Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo L. J. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2015 m. liepos 15 d. nutarimą taikyti nuteistajam L. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. J. laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014-08-13 nuosprendį, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 284 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį, 290 straipsnį, 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirtos bausmės, kurios subendrintos vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams. Bausmės pradžia – 2015-01-27, bausmės pabaiga – 2016-01-26. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 6 mėnesiai 11 dienų (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2015-07-15).

Alytaus rajono apylinkės teismas 2015-09-02 nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo L. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, jog

Alytaus pataisos namų psichologinės tarnybos 2015 m. birželio 30 d. išvadoje Nr. 105-565 nurodoma, jog nuteistasis impulsyvus, manipuliatyvus, linkęs save pateisinti, socialiniai įgūdžiai tik patenkinami, laisvėje nedirbo. Pagrindiniai nuteistojo rizikos veiksniai, didinantys smurtinio elgesio tikimybę, yra ankstesni smurtiniai ir turtiniai nusikaltimai, pradėti daryti jauname amžiuje, ankstesni režimo pažeidimai, piktnaudžiavimas alkoholiu (visi nusikaltimai padaryti esant neblaiviam), išgėrus pasireiškia agresyvus elgesys, padidėja impulsyvumas, priimami neadekvatūs sprendimai, elgiamasi neapgalvojant pasekmių, atpažįstamos ne visos turimos problemos, nepakankami jų sprendimo įgūdžiai, buvimas destabilizuojančioje aplinkoje (grįžtų į tą pačią aplinką, kurioje gyvendamas įvykdė nusikaltimą). Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir pakartotinio smurtinio nusikaltimo rizika įvertintos kaip vidutinės. Socialinio tyrimo 2015 m. liepos 3 d. išvadoje Nr. 272-8894 nurodoma, kad nuteistasis pataisos namuose bendrauja daugiau formaliai, kartais pasirenka netinkamus problemų sprendimų būdus, toleruoja kriminalinę subkultūrą ir tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Drausmine tvarka atlikdamas bausmę nėra baustas, tačiau taip pat ir neskatintas. Nuteistojo sutuoktinė Komisijai pateikė sutikimą priimti nuteistąjį gyventi pas save į šeimą bei vaikų gimimo liudijimus, patvirtinančius, kad ji su nuteistuoju turi du vaikus, tačiau vaikų turėjimas negali būti pagrindas taikyti lygtinį paleidimą, nes nusikaltimus, už kuriuos jis atlieka bausmę, padarė jau turėdamas vaikus, ir tai jo nesulaikė nuo nusikalstamų veiksmų. Teismas sprendė, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi ir ji nesudaro pagrindo manyti, kad L. J. laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendė, kad, esant vidutinei nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai ir pakartotinio smurtinio nusikaltimo rizikai, šiuo metu nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. J. skundas atmestinas.

2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XII-1818, tarp kita ko, buvo pakeistos ir nuteistųjų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų reglamentuojančios nuostatos. 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio pakeisto Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš LR BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo išeina, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

LR BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, LR BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. O klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos LR BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (LR BPK 360 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad L. J. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad L. J. priklauso vidutinės rizikos grupei – 64 balai, taigi sprendžiat klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, šiuo atveju turi būti įvertina pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesniojo teismo nuomone, įvertinus socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis, psichologinės tarnybos išvadą, pažymas dėl nuteistojo įvykdymo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių ir dėl nuteistojo nuobaudų ir paskatinimų, nėra pagrindo išvadai, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis L. J. laikysis įstatymų ir nenusikals.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad L. J. bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebaustas, tačiau ir neskatintas, kas suponuoja išvadą, jog akivaizdaus teigiamo progreso jo elgesyje nėra. Būryje impulsyvaus elgesio nepastebėta, konfliktinėse situacijose nuteistasis nedalyvauja. Nuteistasis dalyvavo elgesio korekcijos programoje „Elgesys – Pokalbis – Pasikeitimas“, anoniminių alkoholikų savitarpio pagalbos grupės veikloje, yra pateikęs prašymą mokytis profesinėje mokykloje, kreipėsi dėl darbo be sargybos ar palydos. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis neigia kriminalinės subkultūros priimtinumą, tačiau kartais ją toleruoja dėl susiklosčiusių aplinkybių. Be to, kaip matyti iš minėtos socialinio tyrimo išvados, jam nustatyti kriminogeniniai veiksniai – ankstesni nusikalstami veiksniai (nuteistasis anksčiau teistas penkis kartus), netinkamas laisvalaikio praleidimo būdas, alkoholio vartojimas, atsakomybės stoka. Alytaus pataisos namų Psichologinės tarnybos išvadoje pažymima, jog nuteistasis L. J. pripažįsta, jog laisvėje vartojo alkoholį, tačiau problemos tame neįžvelgia, nors visi nusikaltimai buvo padaryti esant neblaiviam, kuomet pasireiškia agresyvus, kontroliuojantis elgesys, padidėja impulsyvumas, priimami neadekvatūs sprendimai, elgiamasi neapgalvojant pasekmių. Akivaizdu, jog L. J. vis dar nesugeba tinkamai įvertinti pagrindinio savo kriminogeninio veiksnio – alkoholio vartojimo, taigi, atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, akivaizdu, kad nėra pagrindo teigti, jog L. J. neabejotinai daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo išvadai, kad nuteistasis L. J. padarė pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Todėl nuteistojo L. J. skundas atmetamas, o Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-09-02 nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

nuteistojo L. J. skundą atmesti, o Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.