Alytaus apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Druskininkų butų ūkis“ ieškinį atsakovei G. B. dėl kaupiamųjų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti, priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovei G. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 4). Ieškovė yra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdytoja pagal Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. sausio 4 d. įsakymą Nr. V35-5 „Dėl daugiabučių namų išbraukimo iš UAB „Druskininkų butų ūkis“ administruojamų namų sąrašo“ (b. l. 5–7). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.84 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. CK 4.84 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai, o jų pasirinktą administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija. Kadangi CK nuostatos imperatyviai numato prievolę savivaldybei paskirti bendrojo naudojimo patalpų administratorių aukščiau nurodytais atvejais, Druskininkų savivaldybė, vykdydama jai įstatyme numatytą pareigą, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratore paskyrė ieškovę. Teisės aktai nenumato, jog paskyrus bendrojo naudojimo administratorių, jis privalo sudaryti atskiras sutartis su butų ir kitų patalpų savininkais. Santykiai tarp atsakovės ir ieškovės yra susiklostę administracinio akto – Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. sausio 4 d. įsakymo Nr. V35‑5 pagrindu (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A‑2870‑563/2014). Pagal CK 4.82 straipsnio 4 dalį, patalpų savininkai privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Kaupiamųjų lėšų dydžio apskaičiavimo ir panaudojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimas Nr. 390 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius reikalavimus, kaupimo dydžio apskaičiavimo, sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo patvirtinimo“. Įstatymas nenumato namo bendraturčiui teisės pasirinkti, ar mokėti šias išlaidas ar ne, nes įstatymas nustato, kad jos mokamos privalomai. Aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius reikalavimus, kaupimo dydžio apskaičiavimo, sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo patvirtinimo“, 3 punkte numatyta, kad kaupiamųjų lėšų poreikis nustatomas įvertinus namo būklę ir bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) darbų poreikį, pagrįstą privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, ir išdėstant juos ilgalaikiame (dvejų ir daugiau metų) daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo plane (toliau – ilgalaikis planas). Ilgalaikiame plane nurodoma šių darbų preliminari kaina ir atlikimo terminai, įskaitant jame nenumatytus darbus, kurie būtini pagal nurodytus privalomuosius reikalavimus. To paties aprašo 11 punkte nustatyta, kad iki tol, kol bus parengtas ir patvirtintas ilgalaikis planas, o kartu su juo – mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifas, apskaičiuojant mėnesinės kaupiamosios įmokos dydį taikomas šis minimalus kaupiamosios įmokos tarifas: 1) daugiabučiams namams, kurių naudingasis plotas iki 3 000 kv. m, – 0,05 Eur/kv. m/mėn.; 2) daugiabučiams namams, kurių naudingasis plotas 3 000 kv. m ir daugiau, – 0,03 Eur/kv. m/mėn. Daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) ilgalaikis planas nėra parengtas/patvirtintas, būtų savininkai nėra pritarę dėl kaupiamųjų lėšų tarifo dydžio, todėl atsakovei kyla prievolė mokėti kaupiamąjį mokestį taikant minimalų kaupiamosios įmokos tarifą. Iš ieškovės pateiktos kaupimo lėšų buhalterinės pažymos (b. l. 3) matyti, kad atsakovės kaupimo įmokų skolą ieškovei už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. sudaro 62,88 Eur. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama (CK 6.59 straipsnis). Kadangi atsakovė prievolės nevykdo, todėl iš jos ieškovės naudai priteistina 62,88 Eur kaupimo įmokų skola už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. (CK 1.71 straipsnis, 4.82 straipsnio 4 dalis, 6.1, 6.2, 6.63 straipsniai). Taip pat, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, iš atsakovės ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Ieškinys tenkinamas visiškai, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistinas 20,00 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 263 straipsniu, 279 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės G. B., gimusios (duomenys neskelbtini), ieškovės UAB „Druskininkų butų ūkis“, įmonės kodas 152007157, naudai 62,88 Eur (šešiasdešimt dviejų eurų 88 ct) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 62,88 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. gruodžio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 20,00 Eur (dvidešimties eurų) žyminį mokestį.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per šį sprendimą priėmusius Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.