Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2015-07-17 · Administracinė byla Nr. I-3865-426/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-17
Bylos Nr.
I-3865-426/2015
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Milda Vainienė, Jolanta Malijauskienė, Rūta Miliuvienė
Pareiškėjas
O. K.
Atsakovas
Biudžetinei įstaigai Audito ir apskaitos tarnybai
Trečiasis asmuo
Lietuvos auditorių rūmai
Administracinė byla Nr. I-3865-426/2015Proceso Nr. 3-61-3-02492-2014-7 Procesinio sprendimo kategorija 70; 73
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2015 m. liepos 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Jolantos Malijauskienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės, rašytinio proceso tvarka nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjos O. K. skundą atsakovei Biudžetinei įstaigai Audito ir apskaitos tarnybai (trečiasis suinteresuotasis asmuo – Lietuvos auditorių rūmai) dėl dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja O. K. skunde (b. l. 1-10) nurodė, jog 2014-04-10 Biudžetinės įstaigos Audito ir apskaitos tarnybos (toliau – Tarnyba) direktorius priėmė įsakymą Nr. VAA-6, kuriuo nurodė Lietuvos auditorių rūmams panaikinti O. K. auditoriaus vardą. Skundžiamas įsakymas, pasak pareiškėjos, grindžiamas atsakovo 2013-09-02 audito tyrimo ataskaita Nr. 19-32 bei Audito priežiūros komiteto 2014-04-08 nutarimu Nr. 25-4-1-1. Audito tyrimas buvo atliktas pagal Lietuvos banko priežiūros tarnybos 2012-08-21 raštą „Dėl auditoriaus išvados“.

Pareiškėja su skundžiamu įsakymu nesutinka, mano, kad jai buvo pritaikyta per griežta drausminė nuobauda, neatsižvelgta į ginčo santykiams taikytinas teisės normas. Pareiškėja prašo panaikinti skundžiamą įsakymą, perduoti atsakovei nuobaudos skyrimo klausimą nagrinėti iš naujo arba paskirti švelnesnę drausminę nuobaudą.

Pareiškėja aiškina, kad atsakovė audito tyrimo išvadoms pagrįsti rėmėsi negaliojusiu teisės aktu.

Pareiškėjos atliktas AB „Gubernija“ finansinių ataskaitų auditas už 2010 m. todėl, O. K. manymu, tyrimas turėjo būti atliekamas ir išvados grindžiamos taisyklėmis, nustatytomis Metodikoje, kuri buvo patvirtina atsakovo direktoriaus 2009-07-03 įsakymu Nr. VAA-19 „Dėl atlikto audito tyrimo metodikos patvirtinimo“. Šioje Metodikos redakcijoje neapibrėžta, kokie audito tyrimo metu nustatyti trūkumai yra esminiai ir kokiais kriterijais remiantis jie gali būti pripažįstami reikšmingais. Atsakovas, vertindamas atlikto audito trūkumus, pareiškėjos manymu, privalėjo kiekvieno iš jų reikšmingumą pagrįsti konkrečiais argumentais. Skunde nurodo, kad priimant sprendimą dėl drausminės nuobaudos paskyrimo, nebuvo užtikrintas reikalaujamų principų laikymasis.

Nagrinėjamu atveju Lietuvos banko priežiūros tarnyba atsakovui buvo pateikusi konkrečius argumentus, susijusius su pareiškėjos atliktu AB „Gubernija“ 2010 m. finansinių ataskaitų auditu. Pažymi, kad Komiteto narys V. C. dirba Lietuvos banko priežiūros taryboje, tačiau nenusišalino nuo balsavimo. Atkreipia dėmesį į tai, kad balsuojant dėl drausminės nuobaudos paskyrimo pareiškėjai, Komiteto narių balsai pasidalino po lygiai, todėl nulėmė Komiteto pirmininko balsas. Komiteto narys V. C. pasisakė už tai, kad būtų skirta pati griežčiausia drausminė nuobauda. O. K. mano, jog šio nario nenusišalinimas nuo balsavimo, pažeidžiant Reglamento 4.1 ir 4.2 p., iš esmės įtakojo klausimo išsprendimą. Atsakovė be pagrindo konstatavo, kad visi skundžiamame įsakyme nurodyti atlikto audito trūkumai yra reikšmingi.

Pareiškėja pažymi, jog nepadarė visų TAS pažeidimų, kuriuos atsakovė įvardijo skundžiamame įsakyme.

Šalies argumentai

Skunde nurodyta, kad pareiškėja kreipėsi į UAB „Tezaurus auditas“, kuri teikia audito, buhalterinės apskaitos, verslo konsultacijų ir kitas susijusias paslaugas. Pareiškėjos nuomone, šios bendrovės pateikta išvada laikytina specialisto paaiškinimais ar netgi eksperto išvada ABTĮ 57 str. 2 d. prasme. O. K. nuomone, kompetentingas specialistas, išanalizavęs Tyrimo ataskaitą bei skundžiamą įsakymą, padarė išvadą, kad pareiškėjos padaryti TAS pažeidimai nebuvo reikšmingi audito trūkumai, kadangi AB „Gubernija“ 2010 m. auditoriaus išvadoje buvo įvardintos sritys ir dalykai, dėl kurių bendrovės finansinės ataskaitos buvo sudarytos netinkamai. Skundžiamas įsakymas savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, o būtent – Audito įstatymo 27 str. 3 d. 1 p., Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.

Pareiškėjos įsitikinimu, atlikto audito trūkumai nepripažintini reikšmingais, mano, jog jai yra paskirta per griežta drausminė nuobauda. Taip pat pažymi, kad nėra suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos dėl auditorių drausminės atsakomybės.

Pareiškėja pabrėžia, jog dėl jos veiksmų nekilo neigiamų padarinių. Dėl šios priežasties, jos nuomone, galėjo būti paskirta viena iš Audito įstatymo 39 str. 1 d. numatytų drausminių nuobaudų, o ne pati griežčiausia – auditoriaus vardo panaikinimas.

Pareiškėjos nuomone, skundžiamas įsakymas pažeidžia Audito įstatymo 39 str. nuostatas, pareiškėjai paskirta drausminė nuobauda yra neadekvati, neatitinkanti bendrųjų nuobaudos skyrimo principų bei teisingumo ir protingumo kriterijų. Skundžiamas įsakymas laikytinas neatitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. reikalavimu, kadangi juo pritaikyta poveikio priemonė negali būti laikoma motyvuota.

Pareiškėjos nuomone, skundžiamas įsakymas naikintinas, perduodant klausimą dėl drausminės nuobaudos paskyrimo nagrinėti iš naujo atsakovui, kad įvertintų audito trūkumų reikšmingumą ir visas aplinkybes, lemiančias drausminės nuobaudos rūšį.

Pareiškėja aiškina, kad žala jai daroma jau ir šiuo metu, kadangi atsakovas savo internetiniame puslapyje paskelbęs informaciją apie pritaikytą drausminę nuobaudą, nors toks sprendimas dar skundžiamas teismui. Pareiškėja prašo skundą nagrinėti uždaruose teismo posėdžiuose.

UAB „SKS auditas“ turi nebaigtų vykdyti sutarčių dėl auditų atlikimo, pagal šias sutartis klientai jau sumokėję avansus ir pradėti darbai. Pareiškėja privalo įvykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, priešingu atveju, nurodyti juridiniai asmenys pažeis jiems atitinkamas įstatymų nustatytas pareigas dėl finansinės atskaitomybės dokumentų patikrinimo, pateikimo viešam registrui.

Šalies argumentai

Pareiškėja prašo nagrinėti bylą uždaruose teismo posėdžiuose. Patenkinti skundą, panaikinti atsakovės Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2014-04-10 įsakymą Nr. VAA-6 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“ ir įpareigoti atsakovę išnagrinėti klausimą dėl drausminės nuobaudos pareiškėjai skyrimo iš naujo. Jeigu teismas spręs, kad nėra pagrindo grąžinti klausimą nagrinėti iš naujo atsakovui, patenkinti skundą ir pakeisti paskirtą drausminę nuobaudą švelnesne.

Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė Tarnyba su skundu nesutinka, prašo jį atmesti (b. l. 91–95). Pagrįsdama savo poziciją pažymi, kad skundžiamame įsakyme, be kita ko, nurodyta, jog Tarnybos direktorius šį įsakymą priima vadovaudamasis Audito įstatymo ir Tarnybos direktoriaus 2009-07-03 įsakymu Nr. VAA-19 patvirtintos Atlikto audito tyrimo metodikos atitinkamomis nuostatomis. Pabrėžia, jog pareiškėjos atlikto audito tyrimas buvo vykdomas vadovaujantis tik galiojančiais teisės aktais.

Atsiliepimas

Atsakovė paaiškina, kad Audito įstatymo 36 str. 5 d. ir Metodikos 46 p. numatyta, ką turi ištirti ir įvertinti tyrimą atliekantis specialistas. Būtent tyrimą atliekantis specialistas, įvertinęs tyrimo metu nustatytų trūkumų pobūdį, mastą, kitus kriterijus, sprendžia, ar nustatyti trūkumai laikytini reikšmingais, ar ne. Tai, kad šiuo atveju tyrimo ataskaitoje pažeidimų trūkumai buvo įvertinti tokia pat eilės tvarka, kaip numatyta naujosios Metodikos redakcijos 75 p., nereiškia, kad tyrimas buvo atliekamas pagal negaliojančią Metodiką. Ankstesnėje Metodikos redakcijoje (pagal kurią atliktas tyrimas) nebuvo reglamentuotas kriterijų, pagal kuriuos nustatomas trūkumų reikšmingumas, sąrašas, t. y. kriterijus tyrimą atliekantis specialistas galėjo rinktis ir vertinti savarankiškai. Pasak atsakovės, tyrimą atlikusios vyriausiosios specialistės pasirinkti kriterijai neprieštarauja šio tyrimo atlikimą reglamentuojančios ankstesnės redakcijos Metodikai.

Pareiškėjos argumentas dėl rėmimosi negaliojusiu teisės aktu audito tyrimo išvadoms pagrįsti, pasak atsakovės, turėtų būti atmetamas kaip akivaizdžiai nepagrįstas. Pažymi, kad pareiškėja nenurodo jos atlikto audito tyrimo metu pritaikytų metodų trūkumų ar konkrečių metodų reikšmės atliktam tyrimui.

Pareiškėja skunde tvirtina, kad Audito priežiūros komiteto (toliau – ir Komitetas) narys V. C., dirbantis Lietuvos banko priežiūros tarnyboje, turėjo nusišalinti nuo balsavimo. Atsakovė paaiškina, jog Komiteto sudarymo tvarka ir funkcijos yra nustatytos Audito įstatymu. Jo nariai teisėtai paskirti finansų ministro 2014-02-14 įsakymu Nr. 1K-050. Komitetas, veikęs Audito įstatymo 43 str. nustatyta sudėtimi, visiškai pagrįstai, vadovaudamasis Audito priežiūros komiteto darbo principais, įvertino auditorės O. K. pažeidimus kaip reikšmingus atlikto audito trūkumus.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodo, kad Komitetas yra tik kolegialus patariamasis organas. Pareiškėja nepateikia jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie skundžiamą įsakymą priėmusio Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus šališkumą ar interesų konfliktą, todėl argumentai, susiję su, jos nuomone, galimu Komiteto nario šališkumu, yra nesusiję su skundžiamu Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus sprendimu bei neturi teisinės reikšmės. Pareiškėja skunde nepateikė jokių svarių argumentų dėl objektyvumo ir nepriklausomumo principų pažeidimo priimant sprendimą 2014-04-08 vykusiame Komiteto posėdyje. Lietuvos banko priežiūros tarnybos atstovui nebuvo pagrindo nusišalinti nuo svarstymo (nuo balsavimo) dėl pareiškėjos atlikto audito tyrimo rezultatų. Komiteto sprendimas laikytinas objektyviu ir teisėtu.

Šiuo atveju pateikta UAB „Tezaurus auditas“ išvada kelia abejonių dėl jų objektyvumo bei tirtų dokumentų apimties. Bet kuriuo atveju, šios bendrovės išvada nėra ekspertų išvada pagal ABTĮ 62 str. ir šioje byloje neturėtų būti vertinama kaip įrodymas.

Komiteto 2014-04-08 posėdžio protokole Nr. 25-4 (toliau – ir Protokolas) nurodyta, kad atlikto audito tyrimo metu nustatyti AB „Gubernija“ 2010 m. finansinių ataskaitų audito trūkumai laikytini reikšmingais, nes atlikdama minėtą auditą, auditorė O. K. nesuplanavo ir neatliko audito procedūrų taip, kad sugebėtų gauti pakankamus tinkamus audito įrodymus tam, kad galėtų padaryti pagrįstas išvadas, kuriomis buvo grindžiama jos pateikta auditoriaus nuomonė.

Atsakovo atlikto audito tyrimo metu nustatyti trūkumai neabejotinai vertintini kaip reikšmingi, tai nurodyta ir skundžiamame įsakyme, todėl skundžiamas įsakymas yra pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės yra motyvuotos.

Skundžiamame įsakyme nurodyta, jog jis priimtas remiantis, be kita ko, Komiteto 2014-04-08 nutarimo Nr. 25-4-1-1 motyvais, kad tyrimo metu nustatyti atlikto audito trūkumai yra reikšmingi, nes O. K. auditoriaus išvadoje dėl AB „Gubernija“ 2010 m. finansinių ataskaitų pateikė nepagrįstą ir neteisingą auditoriaus nuomonę, kuri klaidina šios įmonės finansinių ataskaitų vartotojus. Šie reikšmingi trūkumai buvo nustatyti dėl atlikto viešojo intereso įmonės audito. Įvertinus minėtus argumentus, pasak atsakovės, darytina išvada, jog audito atlikimo trūkumai pagrįstai įvertinti kaip reikšmingi, atitinkamai pagal Audito įstatymo 39 str. 2 d. auditorei pagrįstai buvo skirta tokiais atvejais taikytina nuobauda – sprendimas nurodyti Auditorių rūmams panaikinti auditoriaus vardą.

Atkreipė dėmesį, jog audito atlikimas yra specifinė auditorių veikla, kurioje, remiantis Audito įstatymo 27 str., būtina vadovautis ne tik teisės aktais, bet ir tarptautiniais audito standartais bei Buhalterių profesionalų etikos kodeksu, o konkretūs tarptautinių audito standartų pažeidimų faktai pareiškėjos atveju yra nurodyti Tyrimo ataskaitoje.

Atsakovė tvirtina, jog skundžiamas įsakymas priimtas vadovaujantis Audito įstatymo 39 str. 2 d. 1 p., 43 str. 6 d. 2 p. ir Tarnybos direktoriaus 2009-07-03 įsakymu Nr. VAA-19 patvirtintos Atlikto audito tyrimo metodikos 62.1 ir 67 p., taip pat atsižvelgiant į atlikto audito tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes ir jų teisinį įvertinimą, išdėstytą 2013-08-02 atlikto audito tyrimo ataskaitoje Nr. 19-32. Pareiškėjos padaryti pažeidimai aiškiai suformuluoti Tyrimo ataskaitoje, išsamiai apibūdinti atitinkamų TAS ir Audito įstatymo nuostatų pažeidimai.

Teisme gautas O. K. ir Tarnybos direktoriaus taikos sutartis, kurią ginčo šalys prašo teismo patvirtinti ir bylą nutraukti (b. l. 126–129).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas patvirtinti taikos sutartį tenkintinas. Byla nutrauktina.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 52¹ str. numatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi, jeigu taikos sutartį sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį. Taikos sutartis turi neprieštarauti imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Minėto straipsnio 2 d. nustatyta, kad nutartimi dėl taikos sutarties patvirtinimo teismas patvirtina taikos sutartį ir nutraukia bylą. Šioje nutartyje turi būti nurodytos tvirtinamos taikos sutarties sąlygos. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 102 str. 3 d. nutraukus bylos nagrinėjimą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad, atsižvelgiant į tarp šalių kilusio ginčo pobūdį, nagrinėjamoje administracinėje byloje gali būti sudaryta taikos sutartis.

Aplinkybių, nurodytų Administracinių bylų teisenos įstatymo 52¹ str. 1 d., kurioms esant taikos sutartis negali būti sudaroma, nenustatyta, nes trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų šalių sudaryta taikos sutartis nepažeidžia, aplinkybių leidžiančių manyti, kad pateiktos taikos sutartie turinys gali prieštarauti imperatyvioms įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatoms, nenustatyta.

Teismo vertinimu, šalių pateiktos taikos sutarties nuostatos išreiškia jų valią taikiai išspręsti kilusį ginčą ir patvirtina, kad joms yra suprantamos taikos sutarties sudarymo teisinės pasekmės, t. y., kad nutartis įgis res judicata galią, administracinė byla bus nutraukta, o byloje dalyvaujantys asmenys neturės teisės kreiptis į teismą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 4 p.). Taikos sutarties nuostatos yra besąlyginės (Civilinio proceso kodekso 42 str. 2 d.).

Įvertinusi nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 521 str. 2 d., 101 str. 4 d., teisėjų kolegija sprendžia, kad teismui pateikta ir šalių sudaryta taikos sutartis tvirtintina, o administracinė byla nutrauktina.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 str. 2 d., pareiškėjai grąžintina 50 procentų sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 14,48 Eur (50 Lt/3,4528 Eur/Lt = 14,48 Eur).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 str. 2 d. ,52¹ str. 2 d., 101 str. 4 d., , 102 str., 149 str. teisėjų kolegija,

nutarė:

patvirtinti tarp pareiškėjos O. K. ir atsakovės Biudžetinei įstaigos Audito ir apskaitos tarnybos sudarytą tokio turinio taikos sutartį:

„Mes, žemiau pasirašiusios ginčo šalys, sudarydamos ir pasirašydamos šią sutartį, susitariame Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. 1-3865-426/2015 (proceso Nr. 3-61-3-02492-2014-7) nagrinėjamą mūsų ginčą pagal pareiškėjos O. K. (toliau – pareiškėja), a. k. (duomenys neskelbtini) skundą atsakovei biudžetinei įstaigai Audito ir apskaitos tarnybai (toliau – Tarnyba, atsakovas), juridinio asmens kodas 225869770, dėl Tarnybos direktoriaus 2014 m. balandžio 10 d. įsakymo Nr. VAA-6 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“ (toliau – Skundžiamas įsakymas) išspręsti taikiai tokiomis sąlygomis:

1. Pareiškėja pripažįsta, kad:

1.1. atlikdama AB „Gubernija“ 2010 metų finansinių ataskaitų auditą auditorė O. K. pažeidė:

1.1.1 300-ojo TAS „Finansinių ataskaitų audito planavimas“ 4 dalies reikalavimus, nes nesuplanavo audito taip, kad jis būtų atliktas efektyviai;

1.1.2. 315-ojo TAS „Reikšmingo iškraipymo rizikos nustatymas ir įvertinimas susipažįstant su įmone ir jos aplinka“ 5 ir 25 dalį, nes neatliko rizikos vertinimo procedūrų taip, kad susidarytų pagrindą tolimesnėms audito procedūroms susiplanuoti ir atlikti;

330-ojo TAS „Auditoriaus atsakas į įvertintą riziką“ 6 dalį, nes neparengė ir neatitiko neatliko tolesnių audito procedūrų, kurių pobūdis, atlikimo laikas ir apimtis būtų buvę grindžiami įvertinta reikšmingo iškraipymo rizika tvirtinimų lygmeniu ir, kuriomis būtų buvę į ją reaguojama;230-ojo TAS „Audito dokumentavimas“ 8 dalį, nes neparengė pakankamų audito dokumentų, kad patyręs auditorius, ankščiau nesusijęs su auditu, galėtų suprasti audito procedūrų, atliktų pagal TAS ir taikomus teisinius bei priežiūros reikalavimus, pobūdį atlikimo laiką ir apimtį, audito procedūrų rezultatus ir surinktus audito įrodymus, ir reikšmingus audito metu pastebėtus dalykus, dėl jų padarytas išvadas ir svarbiausius profesinius sprendimus, kuriais remiantis tokios išvados buvo padarytos;540-ojo TAS Apskaitinių įvertinimų, įskaitant tikrosios vertės apskaitinius įvertinimus, ir susijusios atskleistos informacijos auditas“ 6 dalies nuostatas, nes, atlikdama ilgalaikio materialiojo turto auditą, nesurinko pakankamų tinkamų audito įrodymų dėl to, kad apskaitiniai įvertinimai, įskaitant tikrosios vertės apskaitinius įvertinimus, pripažinti ar atskleisti finansinėse ataskaitose yra pagrįsti ir dėl to, kad susijusi, finansinėse ataskaitose atskleista informacija, yra pakankama;

501-ojo TAS „Audito įrodymai – konkretūs svarstymai dėl atskirų sričių“ 4 dalies nuostatas, nes atsargoms sudarant reikšmingą dalį AB „Gubernija“ finansinėse ataskaitose, nesurinko pakankamų tinkamų audito įrodymų dėl atsargų buvimo ir jų būklės;500-ojo TAS „Audito įrodymai“ 4 dalį, nes neparengė ir neatliko audito procedūrų taip, kad sugebėtų gauti pakankamų tinkamų audito įrodymų, kuriais galėtų pagrįsti padarytas išvadas, kuriomis buvo grindžiama jos pateikta auditoriaus nuomonė;706-ojo TAS „Dalyko pabrėžimo pastraipos“ ir „Kitų dalykų pastraipos“ nepriklausomo auditoriaus išvadoje“ 6 dalies ir 705-ojo TAS „Nuomonės modifikavimas nepriklausomo auditoriaus išvadoje“ 7 dalies nuostatas, nes, pateikdama auditoriaus išvadą, informaciją, kuri reikšmingai iškraipė AB „Gubernija“ 2010 metų finansines ataskaitas ir nebuvo jose aiškiai atskleista, pateikė auditoriaus išvados „Dalyko pabrėžimo pastraipoje“, nesąlygodama dėl to auditoriaus nuomonės;

1.1.9. 700-ojo TAS „Nuomonės apie finansines ataskaitas susidarymas ir pateikimas“ 6 dalies nuostatas, nes jos susidaryta nuomonė apie AB „Gubernija“ 2010 metų finansines ataskaitas buvo pagrįsta išvadomis, kurios buvo nepagrįstos audito metu surinktais įrodymais;

200-ojo TAS „Bendrieji nepriklausomo auditoriaus tikslai ir audito atlikimas pagal tarptautinius audito standartus“ 20 dalį, nes 2011 m. kovo 29 d. pateiktoje auditoriaus išvadoje apie AB „Gubernija“ 2010 metų finansines ataskaitas nurodė, kad auditas yra atliktas pagal TAS, nors, atlikdama minėtą auditą, ji neužtikrino visiškos atitikties šiam auditui taikomiems TAS;Audito įstatymo 27 straipsnio 3 dalies 1 punktą, nes nesivadovavo tarptautiniais audito standartais.

1.2. Remiantis Tarnybos 2013 m. rugpjūčio 2 d. atlikto audito tyrimo ataskaitoje Nr. 19-32 pateiktomis išvadomis, kad tyrimo metu nustatyti AB „Gubernija“ 2010 metų finansinių ataskaitų audito trūkumai laikytini reikšmingais, nes:

atlikdama minėtą auditą, auditorė O. K. nesuplanavo ir neatliko audito procedūrų taip, kad sugebėtų gauti pakankamus tinkamus audito įrodymus tam, kad galėtų padaryti pagrįstas išvadas, kuriomis buvo grindžiama jos pateikta auditoriaus nuomonė;įvertinus šio atlikto audito darbo dokumentus kitas auditorius, anksčiau nesusijęs su auditu, daugumoje atvejų negalėjo suprasti atliktų audito procedūrų pobūdžio, atlikimo laiko ir apimties, audito procedūrų rezultatų pagrindimo surinktais audito įrodymais, bei dėl reikšmingų audito metu pastebėtų dalykų padarytų išvadų ir profesinių sprendimų, kuriais remiantis tokios išvados buvo padarytos;auditorės O. K. 2011 m. kovo 29 d. pareikšta nuomonė apie AB „Gubernija“ 2010 metų finansines ataskaitas nebuvo pagrįsta pakankamais tinkamais audito įrodymais;nustatyti trūkumai nebuvo atsitiktiniai, jie pastebimi viso AB „Gubernija“ 2010 metų finansinių ataskaitų audito atlikimo metu;AB „Gubernija“ yra viešojo intereso įmonė ir tyrimo metu nustatyti audito atlikimo trūkumai galėjo turėti reikšmingą įtaką audituotos įmonės finansinių ataskaitų vartotojams.

2. Skundžiamo įsakymo priėmimo metu galiojusiame Audito įstatyme buvo nustatyta, jog Tarnyba, atlikusi atlikto audito tyrimą ir konstatavusi reikšmingus audito atlikimo trūkumus, neturėjo alternatyvos skirti švelnesnę drausminę nuobaudą nei nurodymas Auditorių rūmams panaikinti auditoriaus vardą. 2015 m. balandžio 22 d. įsigaliojo Audito įstatymo Nr. VIII-1227 13, 14, 22, 34, 37, 38, 39 ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymas, kuriuo išplėstas auditoriams skiriamų nuobaudų ratas – priimti įstatymo pakeitimai suteikia Tarnybai diskreciją, įvertinus pažeidimų pobūdį, juos padariusiems auditoriams, be auditoriaus vardo panaikinimo, skirti ir alternatyvias nuobaudas (pareikšti auditoriui įspėjimą, sustabdyti auditoriaus pažymėjimo galiojimą ne ilgesniam negu 3 metų laikotarpiui, sustabdyti auditoriaus pažymėjimo galiojimą ir pavesti auditoriui perlaikyti vieną ar kelis kvalifikacinius egzaminus, nurodytus Audito įstatymo 11 straipsnyje, per ne ilgesnį negu 3 metų laikotarpį). Atsakovas, atsižvelgdamas į pasikeitusį nuobaudų skyrimo reglamentavimą ir įvertinęs tai, kad tyrimo metu nustatyti AB „Gubernija“ 2010 metų finansinių ataskaitų audito trūkumai yra reikšmingi, tačiau padaryti dėl esminio audito žinių trūkumo. įgūdžių ir patirties, atliekant įmonių, kurios finansines ataskaitas sudaro pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, auditą trūkumo ir dėl audito įmonėje, kurioje pareiškėja dirbo, taikytos nekokybiškos, netinkamos audito metodologijos ir kokybės kontrolės sistemos (už kurios patvirtinimą ir kokybę pareiškėja nebuvo atsakinga), sutinka, kad dėl nustatytų trūkumų pareiškėjai gali būti skiriama ne griežčiausia nuobauda - auditoriaus vardo panaikinimas, o nuobauda, kuri padėtų užtikrinti geresnę jos atliekamų auditu kokybę ateityje ir būtų nukreipta į pareiškėjos kvalifikacijos kėlimą, įpareigotų ją pagilinti audito žinias bei įgytų žinių lygį patvirtintų perlaikant kvalifikacinį atestuoto auditoriaus audito egzaminą.

Atsižvelgdamos į tai, kas išdėstyta aukščiau, šalys patvirtina, kad atsakovas, vadovaudamasis Audito įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 39 straipsnio 2 dalimi, per 10 darbo dienų nuo teismo nutarties, kuria patvirtinama ši sutartis, įsigaliojimo dienos pakeičia Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2014 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. YAA-6 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“ paskirtą nuobaudą (nurodymą Lietuvos auditorių rūmams panaikinti pareiškėjai auditoriaus vardą) į nuobaudą, numatytą Audito įstatomo 38 straipsnio 2 dalies 3 punkte -sustabdyti auditoriaus pažymėjimo galiojimą ir pavesti auditorei O. K. perlaikyti audito kvalifikacinį egzaminą, per ne ilgesnį negu 3 metų laikotarpį ir apie šį sprendimą paskelbia Tarnybos interneto svetainėje www.aat.lt.

Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 52¹ straipsniu, 101 straipsnio 1 dalies 4 punktu, šalys prašo taikos sutarties patvirtinimo teisme ir tai laikoma šalies prašymu teismui patvirtinti taikos sutartį ir administracinę bylą Nr. 1-3865-426/2015 nutraukti.Šalys patvirtina, kad joms yra žinomas ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 102 straipsnio 3 dalies turinys, t. y. bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, taip pat žinomos šios Taikos sutarties sudarymo materialinės ir procesinės pasekmės.

Ši taikos sutartis įsigalioja po teismo nutarties, kuria bus patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos.Šalys patvirtina, kad taikos sutartimi visi ginčai tarp šalių šioje administracinėje byloje laikomi išspręstais ir šalys neturi ir neturės viena kitai dėl to jokių pretenzijų ir/ar reikalavimų. Bylinėjimosi išlaidų šalys viena kitai neatlygina.Šalys patvirtina, kad turi visus įgaliojimus, reikalingus šiai taikos sutarčiai pasirašyti bei patvirtinti, ir kad šioje sutartyje nurodyta informacija atitinka tikrovę.

Vadovaudamiesi ABTĮ 42 straipsnio 2 dalimi, prašome sugrąžinti pareiškėjai 50 procentų už skundą sumokėto žyminio mokesčio.Remiantis ABTĮ 78 straipsnio 3 dalimi, 79 straipsnio 5 dalimi, šalys prašo patvirtinti taikos sutartį rašytinio proceso tvarka šalims nedalyvaujant, išskyrus, jeigu administracinę bylą nagrinėjantis teismas pripažins pareiškėjos ir/ar atsakovo dalyvavimą būtinu.

11. Ši sutartis sudaryta 3 egzemplioriais, vienas iš kurių perduodamas tvirtinti teismui ir po vieną egzempliorių pasilieka kiekviena šią sutartį pasirašiusi šalis.“

Nutraukti administracinę bylą Nr. I-3865-426/2013 pagal pareiškėjos O. K. pateiktą skundą.

Gražinti pareiškėjai O. K. 14,48 Eur (keturiolika eurų 48 ct) sumokėto žyminio mokesčio.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jolanta MalijauskienėRūta MiliuvienėMilda Vainienė