- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2006-05-02
- Bylos Nr.
- A-502-364-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Edvardas Sinkevicius (pirm.), Arturas Drigotas, Anatolijus Baranovas
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Policijos departamento prie Vidaus reikalu ministerijos, Širvintu rajono policijos komisariatui
- Kategorijos
- 16.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Anatolijaus Baranovo, Arturo Drigoto (pranešejo) ir Edvardo Sinkeviciaus (kolegijos pirmininko),
rašytinio proceso tvarka teismo posedyje išnagrinejo pareiškejo R. K. apeliacini skunda del Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. gegužes 6 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareiškejo R. K. skunda atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Policijos departamento prie Vidaus reikalu ministerijos, ir Širvintu rajono policijos komisariatui del žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teiseju kolegija nustate:
Šalies argumentai
Pareiškejas kreipesi i Vilniaus apygardos administracini teisma prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybes ir Širvintu rajono policijos komisariato 8315,04 Lt žalos (nepagristo praturtejimo). Pareiškejas nurode, kad, dirbdamas Širvintu rajono policijos komisariate, 2003-2004 metais negavo viso jam priklausancio darbo užmokescio, kadangi, vadovaujantis Vyriausybes 2003 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 53 „Del valstybes tarnautoju darbo užmokescio skaiciavimo taisykliu“ bei Širvintu rajono policijos komisariato viršininko isakymais, buvo taikomas indeksavimo koeficientas. Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu konstatavo, kad Vyriausybe, priimdama mineta nutarima, pasielge neteisetai, del viso priklausancio darbo užmokescio neišmokejimo jam padaryta žala, kuri buvo padaryta tiek Vyriausybes, tiek Širvintu rajono policijos komisariato veiksmais.
Atsiliepimas
Atsakovai su skundu nesutiko, teigdami, kad nera žalos atlyginimo salygu.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. gegužes 6 d. sprendimu byla dalyje toje dalyje, kuria reikalaujama iš atsakovo Širvintu rajono policijos komisariato solidariai su valstybe priteisti 8315,04 Lt žalos atlyginimo nutrauke, kita skundo dali atmete kaip nepagrista. Teismas nustate, kad, vadovaujantis Vyriausybes 2003 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 53 „Del valstybes tarnautoju darbo užmokescio skaiciavimo taisykliu“, trukstant lešu darbo užmokesciui, Širvintu rajono policijos komisariato komisaro isakymais buvo taikyti indeksavimo koeficientai darbo užmokesciui apskaiciuoti, del ko pareiškejui per laikotarpi nuo 2003 m. vasario men. iki 2004 m. gruodžio men. buvo nepriskaiciuota 8315,04 Lt darbo užmokescio. Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime konstatavo, kad teises aktai, kuriais vadovavosi Širvintu rajono policijos komisariatas, taikydamas indeksavimo koeficienta, prieštarauja Konstitucijai. Teismas iš skundo turinio nustate, kad pareiškejo reikalavimas atsakovui Širvintu rajono policijos komisariatui grindžiamas Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 straipsnio 1 ir 2 dalimis, o valstybei – CK 6.271 straipsniu. Teismas padare išvada, kad pareiškejo negautas darbo užmokestis laikytinas jam padaryta turtine žala (nuostoliais). Teismo teigimu, pareiškejo reikalavimas Širvintu rajono policijos komisariatui, grindžiamas CK 6.237 straipsnio 1 ir 2 dalimis, nepagristas, nes pareiškejas neirode, kad Širvintu rajono policijos komisariatas be pagrindo igijo turta, be to, teismo teigimu, toks reikalavimas nagrinetinas bendrosios kompetencijos teisme, todel byla šioje dalyje nutrauktina. Del žalos atlyginimo teismas nurode, kad minetas Konstitucinio Teismo nutarimas priimtas iki pareiškejui kreipiantis i teisma, t. y. pareiškejas ginca teisme del teises normos taikymo inicijavo jau isiteisejus Konstitucinio Teismo nutarimui, todel nera pagrindo laikyti, kad gincas iki Konstitucinio Teismo nutarimo isiteisejimo dar nebuvo pasibaiges, nes jis net nebuvo inicijuotas. Teismo teigimu, atsakovo Širvintu rajono policijos komisariato sprendimai indeksuoti pareiškejo darbo užmokesti isiteisejo 2004-12-18 ir Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme laikomi ivykdytais.
Šalies argumentai
Pareiškejas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. gegužes 6 d. sprendima dalyje del žalos atlyginimo ir priimti nauja sprendima, kuriuo skunda tenkinti, priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybes 8315,04 Lt žalos atlyginimo. Apeliantas nurodo, kad jis prašo atlyginti žala, padaryta Lietuvos valstybes Vyriausybes neteisetais veiksmais ir negincija, kad Širvintu rajono policijos komisariatas iki Konstitucinio Teismo nutarimo isigaliojimo dienos veike teisetai pagal tuo metu galiojusius istatymus. Konstitucinio Teismo nutarimu yra negincijamai konstatuota aplinkybe, kad Vyriausybes nutarimas neteisetas. Konstatavus neteisetus Vyriausybes veiksmus, jais padaryta žala ir tiesiogini priežastini ryši, žala privalo buti atlyginama.
Atsiliepimas
Širvintu rajono policijos komisariatas ir Policijos departamentas atsiliepimais i apeliacini skunda prašo ji atmesti kaip nepagrista ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendima. Atsiliepimuose iš esmes destoma, kad nera salygu valstybes civilinei atsakomybei atsirasti bei nera pagrindo taikyti teises normu, reglamentuojanciu neteiseta praturtejima.
Motyvuojamoji dalis
Teiseju kolegija konstatuoja:
Nagrinejamas gincas kilo del pareiškejui (jo manymu, neteisetai) neišmoketos darbo užmokescio dalies priteisimo. Skundo reikalavimas priteisti šia darbo užmokescio dali ABTI taikymo požiuriu laikytinas skundo (reikalavimo) dalyku. Todel nagrinejant ši ginca taikytinos pareigunu darbo užmokesti, o ne civiline atsakomybe reglamentuojancios teises normos.
Gincas del valstybes tarnautojui priklausancio darbo užmokescio priteisimo yra kiles iš valstybes tarnybos teisiniu santykiu, taciau jo pobudis yra specifinis, jis iš esmes skiriasi nuo gincu, susijusiu su valstybes tarnautojo atliekamais viešojo administravimo veiksmais, ir nuo kitu tarnybiniu gincu. Europos Žmogaus Teisiu Teismo praktika suponuoja, kad gincai del darbo užmokescio, nors ir priklausancio moketi valstybes tarnautojui, iš esmes yra privatinio pobudžio. Tokia išvada patvirtina ir nacionaliniu teismu praktika.
Nagrinejamo ginco specifiškumas suponuoja, kad jam nagrineti gali buti taikomos kitos teises normos, nei likusiems tarnybiniams gincams. Atsižvelgiant i reikalavimu del darbo užmokescio priteisimo teisini pobudi, turi buti aiškinamos ir taikomos teises normos šioje administracineje byloje.
Vadovaujantis Valstybes tarnybos istatymo 5 str., valstybes tarnautoju reikalavimams del nesumoketo darbo užmokescio priteisimo taikytinas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje numatytas bendrasis treju metu senaties terminas.
Pareiškejas kelia reikalavima del jam nesumoketos darbo užmokescio dalies, susidariusios taikius darbo užmokescio indeksavimo koeficienta, priteisimo.
Valstybes tarnybos istatymo pakeitimo istatymo igyvendinimo istatymo 1 straipsnio 3 dali (2002-12-10 istatymo Nr. IX-1243 redakcija), Vyriausybes 2003-01-17 nutarimo Nr. 53 1 ir 2 punktus bei šiuo nutarimu patvirtintas Valstybes tarnautoju darbo užmokescio skaiciavimo taisykles, kuriu pagrindu, atsižvelgiant i valstybes ar savivaldybes institucijai ar istaigai Lietuvos Respublikos valstybes biudžete ir savivaldybiu biudžetuose darbo užmokesciui patvirtintus asignavimus, valstybes tarnautojams buvo mokamas mažesnis nei Valstybes tarnybos istatymo nustatytas darbo užmokestis, Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu pripažino prieštaraujanciais Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplestiniu teiseju kolegiju administracinese bylose Nr. A12-219/2004, A1-638/2005 suformuluota praktika, gincuose del nesumoketo darbo užmokescio „sprendimo ivykdymu“ Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reiketu laikyti situacija, kai asmuo yra prarades galimybe isiterpti ir per teisma reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susikloste iki teises normos, reglamentavusios minetus santykius, pripažinimo neteiseta. Ir, priešingai, gincu del darbo užmokescio bylose sprendimas yra neivykdytas, kol valstybes tarnautojas turi teise i savo pažeistu teisiu gynima teisme ar kitose istatymu numatytose institucijose. Butent iki to momento, kada teise pareikšti skunda ar ieškini teisme gali buti igyvendinta, negali buti laikoma, kad valstybes tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokescio nepriemoka yra laikoma „ivykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme.
Pareiškejas i teisma del negauto darbo užmokescio priteisimo kreipesi nepažeisdamas terminu, nustatytu tokiems reikalavimams pareikšti.
Vidaus administravimo akto, kuriuo nutarta moketi valstybes tarnautojui ne visa jam priklausanti darbo užmokesti, nenugincijimas neužkerta kelio reikalauti paties negauto darbo užmokescio priteisimo. Priešinga išvada paneigtu Valstybes tarnybos istatymo 43 straipsnio 9 dalies prasme, nes darbo užmokescio už trejus metus priteisimas, esant vieno menesio terminui administraciniams aktams nugincyti ir reikalavimams del negauto darbo užmokescio pareikšti, taptu praktiškai neimanomas. Be to, patys administraciniai aktai, nustatantys darbo užmokescio indeksavimo koeficienta, pareiškejo teisems nagrinejamoje byloje neturejo itakos. Pareiškejo teises buvo pažeistos nesumokejus jam pagal istatymus priklausancio darbo užmokescio. Tik pareiškejui realiai negavus pagal Valstybes tarnybos istatyma priklausanciu sumu, jam atsirado pagrindas ginti savo pažeistas teises teisme.
Reikalavimas priteisti negauta darbo užmokesti nera reikalavimas del žalos atlyginimo ir nesiejamas su darbo užmokescio nesumokejusio subjekto (institucijos) kalte. Del to atmestini argumentai, susije su atsakovo civilines atsakomybes pagrindu nebuvimu.
Kaip nurodyta aukšciau, šios kategorijos reikalavimams taikytinas treju metu ieškinio senaties terminas. Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dalies taikymo prasme tai reiškia, kad pareiškejo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokescio nepriemoka negali buti laikoma „ivykdytu sprendimu“. Todel ir atsižvelgiant i tai, kad ši byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinejama iš esmes po mineto Konstitucinio Teismo nutarimo isigaliojimo, t. y. po to, kai teises aktai, kuriu pagrindu pareiškejui buvo mokamas mažesnis darbo užmokestis, buvo pašalinti iš taikytinu teises aktu sistemos, sprendimas del skundo turejo buti priimtas vadovaujantis jo priemimo diena galiojanciomis teises normomis.
Taigi konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaike materialines teises normas. Todel teismo priimtas sprendimas naikinamas, o pareiškejo skundas tenkinamas (ABTI 143 str., 88 str. 2 p.).
Atsakovas pripažino, kad taikant minetus (pripažintus prieštaraujanciais Konstitucijai) teises aktus pareiškejui buvo neišmoketa 8315,04 Lt darbo užmokescio. Todel ši suma priteistina iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administraciniu bylu teisenos istatymo 140 straipsnio 1dalies 2 punktu teiseju kolegija
nusprendžia:
Pareiškejo R. K. apeliacini skunda tenkinti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. gegužes 6 d. sprendima panaikinti. Skunda tenkinti. Priteisti iš Širvintu rajono policijos komisariato R. K. 8315,04 Lt (aštuonis tukstancius tris šimtus penkiolika litu 04 ct).
Sprendimas neskundžiamas.