Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), išsituokęs, nedirbantis, anksčiau teistas:

1) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

3) Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. balandžio 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 40 MGL (2000 Eur) bauda, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams, turto konfiskavimas, 2020 m. spalio 14 d. bauda sumokėta, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. D. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus: 2025 m. gruodžio 23 d. apie 13.28 val. (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo T. M. priklausantį automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. 2025 m. gruodžio 23 d. 13.56 val. alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510, Nr. ARLN-0574, jam nustatytas 2,60 promilių neblaivumas.

Tokiais savo veiksmais D. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. D. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, savo elgesį vertino blogai ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad įvykio dieną į jo namus, (duomenys neskelbtini), atvažiavo giminaitis ir jis su juo išgėrė 0,7 l alkoholio butelį. Taip pat alkoholį vartojo vakare, dieną prieš įvykį. Vėliau, apie pietus, atėjo kaimynas T. M., su kuriuo palaiko kaimyniškus santykius, vienas kitą pažįsta apie 30 metų. Jie abu neturėjo cigarečių, o jam (T. M.) priklausantis automobilis stovėjo pas jį (D. D.), kieme, ir jie nutarė tuo automobiliu vykti į (duomenys neskelbtini) nupirkti cigarečių. Jis (D. D.) nusprendė vairuoti, nes tokio automobilio anksčiau nevairavo, todėl paprašė, kad duotų išbandyti. Važiavo pagrindiniu keliu. Jis (D. D.) į parduotuvę nėjo. Į parduotuvę nuėjo T. M. Paskui jis (D. D.) nutarė tuo automobiliu važiuoti namo miško keliuku, tuo keliuku gali tiesiai parvažiuoti į kiemą, kad niekas jo nematytų. Važiavo per mišką, nes suvokė, kad elgėsi blogai, jautėsi šiek tiek apsvaigęs nuo išgerto alkoholio, žinojo, kad būdamas neblaivus negali vairuoti, ir norėjo išvengti atsakomybės, nesutikti policijos pareigūnų. Jam vairuojant automobilį iš priekio važiavo policijos pareigūnų automobilis. Policijos pareigūnų automobilis apsisuko, tuomet jis pamatė švyturėlius per veidrodėlį ir sustojo. Išlipo iš automobilio, policijos pareigūnai užuodė, kad jis buvo neblaivus, jis su jais nesiginčijo, jiems nesipriešino. Jam policijos pareigūnai nustatė 2,60 promilių girtumo laipsnį. Jis (D. D.) pats vairavo automobilį būdamas neblaivus visą kelią, t. y. nuo tada, kai išvažiavo iš kiemo iki (duomenys neskelbtini). T. M. automobilio nevairavo, išgertuvėse su juo taip pat nedalyvavo. Ar įvykio dieną T. M. buvo neblaivus, nežino. Ar T. M. galėjo suprasti, kad jis (D. D.) buvo neblaivus, nežino. Jis susipažino su savo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, juos pasirašė, gali būti, kad tada kažką ne taip pasakė, tačiau šiuo metu sako tiesą. Atsimena, kad apklausa vyko naudojantis kompiuteriu, buvo techninių kliūčių. Jis neturėjo akinių, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausiamas policijos pareigūnų, norėjo kuo greičiau išeiti, todėl pasirašė, nes pasitikėjo ir žinojo, kad yra kaltas. Jam (D. D.) vairuotojo pažymėjimas buvo atimtas 2020 m. Egzaminų, kad jam būtų grąžintas atimtas vairuotojo pažymėjimas, nelaikė. Žinojo, kad negalėjo vairuoti automobilio, nes neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Jam nuosavybės teise priklausančio automobilio neturi, paskutinį kartą automobilį turėjo 2020 m., tačiau teismas jį konfiskavo. Po konfiskavimo nėra pirkęs jokio automobilio. Ankščiau jis yra teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, t. y. vairavimą esant neblaiviam. Šiuo metu jo atžvilgiu nėra pradėta kitų ikiteisminių tyrimų. Ankstesnė bauda, kuri jam buvo paskirta, t. y. 3000 eurų, buvo sumokėta. Nežinojo, ar automobilis „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas, ar jam buvo atlikta privalomoji techninė apžiūra. Tas automobilis buvo pirktas iš vakaro, kaip sakė T. M., pirko jį dukrai. Šiuo metu jis (D. D.) nedirba, nes tarp jo ir ūkininko įvyko konfliktas, net nežinojo, kad jis buvo atleistas. Santaupų neturi, žemės sklypų neturi, tačiau jam priklauso ketvirtadalis namo, kuriame gyvena. Jeigu jam bus paskirta bauda, jis ją sumokės, nes be darbo nebūna, visada dirba.

Teisiamojo posėdžio metu transporto priemonės savininkas T. M. nurodė, kad kaltinamasis D. D. yra jo kaimynas, jį pažįsta apie 30 metų. Paaiškino, kad įvykio dieną jis su draugu vartojo alkoholį namuose, su draugu išgėrė 0,5 l brendžio ir 0,5 l degtinės. Atvažiavo draugo žmona ir jį (draugą) išsivežė. Po to jis nuėjo patikrinti savo automobilį, kuris stovėjo D. D. kieme, ir suprato, kad namie neturi cigarečių. Tada sugalvojo paprašyti kaimyno D. D., kad paskolintų. Pas D. D. nuėjo išgėręs, todėl nesuprato, kad kaimynas taip pat buvo išgėręs, jis neatrodė neblaivus, neklausė, ar jis buvo blaivus. Pas kaimyną D. D. tuo metu buvo giminaitis, kuris išvažiavo. D. D. prašė jo duoti pabandyti pavažiuoti jo automobiliu iki (duomenys neskelbtini). Jis (T. M.) nežinojo, kad D. D. buvo atimtas vairuotojo pažymėjimas, jo neklausė, ar jis turi vairuotojo pažymėjimą. D. D. visada turėdavo automobilį, todėl galvojo, kad galimai jo finansinė padėtis bloga, galimai jam nereikalingas automobilis. Tada jis (T. M.) padavė D. D. automobilio raktus ir jie kartu išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Kaimynas norėjo nuvažiuoti į parduotuvę, jis (T. M.) sutiko. Važiuodamas D. D. pasakė, kad reikia važiuoto pro kaimus, kad „neįkliūtų“ policijos pareigūnams, tai pasuko tomis gatvėmis, nes žinojo, kad ten žmonių nėra. Nenorėjo, kad juos sustabdytų policijos pareigūnai, nes automobilio dokumentai nebuvo sutvarkyti, įvykio metu dokumentų automobilyje neturėjo, automobilis nebuvo registruotas jo (T. M.) vardu. Tada jie parvažiavo iki (duomenys neskelbtini) ir iš priekio atvažiavo policijos pareigūnai, pro veidrodėlius jie pamatė, kad juos stabdo, tai ir sustojo. Policijos pareigūnai sakė, kad D. D. iškrito iš automobilio, tačiau to nebuvo, nes jis matė, kaip D. D. išlipo iš automobilio, stovėjo ir bendravo su policijos pareigūnais. D. D. vairavo automobilį nuo pat pradžių, o jis (T. M.) visą laiką sėdėjo šalia jo, automobilio nevairavo. Jis (T. M.) neturi vairuotojo pažymėjimo. Automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jam „parvarė“ draugas, kuris pas jį pasiliko ir jie šventė. Automobilį laikydavo pas D. D., nes jis (T. M.) važiuodavo į užsienį, ir į jo namus jau buvo du kartus įsilaužta, todėl automobilį laikyti pas kaimyną buvo saugiau. Prieš įvykį, anksčiau matydavo, kad D. D. vairuodavo automobilį. Jis (T. M.) yra kaltas, kadangi davė D. D. vairuoti savo automobilį. Anksčiau su D. D. yra vartojęs alkoholį. Prašo grąžinti jam transporto priemonę.

Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, o kaltinamasis, kuris yra kaltinamas nesunkaus nusikaltimo (BK 11 straipsnio 3 dalis) padarymu, po kaltinimo paskelbimo teismui davė išsamius parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamojo gynėjas ir prokurorė, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gruodžio 24 d. įtariamasis D. D. savo kaltę dėl jam pareikšto įtarimo pripažino visiškai, gailėjosi. Paaiškino, kad 2025 m. gruodžio 23 d. pas jį namuose, (duomenys neskelbtini), galimai nuo 10.00 val. jis kartu su giminaičiu, kuris buvo atvykęs į svečius, vartojo alkoholį, gėrė degtinę. Dviese išgėrė gal 0,7 l talpos butelį. Stipriai girtas nesijautė. Apie pietus pas jį į namus atėjo jo kaimynas T. M., kuris atėjęs jam pasiūlė vykti kartu su juo iki parduotuvės. Jis sutiko. Kaimyno automobilis nuo vakar dienos, t. y. nuo 2025 m. gruodžio 22 d., stovėjo jo (D. D.) namo kieme. Jie abu išvyko T. automobiliu į (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo T. (duomenys neskelbtini) ilgai neužtruko, važiavo per miškus atgal link jo namų. Vykstant link jo namų, jis paprašė T., kad šis jam duotų išmėginti savo automobilį. Mano, kad T. turėjo pastebėti, kad yra neblaivus, nes įpūtė dvi su trupučiu promilių, tačiau šis jam nieko nesakė ir davė savo automobilį pavairuoti. Ar T. žinojo, kad jis neturi vairuotojo pažymėjimo, nežino. Jis su T. susikeitė vietomis, jis sėdo už vairo, T. sėdo į keleivio vietą. Kai apsikeitinėjo vietomis, automobilis buvo užvestas, jis įjungė pavarą ir pradėjo vairuoti. Jis suprato, kad yra neblaivus ir kad neturi vairuotojo pažymėjimo, kad negali vairuoti automobilio, bet tikėjosi, kad pareigūnai nepastebės, kad jis vairuoja. Spėjus pavažiuoti automobiliu apie 500 metrų, iš priekio atvažiavo skiriamaisiais ženklais ženklintas pareigūnų automobilis, kuris prasilenkęs su jo vairuojamu automobiliu „VW Transporter“, apsisuko ir įjungęs švyturėlius sustabdė jo vairuojamą automobilį. Kokiame kaime buvo sustabdytas nežino, tą vietą, kurioje buvo sustabdytas jo vairuojamas automobilis, vadina nuo senų laikų „(duomenys neskelbtini)“, ten netoliese yra poilsiavietė. Pareigūnai patikrino jo neblaivumą ir jis buvo sulaikytas (b. l. 87-89).

Ikiteisminio tyrimo metu 2026 m. sausio 2 d. liudytojas T. M. paaiškino, kad D. D. yra jo kaimynas, yra pažįstami 30 metų. 2025 m. gruodžio 23 d. apie 13.00 val. pats buvo neblaivus ir paprašė kaimyno D. D., kad pavežtų iki (duomenys neskelbtini). Kadangi pats buvo neblaivus, nesuprato, kad D. taip pat buvo neblaivus. D. apie tai, kad vartojo alkoholį, taip pat nieko nesakė. Apie tai, kad D. neturi vairuotojo pažymėjimo, nežinojo, nes šis visada vairuodavo ir turėdavo savo automobilį. D. D. vairavo jam priklausantį „VW automobilį“, kurį 2025 m. gruodžio 22 d. nusipirko už 1000 eurų. Automobilio nespėjo užregistruoti savo vardu. Apie 13.30 val. juos sustabdė uniformuoti, su skiriamaisiais ženklais pažymėtu tarnybiniu automobiliu policijos pareigūnai. Tik tada sužinojo, kad D. yra neblaivus. Kur vartojo, su kuo ir kiek išgėrė D., nieko nežino. Prašys, kad jam priklausanti transporto priemonė būtų grąžinta. Prašymą dėl automobilio pateiks vėliau (b. l. 61).

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2025 m. gruodžio 23 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2025 m. gruodžio 23 d. 13.28 val. (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas automobilis „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (olandiški), kurį vairavo D. D. Vairuotojui pirmu pūtimu nustatytas 2,65 promilių girtumas, antru pūtimu 2,60 promilių girtumas. Transporto priemonė nuvežta į saugojimo aikštelę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir Policijos registruojamų įvykių registro 2025 m. gruodžio 23 d. išraše ir Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2025 m. gruodžio 23 d. pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-44505-25 (b. l. 1-12).

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2025 m. gruodžio 23 d. tarnybinio pranešimo dėl įvykio aplinkybių matyti, kad 2025 m. gruodžio 23 d. 13.28 val. (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas automobilis „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (olandiški). Buvo prieita prie minėto automobilio vairuotojo, prisistatyta ir jo paprašyta pateikti automobilio dokumentus su vairuotojo pažymėjimu. Vairuotojas, kaip nustatyta D. D., paaiškino, kad vairuotojo pažymėjimo neturi, nes yra jį praradęs, kai anksčiau vairavo automobilį neblaivus. Bendraujant su minėtu asmeniu, jam iš burnos sklido alkoholio kvapas, todėl buvo jo pareikalauta pasitikrinti blaivumą. D. D. pasitikrinti blaivumą sutiko, 2025 m. gruodžio 23 d. 13.30 val. pirmu pūtimu nustatytas 2,65 promilių girtumas, praėjus 26 minutėms, antru pūtimu 13.56 val. nustatytas 2,60 promilių girtumas. Vairuotojas prieš blaivumo tikrinimą ir iki antro tikrinimo nieko nevalgė, negėrė, nerūkė. Su alkotesterio rodmenis sutiko, jų neginčijo. Automobilis priklauso T. M., kuris kartu važiavo automobilyje su D. D. Apie transporto priemonės nuvežimą jos savininkas informuotas. Automobilio dokumentų asmenys nepateikė, T. M. teigė, kad juos turi namuose. Transporto priemonė nuvežta į saugojimo aikštelę (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta apžiūrėta, fotografuota, niekas nepaimta. D. D. sulaikytas, pristatytas į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę. D. D. vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,60 promilių girtumas, neturėdamas teisės vairuoti. Automobilis neįregistruotas nustatyta tvarka, neatlikta privalomoji techninė apžiūra, nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Tokiais savo veiksmais D. D. pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 3 dalį, 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, KET 14, 226 punktus. T. M. surašytas administracinio nusižengimų protokolas už tai, kad perdavė vairuoti transporto priemonę D. D., kuris buvo neblaivus ir neturėjo teisės vairuoti, pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį, 422 straipsnio 1 dalį, KET 14 punktą. Girtumas patikrintas alkotesteriu Alcotest 7510, Nr. ARLN-0574, patikros sertifikato Nr. 2445544, galioja iki 2026 m. birželio 8 d., paklaida 1,7 procento (b. l. 13-14).

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2025 m. gruodžio 23 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedo – fotolentelės Nr. 1 matyti, kad (duomenys neskelbtini), netoli namo Nr. (duomenys neskelbtini), kairėje kelio pusėje matomas nusukimas į miško kelią, kuriame stovi pastatytas baltos spalvos automobilis „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis stovi miško kelyje, kurios danga žvyrkelis. Transporto priemonės galas yra į Sedulos gatvės pusę, o priekis į miško kelią, kurio priekyje dešinėje pusėje matosi namas Nr. 51 (b. l. 15-21).

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2025 m. gruodžio 23 d. daiktų apžiūros protokolo ir jo priedo – fotolentelės Nr. 1 matyti, kad (duomenys neskelbtini), netoli namo Nr. (duomenys neskelbtini), matomas miško kelyje stovintis automobilis „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrint automobilio kėbulą iš lauko, matosi, kad yra užklijuotas galinis kairės pusės žibintas, įlenktos dešinės pusės galinės durys ir kiti smulkūs kėbulo įbrėžimai. Automobilio salono galas tuščias, be sėdimų vietų. Salono priekyje jokių daiktų nėra, matosi, kad nėra grotuvo tam skirtoje vietoje. Alkoholio taros automobilyje nėra (b. l. 22-32).

Iš 2025 m. gruodžio 23 d. neblaivumo nustatymo akto ir alkotesterio nuotraukų matyti, kad D. D. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Įvertinus bendrą asmens būklę: eiti tiesia linija pėda po pėdos gali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) gali. Asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 2 valandas, alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510, Nr. ARLN-0574, patikros sertifikato Nr. 2445544, 2025 m. gruodžio 23 d. 13.30 val. pirmu tikrinimu nustatytas 2,65 promilių girtumas, o 2025 m. gruodžio 23 d. 13.56 val. antru tikrinimu nustatytas 2,60 promilių girtumas (b. l. 49-53).

Iš vairuotojų registro išrašo matyti, kad D. D. neturi galiojančio vairuotojo pažymėjimo (b. l. 111).

Iš 2025 m. gruodžio 22 d. automobilio pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. gruodžio 22 d. įsigijo T. M. (b. l. 38-42).

Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio „VW Transporter“, kaina su PVM Lietuvoje 2026 m. sausio mėnesį – 2098 eurų (b. l. 48).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi D. D. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – D. D. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis būdamas neblaivus, kai jam nustatytas net 2,60 promilių neblaivumo laipsnis, vairavo transporto priemonę kelyje. Kaltinamasis tokiais savo veiksmais kėlė realų pavojų sau, automobilio keleiviui, kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui.

Kaltinamasis yra išsituokęs, nedirba (b. l. 114-116), baustas administracine tvarka vieną kartą įspėjimu (b. l. 108-110), anksčiau teistas tris kartus, 2020 m. taip pat ir už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, vairuojant transporto priemonę būnant neblaiviam, 2006 m. buvo atleistas nuo bausmės už vairavimą neblaiviam, teistumas išnykęs (b. l. 98-107). Duomenų apie D. D. gydymą psichiatrinėje ligoninėje ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą byloje nėra.

Atsižvelgiant į visa tai, taip pat į tai, kad kaltinamasis nedirba, teismo posėdžio metu teigė, kad šiuo metu neturi jokių santaupų, į tai, kad kaltinamajam anksčiau už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą paskirta baudos bausmė poveikio nepadarė, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą D. D. paskyrus inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Šiuo konkrečiu atveju už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą teisinga ir protinga bausmė kaltinamajam būtų trumpalaikis laisvės atėmimas, t. y. 45 parų arešto bausmė (BK 49 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, D. D. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu – kaltinamajam skirtina 30 parų arešto bausmė.

D. D. BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2025 m. gruodžio 23 d. 13.30 val. iki 2025 m. gruodžio 24 d. 9.50 val. (b. l. 69-76). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Pagal BK 75 straipsnio 5 dalį bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Teismas, spręsdamas dėl BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatų (ne)taikymo kaltinamajam, įvertina tai, kad kaltinamasis yra darbingo amžiaus, teismo posėdžio metu teigė, kad įsidarbins, jis kaltu prisipažino visiškai, ankstesnė jo nusikalstama veika, už kurią teistumas išnykęs, buvo padaryta prieš beveik 6 metus. Šių ir prieš tai išdėstytų aplinkybių visuma teismui leidžia daryti išvadą, kad yra pagrindas suteikti jam galimybę pakeisti savo elgesį neizoliuotam nuo visuomenės, tačiau kontroliuojamam probacijos tarnybos. Taigi manytina, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus trumpalaikio laisvės atėmimo. Pažymėtina, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis yra ne vien nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip užtikrinant ir teisingumo principo įgyvendinimą. Teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo teigti, jog D. D. būtina izoliuoti nuo visuomenės tam, kad būtų įgyvendinta būtinybė sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje. Teismo nuomone, kaltinamojo elgesio ilgesnė kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei trumpalaikis izoliavimas, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų.

Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir D. D. elgesys bus tinkamai koreguojamas taikant BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atidedant kaltinamajam paskirtos arešto bausmės vykdymą 1 metų terminui be intensyvios priežiūros, skiriant įpareigojimus, kuris padės daryti teigiamą įtaką D. D. elgesiui: pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, išskyrus jų vartojimą gydymo tikslais (BK 75 straipsnio 6 dalies 5, 10 punktai).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis (BK 68 straipsnio 2 dalis).

D. D. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,60 promilių girtumo laipsnis, jo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles.

Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkei kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į tai, kad kaltinamasis anksčiau yra padaręs analogišką teisės pažeidimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2025 m. gruodžio 24 d. Teismo vertinimu, šis terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Apie priimtą sprendimą praneština AB „Regitra“.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė, kurią kartu su bausme gali skirti teismas – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas). BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui ar kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Pagal BK 72 straipsnio 4 dalį kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Teismas pažymi, kad ne pažeidėjui, o kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė, kuri buvo tiesiogiai panaudota nusikalstamai veikai padaryti, gali būti konfiskuojama tik tokiu atveju, kai yra nustatoma bent viena iš BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų sąlygų, kurią nustačius, nuosavybės teisės ribojimas nelaikomas neteisėtu ir yra galimas. Šiai bylai aktualios BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytos sąlygos kontekste atkreipiamas dėmesys ir į Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 3 dalies normą, pagal kurią transporto priemonės savininkas, be kita ko, rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Taigi, transporto priemonės savininkas yra atsakingas už tai, kad jam priklausanti transporto priemonė būtų naudojama laikantis įstatymuose nustatytos tvarkos ir reikalavimų. Nevykdydamas šios įstatyme įtvirtintos pareigos ar ją vykdydamas netinkamai, savininkas prisiima dėl tokio elgesio galinčių atsirasti neigiamų pasekmių riziką.

Teismų praktikoje taip pat yra išaiškinta, jog nusikalstamos veikos padarymo priemonė konfiskuojama nepriklausomai nuo to, kam ji nuosavybės teise priklauso, tačiau išskirtiniais atvejais, įrodžius, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (pvz., kai daiktas iš savininko paimtas prieš jo valią), jis gali būti nekonfiskuotas. Tai reiškia, kad daikto, priklausančio trečiajam asmeniui, konfiskavimui pritaikyti būtina nustatyti, jog savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-23-2012, 2AT-31-2013, Nr. 2AT-46-628/2019, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-500/2010, 2K-222-511/2021, 2K-13-458/2021). Transporto priemonių savininkai, perduodami naudotis automobiliu kitiems asmenims, prisiima riziką, kad jis gali būti apgadintas, juo gali būti sukeliamas eismo įvykis, padaromas administracinis nusižengimas ar nusikalstama veika, t. y. suvokia galimas neigiamas pasekmes. Tokiu atveju, kai pats savininkas savanoriškai yra perdavęs savo daiktą valdyti kitam asmeniui ar neužtikrino savo turto apsaugos nuo neteisėto pasinaudojimo juo, ir dėl to šis daiktas panaudojamas teisės pažeidimui padaryti, savininkui kyla su to daikto praradimu susijusios pasekmės.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu vairavo kitam asmeniui – T. M. pagal pirkimo sutartį priklausančią transporto priemonę, kuri laikytina BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo priemone. Transporto priemonės savininkas automobilį davė vairuoti kaltinamajam ir pats važiavo kartu su kaltinamuoju bei sėdėjo automobilio keleivio vietoje. Ginčo dėl to byloje nėra. Šioje byloje ginčas kilo dėl to, ar T. M., leisdamas D. D. naudotis jam priklausančia transporto priemone ir kartu važiuodamas su juo, žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad jam priklausanti transporto priemonė bus naudojama BK uždraustai veikai daryti.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad su transporto priemonės savininku T. M. palaiko kaimyniškus santykius, vienas kitą pažįsta apie 30 metų. Apsipirkę parduotuvėje, jie nutarė tuo automobiliu grįžti namo miško keliuku, tuo keliuku gali tiesiai parvažiuoti į kiemą, kad niekas jo nematytų. Važiavo per mišką, nes suvokė, kad elgėsi blogai, jautėsi šiek tiek apsvaigęs nuo išgerto alkoholio, žinojo, kad būdamas neblaivus negali vairuoti, ir norėjo išvengti atsakomybės, nesutikti policijos pareigūnų. T. M. automobilio nevairavo, išgertuvėse su juo taip pat nedalyvavo. Ar įvykio dieną T. M. buvo neblaivus, nežino. Ar T. M. galėjo suprasti, kad jis (D. D.) buvo neblaivus, nežino. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis paaiškino, kad mano, jog T. turėjo pastebėti, kad yra neblaivus, nes įpūtė dvi su trupučiu promilių. Jis (kaltinamasis) suprato, kad yra neblaivus ir kad neturi vairuotojo pažymėjimo, kad negali vairuoti automobilio, bet tikėjosi, kad pareigūnai nepastebės, kad jis vairuoja.

Nors kaltinamasis ir transporto priemonės savininkas nurodė, kad kartu jie alkoholio negėrė, tačiau iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad kaltinamajam iš burnos sklido alkoholio kvapas, jam nustatytas didelis neblaivumo laipsnis, t. y. 2,60 prom., jie grįžo namo ne pagrindiniu keliu, o miško keliuku. Kaltinamasis ir transporto priemonės savininkas vienas kitą pažįsta apie 30 metų, taip pat yra kartu anksčiau vartoję alkoholį, todėl konstatuotina, kad, esant tokiam dideliam kaltinamajam nustatytam neblaivumo laipsniui, transporto priemonės savininkas, būdamas suaugęs, pakaltinamas, turintis gyvenimiškos patirties asmuo, turėjo ir galėjo žinoti, kaip kaltinamasis atrodo blaivus ir neblaivus, taigi ir suprasti, kad jam priklausančią transporto priemonę vairuoti perduoda neblaiviam kaltinamajam. Pažymėtina ir tai, kad pats transporto priemonės savininkas nebuvo atidus ir rūpestingas, nepasiteiravo kaltinamojo, ar šis yra blaivus, ar turi teisę vairuoti transporto priemones, todėl pats transporto priemonės savininkas turi prisiimti savo neatsakingo ir nerūpestingo elgesio, perduodant vairuoti transporto priemonę neblaiviam kaltinamajam ir kartu su juo važiuojant, pasekmes. Teismas, įvertinus šias aplinkybes, konstatuoja, kad automobilio savininkas T. M. turėjo ir galėjo žinoti, jog D. D. jam priklausantį automobilį vairavo, būdamas neblaivus, ir jis, leisdamas D. D. tai daryti, tai turėjo ir galėjo žinoti, kad jam priklausantį automobilį perduoda neblaiviam asmeniui BK uždraustai veikai daryti.

Taigi, T. M. su jam priklausančia transporto priemone nesielgė atsakingai ir rūpestingai, todėl jam pagrįstai kyla su to daikto praradimu susijusios pasekmės. Pagrindo neskirti šios baudžiamojo poveikio priemonės arba taikyti BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytą konfiskuotino turto ar jo dalies vertės išieškojimą, įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, susijusias su padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu, teismas nenustatė. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo kaltinamojo bei transporto priemonės savininko teisių ir teisėtų interesų akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Priešingai, nekonfiskavus minėtos transporto priemonės, šiuo atveju gali susidaryti nebaudžiamumo įspūdis; netaikant transporto priemonės konfiskavimo nagrinėjamu atveju, būtų pažeisti konstituciniai teisingumo ir proporcingumo principai. Tokios pozicijos laikomasi ir naujausioje teismų praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-976/2021, 2K-208-511/2024, 2K-49-489/2025).

Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad 2026 m. sausio mėnesį vidutinė automobilio „VW Transporter“ kaina su PVM Lietuvoje yra 2098 eurų. Taigi, transporto priemonės vertė vertinant pažeidimo pavojingumą nėra neproporcingai didelė, nes kaltinamasis padarė pavojingą nusikalstamą veiką, vairavo esant neblaivumo požymiams, neturėdamas teisės vairuoti. Transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad neblaiviam kaltininkui tokią priemonę suteikė teisėtas jos savininkas, taip sudarydamas sąlygas pažeisti kitų asmenų teises ir visuomenės interesą, be to, T. M. poelgio BK 72 straipsnio kontekste pavojingumą didina ir tai, jog jis ne tik perdavė transporto priemonę neblaiviam D. D., bet dar ir kartu su juo važiavo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-13-458/2021). Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad T. M. nuosavybes teise priklausančios transporto priemonės – automobilio „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas su automobilio registracijos dokumentais (Kentekenbewijs (2 lapai) ir Belangrijk (1 lapas), siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, yra būtinas.

Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas nusikaltimas transporto eismo saugumui), į tai, kad nusikalstama veika padaryta kaltinamajam būnant neblaiviam, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose, šią priemonę įvykdant per 9 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 75 straipsnio 1 dalis, 67 straipsnio 2 dalies 10 punktas, 72⁵ straipsnis).

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti – ji paliktina iki bausmės vykdymo atidėjimo pradžios; specialiosios teisės sustabdymas – ji paliktina iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmės atidėjimą – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti, pradėjus vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68 straipsnyje, specialiosios teisės sustabdymą panaikinti (b. l. 90-97).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dvi transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartys (originalai, 2 lapai), grąžintinos T. M., jų kopijas paliekant byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį yra 79,17 Eur (b. l. 131-134). Šioje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu, nes byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka (BK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis Nr. 2K-322/2014). Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos , ginant kaltinamąjį, taip pat atsižvelgiant ir į jo turtinę padėtį, nepriteistinos.

Byloje nepareikštas civilinis ieškinys. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 304?305 straipsniais, 307?308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. D. paskirti galutinę bausmę – 30 (trisdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti D. D. laikino sulaikymo laiką nuo 2025 m. gruodžio 23 d. 13.30 val. iki 2025 m. gruodžio 24 d. 9.50 val. (viena diena), vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, atidėti D. D. paskirtos arešto bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, išskyrus jų vartojimą gydymo tikslais (BK 75 straipsnio 6 dalies 5, 10 punktai).

Arešto bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7, 10 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 2 dalimis, 4 dalies 1 punktu, 72⁵ straipsniu, paskirti D. D. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2025 m. gruodžio 24 d., apie priimtą sprendimą pranešti AB „Regitra“;

D. D. išaiškinti, kad už šios baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

2) turto konfiskavimą ir konfiskuoti T. M. nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį ,,VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), su automobilio registracijos dokumentais (Kentekenbewijs (2 lapai) ir Belangrijk (1 lapas), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę, valstybės naudai;

3) dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose, šią priemonę įvykdant per 9 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

D. D. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki bausmės vykdymo atidėjimo pradžios; specialiosios teisės sustabdymą palikti iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmės atidėjimą – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti, pradėjus vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68 straipsnyje, specialiosios teisės sustabdymą panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų, teikiant antrinę teisinę pagalbą D. D., iš D. D. nepriteisti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dvi transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis (originalai, 2 lapai), grąžinti T. M., jų kopijas paliekant byloje.

D. D. išaiškinti, kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą datą;

3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus Kelmėje.