Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešeja Virginija Pakalnyte-Tamošiunaite Baudžiamoji byla Nr. 1A-261/2010

Teisejas Alenas Piesliakas Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.7;

1.1.8.2; 1.1.10.1; 1.2.4.6.8; 2.1.15.3.3.2;

2.4.6.3.4.

2010 m. balandžio 8 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo N. S. apeliacini skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. balandžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos 140 str. 1 d. laisves apribojimu vieneriems metams, pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. laisves atemimu dvejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str., 63 str. 1 d., 4 d. paskirtosios bausmes subendrintos dalinio bausmiu sudejimo budu ir N. S. paskirta galutine bausme laisves atemimas dvejiems metams trims menesiams.

Pritaikius Lietuvos Respublikos BK 75 str., bausmes vykdymas atidetas dvejiems metams šešiems menesiams, ipareigojant N. S. iki 2010 m. balandžio 1 d. atlyginti nusikalstama veika padaryta žala ir be institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejima, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72¹ str., N. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemone – draudimas bendrauti ir ieškoti ryšiu su nukentejusiaisiais J. K. ir B. K.. Šios baudžiamojo poveikio priemones terminas nustatytas vieneriems metams šešiems menesiams.

Valstybines ligoniu kasos ieškinys tenkintas pilnai. Iš N. S. priteista 943 Lt 26 ct Valstybines ligoniu kasos naudai.

J. K. civilinis ieškinys dalyje del turtines žalos tenkintas pilnai ir iš N. S. priteista 29 618,78 Lt turtines žalos atlyginimo, jo civilinis ieškinys dalyje del neturtines žalos tenkintas iš dalies ir iš N. S. J. K. naudai priteista 25 000,00 Lt neturtines žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustate:

N. S. nuteistas už tai, kad nežymiai sutrikde kito žmogaus sveikata bei nesunkiai sutrikde kito žmogaus sveikata del chuliganišku paskatu, t. y. jis 2007 m. rugpjucio 7 d., apie 19.30 val., prie (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje, necenzuriniais žodžiais išpludo nekentejusiaja B. K. ir pastume ja ranka i krutine, nuo ko pastaroji pargriuvo. Tokiais savo veiksmais padare nukentejusiajai sužalojimus – kraujosruvas dešineje rankoje ir krutines dešineje puseje, kurie vertintini nežymiu sveikatos sutrikdymu. Po to jis, del chuliganišku paskatu - be jokios realios dingsties, demonstruodamas niekinanti požiuri i aplinkinius, trenke kumšciu nukentejusiajam J. K. i veida ir padare poodines kraujosruvas akiu vokuose bei sulauže jam nosies kaulus, kas vertintina nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

N. S. nusikalstama veika iš Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. perkvalifikuota i Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir jam paskirtas laisves apribojimas vieneriems metams, ipareigojant iki 2010 m. liepos 17 d. atlyginti J. K. priteista turtine žala.

N. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. paskirtas laisves apribojimas šešiems menesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. ir 4 d., bausmes subendrintos dalinio bausmiu sudejimo budu ir nuteistajam paskirtas laisves apribojimas vieneriems metams dviems menesiams, ipareigojant ji iki 2010 m. liepos 17 d. atlyginti J. K. priteista turtine žala.

Iš N. S. J. K. priteistos turtines žalos atlyginimas sumažintas iki 16 525,00 Lt (šešiolikos tukstanciu penkiu šimtu dvidešimt penkiu litu).

Iš N. S. J. K. priteistas neturtines žalos atlyginimas sumažintas iki 10 000,00 Lt (dešimties tukstanciu litu).

Likusi nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Skunde nurodoma, kad byla nagrinejant pirmosios instancijos teisme, buvo pažeista jo teise i gynyba, kadangi kaltinamajame akte nenurodyta, kad chuliganiškos paskatos pasireiške niekinanciu požiuriu i nukentejusiuosius, kad veiksmai atlikti be dingsties, nenurodyti jokie konkretus veiksmai, kuriais pasireiške chuliganiškos paskatos. Del šiu priežasciu nuteistasis negalejo paneigti jam pareikštu kaltinimu, gintis nuo ju.

Jokiais irodymais nepagrista prašyta priteisti negautu pajamu suma. Neaiški prašytu priteisti negautu pajamu savoka, nepaaiškinta, kuo pagristas ju dydis, kodel i jas neieina prarastas darbo užmokestis. Nukentejusysis taip pat nepateike jokiu irodymu apie neva sugadintu triju mobiliojo ryšio telefonu kainas. Nuteistajam abejoniu kelia ir tai, ar iš tikruju nukentejusysis vienu metu galejo nešiotis net tris telefonus ir, kad jie visi vienu metu buvo sugadinti. Atkreipia demesi i tai, kad nukentejusieji patys nurode, jog policija buvo iškviesta telefonu. Aplinkybe, kad telefonai nebuvo sugadinti taip pat patvirtina ir ju apžiuros protokoluose užfiksuoti duomenys. Niekuo nepagristi teiginiai, kad konflikto metu buvo sugadinta rankine. Nepagristos nukentejusiojo nurodytos sugadintu drabužiu bei akiniu kainos.

Apelianto isitikinimu pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtines žalos dydi, nesivadovavo teisingumo, sažiningumo ir protingumo kriterijais. Neatsižvelge i tai, kad konfliktas prasidejo del rizikingo ir provokuojancio nukentejusiuju elgesio, neivertino nuteistojo turtines padeties. Netinkama neturtines žalos dydžio nustatyma taip pat nuleme neteisingas veikos kvalifikavimas. Be to, teismas nepagristai nurode, jog nukentejusieji buvo sužaloti matant kitiems žmonems.

Nuteistasis teigia, kad jis viso proceso metu dave nuoseklius parodymus, t. y. aiškino, jog sudave smugius nukentejusiajam, noredamas apsiginti nuo pastarojo užpuolimo, o nukentejusiaja pastume, siekdamas išsilaisvinti, o ne ja sužaloti. Nukentejusieji ivykio aplinkybes aiškino kitaip, dalimi ju parodymu pirmosios instancijos teismas nesivadovavo, todel ir likusi dalis ju parodymu turetu buti vertinami kritiškai, jais neturi buti vadovaujamasi. Apeliantas mano, jog jo veiksmai atitiko Lietuvos Respublikos BK 28 str. nustatytas butinosios ginties salygas. Be to, situacijos vertinima apeliantui apsunkino tuo metu vartoti stipraus poveikio vaistai.

Teismo posedyje nuteistasis bei jo gynejas praše apeliacini skunda tenkinti, nukentejusieji ir prokurore praše skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nuteistasis N. S. apeliaciniame skunde negincija, jog butent jis padare sužalojimus nukentejusiesiems, taciau teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ivertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, todel prieme nepagrista sprendima. Apeliacines instancijos teismo isitikinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai ivertino nuteistojo veika nukentejusiojo J. K. atžvilgiu bei pagristai ja kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p.

Byloje yra negincytinai nustatyta, jog konflikte dalyvavo ir ji nuo pat pradžiu mate trys asmenys, t. y. nuteistasis N. S., nukentejusysis J. K. bei nukentejusioji B. K.. Nuteistasis N. S. pirmosios instancijos teisme teige, jog konfliktas kilo del automobilio statymo vietos, J. K. smugi sudave noredamas apsiginti nuo pastarojo puolimo. B. K. sužalojo tuo metu, kai pastaroji buvo isikibusi nuteistajam i marškinius. Aiškino, jog minute ar dvi bande moteri atstumti nuo saves. Nuteistasis taip pat nurode, jog nukentejusysis buvo atsinešes šaunamaji ginkla, bande i ji šauti, taciau ginklas neiššove (b. l. 198-200). Tokiems nuteistojo parodymams iš esmes prieštarauja nukentejusiuju pirmosios instancijos teisme duoti parodymai. J. K. pirmosios instancijos teisme nurode, jog žmona papraše nuteistojo patraukti automobili, taciau jai buvo atsakyta necenzuriniais žodžiais. Mate, kaip nuteistasis tampe nukentejusiaja. Papraše N. S. mandagiau elgtis, bande padeti žmonai, kadangi nuteistasis ruošesi jai suduoti, tada nukentejusiajam buvo suduotas smugis i nosi. Jokiu ginklu nuteistajam negrasino (b. l. 200-202). Nukentejusioji B. K. pirmosios instancijos teisme paaiškino, jog priejo prie N. S. ir papraše patraukti automobili. Nuteistasis ja pastume ir nusikeike, bande suduoti nukentejusiajai, taciau sudave jos vyrui, kuris tuo metu bande sudrausminti nuteistaji (b. l. 202-204).

Iš aptartu parodymu matyti, jog J. K. bei B. K. parodymai esminese aplinkybese sutampa, vieni kitus papildo tiek del ivykio pradžios, tiek del tolimesnes jo eigos. Be to, šiuos parodymus patvirtina teismo medicinos specialistu išvados, kuriose nurodomas nukentejusiuju sužalojimo budas bei laikas atitinka nukentejusiuju nurodomas aplinkybes (b. l. 22-24, 89). Vertinant J. K. bei B. K. parodymu patikimuma atsižvelgta ne tik i tai, kad abu nukentejusieji esmines ivykio aplinkybes atpasakoja vienodai, bet taip pat ir i anksciau tarp nukentejusiuju bei nuteistojo kilusiu interesu konfliktu pobudi, ju sprendimo budus. Tiek nuteistasis, tiek nukentejusieji neneigia to, kad del automobilio statymo vietos konfliktu yra kile ir anksciau, taciau šie konfliktai buvo sprendžiami teisetais budais, t. y. kreipiantis i policija. Butent nukentejusieji, o tiksliau nukentejusioji, reiške pretenzijas del automobilio statymo vietos, kreipesi i policija. Ši aplinkybe leidžia daryti išvada, jog nukentejusieji kylancias problemas sprendžia istatymo nustatytais budais. Kita vertus, nukentejusysis J. K. apeliacines instancijos teisme parode, jog su nuteistuoju anksciau jokiu santykiu neturejo, jo nepažinojo ir asmeniškai nekonfliktavo. Todel apeliacini skunda nagrinejancio teismo isitikinimu, ir šiuo atveju mažai tiketina, jog del automobilio stovejimo vietos ar išsakytu necenzuriniu žodžiu nukentejusieji butu bande savo nepasitenkinima nuteistojo veiksmais reikšti neteisetais smurtiniais veiksmais.

Atkreiptinas apelianto demesys i tai, jog aplinkybe, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo dalimi nukentejusiuju parodymu, neleidžia teigti, jog aukšciau aptarti parodymai yra nepatikimi. Pirmosios instancijos teismas pagristai vadovavosi tik ta nukentejusiuju parodymu dalimi, kuria patvirtina kiti byloje esantys irodymai.

Nepagristas apeliacinio skundo teiginys, kad nuteistojo atžvilgiu turi buti taikomos Lietuvos Respublikos BK 28 str. nuostatos. Atsižvelgus i tai, kad N. S. teisems bei istatymu saugomiems interesams nebuvo iškiles absoliuciai joks pavojus, butent jis pirmasis atliko neteisetus smurtinius veiksmus, konstatuotina, jog nera jokio pagrindo teigti, kad sužalojimus nukentejusiesiems jis padare veikdamas butinosios ginties salygomis. Vaistu nuo letinio virusinio hepatito vartojimo faktas nera pagrindas teigti, kad nuteistasis negalejo tinkamai ivertinti susidariusios situacijos, kontroliuoti savo veiksmu.

Iš tikruju, automobilio statymas leistinoje vietoje negali buti laikomas chuliganišku elgesiu. Pažymetina, kad pirmosios instancijos teismas tokios išvados skundžiamame nuosprendyje ir nepadare, taciau vertindamas visa situacija bei anksciau kildavusius konfliktus nurode, jog nuteistajam žinant nukentejusiuju nepasitenkinima del automobilio statymo vietos, jis nesieme jokiu priemoniu išspresti konflikto susitarimo budu, o ir toliau, neatsižvelgdamas i prašymus, automobili palikdavo toje pacioje vietoje, tokiu budu nuteistasis elgesi niekinanciai (niekinti reiškia nepaisyti, negerbti) nukentejusiuju atžvilgiu.

Chuliganiškos N. S. paskatos, nagrinejamu atveju, pasireiške tuo, kad paprašius patraukti automobili, jis nesieme jokiu veiksmu išspresti konfliktui, nereagavo i tokius prašymus, o nukentejusiajai ir toliau prašant patraukti automobili, atsake necenzuriniais žodžiais bei atliko neteisetus smurtinius veiksmus. Šiuos veiksmus nuteistasis atliko viešoje vietoje be jokios aiškios priežasties, t. y. jo veiksmai nebuvo nulemti nei ankstesniu konfliktu, nei tuo metu susiklosciusios situacijos.

Nepagristi nuteistojo teiginiai, kad visu pirma nukentejusieji turejo buti supratingi jo atžvilgiu ir atsižvelgti i tai, jog jam, statant automobili kitoje vietoje, butu sukelta dideliu nepatogumu. Vertinant susiklosciusia situacija matyti, jog jokiu priimtinu budu nuteistasis net nebande spresti iškilusio konflikto. Iš pradžiu jis apskritai nereagavo i nukentejusiosios prašymus, o veliau viešoje vietoje pavartojo necenzurinius žodžius bei eme smurtauti. Šios aplinkybes leidžia daryti išvada, jog jokio bendro sutarimo nebuvo galima pasiekti, kadangi apeliantas šiuo konkreciu atveju net neketino derinti savo interesu su nukentejusiuju interesais. Toks N. S. elgesys dar karta leidžia teigti, jog jis savo veiksmais sieke pademonstruoti niekinanti požiuri i aplinkinius.

Apeliacines instancijos teismas dar karta pažymi, jog N. S. chuliganiškos paskatos pasireiške ne automobilio statymu nukentejusiesiems nepriimtinoje vietoje, o tuo, kad jis be jokios realios dingsties viešoje vietoje atliko neteisetus veiksmus. Nuteistasis veike nesilaikydamas elementariu morales ir elgesio normu. Tuo ir pasireiške jo chuliganiškos paskatos. Vertinant nuteistojo elgesi teigtina, jog visiškai nera svarbu ar jo automobilis realiai trukde nukentejusiesiems pakliuti i kiema, kadangi iš esmes konfliktas buvo pradetas paties nuteistojo, t. y. iškart po to, kai nukentejusioji papraše patraukti automobili.

Apeliantas teisus, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai visiškai tenkino nukentejusiojo civilini ieškini dalyje del turtines žalos.

Iš byloje esanciu duomenu matyti, jog nukentejusysis J. K. buvo nedarbingas nuo 2007 m. rugpjucio 8 d. iki 2007 m. spalio 5 d. (b. l. 61-63). Taigi, šiuo laikotarpiu jis negavo pajamu, kurias butu gaves, jeigu jo sveikata nebutu sužalota neteisetu nuteistojo veiksmu pasekoje. Nagrinejamu atveju, iš J. K. civilinio ieškinio bei paaiškinimu matyti, jog, jo manymu, negautas pajamas sudaro – prarastas uždarbis, t. y. jis turejo nutraukti jau sudarytas sutartis, taip pat „negautos pajamos“ (taip jas ivardija pats nukentejusysis), t. y. nesudarytos naujos sutartys, kurias jis dirbdamas galejo sudaryti, iš viso – 25 064,00 Lt negautu pajamu. Nukentejusysis nepateike jokiu irodymu, kurie leistu konstatuoti, jog jis nutrauke sutartis su klientais ir, kad del to negavo 12 535,00 Lt pajamu. Del šios priežasties šioje dalyje J. K. civilinis ieškinys yra nepagristas, todel negali buti tenkintas. Visgi, nekyla jokiu abejoniu, kad nukentejusysis del neteisetu nuteistojo veiksmu negavo pajamu, kurias butu gaves, jeigu nebutu buves sužalotas. Likusi civilinio ieškinio dalis susijusi su negautomis pajamomis yra pagrista. Teiseju kolegijai, ivertinus byloje esancios deklaracijos už 2007 metu laikotarpi duomenis, nekyla abejoniu, kad prašomos priteisti sumos dydis yra nustatytas tinkamai. Šioje dalyje civilinis ieškinys tenkintinas ir iš nuteistojo nukentejusiojo naudai priteistina 12 535,00 Lt turtinei žalai (negautoms pajamoms) atlyginti.

Specialisto išvadoje Nr. G/4426/07(01) nurodyta, kad J. K. nustatyta poodines kraujosruvos akiu vokuose ir nosies kaulu lužis (b. l. 23-24). Eksperte G. K. paaiškino, jog objektyviu neurologiniu požymiu, kuriais remiantis buna patvirtinamas galvos smegenu sumušimas arba sukretimas nebuvo konstatuota. Pagal medicininius duomenis stuburo pakitimai taip pat nebuvo vertinami kaip sužalojimas (b. l. 257). Taigi, civiliniame ieškinyje nurodytos išlaidos, susijusios su medicinines diagnostikos apmokejimu -294,32 Lt, išlaidos vaistams - 111,46 Lt, masažui – 156,00 Lt nera sietinos su nukentejusiajam padarytu sužalojimu, todel negali buti priteistos. Kita vertus, N. S. buvo inkriminuotas tik poodiniu kraujosruvu akiu vokuose padarymas bei nosies kaulu sulaužymas, jokie kiti sužalojimai kaltinime nera nurodyti, todel ir už jokius kitus sužalojimus nuteistasis negali atsakyti.

Nukentejusiojo civiliniame ieškinyje nurodytos sugadintu mobilaus ryšio telefonu, drabužiu (šortu bei marškiniu), rankines, dvieju akiniu kainos atitinka realia tokiu daiktu kaina, todel pirmosios instancijos teismas pagristai priteise iš N. S. nukentejusiojo naudai šiu daiktu verte. Iš daiktu apžiuros protokolu matyti, jog mineti daiktai buvo sugadinti (b. l. 44-46, 71-76). Byla nagrinejant apeliacine tvarka pirma karta, buvo konstatuota, jog taip pat buvo sugadinta ir rankine, t. y. buvo patvirtintas jos sugadinimo faktas (sugadintas išorines kišenes užsegimas, priekineje kišeneje sugadintas užsegimas, detale (b. l. 258)). Del rankines sugadinimo padaryta žala turi buti atlyginta. Taigi, keisti skundžiama nuosprendi šioje dalyje nera jokio pagrindo.

Nukentejusysis J. K. protokole-pareiškime nurode, jog buvo sugadinti du jo tureti mobiliojo ryšio telefonai (b. l. 2), veliau (pareiškime) nukentejusysis jau nurodo, jog buvo sugadinti du telefonai, o vienas (Nokia 3310) konflikto metu buvo pamestas (b. l. 6). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nukentejusysis paaiškino, jog pamesta telefona atrado beveik po menesio, jis buvo nukrites krumuose, telefono verte nukentejusysis žadejo patikslinti (b. l. 42). Pastebetina, kad šio surasto telefono nukentejusysis nepateike apžiurai nei ikiteisminio tyrimo metu, nei baudžiamaja byla nagrinejant teismuose, t. y. byloje nera irodymu, kuriais remiantis galima butu konstatuoti, jog nukentejusiojo telefonas buvo sugadintas, taigi teigtina, jog šioje dalyje nukentejusysis J. K. savo civilinio ieškinio nepagrinde istatymo nustatyta tvarka, todel priteistinos turtines žalos dydis atitinkamai (900 litu) mažintinas.

Be jokios abejones nukentejusysis J. K. del N. S. nusikalstamu veiksmu patyre neturtines žalos. Pirmosios instancijos teismas pagristai iš nuteistojo nukentejusiojo naudai priteise neturtines žalos atlyginima, taciau, apeliacines instancijos teismo nuomone, netinkamai nustate šios žalos dydi.

Neturtine žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pažeminimas, reputacijos pablogejimas, bendravimo galimybiu sumažejimas ir kita, teismo ivertinta pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). CK 6.250 str. 2 d. itvirtinta nuostata, kad neturtine žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta del nusikaltimo ar asmens sveikatai. Išgyvenimai del asmeniui gyvybiškai svarbiu dalyku, tokiu kaip sveikata, yra ypac dideli. Pažymetina ir tai, kad CK nenustato neturtines žalos minimumo ar maksimumo, todel pareiga ivertinti nukentejusiojo patirta neturtine žala tenka teismui. Teismas nustatydamas neturtines žalos dydi privalo atsižvelgti i visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi, taip pat vadovaujasi sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.).

Vienas iš pagrindiniu kriteriju, nustatant neturtines žalos dydi, yra jos pasekmes, kurios vertinamos, atsižvelgiant i asmens patirtu praradimu dydi, ju itaka žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams. J. K. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (buvo padarytos poodines kraujosruvos akiu vokuose ir nosies kaulu lužis), jis patyre fizini skausma, taciau padaryti sužalojimai neturejo ilgalaikiu pasekmiu. Kolegija pažymi, jog nevertina kitu nukentejusiojo nurodytu sveikatos sutrikimu, kadangi ju padarymas nuteistajam nebuvo inkriminuotas.

Teismas ivertina tai, kad del nuteistojo neteisetu veiksmu nukentejo ir J. K. pilnavertis socialinis gyvenimas, t. y. kuri laika buvo sutrikusi normali profesine veikla, sumažejo turiningo laisvalaikio praleidimo galimybes, atsirado papildomu rupesciu (jis privalejo lankytis medicinos priežiuros istaigose). Nustatant neturtines žalos dydi atsižvelgtina i tai, kad sužalojimai nukentejusiajam padaryti iš chuliganišku paskatu, tiesiogine tycia.

Nustatant neturtines žalos dydi atsižvelgtina ir i nuteistojo turtine padeti, taciau teismas vadovaujasi galiojancia teismu praktika ir pažymi, jog tai nera lemiamas kriterijus nustatant priteistinos neturtines žalos dydi.

Pastebetina, kad teismas, ivertindamas neturtine žala pinigais, turi vadovautis ne tik CK 6.250 str. nurodytais kriterijais, kitomis teises normomis, bet ir Lietuvos Aukšciausiojo Teismo formuojama teismu praktika. Apeliacini skunda nagrinejantis teismas atsižvelgia i panašiose baudžiamosiose bylose priteistos neturtines žalos dydžius (pvz., baudžiamosios bylos Nr. 2K-144/2008, Nr. 2K-82/2007), ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo priteistas neturtines žalos dydis gana ženkliai viršija panašiose bylose paprastai priteisiamos neturtines žalos dydi.

Ivertines visas bylos aplinkybes, nukentejusiojo prašomos priteisti neturtines žalos dydis mažintinas iki penkiu tukstanciu litu. Kolegijos nuomone, toks priteistinos neturtines žalos dydis neprieštarauja nei teisingumo, nei protingumo, nei sažiningumo principams.

Nors nuteistasis ir negincija jam paskirtu bausmiu dydžiu, bausmes vykdymo atidejimo, paskirtu ipareigojimu bei baudžiamojo poveikio priemoniu, taciau pažymetina, jog tiek paskirtu bausmiu rušys, ju dydžiai, tiek ju subendrinimas, tiek bausmes vykdymo atidejimas atitinka Lietuvos Respublikos BK 54 str., 41 str. 75 str. reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam nustate tinkamus ipareigojimus bei poveikio priemone, kuria, kaip ir reikalauja istatymas, paskyre atidejes paskirtosios bausmes vykdyma. Bausmes skyrimo dalyje keisti skundžiama nuosprendi nera jokio pagrindo.

Atkreiptinas demesys i tai, kad asmeniui gali buti skiriamos baudžiamojo ar auklejamojo poveikio priemones bei priverciamosios medicinos priemones, kurias numato teismo sprendimo priemimo metu galiojantis baudžiamasis istatymas (Lietuvos Respublikos BK 3 str. 4 d.) Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. balandžio 9 d. nuosprendžio priemimo metu Lietuvos Respublikos BK jau numate galimybe nuteistajam nustatyti draudima bendrauti ir ieškoti ryšiu su nukentejusiaisiais (Lietuvos Respublikos BK 72¹ str.), todel nera jokio pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas mineta ipareigojima, kokiu nors budu pasunkino nuteistojo padeti.

Atsižvelgiant i aukšciau išdestyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas tik civilinio ieškinio del turtines bei neturtines žalos priteisimo dalyje.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

N. S. apeliacini skunda tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. balandžio 9 d. nuosprendi pakeisti.

Iš N. S. J. K. priteista turtines žalos atlyginima sumažinti iki 15 625,00 Lt (penkiolikos tukstanciu šešiu šimtu dvidešimt penkiu litu).

Iš N. S. J. K. priteista neturtines žalos atlyginima sumažinti iki 5000,00 Lt (penkiu tukstanciu litu).

Ipareigoti N. S. iki 2010 m. gruodžio 31 d. atlyginti J. K. priteista turine žala.

Kita nuosprendžio dali palikti nepakeista.