. 2 t., b. l. 53–60). Šios kardomosios priemonės paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo dienos, o jį pradėjus vykdyti – panaikintinos.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės 2024 m. gegužės 23 d. nutarimu siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. B. priklausančiam automobiliui Opel Meriva, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2024 m. gegužės 23 d. iki 2024 m. lapkričio 23 d. (el. b. 1 t., b. l. 158–160). Paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytinas iki šio teismo baudžiamojo įsakymo dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.

Byloje kaltinamasis laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo, civilinis ieškinys nepareikštas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 60 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. B. paskirti galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio kaltinamojo atvykimo ar pristatymo į kalėjimą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.

Paskirti A. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams. Šį terminą skaičiuoti nuo specialios teisės sustabdymo dienos – 2024 m. rugpjūčio 19 d. Apie priimtą sprendimą informuoti AB „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1–3 dalimis, konfiskuoti A. B. priklausantį automobilį Opel Meriva, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos priemonę valstybės naudai.

A. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo, o pradėjus vykdyti – panaikinti.

Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui Opel Meriva, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), taikyti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos. Apie priimtą sprendimą informuoti Turto arešto registrą.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23–29 straipsniai.

2) A. B. ne vėliau kaip per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmės. Nuteistieji areštu į bausmės atlikimo vietą atvyksta darbo dienomis, įkalinimo įstaigos administracijos darbo metu (nuo 8 val. iki 16 val.), planuojamą atvykimą iš anksto suderinę telefonu +370 66 360 132, e. p. ina.dikciene@kalejimai.lt;

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės data;

4) nuteistajam per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus kalėjimo administracijai apie neatvykimo priežastis, kalėjimas per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodamas teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdamas teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo;

5) asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.