Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė, sekretoriaujant Jūratei Domarkaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam V. B., vertėjai Violetai Marčiulionienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. B. skundą dėl 2010-03-18 Vilniaus rajono savivaldybės administracinės komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. TK13-43 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė

2010-03-18 Vilniaus rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus įgaliotas pareigūnas V. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą (b. l. 10) dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, nustatyto LR administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 110 str. 5 d., kadangi jis pažeidė Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2007-03-23 sprendimu Nr. T3-73 patvirtintų Gyvūnų laikymo ir priežiūros Vilniaus rajone taisyklių (toliau – Taisyklės) 36 p. reikalavimą, nes 2009-11-04 (duomenys neskelbtini) kaime vedėsi du šunis, kurie jam nepriklauso, o priklauso J. T., tačiau kuriais jis rūpinasi, prižiūri ir maitina ir kurie apkandžiojo L. T. ir šuniuką.

Išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, Komisija 2010-03-18 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. TK13-43 (b. l. 5, 9) V. B. už pažeidimo, nustatyto LR ATPK 110 str. 5 d., padarymą skyrė 500 Lt baudą ir įpareigojo jį atlyginti L. T. 200 Lt materialinį nuostolį.

Teismo prašo panaikinti 2010-03-18 Vilniaus rajono savivaldybės administracinės komisijos nutarimą Nr.TK13-43, o administracinę bylą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Pagal LR ATPK 110 str. 1 d., gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių pažeidimas – užtraukia įspėjimą arba baudą iki dviejų šimtų litų. To paties straipsnio 2 d. Numatyta, kad agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, registravimo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių pažeidimas – užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki keturių šimtų litų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo.

Pagal LR ATPK 110 str. 5 d. šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse numatytos veikos, padariusios žalos asmens sveikatai ar turtui, – užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo.

Pagal Gyvūnų laikymo ir priežiūros Vilniaus rajone taisyklių 36 p. savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų ir pavojingų gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės ir nepakenks žmonių sveikatai, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų.

V. B. veiksmai pagal LR ATPK 110 str. 5 d. buvo kvalifikuoti dėl to, kad jis pažeidė Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2007-03-23 sprendimu Nr. T3-73 patvirtintų Gyvūnų laikymo ir priežiūros Vilniaus rajone taisyklių 36 p. reikalavimą, nes 2009-11-04 (duomenys neskelbtini) kaime vedėsi du šunis, kurie jam nepriklauso, o priklauso J. T., tačiau kuriais jis rūpinasi, prižiūri ir maitina ir kurie apkandžiojo L. T. ir šuniuką (b. l. 9).

Vertinant, ar V. B. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai, būtina nustatyti, ar šunys, kurie apkandžiojo nukentėjusiąją, priklauso jam, t. y., ar V. B. yra šunų savininkas, kadangi pagal Taisyklių 36 p. būtent gyvūnų savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų ir pavojingų gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės ir nepakenks žmonių sveikatai, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų.

Nustatyta, kad 2009-11-09 buvo gautas L. T. prašymas dėl jos dukrą ir šunį užpuolusių šunų (rudos ir juodos spalvos). Iš L. T. prašymo ir jos bei dukros parodymų konstatuota, kad šunys, kurie užpuolė, ėjo su V. B. ir jam 2009-11-20 surašytas ATP protokolas. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos administracinė komisija nutarimu paskyrė 500 Lt baudą ir įpareigojo iki 2009-12-31 atlyginti L. T. 200 Lt materialinį nuostolį. Nutarimą Vilniaus apygardos administracinis teismas panaikino ir grąžino bylą Vilniaus rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriui atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą. Atlikus papildomą tyrimą, buvo surinkti penkių liudytojų parodymai iš kurių matyti, kad juodas šuo, kuris apkandžiojo L. T., nepriklauso V. B. , o jo savininkė yra J. D. Iš surinktos medžiagos padaryta išvada, kad 2009-11-04 V. B. vedė du šunis (duomenys neskelbtini) k., pamiškėje, už kuriuos jis buvo atsakingas. Nustatyta, kad šunys V. B. nepriklauso, tačiau padaryta išvada, kad jis turėjo pareigą užtikrinti aplinkinių saugumą (b. l. 12 - 13).

V. B. teismo posėdyje paaiškino, kad eidamas per mišką, išgirdo triukšmą, pribėgo ir pamatė gulinčią moteriškę ir šunį, kandžiojantį kitą šunį. Vieną šunį patraukė už grandinės ir jie nubėgo. Ar šuo buvo užpuolęs moteriškę, nematė (b. l. 32). Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo paaiškino, kad šunų neturi, kai dirbo sargu 7 savaites, rudas šuo buvo pas jį (b. l. 42).

Institucijos, surašiusios protokolą ir priėmusios nutarimą atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad lapkričio mėn. gavo pareiškimą iš L. T., jog (duomenys neskelbtini) k., pamiškėje ją užpuolė du šunys. L. T. ir jos motina paaiškino, kad šunys yra iš D. namo. Nuėjus pas J. D., ji atsisakė duoti paaiškinimus, o sūnus J. T. paaiškino, kad šunys priklauso V. B. Administracinės komisijos posėdžio metu, V. B. prisipažino, kad rūpinasi abiem šunimis, tačiau vėliau to prisipažinimo atsisakė. Buvo apklausti 5 liudytojai, vienas iš jų paaiškino, kad rudas šuo iš pradžių buvo V. B., vėliau jį atidavė J. D. (b. l. 32).

V. G. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad V. B. niekada neturėjo jokio juodo šuns. Juodą šunį laikė J. D., nurodė, kad žino, jog J. D. jau kartą buvo bausta už šuns nepriežiūrą, po to šuo vis tiek nebuvo pririštas ir lakstė laisvas (b. l. 16).

R. G. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad juodos spalvos šuns pas V. B. nebuvo. Nurodė, kad žino, jog (duomenys neskelbtini) pas J. T. yra juodas šuo, kuris niekada nebuvo pririštas, už tai buvo nubausti bauda, tačiau jo vis vien nepririšo (b. l. 17).

R. T. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad turi rudą šunį, kuris yra pririštas (duomenys neskelbtini) k., prie garažo. Šuo niekada nebūna palaidas. Paaiškino, kad V. B. jokio šuns neturi, juodas šuo yra J. D. (b. l. 19).

Teismo posėdyje apklausta nukentėjusioji L. T. parodė, kad ėjo su mama į mišką rinkti šakučių, iš už nugaros ant jos puolė juodas šuo. Rudas šuo taip pat puolė, šunys įkando į ranką ir koją. V. B. stovėjo ir žiūrėjo, nenorėjo padėti. Paaiškino, kad V. B. daržas yra šalia jų ir ji mato, jog V. B. visada su jais vaikšto, kartais su šunimis vaikšto dukra (b. l. 33).

Teismo posėdyje liudytoja J. T. parodė, kad (duomenys neskelbtini) k. gyvena 50 m. ir labai gerai žino, kad šuo yra J. D., toks šuo yra tik vienas kaime (b. l. 33).

Liudytoja L. T. parodė, kad juodas šuo priklauso J. D., pas ją gyvena apie 2-3 metus. Kieno yra rudas šuo, nežino, tačiau vaikšto su V. B. (b. l. 33).

Teismo posėdyje apklausta liudytoja J. D. parodė, kad V. B. yra marčios tėvas, paaiškino, kad juodas šuo šeimininkų neturėjo, o rudas šuo priklauso sūnui (b. l. 41).

Apklaustas liudytojas J. T. parodė, kad V. B. pažįsta, kadangi jo dukra ištekėjusi už jo brolio. Paaiškino, kad juodas šuo šeimininkų neturėjo, tačiau jie jį maitino. Nurodė, kad rudas šuo yra jų, visada laiko pririštą (b. l. 41).

Liudytoja R. T. paaiškino, kad rudas šuo yra jų, o juodas ne. Nurodė, kad jų šuo visada būna pririštas. Juodas šuo buvo priklydęs, ateidavo pas J. D., tačiau ji jo nešerdavo. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) yra dar vienas šuo, panašus į jų, tik be uodegos (b. l. 41).

Liudytojas V. P. (V. P.) parodė, kad rudas šuo yra V. B., kadangi buvo pririštas jo sode. Rudą šunį pasiėmė V. B. dukra ir po to šuns nematė. Paaiškino, kad juodo šuns kaime niekada nematė. Kaip šunys apkandžiojo moterį, nematė (b. l. 41).

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai nustato administracinę atsakomybę (LR ATPK 9 str.).

Asmens veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis (pažeidimo subjektas, subjektyvioji pusė, objektas bei objektyvioji pusė). Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei ir taikyti administracinės atsakomybės priemones.

Vadovaujantis LR ATPK 250 str. 1 p., administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Teismas nustatė, kad nutarime, kuriuo V. B. paskirta 500 Lt bauda ir jis įpareigotas atlyginti L. T. 200 Lt materialinį nuostolį, konstatuota, kad šunys, kuriuos miške vedė V. B., jam nepriklauso, o priklauso J. T. (b. l. 9).

Teismas, įvertinęs nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje turinį, liudytojų parodymus, daro išvadą, kad šunys, kurie apkandžiojo L. T., nepriklauso V. B. Darytina išvada, kad rudas šuo priklauso T. šeimai, ką patvirtino ir patys šuns šeimininkai, o įvertinus liudytojų parodymus, negalima vienareikšmiškai teigti, kad juodas šuo priklausė J. D., tačiau, kad jis nepriklausė V. B., patvirtino liudytojai R. T., R. G., V. G., J. T.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas laiko, kad V. B. nėra tinkamas administracinėn atsakomybėn trauktinas subjektas pagal LR ATPK 110 str. 5 d., taigi šiuo atveju nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, nes nėra subjekto, todėl skundas tenkintinas, priimtas nutarimas panaikinamas, o administracinio teisės pažeidimo bylos teisena V. B. nutraukiama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 2 p., 128–129 str., teismas

nutaria

V. B. skundą tenkinti.

Vilniaus rajono savivaldybės administracinės komisijos 2010-03-18 nutarimą Nr. TK13-43 panaikinti ir bylą V. B. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per dešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.