Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2010-04-15 · Civilinė byla Nr. 2-1064-772/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-04-15
Bylos Nr.
2-1064-772/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jonas Stubrys
Ieškovas
S. Matuzo, Sauliaus Matuzo įmonės
Atsakovas
S. K.
Kategorijos
  • 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1064-772/2010Procesinio sprendimo kategorija: 113.1.; 116.4. (S)
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASGALUTINIS SPRENDIMA SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. balandžio 15 d.Šiauliai
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,sekretoriaujant Dainorai Mažonaitei,

dalyvaujant ieškovo S. Matuzo IĮ atstovui savininkui Sauliui Matuzui ir atsakovui S. K. bei jo atstovui adv. Mariui Ramanauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Sauliaus Matuzo įmonės ieškinį atsakovui S. K. dėl žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas pareiškė teisme atsakovui S. K. ieškinį kaip fiziniam asmeniu, nes jo vardu Registrų centre nėra ir nebuvo įregistruoto jokio juridinio asmens. Ieškovas teigė, kad jam yra žinoma iš atsakovo žodžių, jog pastarasis vykdė individualią veiklą, tačiau dokumentų apie tokios veiklos įregistravimą ieškovas nematė ir jokių duomenų apie tai neturi. Teigė, kad įrankius ir statybines medžiagas atsakovui davė kaip fiziniam asmeniui, todėl mano, kad už atsakovui padarytą žalą pastarasis turi atsakyti kaip fizinis asmuo.

Atsakovui ieškovo reikalavimas atlyginti padarytą žalą yra žinomas, dar nuo 2007 metų balandžio mėnesio, nes individualios įmonės savininkas Saulius Matuzas kreipėsi į atsakovą, prašydamas grąžinti individualiai įmonei priklausančius įrankius arba sumokėti už juos pinigus. Taip pat ieškovas kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją bei Šiaulių miesto Vyriausiąjį policijos komisariatą, kuriame 2007-05-09 nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą nustačius, kad tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė civiliniai santykiai.

Šalies argumentai

Ieškovas nurodė šias įvykio aplinkybes. Jis kaip individualios įmonės savininkas su individualią veiklą vykdančiu kaimynu S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiu (duomenys neskelbtini), nusprendė sukurti įmonę, vykdančią santechnikos, statybos ir vidaus apdailos darbus. Prieš sukuriant bendrą įmonę, ieškovas ir atsakovas nutarė padirbėti kartu, todėl ieškovas pirko darbui reikalingus įrankius, instrumentus bei medžiagas už 16 772 Lt 69 ct sumą, bei pagal žodinį ieškovo ir atsakovo susitarimą perdavė nupirktas daiktus naudoti atsakovui S. K.. Tarp šalių 2007-03-13 buvo sudaryta sutartis dėl darbų atlikimo. Tarp visų ieškovo nupirktų ir atsakovui perduotų įrankių buvo ir akumuliatorinis suktuvas SF 151-a, serijos numeris 14302386 1511,08 litų vertės. Ieškovo teigimu atsakovas gavęs šį įrankį naudojo darbui ir jį naudoja iki šiol. Ieškovui nežinomos priežastys, kodėl atsakovas šio daikto negrąžina. Ieškovas daro prielaidą, kad atsakovas gali šio daikto nebeturėti arba daiktas gali būti sugadintas nepataisomai. Ieškovas mano, kad atsakovas privalo atlyginti ieškovui šio daikto vertę pinigais 1511,08 litų, nes ieškovas daiktą atsakovui perdavė daikto nupirkimo dieną.

Bendro darbo ieškovas ir atsakovas taip ir nepradėjo, bendros įmonės nesukūrė, tarp šalių kilo nesutarimai, dėl ko ieškovas pareikalavo atsakovo gražinti jam priklausančius visus nupirktus daiktus. Šalys susitarė dėl didelės dalies daiktų sugrąžinimo, dalį daiktų individualios įmonės savininkas Saulius Matuzas iš nebaigto statybų objekto pasiėmė pats, o kitus S. K. prašymu paliko statybų objekte darbinei veiklai užbaigti. Atsakovas S. K. žadėjo darbo įrankius perpirkti, tačiau to nepadarė. Individualios įmonės savininkas Saulius Matuzas kreipėsi su pareiškimu į Valstybinę mokesčių inspekciją ir Šiaulių miesto vyriausiąjį policijos komisariatą, praėjus vos mėnesiui po įrankių nupirkimo ir perdavimo atsakovui bei pranešė apie nesąžiningą atsakovo elgesį. Iki pareiškimų parašymo atsakovas S. K. įrankių negrąžino, jų neperpirko, be to vengė bendrauti su Sauliumi Matuzu. Jau 2007 metų balandžio mėnesį individualios įmonės savininkas Saulius Matuzas pranešė teisėsaugos institucijoms apie tai, kad atsakovas S. K. jo įrankius pasisavino ir tuo padarė 8600 litų 61 ct materialinę žalą.

Šiaulių miesto VPK KP NTT Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje tiriant gautą Sauliaus Matuzo pareiškimą, iškviestas S. K. neneigė pasiėmęs iš ieškovės daiktus, tačiau aiškino, kad tai laikinai ir kad jis visus daiktus grąžinsiąs. Sauliaus Matuzo pareiškimo tyrimo laikotarpiu atsakovas individualiai Sauliaus Matuzo imonei grąžino lazerinį nivelyrą ir skriejiko trikojį, kurių bendra vertė 3351 Lt 77 ct, o likusius daiktus pažadėjo gražinti pabaigęs pradėtus darbus. Individualiai Sauliaus Matuzo įmonei liko negrąžintas akumuliatorinis suktuvas SF 151-a, serijos numeris T4302386, 1511,08 litų vertės. Šio daikto atsakovas negrąžino iki šiol ir neatlygino jo vertės pinigais. Dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovas patyrė 1511,08 litų žalą, už kurios atsiradimą tiesiogiai yra kaltas atsakovas, taip pat atsakovas yra atsakingas už šios padarytos žalos atlyginimą.

Šalies argumentai

Ieškovas mano, kad perdavus atsakovui naudotis ieškovui nuosavybės teise priklausančius įrankius, tarp šalių susidarė panaudos santykiai, kurie buvo nutraukti 2007 metų balandžio mėnesį, šalims nesusitarus dėl tolesnės ekonominės veiklos ir nutraukus tarpusavio verslo santykius. Kadangi nutraukus tarpusavio santykius, ieškovui atsirado žala, kuri iki šiol yra neatlyginta, ieškovas mano, kad turi teisę reikalauti jam priteisti 1511,08 litų už atsakovo nesugrąžintą akumuliatorinį suktuvą SF 151-a, serijos numeris 14302386.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6. 245 straipsnio 1 dalis skelbia, kad civilinė atsakomybė - tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti .padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6. 249 straipsnis skelbia, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.251 straipsnio 1 dalis skelbia, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai.

Dėl to ieškovas prašo priteisti iš atsakovo turtinės žalos atlyginimą pinigais, taip pat priteisti jam iš atsakovo 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kadangi ieškovas savo reikalavimą atsakovui kildino iš sutarties dėl to prašė teismo ieškinyje nurodytą prašymą, išspręsti dokumentinio proceso tvarka. Tokiam reikalavimui pagrįsti ieškovas pateikė rašytinius įrodymus. Papildomai ieškovas irgi prašė teismo priteisti iš atsakovo turėtas išlaidas dėl teisinės pagalbos ir žyminį mokestį.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, 6.245 straipsnio 1 dalimi, 6.249 straipsnio 1 dalimi, 6.251 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnį, 111 straipsnio 1, 2 dalimi, 112 straipsniu, 113 straipsniu, 135 straipsniu, 424 straipsnio 1 dalimi, 425 straipsniu, ieškovas teismo prašė:

1. Civilinę bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

2. Priteisti iš atsakovo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui Sauliaus Matuzo įmonei, 1511,08 litų.

3. Priteisti iš atsakovo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui Sauliaus Matuzo įmonei, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

4. Priteisti iš atsakovo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui Sauliaus Matuzo įmonei visas bylinėjimosi išlaidas.

Teismas, dokumentinio proceso tvarka, išnagrinėjo ieškovo S. Matuzo IĮ ieškinį atsakovui S. K. dėl žalos atlyginimo ir 2009-09-16 preliminariu sprendimu ieškovo ieškinį patenkino visiškai bei priteisė pastarajam iš atsakovo 1 511,08 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1 511,08 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 37,77 Lt žyminio mokesčio bei 500,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Teismas 2009-09-16 priimtą preliminarų sprendimą dėl nurodytų piniginių sumų priteisimo išsiuntė atsakovui, išaiškindamas pastarajam teisę per įstatymo nustatytą terminą pateikti teismui prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo. Atsakovas pasinaudodamas šia savo teise, pateikė teismui prieštaravimus, nurodydamas, kad su ieškovo ieškinyje nurodytais reikalavimais ir preliminariu teismo sprendimu nesutinka.

Pirmiausia, atsakovas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 424 straipsnio (,,leistinumas“) 1 dalį, ,,ieškinys, ...ieškovo prašymu gali būti išspręstas dokumentinio proceso tvarka, jeigu visi reikalavimai yra pagrindžiami leistinais rašytiniais įrodymais“.

Ieškinyje yra formuluojamas vienas esminis reikalavimas - priteisti iš atsakovo 1 511,08 Lt už neva atsakovui perduotą įrankį, t.y. - vieną akumuliatorinį suktuvą SF 151-a, serijos Nr. 14302386 (1 511,08 Lt vertės), tačiau prie ieškinio nėra nė vieno rašytinio įrodymo, kad toks daiktas atsakovui buvo perduotas, o atsakovas jį realiai gavo ir juo naudojosi, o vėliau negrąžino. Prie ieškinio yra pridėti tik ieškovo prekės įsigijimo faktą patvirtinantis dokumentas (PVM sąskaita faktūra HVIL 1360000744) - ir Ilgalaikio turto apskaitos kortelė Nr. 22 (beje skaičiai dokumente taisyti, todėl neaišku ar tai skaičius 22 ar 23), pagal kurią atsakingas už šį daiktą yra pats Saulius Matuzas. Taigi, jokiame dokumente nėra nurodyta, kad šis daiktas būtų perduotas atsakovui, o pastarasis jį būtų priėmęs.

Antra, atsakovui nesuprantama kaip su šia byla susijusi ir ieškovo pateikta 2007 m. kovo 13 dienos sutartis, pagal kurią atsakovas, kaip Užsakovas samdė Ieškovą, kaip darbų Vykdytoją, darbų atlikimui. Šioje sutartyje nieko nekalbama nei apie tai, kad atsakovui (Užsakovui) yra reikalingi Vykdytojo įrankiai ir, kad jis jam juos perduoda.

Tokiu būdu, pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau tekste - LR CPK) 424 straipsnio (,,leistinumas“) 2 dalį, teismas privalėjo pranešti Ieškovui, kad Ieškovo ieškinys, kaip neatitinkantis LR CPK 424 str. 1 dalies nustatytų reikalavimų, ,,negali būti nagrinėjamas šiame skyriuje nustatyta tvarka, nustatomas terminas ieškinio trūkumams šalinti, įpareigojant ieškovą pagrįsti savo reikalavimus leistinais rašytiniais įrodymais arba primokėti trūkstamą žyminį mokestį, kad bylą būtų galima nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Jeigu ieškovas to nepadaro, ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui“.

Nepadarius šių veiksmų, ieškovui, pažeidžiant LR teisės aktus, yra leidžiama nepagrįstai reikšti savo reikalavimus, neatitinkančius įstatymų nustatytos tvarkos, be to, jis moka mažesnį, nei numato LR CPK normos žyminį mokestį, todėl akivaizdu, kad vienai šio proceso šaliai - Ieškovui nepagrįstai yra sudaromos išskirtinės sąlygos ir taip pažeidžiami šie principai - LR CPK 6 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygybės įstatymui ir teismui principas, rungimosi principas (12 str.), šalių procesinis lygiateisiškumas (17 str.), LR CK 1.5 str. įtvirtintus protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principas.

Pagal LR CPK 178 str. ,,šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus“, tačiau preliminarus teismo sprendimas priimtas neatsižvelgiant į tai, kad Ieškovas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimus, t.y. jis tik įrodė, kad įsigijo akumuliatorinį suktuvą SF 151 -a, serijos Nr. 14302386, paskyrė atsakingą už šį daiktą asmenį - Saulių Matuzą ir tolesnis šio daikto likimas yra visiškai neaiškus, bent jau Ieškovo neįrodytas jokiais rašytiniais įrodymais, tik niekuo nepagrįstais jo žodiniais paaiškinimais, kad neva, perdavė jį atsakovui, tačiau tokių įrodymų byloje nėra, o pridėta jau minėta Sutartis dėl darbų atlikimo visiškai nesusijusi su šio ginčo objektu.

Pagal LR CPK 428 str. 5 dalį motyvuojamojo preliminaraus sprendimo dalyje, be kita ko, glaustai turi būti nurodoma - teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados.

Šiame Preliminariame teismo sprendime nėra nurodyta jokių konkrečių aplinkybių ir įrodymų, leidžiančių teismui pagrįstai teigti, kad atsakovui buvo perduotas akumuliatorinis suktuvas SF 151 -a, serijos Nr. 14302386 ir, kad atsakovui kilo pareiga (prievolė) jį grąžinti.

Pagaliau, visiškai nesuprantama ir kuo remiasi reikalaujamos žalos dydis, kodėl ieškovas reikalauja priteisti šio daikto įsigijimo vertę, nevertintas jo nusidėvėjimas ir kt.

Nesuprantamas ir net neteisėtas teismo teiginys, kad atsakovas ,,praleido terminą tinkamai įvykdyti piniginę prievolę, todėl iš atsakovo priteistinos įstatymų nustatytos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos 1 511,08 Lt sumos“. Visiškai neaišku: kur (kokiame dokumente) tokia piniginė prievolė fiksuota, kur (kokiame dokumente) numatytas jos įvykdymo terminas.

Atsakovas paaiškino, kad jokių susitarimų dėl tokių jo prievolių ieškovui nebuvo sudaryta, atsakovo žiniomis, ieškovas į objektą Vilniaus g. 31/Islandijos g. 1, Vilniuje, buvo atsivežęs savo įrankius, kur jis ir ketino dirbti, tačiau trumpai padirbęs ir nieko iš esmės nepaaiškinęs, šiuos darbus nutraukė (kuo faktiškai pažeidė sutartį ir padarė atsakovui materialinių nuostolių) bei susirinkęs savo daiktus pasišalino iš objekto. Šias aplinkybes gali patvirtinti ir visa eilė liudytojų, dirbusių tame objekte. Įvertinant aukščiau pateiktus argumentus ir motyvus, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 430 straipsniu, atsakovas teismo prašė: ieškovo - Sauliaus Matuzo įmonės ieškinio netenkinti, jį atmesti visiškai ir panaikinti preliminarų teismo sprendimą.

Ieškovas per teismo nustatytą terminą nepateikė į bylą atsiliepimo dėl atsakovo prieštaravimų ir nenurodė motyvų, kad su procesiniame dokumente išdėstytais prieštaravimais nesutinka.

Teismas 2009-11-06 nutartimi bylos nagrinėjime skyrė teismo posėdį galutinio sprendimo priėmimui.

Ieškovas teismo posėdžio metu prašė teismo priimti galutinį sprendimą savo nuožiūra ir pateikė teismui papildomai prijungimui prie bylos rašytinių įrodymų patvirtinančių, jog įmonės vardu buvo įsigijęs ginčo turtą.

Liudytoja E. J. parodė teismui, kad dirba ieškovo įmonėje buhaltere, o anksčiau dirbusi buhaltere ir pas atsakovą. Nurodė, jog jai yra žinoma, kad ieškovas pagal išsimokėjimą pirko įrankius statybos darbams. Teigė, jog tvarko įmonės buhalteriją, anksčiau daug metų yra dirbusi buhaltere, tačiau pripažino, kad įmonėje dokumentų dėl įrankių perdavimo S. K. nėra. Taip esą atsitiko dėl to, jog savininkas būdamas sąžiningas, šiuo žmogumi, tai yra S. K. pasitikėjo, nes jie yra kaimynai. Žino, kad įmonės balanse yra du suktuvai, o dėl kurio suktuvo kilo ginčas tarp šalių, ji negali pasakyti. Paaiškino, kad tol kol daiktas yra eksploatacijoje, nusidėvėjimas jam neskaičiuojamas.

Atsiliepimas

Atsakovas ir jo atstovas nesutiko su ieškovo ieškinio reikalavimais ir jo argumentais bei prašė teismo juos atmesti, o preliminarų sprendimą panaikinti.

Liudytojas G. D. parodė teismui, kad dirbo kartu su atsakovu statybos darbus Kauno Akropolyje, po matė kaip atvyko S. Matuzas su kitais vyrais ir iš S. K. kambario gyvenamajame nem pasiėmė kai kuriuos darbo įrankius. Tarp šių įrankių buvo ir suktuvai

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo ieškinys atmestinas, o preliminarus sprendimas panaikintinas.

Dėl šalių teisinių santykių vertinimo.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad su atsakovu pagal žodinį susitarimą perdavė pastarajam įsigytus ir statybos darbams atlikti reikalingus įrankius. Mano, kad jog tarp jų susiklostė panaudos santykiai.

Panaudos sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jam buvo perduotos, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą. Įstatymo leidėjas nustatė, kad panaudos sutartims taikomos nuomos santykius reguliuojančios teisės normos (CK 6.477 str. 2 ir 3 d., 6.478 str., 6.479 str., 6.481 str., 6.489 str. 1 ir 2 d. ir 6.501 str.). Remiantis paminėtu pripažintina, jog esant panaudos santykiams tarp asmenų, panaudos davėjas perduodamas panaudos gavėjui daiktą turi nurodyti jį patį ar jo požymius (CK 6. 477 str. 3d. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų galima daryti išvadą, kad ieškovas yra įsigijęs nuosavybės teisę ginčo daiktą (suktuvą SF 151-a). Tačiau duomenų byloje apie šio daikto perdavimą atsakovui nėra ir bylos nagrinėjimo metu ieškovas jų nepateikė. Kuomet tokių duomenų nėra, tai laikoma, jog ir sutartis nesudaryta (CK 6. 477 str. 3d.). Be to ieškovas nei ieškinyje, nei teismo posėdžio metu nenurodė ir kokiam terminui jis sudarė panaudos sutartį su atsakovu, pagal kurią perdavė pastarajam jo nurodytus daiktus. Šios aplinkybė irgi nesudaro pagrindo išvadai apie tarp šalių buvusius panaudos santykius (CK 6. 478 -6.479 str., 6.481str.). Įstatymas numato, kad panaudos davėjai gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, daikto savininkai arba kitokia teise daiktą teisėtai valdantys asmenys ar daikto savininko įgalioti asmenys. Tačiau ieškovas būdamas juridiniu asmeniu ir perduodamas atsakovui darbo įrankius privalėjo perdavimo faktą užfiksuoti ir pagal viešosios teisės normų reikalavimus, tai yra sudaryti su pastaruoju priėmimo perdavimo aktą. Kadangi to nepadarė, dėl to negali remtis šia aplinkybe savo reikalavimui pagrįsti. Pažymėtina, kad pagal prigimtį panaudos sutartis yra realinė, vienašalė. Tokiu atveju nenustačius paties daikto perdavimo fakto, panaudos gavėjui neatsiranda pareiga jį gražinti, o panaudos davėjui teisė reikalauti atlyginti dėl daikto negrąžinimo atsiradusius nuostolius.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Šiaulių miesto VPK nutarimu dar 2007-05-09 buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Iš šios medžiagos darytina išvada, jog ieškovas kreipdamasis į ikiteisminio tyrimo įstaigą, nurodė visai kitus perduoto atsakovui suktuvo duomenis, nei tuos kuriuos nurodo ieškinyje. Dėl pripažintina, kad šalių nesieja jokie civiliniai teisiniai santykiai, nes kaip jau minėta byloje nėra patikimų duomenų ir dėl paties ginčo objekto.

Dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, taikymo praktikos. Aukščiau nurodytos teismo išvados remiasi ne tik byloje esančiais įrodymais, bet ir pačių šalių paaiškinimais, kad nors jie kartu dirbo statybos objektuose, tačiau dėl tarpusavio nesutarimų jų santykiai nutrūko. Šią aplinkybę pripažino abi šalys. Be to jos nurodė, kad dirbo keliuose skirtinguose objektuose, kuriuose dirbo ir kiti rangovai. Ieškovas irgi nesugebėjo nurodyti, kur kokiame objekte ir kam matant atsakovui buvo perduotas ginčo daiktas. Teismas kritiškai vertina ieškovo motyvą, kad jis statybinius įrankius pirko savo vardu, nors tokie pat įrankiai buvo reikalingi ir atsakovui, tačiau dėl to, kad jis neturėjo įmonės jam išsimokėtinai jie nebuvo parduoti. Tačiau net ir teismui pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje, nėra jokio atsakovo įrašo apie įrankių perdavimą jam. Kiti ieškovo įmonės buhalteriniai dokumentai irgi neįrodo šalių teisinių santykių egzistavimo (b.l. 7). Teismui pateikta 2007-03-13 sutartis irgi neįrodo, nei pačių šalių teisinių santykių turinio ar tai rangos ar statybos rangos santykiai, o tuo pačių ir panaudos santykių. Be to šį sutartis nelaikytina ir jungtinės veiklos sutartimi, kadangi tokios rūšies sutartiniams santykiams keliami visai kiti turinio reikalavimai (CK LI skyriaus nuostatos dėl jungtinės veiklos). Visi šie įrodymai leidžia teismui daryti išvadą, kad neatsirado atsakovo prievolinė atsakomybė ieškovui dėl pareikšto reikalavimo, nes ji nepagrįsta ir neįrodyta.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas remiasi atsakovo nurodytomis aplinkybėmis, kad dėl įsigyto ir prarasto įrankio atsakomybė tenka pačiam ieškovui. Tokia išvadą teismas daro kuomet apie tam tikrų aplinkybių buvimą ar nebuvimą pagal byloje esančių įrodymų visuma galima manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“; Nr. 3K-3-416/2007 ir kt.). Teismas svarbiomis aplinkybėmis gali pripažinti bet kokias aplinkybes, į kurias atsižvelgus būtų pagrįstai ginamas privatus ar viešasis interesas ir tai atitiktų tiek bendruosius civilinių santykių teisinio reglamentavimo principus (LR CK 1.2 straipsnis), tiek į civilinės atsakomybės sąlygas (LR CK 6.246 - 6.249 straipsnis). Be to, turi būti paisoma teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (LR CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Pastebėtina, kad ieškovas į teismą dėl atsakovo jam negrąžinto įrankio kreipėsi irgi tik po daugiau kaip dviejų metų, kas tuo pačiu pripažintina netinkamu pažeistų teisių gynimo būdu.

Kadangi byloje priimtas preliminarus teismo sprendimas naikinamas tai atmestinas ir ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, o atsakovui šios išlaidos irgi nepriteistinos, nes nepateikti teismui jas patvirtinantys rašytiniai įrodymai (LR CPK 79 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 262 str. 1 d., 424 str., 428 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panaikinti Šiaulių m. apylinkės teismo 2009-09-16 preliminarų sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėjas Jonas Stubrys