Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Henrichas Jaglinskis Civilinė byla Nr. 2A42 –957/2007

121.15.;121.18.;121.21.;44.5.2.1.;

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2007 m. spalio 16 d.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Henricho Jaglinskio,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. S. ir atsakovo G. V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2007 m. birželio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovui G. V. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas V. S. pareiškė ieškinį atsakovui G. V. dėl šuns įkandimu padarytos žalos atlyginimo. Nurodė, kad 2005-04-28 apie 13 val. ieškovui einant iš savo buto, esančio (duomenys neskelbtini), iš buto esančio (duomenys neskelbtini) išbėgęs atsakovo vilkšunis griebė ieškovui dantimis už kairės šlaunies ir įkando. Nuvykus į Lazdynų Greitosios pagalbos ligoninę ieškovui buvo išduota pažyma apie sužalojimą. Jam buvo suleisti vaistai ir jis buvo paskiepytas nuo stabligės. 2005-05-04 TMI Vilniaus ekspertiniame skyriuje ieškovui buvo atlikta sveikatos sutrikdymo masto ekspertizė, kurioje nurodyta kairės šlaunies paviršiuje viršutiniame trečdalyje padaryti sužalojimai. 2005-10-27 Vilniaus miesto VPK 7 PK Karoliniškių policijos nuovada surašė pranešimą Nr. 18-1-VP3-1324 „Dėl šuns įkandimo", kuriame nurodė, jog pareiškimas dėl šuns įkandimo buvo išnagrinėtas ir G. V. nubaustas administracinė tvarka pagal LR ATPK 110 str. „Gyvūnų laikymo, registravimo gyvenamosiose vietose taisyklių pažeidimas" l dalį (Adm. pažeidimo byla Nr. N031122). Dėl 2005-04-28 atsakovo šuns įkandimo ieškovas patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, nes buvo priverstas kreiptis teisinės pagalbos į advokatą. Sudarė teisinės pagalbos sutartį pagal kurią sumokėjo 800 Lt už suteiktas paslaugas, iš kurių jam 200 Lt buvo grąžinti. Dėl šio įvykio buvo sutrikdyta jo sveikata ir jis iki šiol jaučia atsinaujinantį skausmą kairėje šlaunyje, buvo priverstas gerti vaistus, nuolat lankytis pas gydytoją. Po įvykio patyrė didžiuli stresą, negalėjo užmigti, karščiuodavo, tapo labai jautrus ir nervingas. Įvykio pasekmes jaučia iki šiol. Po šuns įkandimo negali atkurti jam įprasto gyvenimo: negali užmigti naktimis, geria raminamuosius vaistus, atsirado nerviniai protrūkiai, atsirado baimė gyvūnams. Be to, patyrė didelį pažeminimą savo šeimos, kaimynų ir pažįstamų rate, kai šuns savininkas neigė įvykio aplinkybės teigdamas, kad dėl įvykio kaltas ieškovas, nes jo šeimoje vyksta muštynės. Jis dirba visuomeninio transporto vairuotoju. Darbas sėdimas, todėl šuns padaryti sužalojimai neigiamai įtakoja ne tik jo psichiką, bet ir jo darbingumą. Prašė priteisti iš atsakovo 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, 22 Lt turėtų išlaidų už specialisto išvadą, už kopijavimo paslaugas, turėtas pašto išlaidas siunčiant procesinius dokumentus - 7,16 Lt, 50 Lt išlaidų taksi paslaugoms apmokėti, 121,15 gydymo išlaidų - viso 10 206,31 Lt. Advokato pagalbai apmokėti 1600 Lt.

Vilniaus miesto antras apylinkės teismas 2007 m. birželio 18 d. nusprendė ieškovo V. S. ieškinį atsakovui G. V. dėl šuns įkandimu padarytos žalos atlyginimo patenkinti iš dalies.

Priteisė iš atsakovo G. V. ieškovo V. S. naudai gydimosi išlaidų bei ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų administracinėje byloje - 156,31 Lt, 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 338, 03 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso 2494,34 Lt. Priteisė iš atsakovo G. V. 64,67 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Pirmosios instancijos teismas pilnai netenkino išlaidų advokato pagalbai apmokėti administracinėje teisenoje. Teismas priteisė 156,31 Lt, nors jo išlaidos siekė 600 Lt. Nurodytos išlaidos buvo siejamos su teisinėmis konsultacijomis dėl šuns įkandimo. Šias išlaidas privalo atlyginti šuns savininkas. Išlaidos advokato pagalbai atsispindi apmokėjimo dokumentuose.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai LR CK 6.250 str. 2 d. turi būti taikomi kaip kriterijų visuma.

Dėl šuns įkandimo buvo sutrikdyta jo sveikata, iki šiol jaučia atsinaujinantį skausmą kairėje šlaunyje, buvo priverstas gerti vaistus, nuolat lankytis pas gydytoją. Po įvykio patyrė stresą, nes sukarščiavo ir baiminosi užsikrėsti pasiutlige. Dėl to sutriko miegas, jis tapo labai jautrus ir nervingas. Patyrė pažeminimą savo šeimos, kaimynų ir pažįstamų, kai šuns savininkas neigė įvykio aplinkybės teigdamas, kad dėl įvykio kaltas pats, jo šeimoje vyksta muštinės, jis piktnaudžiauja alkoholiu. Tai ypač jį įskaudino.

Jis dirba visuomeninio transporto vairuotoju. Darbas sėdimas, todėl šuns padaryti sužalojimai neigiamai įtakojo ne tik jo fizinę sveikatą, bet ir psichologinę būseną darbe.

Teismas neteisingai įvertino aplinkybę, kad atsakovo G. V. veiksmuose nebuvo tyčios, nes šuo išbėgo į koridorių ir iškart įkando jam į šlaunį. Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 5 str. 7 p. numato, kad gyvūnų savininkai atlygina visas išlaidas, susijusias su jiems priklausančių gyvūnų padaryta žala žmonių sveikatai ir turtui. Pagal LR CK 6.270 str. už naminių gyvūnų padarytą žalą atsako jų savininkas. Šiuo atveju nesvarbu, ar tai atsitiko dėl neatsargumo ar tyčinių veiksmų. Teismas nepagrįstai teigė, kad atsakovas jo atsiprašė. Priešingai, atsakovas dėjo visas pastangas, kad įvykio aplinkybės nebūtų ištirtos adm. byloje ir jo ieškinys būtų atmestas. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu teigė, kad jo įvykio vietoje nebuvo, ieškovo jis nematė ir neatsiprašinėjo. Jis visais įmanomais būdais stengėsi paneigti įvykio aplinkybes. Iš ieškovo pusės nebuvo jokių veiksmų, kurie galėjo įtakoti šuns poelgį, kadangi jo nesužeidė, negąsdino.

Pirmosios instancijos teismas be pagrindo sumažino neturtinės žalos dydį iki 2000 Lt. Ieškovui šuo padarė nežymų sveikatos sutrikdymą (už tai šuns savininką galima buvo patraukti baudž. atsakomybėn), todėl teismo buvo pagrįstai prašoma priteisti 10 000 Lt. Tai patvirtino 2005-05-04 TMI specialisto išvada Nr. 2487/05/01.

Teismas nepagrįstai sumažino advokato atstovavimo išlaidas iki 338,03 Lt. Ieškininiai reikalavimai buvo patenkinti, teismas priteisė turtinę ir neturtinę žalą, tačiau neadekvačiai sumažino prašomas priteisti sumas. Atstovavimo išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. LR teisingumo ministro įsakymo Nr.1R-85 reikalavimų „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiama teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo".

Pirmos instancijos teismas priėmė sprendimą, vadovaujantis išimtinai tik ieškovo ir liudytojų, kurie yra jo giminaičiai ir draugai, parodymais. Sprendime teigiama, kad įvykį matė ieškovo dukra ir kaimynas. Taip pat teigiama, kad sveikatos masto sutrikdymo ekspertizėje nurodyta, kad ieškovui į kairę šlaunį įkando būtent vokiečių aviganio veislės šuo. Minėti teiginiai neatitinka tikrovės. Iš bylos medžiagos matyti, kad nei vienas liudytojas nematė įvykio aplinkybių. Metodikų pagalba neįmanoma nustatyti, kad įkando būtent vokiečių aviganio veislės šuo.

Ieškovas, prieš kreipdamasis dėl šuns įkandimo padarytos žalos atlyginimo į Vilniaus miesto antrą apylinkės teismą, taip pat į Vilniaus miesto 7 PK Karoliniškių nuovadą, bei Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl tų pačių aplinkybių. Policijos nuovadoje ir Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo apklausti tie patys asmenys. Jų parodymai ženkliai skiriasi nuo parodymų duotų Vilniaus miesto antrame apylinkės teisme.

Ieškovas apklaustas 2005 09 13 d. Vilniaus miesto VPK 7 PK Karoliniškių policijos nuovadoje, ir Vilniaus apygardos administraciniame teisme parodė, kad įvykis buvo 2005 04 29. Įkandimą jis tik parodė savo dukrai L. S. ir kaimynui Henrikui L.. Nuo tariamo įkandimo net nesuplyšo kelnės. Taip pat teigiama, kad įvykio niekas nematė.

Ieškovo dukra L. S., apklausta Vilniaus miesto VPK 7 PK Karoliniškių policijos nuovadoje ir Vilniaus apygardos administraciniame teisme iš esmės patvirtino tėvo parodymus, nurodė, kad įvykio nematė. Tą patį parodė ir jo kaimynai Lajauskai, pareiškėjo žmona O. S..

Ieškovas Lietuvos teisės universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus ekspertiniame skyriuje, kur buvo surašyta specialisto išvada Nr. G 2487/05(01), taip pat teigė, kad įvykis buvo 2005 04 29 d. Išvada buvo surašyta 2005 05 04, t.y. praėjus kelioms dienoms po tariamo įvykio.

Asmens sveikatos istorijoje, kurią išrašė Vilniaus m. savivaldybės VĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė nurodyta, kad ieškovas patyrė traumą (šuns įkandimą) 2005 04 28 buvo nurodytos ir kitos įvykio aplinkybės. Nurodyta, kad įvykis buvo pakeliui į darbą, o ne laiptinėje, kaip buvo teigiama vėliau. Tokie patys duomenys yra ir 2005-07-19 išraše iš medicininių dokumentų. Minėti dokumentai buvo išrašyti iš karto po patirtos traumos, nes ieškovas pats teigė, kad kreipėsi medicinos pagalbos įkandimo dieną. Tai yra oficialūs rašytiniai įrodymai, turintys pagal LR CPK 197 str. 2 d. didesnę įrodomąja galią. Jų negalima paneigti liudytojų parodymais.

Nagrinėjant bylą liudytojai Lajauskai, L. S. ir O. S., matydami, kad jų ankstesni parodymai prieštarauja byloje esančiai medžiagai, juos "pakoregavo". Jie nurodė, kad įvykis buvo 2005-04-28 L. S. staiga "prisiminė", kad matė kaip atsakovo šuo įkando ieškovui. Ant įkandimo atsirado netgi kraujavimas. Liudytojas L. parodė, kad laiptinėje, kurioje gyvena ginčo šalys yra du šunys, tačiau atsakovo šunį jis atpažino pagal lojimą. Ieškovas ir atsakovas gyvena septintame aukšte, o L. gyvena trečiame aukšte. Šiais parodymais vadovavosi pirmos instancijos teismas, priimdamas sprendimą, o atsakovo bei jo šeimos narių parodymų, bei oficialių rašytinius įrodymų pirmos instancijos teismas nevertino.

Pagal LR CPK 182 str. 2 p. nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiais teismo sprendimais kitose civilinėse ar administracinėse bylose, kuriose dalyvavo tie patys asmenys. ATP bylose Nr. II-1595-5/05 ir II-2930-7/2005 buvo nustatyta, kad V. S. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą ir kitas institucijas dėl šuns įkandimo, kuris įvyko 2005-04-29. Administracinių bylų medžiagoje nepaminėta, kad tai įvyko 2005-04-28. Pirmos instancijos teismas turėjo išaiškinti, kodėl liudytojų parodymai buvo pakeisti, nes priešingu galima daryti išvadą, jog pirmos instancijos teismas įrodymus įvertino neobjektyviai ir nevisapusiškai, tuo pažeisdamas LR CPK 185 str. Iš bylos medžiagos neaišku ar buvo įvykis (šuns įkandimas). Neįrodžius įvykio fakto (neteisėto veiksmo), negalima kalbėti apie žalos atlyginimą (LR CK 6.246 str.). Nagrinėjamoje byloje buvo pažeistas LR CPK 178 str. nuostatos, todėl Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2007 m. birželio 18 d. sprendimas yra nepagristas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo ir atsakovo apeliaciniai skundai atmestini.

Byloje nustatyta, kad 2005-04-29 0 val. 07 min. V. S. kreipėsi į Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės skubios traumatologinės pagalbos skyrių, kur jo sveikatos istorijoje ir išraše iš medicininių dokumentų padaryti įrašai patvirtina, jog trauma įvyko 2005-04-28 13:10. Gydytojo diagnozė - kairės šlaunies kasta žaizda. 2005-04-29 ieškovas kreipėsi į Vilniaus VšĮ Karoliniškių polikliniką dėl vakcinacijos nuo stabligės, šiam faktui patvirtinti ieškovas pateikė teismui Stabligės imunoprofilaktikos pasą iš kurio matosi, kad vakcinacija nuo stabligės atlikta 2005-04-29 d., o taip pat atliktos revakcinacijos 2005-05-25, bei 2005-12-20. 2005-05-04 ieškovas kreipėsi į Lietuvos teisės universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus ekspertinį skyrių, prašydamas nustatyti sveikatos sutrikdymo mastą. Specialisto išvadoje nurodyta, kad V. S. padarytas odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva kairėje šlaunyje veikiant kietais bukais, galimai nedideli paviršiu turinčiais daiktais, kuo galėjo būti šuns dantys, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu būdu bei laiku 2005-04-29, šis sužalojimas nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. 2005-10-24 surašytas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo atsakovui G. V. pritaikyta nuobauda - įspėjimas, dėl neregistruoto šuns laikymo, tuo pažeidžiant Vilniaus miesto tarybos 1998-05-18 d. sprendimu Kr. 171 patvirtintų gyvūnų auginimo ir laikymo Vilniaus mieste taisyklių 53 punktą ir LR ATPK 110 str. l d.

Pagal LR CPK 177 str. įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba, kad jų nėra. Tie duomenys nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais ir ekspertų išvadomis.

Remiantis L. S. parodymais, 2005-04-28 apie 13 val. V. S. išėjo į darbą, tačiau po minutės sugrįžo su įkandimo žymėmis (b.l.40). Liudytojai O. S., L. S., E. V., V. V., H. L., D. L. patvirtino, jog atsakovas G. V., gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje turi vokiečių aviganių veislės šunį. Atsakovo kaimynai H. L. ir D. L. patvirtino, jog šuo yra agresyvus. Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovas 2005-04-29 d. 0 val. 07 min. kreipėsi į Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės skubios traumatologinės pagalbos skyrių dėl patirtos traumos, gydytojo diagnozė – kairės šlaunies kasta žaizda. Vilniaus VšĮ Karoliniškių poliklinikoje 2005-04-29 ieškovui buvo atlikta vakcinacija nuo stabligės, taip pat 2005-05-25, 2005-12-20 atliktos revakcinacijos. Lietuvos teisės universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus ekspertinis skyrius nustatė, kad V. S. padarytas odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva kairėje šlaunyje veikiant kietais bukais, galimai nedidelį paviršių turinčiais daiktais, kuo galėjo būti šuns dantys. Šis sužalojimas nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą (b.l.3).

Atsiželgiant į tai jog ieškovas išėjęs iš namų iš karto sugrįžo, galima daryti išvadą, jog šuns įkandimas įvyko ieškovui tik išėjus iš savo buto. Atsižvelgiant, jog kaimyno šuo yra agresyvus, o ieškovas ir atsakovas gyvename viename aukšte, atsakovo šuo turėjo galimybę padaryti šį sužalojimą. Apie padarytą sužalojimą patvirtina medicininių dokumentų išrašai. Iškilus ginčui, dėl netinkamo gyvūno laikymo, atsakovas ir toliau nesilaikė Vilniaus miesto tarybos 1998-05-18 d. sprendimu Nr. 171 patvirtintų gyvūnų auginimo ir laikymo Vilniaus mieste taisyklių bei LR ATPK 110 str. 1 d., dėl ko jam buvo paskirta administracinė nuobauda - įspėjimas. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių (faktų) buvimą, kai byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tos aplinkybės (faktai) buvo, negu kad jų nebuvo, o šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog ieškovo nurodytos aplinkybės buvo.

Kolegija nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, jog teismas nevertino atsakovo pateiktų įrodymų, bei liudytojų parodymų, ir vadovavosi išimtinai ieškovo pateiktais įrodymais, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Iš bylos medžiagos, bei medicininių dokumentų matyti, jog įvykis įvyko 2005-04-28. Ieškovas į Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės skubios traumatologinės pagalbos skyrių kreipėsi po darbo t. y. 2005-04-29 0 val. 07 min., ir nurodė, jog trauma įvyko 2005-04-28 apie 13 val., todėl atsakovas nepagrįstai nurodo, jog medicinos dokumentuose nurodytos visiškai kitos įvykio faktinės aplinkybės. Atsakovo sutuoktinė E. V., bei duktė V. V. patvirtino, jog įvykio metu jų namuose nebuvo, todėl jos negali nei patvirtinti, nei paneigti ieškovo bei atsakovo nurodytų aplinkybių. Atsakovo pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai yra išrašyti 2005-04-26 ir 2005-04-29, todėl nepatvirtina, jog atsakovas įvykio dieną, t. y. 2005-04-28 buvo darbe, ir negalėjo būti, įvykio metu namuose. 2005-08-09 tarnybinis pranešimas patvirtina, jog atsakovas G. V. buvo darbe 2005-04-29, o ne 2005-04-28. 2005-10-24 nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo 2005-09-07 patvirtina, jog šuo yra laikomas namuose o ne sode, taip pat paneigia atsakovo argumentus, jog atsakovas šunį 2005-04-28, esant dar šaltiems orams, laikė sode. Remiantis LR CPK 185 str., teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Atsakovo pateikti įrodymai bei liudytojų parodymai nepatvirtina atsakovo apeliacinio skundo argumentų, jog atsakovas 2005-04-28 įvykio dieną negalėjo būti namuose, ir, kad ieškovui, jo augintinio negalėjo būti padaryta žala.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo ( 2004 02 14 d. redakcija įsigaliojusi 2004 02 14 d.) 5 str. 3 d., gyvūnų savininkai atlygina visas išlaidas, susijusias su jiems priklausančių gyvūnų padaryta žala žmonių sveikatai ir turtui. Pagal LR CK 6.267 str. 1 d., naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo LR CK 6.270 str. 1 d. numatytos aplinkybės. Asmuo atsako ir už iš jo pabėgusių gyvūnų padarytą žalą. LR CK 6.270 str. 1 d. numatytos aplinkybės bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytos, todėl atsakovas privalo ieškovui atlyginti laikomo gyvūno padarytą žalą, kurią sudaro įrodymais patvirtintos ieškovo gydymosi bei bylinėjimosi išlaidos.

LR CK 6.283 str. 1 d. nustato, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, už tai atsakingas asmuo privalo nukentėjusiąjam asmeniui atlyginti visus jo patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai dėl sužalojimo, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, atsižvelgtina į padarytos žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bei sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovui padaryta žala - kairės šlaunies nubrozdinimas su kraujosruva. Ieškovas nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo išaiškinimais, nes nurodytose bylose nukentėjusių asmenų sveikata buvo negrįžtamai sužalota, prarastas darbingumas, netgi suteiktas invalidumas, o gydymo metu buvo atlikta ne viena operacija sukėlusi fizinį skausmą bei dvasinius išgyvenimus. Remiantis Lietuvos teisės universiteto teismo medicinos instituto išvada, ieškovui sužalojimas nežymiai sutrikdė sveikatą, nesukėlė komplikacijų ar kitokių sunkių pasekmių, atsakovo veiksmuose nebuvo tyčios, po įvykio atsakovas atsiprašė, taip pat atsižvelgiant į turtinės žalos dydį, bei sąžiningumo, protingumo, ir teisingumo kriterijus, kolegija daro išvadą, jog ieškovo reikalaujama neturtinės žalos 10 000 Lt suma, yra nepagrįsta.

Jeigu ieškinys tenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos šalims proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (LR CPK 93 str. 2 d.). Turėtos išlaidos turi būti pagrįstos rašytiniais įrodymais. Ieškovas prašo priteisti 50 Lt turėtas taksi išlaidas, tačiau nepateikė šių išlaidų patvirtinimo. Kadangi pirmos instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, todėl pagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.

Kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, ginčo šalių pasisakymus ginčo klausimu ir juos įvertinusi (LR CPK 185 str.), konstatuoja, kad Vilniaus miesto antras apylinkės teismas nagrinėdamas bylą ir vertindamas įrodymus, teisingai taikė ir aiškino materialines ir procesines teisės normas, 2007 m. birželio 18 d. sprendimas atitinka faktines bylos aplinkybes, yra teisėtas ir pagrįstas (LR CPK 327 str., 329 str., 330 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325, 326 str. 1 d. p. , kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2007 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.